Vilniaus universiteto (VU) Skandinavistikos centre įvyko konferencija „Skandinavų kolonializmas Arktyje ir jos tautų rezistencija“, subūrusi Šiaurės Europos šalių mokslininkes, Skandinavistikos centro darbuotojus bei studentus.
Šioje konferencijoje buvo aptariama Norvegijos, Švedijos bei Suomijos samių ir Grenlandijos inuitų kultūrų egzistenciniai iššūkiai valstybiniame bei globaliame kontekste, išryškinant kolonializmo šmėklos apraiškas ir pastangas jų atsikratyti demokratijos, tolerancijos bei žmogiškųjų teisių gerbimo pavyzdžiais laikomose minėtose Šiaurės Europos šalyse. Šis renginys išsiskyrė savo jautrumu identiteto formacijos klausimams ir paskata kritiškai mąstyti apie kultūrinių, politinių, ekonominių bei etinių aspektų sankirtą.
Danijos Kopenhagos universiteto docentė Kristen Thisted aptarė Grenlandijos ir Danijos santykius, atskleisdama Grenlandijos gyventojų identiteto kompleksiškumą ir ambivalenciją dėl siekio tapti nepriklausoma valstybe, paaiškindama tai lemiančius institucinius, ekonominius bei kultūrinius veiksnius: „Į klausimą, kas yra šių laikų grenlandietis, negalime vienareikšmiškai atsakyti.“
Švedijos Umeo (Umeå) universiteto mokslininkė Åsa Össbo išskyrė neigiamus aplinkosaugos ir žaliosios politikos padarinius samių kultūros gyvybinei erdvei, pasitelkdama Švedijos Norlando regiono metalo gamybos bei vėjo ir vandens jėgainių plėtros planus žemėse, naudojamose tradiciniam samių šiaurės elnių ganymui – tai samių identitetui egzistenciškai esminė veikla ir gyvenimo būdas.
Å. Össbo antrino ir Suomijos Laplandijos universiteto mokslininkė Laura Junka-Aikio, kuri pasitelkė Suomijos Arkties geležinkelio projekto pavyzdį, išryškindama jo paskatintą samių kovą už savo išlikimą bei identitetą. Galiausiai Norvegijos Trumsės (Tromsø) universiteto samių kilmės doktorantė Eva Maria Fjellheim taip pat pabrėžė žaliosios energijos plėtros neokolonijines implikacijas Norvegijos samių Foseno bylos atveju. Šis teisinis disputas dar sykį atskleidė destruktyvų planuojamos vėjo jėgainės poveikį samių kultūrai. E. M. Fjellheim atkreipė dėmesį į tai, kad ateities vizijos, susijusios su tvaria energija ir žmonijos išlikimu, gali kelti – o minėtų etninių mažumų atveju dažnai ir kelia – sunaikinimo grėsmę tam tikroms kultūroms.
Tyrėjos pabrėžė kritiškumo ir sąmoningumo poreikį aptariant etninių mažumų problematiką, kad būtų išvengta savo pačių mokslinio kolonijinio žvilgsnio. Bandydami suprasti etninio „Kito“ perspektyvą, privalome suvokti jų pačių patirtį, mąstyseną ir epistemologiją. Tarp valstybių (kolonijinių institucijų) ir etninių mažumų (kolonizuojamų grupių) iškylantys ginčai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į šias skirtingas epistemologijas ir vertybių sistemas tam, kad nebūtų iš anksto nutildoma viena pusė. Vis dėlto skirtingi kalbos žaidimai, pasaulėžiūros bei ideologijos neturi užkirsti kelio praktiškiems ir efektyviems politiniams sprendimams – mes turime ne tik pripažinti vieni kitų kitoniškumą, bet ir rasti būdą egzistuoti kartu.
Galiausiai buvo pabrėžta, kad tiek samių, tiek Grenlandijos kultūros pačios nėra homogeniškos, sukuriančios binarinę struktūrą su Šiaurės Europos šalimis, nuo kurių jos tebėra priklausomos; šios kultūros yra daugialypės, aprėpiančios skirtingas būties ir ateities vizijas.
Spalio 20 d., ketvirtadienį, 11 val. maloniai kviečiame į susitikimą su rašytoja Susanne Röckel.