Sidebar

Prof. dr. Ulrich Schmid paskaita „Nacionalinės istorijos našta Rusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje, ir kaip literatūra į ją reaguoja“

SchmidU.jpgGruodžio 16 d., ketvirtadienį, 13.00 val. kviečiame bendruomenę į prof. dr. Ulrich Schmid paskaitą (Sankt Galeno universitetas, Šveicarija) „Nacionalinės istorijos našta Rusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje, ir kaip literatūra į ją reaguoja“ (The burden of national history in Russia, Poland and Ukraine and its literary responses).

Paskaita vyks hibridiniu būdu: norinčiuosius atvykti gyvai kviečiame į 114 (Balio Sruogos) aud., arba prisijungti nuotoliniu būdu per MS Teams >

Paskaitos anotacija: In Eastern Europe, there has always been an excess of history. History was pitiless, and there was too much of it. Timothy Snyder aptly termed the Eastern European regions of terror, war and the Holocaust as the „Bloodlands“. When the Soviet system came to an end, most national cultures in Eastern Europe had to come to grips with their national history, their national discourses and their relationship with their difficult neighbours. These debates are mirrored in cultural products of the last decade. Literary works either endorse or criticize nationalistic agendas. National poets are put again on the public scene and exploited for political purposes.

I will show examples from Russia, Poland and Ukraine, discuss these literature based national projects and engage in an outlook for the near future.

Paskaita bus skaitoma anglų kalba.

Dr. Ulrich Schmid yra slavistas, literatūros kritikas, St. Gallen (Šveicarija) universiteto profesorius. Studijavo Ciuriche, Heidelberge, Leningrade, apgynė daktaro disertaciją iš Fiodoro Sologubo kūrybos Bazelio universitete. Yra dirbęs Harvardo, Bochumo, Berno, Oslo ir kituose universitetuose. 2012 m. išrinktas Academia Europaea nariu. Profesoriaus tyrinėjimo laukas apima rusų, ukrainiečių, lenkų literatūras, filosofiją, kultūrą bei literatūros ir medijų teoriją, taip pat nacionalizmą Rytų Europoje. Prof. Schmid rašo Rusijos, Ukrainos ir Rytų Europos klausimais periodinėje Vokietijos bei Šveicarijos spaudoje, yra žinomas kaip viešasis intelektualas, dalyvauja aktualiuose kultūriniuose bei visuomeniniuose debatuose. Profesorius yra vienas iš serijos Basel Studies on the Cultural History of Eastern Europe (BSKO) (Ciurichas) redaktorių.

Tarp mokslininko knygų:

  • Fedor Sologub. Work and context. (= Slavica Helvetica, 49). Peter Lang, Bern 1995. (online)
  • I-designs. Russian autobiographies between Avvakum and Gercen. (= Basel studies on the cultural history of Eastern Europe. 1). Pano, Zurich 2000.
  • Technologies of the soul. On producing the truth in contemporary Russian culture. Suhrkamp, Berlin 2015.
  • as editor: De profundis. About the failure of the Russian revolution. Suhrkamp, Berlin 2017.

Daugiau publikacijų > 

Renginį finansuoja Vokietijos ambasada Lietuvoje, partneris – Vilniaus Universitetas.

Renginys yra projekto Istorinių naratyvų moksle ir politikoje po 1990 m. skirtumai Vokietijos, Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos regionuose dalis.

Doktorantų seminaras: The nature of meaning

Gruodžio 10 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. Šį penktadienį bus kalbama apie Tyler ir Evans tekstą The nature of meaning.

Tekstas > (jį taip pat galima rasti Teams grupėje)

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

BKKI seminaras: „What does linguistics have to offer theories of ethnicity and nationalism?“

Gruodžio 3 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame bendruomenę į BKKI seminarą, kuriame dr. Vuk Vukotič kalbės tema What does linguistics have to offer theories of ethnicity and nationalism?

Anotacija:

Linguists working in transdisciplinary fields (discourse analysis, sociolinguistics, media linguistics) have borrowed extensively from anthropology and sociology to explain linguistic facts. In particular, theories of ethnicity and nationalism have been useful to explain the complexities of language on a communal level to the historical-ideological process of standardization, the construction ‘national’ languages with their grammars and dictionaries. Conversely, scholars of ethnicity and nationalism have not been as wise to enrich their own theories with linguistic insight. 

The principal aim of this talk will be to present an overview of theories of ethnicity and nationalism with regards to their treatment of language, in most of which language figures prominently as one of the key factors in the construction of ethnic and national identities. Unfortunately, as the review will show, the analysis of ‘language’ in these theories is very often reduced to a single aspect of language (most often written language), and in my view does not do justice to the language as complex socio-psychological phenomenon. Due to the central role language plays in ethnic and national identities, I have attempt a construction of what I have tentatively called the four peoplehood functions of language: the parts of the totality of language that figure in the creation or separation of ethnic and national identities. The four functions are the communicative, the indexical, the autoreificational and the (hetero)doxic. These are illustrated on historical nation-building processes in Serbia, Norway and Lithuania.

Prisijungti galima ir nuotoliniu būdu per BKKI Teams >

Taip pat Teams grupėje galima rasti  ankstesnių seminarų prezentacijas:

  • BKKI seminaro dr. Vladimiro Panovo prezentaciją What can practice theory contribute to linguistics?​ (Some reflections on the nature of the research object of linguistics) 
  • Seminaro Pas skandinavus Igno Rudaičio prezentaciją XYZ efektas fonologijoje ir kitur

Doktorantų seminaras: kalbinės reikšmės iš kognityvinės gramatikos perspektyvos

Gruodžio 3 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. Šį penktadienį bus kalbama apie kalbines reikšmes iš kognityvinės gramatikos perspektyvos – bus gilinamasi į profilio ir bazės, domenų ir kategorijų lygmenų problemas. Prisegamas Langackerio tekstas, kuriame šie klausimai trumpai pristatomi.

Tekstas > (jį taip pat galima rasti Teams grupėje)

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Doktorantų seminaras: kalbinis ženklas (tęsinys)

Lapkričio 26 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. Šį penktadienį bus tęsiama diskusija apie kognityvinių lingvistų požiūrį į kalbines reikšmes. Po kategorizavimo klausimo bus pereinama prie metaforų teorijos. Prisegamas fragmentas iš Lakoffo ir Johnsono knygos Philosophy in the Flesh.

Tekstas > (jį taip pat galima rasti Teams grupėje)

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Doktorantų seminaras: kalbinis ženklas (tęsinys)

Lapkričio 19 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. Šį penktadienį bus tęsiama diskusija apie kalbinį ženklą, pereinant prie kognityvistų įnašo. Prisegamas vienas iš Eleanor Rosch tekstų apie kategorizavimą, kuris padarė didelę įtaką kalbinių reikšmių tyrimams.

Tekstas > (jį taip pat galima rasti Teams grupėje)

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Doktorantų seminaras: Ogdeno ir Richardso semiotinis trikampis

Lapkričio 12 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. Šį penktadienį bus diskutuojama apie Ogdeno ir Richardso semiotinį trikampį. Prisegamas atitinkamas skyrius iš knygos The Meaning of Meaning.

Taip pat seminaro dalyviai raginami tiek patys skaityti pranešimus, tiek siūlyti įdomius ir aktualius skaitinius, apie kuriuos būtų galima pasikalbėti su kitais seminaro dalyviais.

Tekstas > (jį taip pat galima rasti Teams grupėje)

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Įvyko tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“

Spalio 22-23 d. VU Filologijos fakultete vyko 8-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“. Baltijos šalių kultūra, istorija bei kalbomis besidomintys studentai Vilniuje susibūrė jau antrą kartą (prieš tai VU konferencija organizuota 2015 metais).  Savo žiniomis dalinosi iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos bei Vengrijos atvykę ar nuotoliniu būdu prisijungę studentai. Konferencijos metu buvo galima išgirsti net 44 studentų pranešimus įvairiausiomis temomis: nuo lituanizmų Rainio poezijoje ar šalutinio kirčio lietuvių kalboje iki Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų analizės ar Prahos pavasario atgarsių Lietuvoje. Plenarinius pranešimus taip pat skaitė ir diskutuoti kvietė filosofai Aldis Gedutis ir Kęstas Kirtiklis („The humanities as a martial art: 14+ ways of self-defence“), latvių poetas ir literatūrologas Kārlis Vērdiņš („Canonization post factum: Baltic fiction in Central European Classics series“) bei lingvistė Kerttu Rozenvalde („The state of Latvia – preserver and developer of Latvian as language of higher education?“). Džiugi žinia, kad šis susitikimas nebuvo paskutinis ir kitąmet visi Baltijos šalimis besidomintys studentai (ir ne tik) bus laukiami Varšuvoje, jau 9-ojoje tarptautinėje studentų konferencijoje „Bridges in the Baltics“. 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos