Sidebar

Nauji doktorantų seminarai anglų kalba

Maloniai pranešame apie naują doktorantų seminarų ciklą anglų kalba.  Šie seminarai vyks antradieniais, 11 val., 123 (vengrų) auditorijoje

Seminarai aktualūs tiems, kas domisi gramatine semantika, sintaksės ir semantikos sąsaja, gramatinių kategorijų tipologija ir evoliucija. 

Artimiausią antradienį, vasario 28 d., bus kalbama apie dažnumą kaip gramatinio kodavimo dėsningumus lemiantį veiksnį. Kas norėtų dalyvauti, turėtų perskaityti straipsnį "Universals of Causative and Anticausative Verb Formation".

Tekstas >> 

Kviečiame dalyvauti!


Primename, kad tradiciniai kalbotyros doktorantų seminarai lietuvių kalba ir toliau vyks įprastu laiku. Daugiau informacijos >>

Finnish guest lecture: The past and present of linguistic diversity in Finland

The Finnish group of our Institute is happy to announce a guest lecture by Dr. Sirkku Latomaa, University of Tampere, Finland, on Tuesday the 28th of February at 15.00–16.30 (including discussion), the auditorium 314AB

Sirkku Latomaa‘s guest lecture will be in English, and it is open to all students and the whole staff. 


The past and present of linguistic diversity in Finland


Migration has always been a part of human history. Finns have moved around the world, and people from all over the world have moved to Finland. Until very recently, however,  Finland has been regarded as an especially homogeneous and monolingual part of the world. Is there some basis for this myth, or should it be buried as inaccurate? In my lecture, I will look at linguistic diversity in Finland over time, examining both established and more recent language minorities (including Lithuanians in Finland). I will also discuss the linguistic rights of minorities and the current citizens' initiative the purpose of which is to improve the visibility of multilingualism in demographic statistics.

Sirkku Latomaa’s research and publications focus on multilingualism in the family and school contexts, minority languages, language rights, language awareness, and language-in-education policies. In 2021-2022 she was involved in a national evaluation project implemented by the Finnish Education Evaluation Centre. The aim of the project was to shed light on the state and effectivenss of education meant for newly arrived pupils with migrant background in Finnish schools.

Welcome to the event!

VII Kultūrinės lingvistikos seminaras: „Liaudies stereotipų ir simbolių žodynas“ kaip etnolingvistinis žodynas

2023 m. vasario 22 d. (trečiadienį) 19 val. maloniai kviečiame į VII Kultūrinės lingvistikos seminarą „Liaudies stereotipų ir simbolių žodynas“ kaip etnolingvistinis žodynas.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >>

Pranešimą „Liaudies stereotipų ir simbolių žodynas“ kaip etnolingvistinis žodynas“ skaitys dr. Katarzyna Prorok (Marijos Kiuri-Skłodowskos universitetas).

Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.


Pranešimo tikslas – pristatyti „Liublino liaudies stereotipų ir simbolių žodyną“, kuris yra ilgamečio kolektyvo, suburto profesoriaus Jerzy Bartmińskio ir profesorės Stanislawos Niebrzegowskos-Bartmińskos, darbo rezultatas. Žodynas yra etnolingvistinio pobūdžio. Jame taikant kognityvinės definicijos metodą rekonstruojamas tradicinis pasaulio ir žmogaus vaizdas, užfiksuotas kalboje, folklore ir apeigose. Pranešime bus pristatyta žodyno rengimo istorija nuo jo koncepcijos formavimo, bandomojo sąsiuvinio išleidimo (1980 m.) ir vėlesnių „tikrųjų“ tomų (I tomas „Kosmosas“, z. 1–4, 1996–2012 m., II tomas „Augalai“, z. 1–7, 2017–2022 m.) iki dabartinių ir planuojamų darbų. Taip pat bus atskleista, kaip buvo rengiami atskiri žodyno straipsniai, nes dėl didelės dokumentinės medžiagos apimties ir taikomo metodo sudėtingumo tai yra daugiapakopis procesas.


Katarzyna Prorok – humanitarinių mokslų daktarė. Nuo 2011 m. dirba Jerzy Bartmińskio etnolingvistikos laboratorijoje (Lingvistikos ir literatūrologijos institutas, Liublino Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas), kurioje renkama, apdorojama ir skelbiama medžiaga apie lenkų liaudies kultūrą. Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno rengimo grupės narė. Žodyno straipsnių (pvz., auksas, geležis, gėlė, pupelė, pastarnokas, varnalėša, vyšnia) ir analitinių straipsnių, susijusių su žodynu, autorė (pvz., „Apie žirnių ir žirnių vainiko reikšmę lenkų liaudies tradicijoje“ (2016); „Polisemija ir sinonimija rekonstruojant ostijos kalbinį vaizdą“ (2019), „Po ziemi, po zimie, po trawce, na słomce? – apie braškes lenkų liaudies kultūroje“ (2020).


***

VII Seminarium lingwistyki kulturowej odbędzie się 22 lutego 2023 roku o godz. 18.

Referat na temat „Słownik stereotypów i symboli ludowych” jako słownik etnolingwistyczny. Wygłosi dr Katarzyna Prorok (UMCS).

Link do spotkania >> 


Celem wystąpienia będzie zaprezentowanie lubelskiego Słownika stereotypów i symboli ludowych, który jest wynikiem wielu lat pracy zespołu skupionego wokół prof. Jerzego Bartmińskiego i prof. Stanisławy Niebrzegowskiej-Bartmińskiej. Słownik ten ma charakter etnolingwistyczny – metodą definicji kognitywnej rekonstruowany jest w nim tradycyjny obraz świata i człowieka utrwalony w języku, folklorze i obrzędach. W wystąpieniu przedstawiona  zostanie historia słownika – od kształtowania się jego koncepcji, wydania zeszytu próbnego (1980) i kolejnych tomów „właściwych” (t. I Kosmos, z. 1-4, 1996-2012, t. II Rośliny, z. 1-7, 2017-2022), aż po prace obecne i planowane. Pokazany też zostanie sposób pracy nad poszczególnymi hasłami słownikowymi, gdyż ze względu na ogrom materiału dokumentacyjnego i złożoność metody definiowania jest to proces wieloetapowy.


Katarzyna Prorok – doktor nauk humanistycznych w zakresie językoznawstwa polskiego. Od 2011 roku zatrudniona w Pracowni Etnolingwistycznej im. Jerzego Bartmińskiego (Instytut Językoznawstwa i Literaturoznawstwa UMCS w Lublinie), w której są gromadzone, opracowywane i udostępniane materiały dotyczące polskiej kultury ludowej. Członek zespołu przygotowującego Słownik stereotypów i symboli ludowych. Autorka zarówno licznych haseł słownikowych (np. złoto, żelazo, kwiat, bób, pasternak, jarzębina, wiśnia), jak i artykułów analitycznych związanych ze Słownikiem (np. „O znaczeniu grochowin i grochowego wieńca w polskiej tradycji ludowej” (2016); „Polisemia i synonimia w rekonstrukcji językowego obrazu ostu” (2019), „Po ziemi, po zimie, po trawce, na słomce? – o poziomce w polskiej kulturze ludowej” (2020). 


 

Skaitmeninių tekstų analizė įrankiu „Voyant Tools“ (seminaras)

Naujas semestras, nauji praktiniai seminarai! 2022 m. vasario 23 d., ketvirtadienį, 15 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninei humanitarikai skirtą seminarą, kuriame bus pristatytos tekstinių duomenų analizės ir vizualizacijos įrankio „Voyant Tools“ galimybės bei aptarta SH įrankių bazė (http://dhresourcesforprojectbuilding.pbworks.com/).

„Voyant Tools“ yra Stéfano Sinclairo ir Geoffrey Rockwello kurtas atviro kodo išteklius, skirtas tekstinių duomenų analizei. Nors tai vienas populiariausių mokomųjų SH įrankių, juo kaip pagalbine tyrimo priemone gali naudotis tiek literatūros ar kalbos tyrėjai, tiek dėstytojai, norėdami patraukliau pateikti medžiagą paskaitų ar pristatymų metu.

Įrankiu itin lengvai galima išgauti ne tik tokius elementarius dalykus kaip žodžių sąrašą ar debesį, bet ir tirti žodžius ar jų junginius kontekste (kolokacijos ir konkordancijos), vizualizuoti leksemų pasiskirstymą tekste, nustatyti jų ryšius, panašumo indeksą ir t. t. Šiuo metu „Voyant Tools“ prieinami daugiau kaip 20 tekstinių duomenų analizės įrankių. Jie naudojami tiek vieno teksto, tiek tekstų rinkinio analizei, abi galimybės bus išbandytos seminaro metu.

Planuojama eiga: ~40 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta jūsų tekstų analizei.

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Aptariant šį išteklių nebus išvengta ir tokių temų kaip atsietasis skaitymas, dar vadinamas nuotoliniu ar skaitymu iš toli (ang. distant reading), Zipfo dėsnis ir atmetinių sąrašai (ang. Stopwords). Papildomai galima apie tai peržvelgti šiuos darbus:

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia > 

Šį semestrą planuojame dar du seminarus:

  • internetinių duomenų gavyba (ves Justina Mandravickaitė)
  • tekstų analizė ir panašumo nustatymas įrankiu „Lexos“ (ves Ernesta Kazakėnaitė)

Visa informacija bus skelbiama Filologijos fakulteto naujienose.

SH_4.png

Germanistikos katedrų partnerystės programa „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“

Maloniai kviečiame į dr. Julios Hübner ir dr. Sarah’os Ihden (Hamburgo universitetas) pranešimus:

antradienį, vasario 14 d., 09:00 val., A9 aud.
Julia Hübner „Frühneuzeitliche Fremdsprachenlehrwerke als Quelle für die historische Linguistik“

penktadienį, vasario 17 d., 11:00 val., A9 aud.
Sarah Ihden „Variation im Gebrauch von bezweifeln mit Konjunktionalsätzen“

pirmadienį, vasario 13 d., 15:00 val., A9 aud.
Julia Hübner ir Sarah Ihden „Skaitmeniniai kalbų tyrimo įrankiai“ (vokiečių kalba)

Doktorantų seminaras: indoeuropeistika

Vasario 17 d., penktadienį, 13.00 val. 314A aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Pavasario semestro tema – indoeuropiečių kalbos. Tai nebus istorinės-lyginamosios kalbotyros seminarai – bus kalbama ir apie ją, tačiau žiūrima daug plačiau: seminaruose skaitysime ir kalbėsime apie arealinius reiškinius, dideliu mastu lemiančius didžiulius dabartinių indoeuropiečių kalbų struktūros skirtumus, kalbėsime apie diachroninę tipologiją, apie indoeuropiečių kalbų situaciją dabartiniame pasaulyje, jų įtaką kitoms kalboms ir pan. Į technines detales (kur rekonstruoti kokį laringalinį priebalsį ir pan.) nesigilinsime.

Pradžiai siūlome perskaityti gana neseniai parašytą įvadinį skyrių apie indoeuropeistiką, kad prisimintume, kas kadaise išmokta ir gal dar ką nors naujo sužinotume. Prisegamas skyrius iš Jameso Clacksono Indo-European Linguistics.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Dr. Julios Hübner ir dr. Sarah’os Ihden Vokiečių kalbotyros seminaro pranešimas 

Maloniai kviečiame į Vokiečių kalbotyros seminaro ir GfdS (Gesellschaft für deutsche Sprache) organizuojamą dr. Julios Hübner ir dr. Sarah’os Ihden (Hamburgo universitetas) pranešimą vokiečių kalba „Formelhafte Sprache in historischer Wissens- und Gebrauchsliteratur“.

Pranešimas vyks š. m. vasario 15 d., 13:00 val., Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.).

Daugiau informacijos rasite čia >

Knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy“ pristatymas

Justino Auškelio nuotjpg

 

Vilniaus universiteto muziejus vasario 9 d. 18.00 val. kviečia į knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy“ pristatymą.

2022 m. buvo minėtas lenkiško ir lietuviško Romantizmo jubiliejus. Romantizmo atskaitos tašku laikoma pirmoji poeto Adomo Mickevičiaus poezijos knyga. 1822 m. ši knyga buvo išleista Vilniaus universiteto veikusioje Juozapo Zavadskio spaustuvėje. Šia proga lygiai po 200 metų Vilniaus universiteto muziejus išleido naują šios knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy“ leidimą.

Daugiau informacijos: Naujo leidinio "Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas" pristatymas.


Muzeum Uniwersytetu Wileńskiego 9 lutego o godz. 18.00 zaprasza na prezentację książki „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy”.

W 2022 r. obchodziliśmy jubileusz polskiego i litewskiego Romantyzmu. Za jego początek uważa się wydanie pierwszego tomu „Poezyj” Adama Mickiewicza. W 1822 r. ta książka ukazała się w działającej przy Uniwersytecie Wileńskim drukarni Józefa Zawadzkiego. Z okazji jubileuszu, dokładnie po 200 latach, Muzeum Uniwersytetu Wileńskiego ponowiło wydanie: „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy”.

Więcej informacji: Naujo leidinio "Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas" pristatymas.

LT_Kvietimas_į_AM_knygos_pristatymą.png

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos