Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Balandžio 29 d. vyko kasmetinė Skandinavistikos centro baigiamųjų darbų konferencija. Ji atvira visiems: į ją susirenka Skandinavistikos centro dėstytojai, įvairių metų ir programų skandinavistikos studentai, taip pat alumnai. Priklausydamas pastarajai grupei, nusprendžiau darbe pasiimti laisvą dieną ir atvykti pamatyti prieš keletą metų savo kuruotus „fuksus“. Taip jiems ir pasakiau: „Atėjau jūsų palaikyti iki paskutinės minutės.“

Kartu į šią konferenciją mane atvedė smalsumas, kaip vyksta darbų pristatymai gyvoje ir pilnoje žmonių auditorijoje. Savąjį bakalauro darbą prieš metus apgyniau žvelgdamas į kompiuterio ekraną, mūsų studentų konferencija taip pat vyko tokiu būdu.

Teodoras Bieliackinas – pirmasis Lietuvos skandinavistas

Kaip įprasta, pirmąjį pranešimą konferencijoje skaito dėstytojai. Šiemet išgirdome mūsų literatūros dėstytojos Ievos Steponavičiūtės-Aleksiejūnienės pasakojimą apie pirmąjį profesionalų Lietuvos skandinavistą – žydų kilmės intelektualą Teodorą Bieliackiną (1907–1947). Į Islandiją atvykęs tarpukariu, jis ten baigė islandų kalbos ir literatūros studijas, svajojo grįžti į Lietuvą, dirbti Lietuvos ir Skandinavijos suartinimui, bet dėl karo ir Lietuvos okupacijos liko Islandijoje. T. Bieliackinas reiškėsi ne tik kaip vertėjas ir rašytojas, bet ir įsitraukė į politinę veiklą, islandų spaudoje aktyviai priešinosi vietos komunistų skleidžiamai dezinformacijai apie Baltijos šalis. Pranešime buvo pristatomas jo sumanymas įsteigti Islandijoje Lietuvos diplomatinę atstovybę ir įkurti lietuvių koloniją. Ir nors šio plano T. Bieliackinui per savo trumpą gyvenimą nepavyko realizuoti ir jo vardas ilgus dešimtmečius buvo nugrimzdęs užmarštin, dabar jo asmenybe ir veikla domisi ir Lietuvos, ir Islandijos tyrėjai.

Platus temų spektras

Pagrindinė konferencijos dalis, žinoma, buvo studentų baigiamieji darbai. Šiemet jų buvo arti penkiasdešimties. Mat skandinavistikos studijų programa apima net keturis variantus: švedų, danų, norvegų, taip pat suomių ir švedų – būtent šias dvi kalbas studijavau aš pats. Tiesa, šiemet šios programos absolventų nėra, bet prie bakalaurantų prisijungė ir magistrantai, kurie studijuoja skandinavų kalbas jungtinėje programoje „Šiaurės Europos kalbos ir kultūros“. Konferenciją sudarė dvi dalys: magistrantai ir dalis bakalauro studijų studentų skaitė pranešimus, kiti savo tyrimus pristatė plakatų forma.

Studentų tyrimų spektras labai platus. Iš įvairių perspektyvų (ekokritikos, motinystės studijų, psichoanalizės, mitopoetikos, naratologijos ir kitų) studijuojama skandinavų literatūra ir kinas. Gilinamasi į miesto ar įvairių kultūrų (pavyzdžiui, samių) reprezentacijos, moteriškumo ir vyriškumo konstravimo, literatūros recepcijos problemas. Rašoma ir apie skandinavų repą bei humorą. Tarp kalbotyrai skirtų darbų dominuoja sociolingvistiniai tyrimai, pavyzdžiui, lyginamos Lietuvos ir Skandinavijos tarminio prisitaikymo nuostatos ar kalbinė mandagumo raiška politiniuose debatuose.

Moksliškai studijuojama skandinavų gramatika, nemažai vertimo problemoms skirtų darbų, yra ir edukologinių tyrimų. Skaitę pranešimus susilaukė auditorijos klausimų, bet daugiausia diskusijų ir smagaus šurmulio kilo per plakatų sesiją. Plakatus rengę studentai įsitaisė kiekvienas prie savo stendų ir vis sulaukdavo svečių. Dėstytojai, o ir studentai keliavo nuo stendo prie stendo, kartais susidarydavo net grūstys, nes įsitraukus į mokslinę diskusiją norėjosi tęsti ją toliau, o kiekvienas naujai priėjęs vėl iškeldavo naujų klausimų. Ne vienas studentas giliai atsidusęs konferencijos pabaigoje pripažino, kad tai buvo puikios pratybos prieš baigiamųjų darbų gynimą, o naudingi publikos komentarai suteikė konstruktyvių impulsų darbą tęsti ir užbaigti.

Valborga – tradicinė pavasario šventė

Pasibaigus konferencijai švedų lektorė Ulrika ir kiti dėstytojai pakvietė visus į kiemelį švęsti Valpurgijos nakties, arba Valborgos. Tai yra germanų šalių pavasario šventė, minima paskutinę balandžio naktį, pagerbiant anglosaksų vienuolę šventąją Valpurgą. Iš viso Šiaurės šalių regiono ši šventė labiausiai paplitusi Švedijoje (valborg) ir Suomijoje (vappu) – tuo tarpu Danija ir Norvegija panašiai švenčia Vidurvasarį (pagal mūsų kalendorių – Jonines).

Valborgos šventė populiariausia tarp studentų: tiek Švedijoje, tiek Suomijoje jaunuoliai išeina į gatves, dėvėdami baltas studentiškas kepurėles (suom. ylioppilaslaki, šved. studentmössa), dainuojamos įvairios dainos. Įprastas šios šventės atributas – didžiulis laužas, simbolizuojantis piktųjų dvasių ir raganų išnykimą ir šviesos pergalę prieš tamsą.

Žinoma, laužo nekūrėme, o ir baltų kepurėlių neturėjome. Tačiau sugiedojome kartu keletą švediškų studentiškų dainų ir taip paminėjome šią seną Skandinavijos, o ir mūsų centro tradiciją.

Vieta, kur norisi vėl ir vėl grįžti…

Baigęs skandinavistikos (suomių ir švedų kalbų) studijas, nusprendžiau padaryti metų pertrauką, skirti laiko poilsiui ne tik nuo akademinės veiklos, bet ir apgalvoti, ką norėčiau veikti ir kur save matau toliau. Tačiau per tuos metus ryšys su dėstytojais nenutrūko. Kadangi suomių ir švedų programa Vilniaus universitete gana nauja (priklausau antrajai kartai, baigusiai dvi Šiaurės šalių kalbas), jiems įdomu buvusių studentų grįžtamasis ryšys: su mumis tariamasi, ką vertėtų keisti studijų plane, kaip optimaliai išdėlioti dalykus, kad studijos būtų kuo naudingesnės naujiems studentams.

Džiaugiuosi turėdamas galimybę grįžti į universitetą kaip alumnas. Visada gera susitikti su savo buvusiais dėstytojais, studijas tebetęsiančiais kolegomis studentais ar dalyvauti tokiose konferencijose kaip ši. Kartu gera matyti ateinančius čia studijuoti naujus žmones, siekiančius pažinti šį lietuviams vis dar „egzotišką“ pasaulio kraštą – Skandinaviją, jungiančią daug bendro turinčias, bet ir individualiai savitas šalis.

Jokūbas Kodoras 

Gegužės 27 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į paskutinį kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir asist. dr. Anna Daugaviet.

Šiame seminare bus diskutuojama apie usage-based požiūrį į kalbos raidą. Siūloma perskaityti Joan Bybee tekstą: skyrių iš knygos Language, Usage and Cognition. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Polonistikos centras maloniai kviečia į XIX tarptautinę studentų polonistų mokslinę konferenciją, kuri vyks š. m. gegužės 19 d. (ketvirtadienį) 10.40–14.30 val. A. Mickevičiaus (119) aud.

Konferencijos programa > 

Gegužės 20 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šiame seminare bus tęsiama diskusija apie sinchroniją ir diachroniją. Siūloma perskaityti Haspelmatho straipsnį Can cross-linguistic regularities be explained by constraints on change? Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Gegužės 11 d., trečiadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas.

Pristatymo renginyje dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupės pirmininkas Kazys Starkevičius, Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė. Renginį moderuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Maloniai kviečiame! 17 val. taip pat vyks ekskursija po parodą.

Leidinys skirtas paminėti Turkijos ir Lietuvos 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos ir 1931 m. birželio 9 d. ratifikuotos Draugystės sutarties 90-ąsias metines, prisimenant Lietuvos totorių ir karaimų indėlį į istorinius santykius.

Osmanų imperiją ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (toliau – LDK) XV–XVI a. siejo ilgaamžiai diplomatiniai santykiai. 1919 m. Lietuvai, o 1923 m. Turkijai paskelbus savo šalių nepriklausomybę, buvo palaikomi draugiški ryšiai. Oficialiai Turkijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1930 m. Maskvoje pasirašius Draugystės paktą. Turkija nepripažino 1940 m. Sovietų Sąjungos paskelbtos Baltijos valstybių okupacijos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dviejų šalių diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1991 m. rugsėjo 3 dieną. Šiandien šias šalis sieja ne tik diplomatiniai, bet ir turizmo, prekybos, mokslo ir švietimo ryšiai.

2006 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus oficialaus vizito Turkijos Respublikoje metu Turkijos Respublikos Prezidentas Ahmetas Necdetas Sezeras įteikė istorinę vertę turinčių, 1930 m. ir 1932 m. rašytų Turkijos ir Lietuvos draugiškų santykių ratifikavimo, Turkijos ambasadoriaus Maskvoje akreditavimo dokumentų bei Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos rašytų laiškų pirmajam, Turkijos tėvu vadinamam, Turkijos Respublikos Prezidentui Mustafai Kemaliui Atatiurkui (Mustafa Kemal Atatürk) kopijas. Tai simboliška dovana, liudijanti beveik amžių trunkančius draugiškus dvišalius santykius.

Lietuvos ir Turkijos valstybių dvišaliuose santykiuose svarbų vaidmenį suvaidino ir dvi Rytų tautos, nuo XIV a. gyvenančios LDK žemėse. Būtent totoriai ir karaimai tapo natūraliais Rytų kultūros skleidėjais. Šių etninių grupių atstovai per visus amžius neprarado ryšių su savo istorine tėvyne bei tėvynainiais Rytuose. Turima nemažai informacijos apie karaimų keliones į Krymą ir Šventąją žemę – Jeruzalę, o totorių – į Stambulą ir Meką. Mokėdami gimtąją kalbą, priklausančią tiurkų kipčiakų kalbinei grupei, totoriai ir karaimai garbingai tarnavo juos priėmusiai valstybei ir atstovavo jos interesams. Lietuvos totoriai dažnai dirbo vertėjais ir raštininkais didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje, jų paslaugomis naudojosi pasiuntinybės į Didžiąją ordą, Osmanų imperiją ir Krymo Chanatą.

Straipsnių rinkinyje originalo kalbomis (anglų, lietuvių, rusų ir turkų) svarstoma apie Lietuvos ir Turkijos santykius ir jų pasikeitimą po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.), gvildenamas požiūris ir santykis su Osmanų imperija Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a., aptariamos dviejų šalių bendravimo tendencijos tarpukariu. Atskleidžiama kultūrinė įvairovė, kuri palietė ir paliko pėdsaką tiek Europoje, tiek LDK. Leidinyje pristatomi totorių ir karaimų istorija ir kultūra, tradicijos ir raštija, kontaktai su Turkija ir jų reikšmė gyvenimui naujojoje tėvynėje, nagrinėjamas Lietuvoje ir Turkijoje gyvenančių totorių ir karaimų vaidmuo dviejų valstybių santykiuose.

Tikimasi, kad leidinys paskatins visuomenės ir mokslininkų domėjimąsi Lietuvos ir Turkijos istorinių ir kultūrinių santykių raida, taip pat Lietuvos totorių ir karaimų indėliu plėtojant tarpvalstybinius ryšius.

Leidinio rengėjai dėkoja: Užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei.

Daugiau informacijos ir registracija į ekskursiją po parodą: el. p. , tel. +37052697800

Gegužės 6 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Praeitą penktadienį buvo aptarta Sapiro dreifo sąvoką. Ar kalbos raidą lemia vidinis kryptingumas, ar pokyčiai vyksta mechaniškai? Kito penktadienio diskusijai prašytume perskaityti Sonios Cristofaro straipsnį Towards a source-oriented approach to typological universals. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

[EN]

On Tuesday 3 May, at 13.00, room 92 Scandinavian author and journalisst Elisabeth Åsbrink (Stockholm/Copenhagen) will talk about literature with the roots in the history.

The lecture will be in Swedish with simultaneous translation to Lithuanian.

More information is attached below (in SE and LT). We invite you to come and take your students with you. 

If translation to Lithuanian is needed please come at least a quarter earlier to get the equipment.

[LT]

Gegužės 3 d., antradienį, 13.00 val. Skandinavistikos centre, 92 aud. paskaitą apie literatūrą, grįstą Europos istorijos įvykiais ir jų paliktomis žaizdomis asmeninėse biografijose, skaitys švedų rašytoja ir žurnalistė Elisabeth Åsbrink (Stokholmas/Kopenhaga). Į daugelį kalbų išverstos, svariais apdovanojimais įvertintos jos knygos peržengia žanrų ribas – susipina dalykinė proza, reportažas, kronika ir grožinis romanas, joms būdinga skaidri ir tiksli, poetinės įtampos persmelkta kalba.

Elisabeth Åsbrink knygos Och i Wienerwald står träden kvar (O Vienos miške tebeauga medžiai, 2011) ir 1947 (2016) apie įvykius Europoje ir Švedijoje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse išverstos į daugiau kaip dvidešimtį kalbų, nominuotos ir įvertintos svarbiausiu Švedijos literatūros apdovanojimu – Augusto prizu, Karališkosios Mokslų akademijos prizu, Lenkijos Ryszardo Kapuscinskio prizu ir kitais. Dėmesio ir teigiamų įvertinimų susilaukė taip pat kritinį žvilgsnį į švediškąsias vertybes atskleidžianti knyga Orden som formade Sverige (Žodžiai, kurie kūrė Švediją, 2018) bei debiutinė knyga apie tragiškos atomazgos susilaukusį mėginimą meninėmis formomis eiti į diskusiją su nacistinių pažiūrų nusikaltėliais praėjusio tūkstantmečio pabaigos Švedijoje Smärtpunkten: Lars Norén, pjäsen Sju tre och morden i Malexander (Skausmo taškas: Larsas Norénas, pjesė Septyni Trys ir žmogžudystės Maleksanderyje, 2009).  2020 metais pasirodęs autobiografinis romanas Övergivenheten (Apleistumas) šiemet pasirodys lietuviškai.

Paskaita vyks švedų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Vizitą organizuoja Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras, finansuoja Švedijos institutas, remia Švedijos ambasada Vilniuje.

[SE]

Elisabeth Åsbrink svensk författare och journalist, känd för sina djupgående historiska analyser, uttryckta i genreöverskridande litterära former, på ett språk av både glasklar exakthet och skönhet, kommer att föreläsa om litteraturen med rötter i historia på Centret för skandinavistik (Skandinavistikos centras, VU) den 3 maj, tisdag, kl. 13.00 (rum 92), på svenska (med simultantolkning till litauiska). 

Elisabeth Åsbrinks böcker – i synnerhet Och i Wienerwald står träden kvar (2011) och 1947 (2016) som tar upp händelser i Sverige och Europa kring det andra världskriget sammanflätade med den egna familjens öde – är översatta till mer än tjugo språk, nominerade och belönade med bl a det svenska Augustpriset, Kungliga Vetenskapsakademiens pris, Ryszard Kapuscinski-priset i Polen, Svensk-danska kulturfondens pris.

Uppmärksammade och uppskattade blev också Orden som formade Sverige (2018) med den historiskt kritiska blicken på svenska värderingar och debutboken Smärtpunkten: Lars Norén, pjäsen Sju tre och morden i Malexander (2009). Den självbiografiska romanen Övergivenheten (2020) kommer att ges ut på litauiska i år.

Besöket organiseras av Centret för skandinavistik, Vilnius universitet, finansieras av Svenska institutet och stöds av Svenska ambassaden i Vilnius.

Balandžio 29 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šis seminaras skirtas Sapiro „dreifo“ (drift) ir kalbos raidos kryptingumo idėjai aptarti. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!