Taikomosios kalbotyros institutas

2019 m. vasario–kovo mėnesiais Latvijos universitete vyksta 77-oji tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Latvijos universiteto šimtmečiui paminėti. Š. m. vasario 14 d. LU Humanitarinių mokslų fakultete Estijos, Gruzijos, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai buvo susirinkę į kalbinę konferencijos sekciją „Gramatika ir kalbos norminimas“ (lat. Gramatika un valodas normēšana).

Renginyje dalyvavo ir VU Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedros docentė dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė. Konferencijoje ji pristatė pranešimą „When near becomes far: evidence from some Lithuanian dialects“.

Kviečiame registruotis dalyvauti 26-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „Kalbinė įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia ir prestižas“. Konferencija vyks 2019 m. spalio 3–4 d. Lietuvių kalbos institute, P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva.

Laukiame žodinių ir stendinių pranešimų šia tematika:

• Kalbinė įvairovė kalbose, tarmėse ir kalbinėse bendruomenėse
• Kalbos vartosenos ypatumai ir norminimas
• Bendrinės kalbos ir tarmių bei kitų kalbos atmainų santykiai
• Kalbos politikos, ideologijos ir praktikos aktualijos ir iššūkiai
• Kalbos galios ir prestižo dinamika
• Pažangių lingvistinių įrankių ir el. paslaugų kūrimas, skaitmeninių kalbos išteklių nauda
• Kiti klausimai

Dalyvio anketą kartu su pranešimo anotacija (lietuvių arba anglų k.) ir tezėmis (anglų k.) prašome siųsti IKI 2019 M. BIRŽELIO 10 D. el. paštu .

Daugiau informacijos rasite konferencijos svetainėje http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/lt/ (šiuo metu informacija svetainėje naujinama).

Plenariniai pranešėjai 

• Frans Hinskens, Meertenso institutas, Nyderlandai 
• Sabine Kirchmeier, Danų kalbos valdyba, Danija 
• Ari Páll Kristinsson, Islandijos universitetas, Islandija
• Birutė Klaas-Lang, Tartu universitetas, Estija 
• Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos institutas, Lietuva 
• Irena Smetonienė, Vilniaus universitetas, Lietuva 

Organizatoriai:

• Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras
• Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedra 

Konferencijos mokslinis komitetas 

• Dr. Albina Auksoriūtė, Lietuvių kalbos institutas (pirmininkė)
• Prof. dr. Laimutė Balodė, Helsinkio universitetas 
• Akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, Lietuvių kalbos institutas
• Prof. habil. dr. Pietro Umberto Dini, Pizos universitetas 
• Prof. dr. Ina Druviete, Latvijos universitetas
• Dr. Juris Grigorjevs, LU Latvių kalbos institutas 
• Prof. dr. Andra Kalnača, Latvijos universitetas
• Prof. dr. Vytautas Kardelis, Vilniaus universitetas 
• Prof. dr. Birutė Klaas-Lang, Tartu universitetas
• Habil. dr. Dace Markus, Liepojos universitetas 
• Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos institutas 
• Dr. (HP) Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos institutas 
• Prof. dr. Irena Smetonienė, Vilniaus universitetas 
• Doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vilniaus universitetas 
• Prof. dr. Larysa Taranenko, Nacionalinis technikos universitetas, Igorio Sikorskio Kijevo politechnikos institutas
• Prof. habil. dr. Pēteris Vanags, Latvijos universitetas, Stokholmo universitetas 
• Dr. Tatjana Vologdina, Vroclavo universitetas 
• Doc. dr. Vilma Zubaitienė, Vilniaus universitetas 

Konferencijos organizacinis komitetas 

• Dr. Jurgita Jaroslavienė, Lietuvių kalbos institutas (pirmininkė)
• Dokt. Agnė Aleksaitė, Lietuvių kalbos institutas 
• Dr. Danutė Liutkevičienė, Lietuvių kalbos institutas
• Doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vilniaus universitetas
• Dr. Aurelija Tamulionienė, Lietuvių kalbos institutas
• Dr. Ramunė Vaskelaitė, Lietuvių kalbos institutas

Visai neseniai knygynuose pasirodė jau trečioji pataisyta prof. Meilutės Ramonienės ir Joanos Pribušauskaitės „Praktinės lietuvių kalbos gramatikos“ laida. Knyga išleista tiek lietuvių, tiek anglų kalba, tad puikiai tiks besimokantiems lietuvių kalbos!

Už šią knygą autorės buvo apdovanotos JAV lietuvių fondo premija. Šis leidinys yra ir vienas iš ciklo darbų, už kuriuos 2006 m. autorėms buvo paskirta Valstybinė mokslo premija.

Lapkričio 30 dieną TKI Lituanistinių studijų katedroje lankėsi Daugpilio universiteto Lituanistikos centro vedėja prof. dr. Vilma Šaudina ir centro dėstytojos. Susitikimo metu kolegės iš Latvijos susipažino su Lituanistinių studijų katedros parengtais leidiniais, aptartė aktualius lietuvių kalbos mokymo metodikos klausimus, lankėsi VU bibliotekoje.

Tarptautinė leidykla Palgrave Macmillan išleido naują straipsnių rinkinį „Multilingualism in the Baltic States. Societal Discourses and Contact Phenomena“, kuriame publikuojami du Fakulteto tyrėjų straipsniai: TKI profesorės dr. Meilutės Ramonienės „Regional Dialects in the Lithuanian Urban Space: Skills, Practices and Attitudes“ ir BKKI docentės dr. Loretos Vaicekauskienės bei ARKSI lekorės. Ingos Vyšniauskienės straipsnis „Russian and English as Socially Meaningful Resources for Mixed Speech Styles of Lithuanians“.

Šiame Palgrave Macmillan apžvelgiami lingvistinės įvairovė, visuomenininiai diskursai ir tautinių mažumų bei daugumų santykiai Baltijos valstybėse. Tyrėjai šias temas analizuoja naudodami liaudies kalbotyros, diskurso bei naratyvo analizės, etnografinių stebėjimų ir kitus metodus. Knygos skyriuose analizuojama skirtingų vietovių kalbinė įvairovė ir tautinių mažumų kalbos (latgalių, võro, lenkų kalba Lietuvoje, miestų dialektai Lietuvoje).

Daugiau apie leidinį >

Vilniaus universiteto leidykla išleido TKI LSK lektorių V. Stumbrienės ir A. Kaškelevičienės parengtą lietuvių kalbos vadovėlį užsieniečiams. Vadovėlis skiriamas įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų, interesų ir išsilavinimo žmonėms, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos. Vadovėlyje mokoma svarbiausių komunikacinių intencijų raiškos, žodyno. Jame paprastai, aiškiai ir nuosekliai pateikiami lietuvių kalbos gramatikos pagrindai. 

Vadovėlio autorės daug dėmesio skyrė sociokultūrinei kompetencijai ugdyti, kad mokiniai įgytų bendravimo patirties lengvai nuspėjamose kasdienio gyvenimo situacijose, susipažintų su lietuvių gyvenimo būdu, elgesio normomis, gebėtų lengviau suvokti lietuvių ir savo kultūros skirtumus.

Mokydamiesi pagal šį vadovėlį mokiniai siektų Pusiaukelės (A2) lygio ir gautų tvirtus pagrindus toliau mokytis lietuvių kalbos. Pradedantiesiems rekomenduojama mokytis su mokytoju, šiek tiek kalbantys lietuviškai galėtų mokytis ir savarankiškai.

Vadovėlio leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Pokalbis su autorėmis LRT radijuje >

Visus vadovėlio garso įrašus nemokamai galima parsisiųsti čia >

Vilniaus universiteto leidykla išleido naują TKI LKK prof. dr. Vytauto Kardelio monografiją „Arealinis tipologinis lietuvių tarmių kompleksiškumas. Aukštaičiai“.

Ši monografija yra tik labai nedidelė lietuvių kalbos arealinio tipologinio kompleksiškumo analizės dalis. Profesoriaus monografiją galime traktuoti kaip bene pirmąjį mėginimą tirti arealinį tipologinį lietuvių kalbos tarmių kompleksiškumą. Tiksliau – to kompleksiškumo dalį. Knyga taip pat nėra visiškai vienalytė: joje derinami bendresnio pobūdžio teoriniai ir metodologiniai principai su konkrečiais tyrimo mechanizmais: tipofiliniu mąstymu, požiūriu į kalbą kaip į komunikacinę sistemą ir struktūralizmo paradigma grindžiama fonologine analize. 

Prof. Kardelis perspėja, kad tekste bus galima rasti schemų ir lentelių, tačiau nebus, kaip dialektologijos darbuose įprasta, kitokių vizualizacijos dalykų, pavyzdžiui, žemėlapių. Iš pirmo žvilgsnio atrodys, kad tai monografijos trūkumas, bet ar taip yra iš tikrųjų, skaitytojas galės įsitikinti perskaitęs Epilogą. Tyrėjas teigia, kad žemėlapių ir kitų vizualizacijos priemonių atsisako visiškai sąmoningai, net ir suprasdamas, kad skaitytojui keliu tam tikrų nepatogumų.

Nemokamai knygą EPUB formatu galima parsisiųsti čia >

Kviečiame į Taikomosios kalbotyros instituto seminarą, kuris vyks gruodžio 6 d. 15.00 val.  Filologijos fakulteto 119 auditorijoje. Seminare bus pristatomas TKI darbuotojų doc. dr. Loretos Vilkienės, dr. Lauros Vilkaitės-Lozdienės ir dokt. Justinos Bružaitės-Liseckienės tyrimas „Kalbinių nuostatų ir mokymosi motyvacijos įtaka lietuvių kalbos mokėjimui“. 

Šis tyrimas atliktas vykdant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos finansuojamą projektą. Tyrime lyginama lietuviškų, lenkiškų ir rusiškų gimnazijų trečių klasių moksleivių kalbos mokėjimo kokybė, jų kalbinės nuostatos lietuvių kalbos atžvilgiu ir motyvacija mokytis šios kalbos. Taip pat tiriama, ar kalbinės nuostatos ir mokymosi motyvacija daro įtaką tikslinių tyrimo grupių kalbos mokėjimo kokybei. Seminare bus pristatoma kiekybinė tyrimo dalis, kurioje aprašomosios ir sprendžiamosios statistikos metodais analizuojami specialiai šiam tyrimui parengtų kalbinių nuostatų ir kalbos mokymosi motyvacijos klausimyno, žodyno dydžio testo ir C testo, duomenys.