Sidebar

Liepos 3 d. Vilniaus universitete prasideda intensyvūs 32 val. istorikėms ir istorikams skirti kursai „Mokslo vokiečių kalba“. Siekti užsibrėžto tikslo ir tobulinti vokiečių kalbos žinias jiems padės net keturi Vokiečių filologijos katedros kolegos: dr. Justina Daunorienė, dr. Daumantas Katinas, docentė dr. Eglė Kontutytė ir docentė dr. Lina Plaušinaitytė.

Vasaros kursus finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (vok. DAAD) iš „Sur-Place Kurse und Fachsprachenkurse in Ostmittel-, Südost- und Osteuropa sowie dem Kaukasus und Zentralasien 2021“ programos lėšų. Projekto idėjos autorius ir vadovas dr. Alexander Mionskowski, projekto koordinatorė docentė dr. Skaistė Volungevičienė.

Atsisveikiname su Bronislava Matulaityte (1935–2021), ilgus metus dirbusia VU Vokiečių filologijos katedroje vokiečių kalbos ir vokiečių kalbos gramatikos dėstytoja.

1954–59 m. Bronislava Matulaitytė studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą Vilniaus V. Kapsuko universitete. Po to vienerius metus mokytojavo Širvintų rajono Čiobiškio vidurinėje mokykloje. 1960–62 m. dirbo Mokyklų tyrimo institute laborante. Nuo 1962 m. B. Matulaitytė dirbo Vilniaus V. Kapsuko universitete Užsienio kalbų katedroje ir dėstė vokiečių kalbą Istorijos-filologijos, Teisės ir Ekonomikos mokslų fakultetuose. Vokiečių filologijos katedroje B. Matulaitytė dirbo nuo 1973 m., dėstė praktinę vokiečių kalbą, gramatiką, leksikologiją, vadovavo studentų kursiniams ir diplominiams darbams.

Šiuo metu Vokiečių filologijos katedroje dirbantys dėstytojai taip prisimena savo buvusią kolegę ir mokytoją: „... išraiškinga dėstytoja, įdomi asmenybė, katedros istorijos dalis...“, „... be galo maloni, gera ir labai išmintinga dėstytoja buvo...“, „dėstytoja buvo įdomus, turintis nuostabų humoro jausmą ir labai geranoriškas žmogus“.

Atsisveikinti su Brone Matulaityte galima trečiadienį, birželio 30 d., nuo 9:00 val. – urna bus pašarvota Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.
Šv. Mišias 10:00 val. bažnyčioje laikys Universiteto Kapelionas E. Puzynia.

Su liūdesiu
Vokiečių filologijos katedra

Bronė Matulaitytė copy

Nuo 2021 m. gegužės mėn. VU Vokiečių filologijos katedra pradėjo įgyvendinti projektą „Germanistik Digital“ (Projekto Nr. 2020-1-SK01-KA226-HE-094271). Tai – Europos Sąjungos finansuojamas Erasmus + programos projektas, koordinuojamas Trnavos Šv. Kirilo ir Metodijaus universiteto (Slovakija).

Projekto vykdytojai Lietuvoje – dr. Daumantas Katinas ir doc. dr. Eglė Kontutytė. Projekto administratorė – doc. dr. Skaistė Volungevičienė.

Projekto tikslas – parengti germanistikos studijų internetinius kursus negimtakalbiams studentams bei metodines šių kursų rekomendacijas.

Projekto partneriai – Jano Evangelisto Purkino universitetas Usti nad Laboje (Čekijos Respublika), Ventspilio aukštoji mokykla (Latvija), Belgrado universitetas (Serbija), Mariboro universitetas (Slovėnija).

Projekto trukmė – 2021-05-01 – 2023-04-30

Projekto aprašymas Erasmus+ platformoje 

GeDi Logo   Erasmus Logo

Š. m. gegužės 20 d., ketvirtadienį, Vokiečių kalbos draugija (GfdS, Gesellschaft für deutsche Sprache e.V.) ir VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra organizuoja Hamburgo universiteto profesorės dr. Heike Zinsmeister ir Belqis Aimaq pranešimą „Konzeptuelle Frames als Architektur eines Online-Lernerlexikons anhand des Beispiels RUBIN für Deutsch-Dari: Möglichkeiten und Herausforderungen“.

2021 m. balandžio 26 d.

Balandžio 19–30 d. Vilniaus universitetas kviečia visus moksleivius pabūti studentais ir, išsirinkus dominančią paskaitą, dalyvauti virtualiame renginyje „Studentas vienai dienai“. Moksleivės ir moksleiviai iš įvairių miestų dalyvavo ir vokiečių kalbos paskaitose.

Balandžio 20 d. Vokiečių filologijos katedros asistentė dr. Justina Daunorienė kvietė moksleivius į paskaitą „Vokiečių kalba pasaulyje: paplitimas, paveldas, kontaktai“. Svečių seminare buvo ir iš Vokietijos, ir iš įvairių Lietuvos mokyklų – Šiaulių, Ignalinos, Vilniaus.

Balandžio 22 d. Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Skaistė Volungevičienė moksleiviams surengė pirmąją vokiečių kalbos paskaitą. Buvo smagu susitikti su tais, kuriems ši pamoka – pirmoji pažintis su vokiečių kalba, ir tais, kurie šios kalbos jau mokosi. Dalyviai rungėsi viktorinoje, bandydami atspėti, kiek raidžių sudaro ilgiausią vokiečių kalbos žodį, kokio pločio yra Reutlingeno mieste esanti siauriausia gatvė pasaulyje ar kuriame mieste įsikūręs seniausias pasaulio zoologijos sodas. Galime pasveikinti viktorinos nugalėtojas: Jovilę, Laurą ir Ievą! Per paskaitą moksleiviai mokėsi skaityti vokišką tekstą ir prisistatyti vokiškai, vėliau dėstytoja atsakė į visus moksleiviams kilusius klausimus ir diskutavo apie juos dominančias, su vokiečių kalba susijusias, veiklas.

Sakome AČIŪ visiems dalyvavusiems ir tikimės dar susitikti. Kas žino, gal jau šį rugsėjį vienoje iš VU Filologijos fakulteto auditorijų 😊

2021-03-16

Jau antrus metus iš eilės vertimų biuras "Metropolis" padeda mums rengti mokomosios praktikos seminarus bakalauro studijų pakopos paskutinio kurso studentams. Šiemet biuro direktorė Vaida Mastauskienė, talkinama vertėjos Živilės, studentams, netrukus besirengiantiems atlikti vertimo, tarpkultūrinės komunikacijos ar kitokią profesinę praktiką, pristatė vertimo biurų ir vertėjų darbo specifiką.

MicrosoftTeams image

100-ųjų gimimo metinių proga VU Vokiečių filologijos katedra skelbia kelias ištraukas iš docentės Inos Meiksinaitės skaitytų paskaitų – taip, kas jas pasižymėjo studentai.

Inai Meiksinaitei, vienai žinomiausių Lietuvos germanisčių, šių metų sausio 19 d. būtų sukakę 100 metų. Apie 50 metų ji dirbo dėstytoja ir docente Vilniaus universiteto Vokiečių kalbos ir literatūros katedroje, vėliau – Vokiečių filologijos katedroje, ir išugdė ne vieną studentų kartą. Būtent ji pasibaigus antrajam pasauliniam karui pradėjo kurstyti germanistikos židinį Lietuvoje, todėl jai turėtume būti dėkingi už dalį vokiečių filologijos, kurią turime dabar.

Šia proga skelbiame kelias ištraukas iš I. Meiksinaitės paskaitų „hegzametro“, kuri jį kalbėjo studentams be jokių užrašų. Tai kelios ištraukos iš jau pageltusių studentų sąsiuvinių apie Tomo Mano romaną „Daktaras Faustas“, vokiečių romantinės literatūros bruožus, Henriko fon Kleisto ir Henriko Heines kūrybinį kelią.

Šiandien daug informacijos apie šiuos rašytojus galime rasti ir internete, tačiau niekas nepakeis gyvo žodžio ir gyvenimo išmintimi šviečiančių I. Meiksinaitės akių. Grįžimas į praeitį ir prisiminimus visuomet primena ir paprastą, tačiau svarbią tiesą: kol gyvename – gyvenkime.

 

2021-02-04

2021 m. balandžio 16 dieną vyks tradicinė Vokiečių filologijos katedros rengiama studentų germanistų mokslinė konferencija „Wissenschaftliche Tagung der Germanistikstudierenden: Sprache und Literatur“.

Jeigu turite klausimų, rašykite šiuo adresu: 

2021-02-03

Džiaugiamės galėdami pristatyti naują autorių kolektyvo parengtą monografiją "Studentų darbų fraziškumas". Tarp knygos bendraautorių yra ir dvi Vokiečių filologijos katedros docentės Lina Plaušinaitytė ir Skaistė Volungevičienė. Monografijoje pristatomas studentų darbų fraziškumo ir akademinio žodyno vartojimo studentų darbuose tyrimas bei šio tyrimo pagrindu parengtas akademinių frazių sąvadas (www.frazynas.flf.vu.lt). Tyrimas buvo atliktas naudojantis šiam tikslui specialiai sukurtu bakalauro pakopos studentų darbų tekstynu. Knygoje daugiausia nagrinėjamos automatiniu būdu išgaunamos keturnarės sekos, jų vartosena, gramatinė sandara, variantiškumas ir jų funkcijos bei vartojimo specifika skirtingų mokslo sričių tekstuose. Nemažai dėmesio skiriama ir akademinės kalbos žodžiams, kurie sudaro daugelio besikartojančių sekų pagrindą. Monografija gali sudominti tyrėjus, nagrinėjančius kalbos fraziškumo apraiškas ir visus, kurie domisi akademinės kalbos formomis.

Knygą elektroniniu formatu galite rasti čia>>

 

20210203 120316 

2021-02-02

Šiemet LMT skelbtame konkurse studentų moksliniams tyrimams laisvu nuo studijų laiku skatinti (Programa 09.3.3-LMT-K-712 Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą) stipendijas gavo net dvi Vokiečių filologijos katedros studentės - Irma Jakutytė (BA Skandinavistika (švedų) ir GrSt Vokiečių kalba ir kultūra) bei Kamilė Pavydytė (BA Vokiečių filologija).
Irma Jakutytė vykdo projektą "Lietuvių-švedų-vokiečių kalbų akademinių frazių sąvadas". Šio projekto tikslas - neseniai parengto lietuviško akademinių frazių sąvado pagrindu sukurti patobulintą daugiakalbį frazių sąvadą. Projektui vadovauja doc. dr. Skaistė Volungevičienė.
Kamilės Pavydytės vykdomas projektas skirtas elektroninės leksikografijos ištekliams su vokiečių kalba tirti ir vadinasi „Dvikalbė elektroninė leksikografija su lietuvių kalba: lietuvių-vokiečių kalbų žodynų makrostruktūros ir mikrostruktūros analizė ir vertinimas“. Projektui vadovauja doc. dr. Lina Plaušinaitytė.

2021-02-01

Pasirodė mokslo darbų „Kalbotyra“ teminis numeris Stabiliųjų junginių tyrimai: frazeologizmai, kolokacijos ir kita“, skirtas germanistui Sauliui Lapinskui (1954–2014) atminti.

2020 m. metų „Kalbotyros“ 73 numeryje skelbiami straipsniai, parengti pagal tarptautinės konferencijos „Stabiliųjų junginių tyrimai ir mokymas(is): frazeologizmai, kolokacijos ir kita. Saulių Lapinską (1954–2014) prisimenant“ pranešimus. Kviečiame skaityti!

Kalbotyra, T. 73 (2020)


Straipsniai:

Marios Chrissou
Der Stellenwert von Aufgabenorientierung und Formfokussierung in der phraseologiebezogenen Wortschatzarbeit

Csaba Földes
Figuratives in der auslandsdeutschen Pressesprache

Lea Hoffmann
Überprüfung eines phraseologischen Grundwortschatzes – eine explorative Datenanalyse

Marcelina Kałasznik
Zur Synonymie bei personenbezeichnenden Einwortidiomen – Eine Analyse am Beispiel von Angsthase und seinen Synonymen

Barbara Kovačević | Barbara Štebih Golub
Verschiedene sprichwörtliche Redensarten – das erste kroatische phraseologische Wörterbuch

Virginija Masiulionytė
Formeln, Wortspiele, Verse und mehr: Wo Humorforschung Phraseologie trifft

Inesa Šeškauskienė
Emotion or Reason? Heart as a Container in English and Lithuanian

Irene Simonsen
Kollokationen der deutschen und der dänischen Wissenschaftssprache

Mariann Skog-Södersved | Anita Malmqvist
Kollokationen in Leserbriefen der Wochenzeitschrift Die Zeit

Christian Thienel
Phraseologische Strukturen in Hermann Kinders autobiografischer Krankheitserzählung „Der Weg allen Fleisches“ (2014)


Recenzijos


Marcelina Kałasznik
Deutsche Phraseologie und Parömiologie im Kontakt und im Kontrast I. Anna Gondek, Alina Jurasz, Przemysław Staniewski, Joanna Szczęk, Hrsg. Kovač Verlag, Hamburg (2020). 482 S., ISBN 978-3-339-11484-6 (Print), ISBN 978-3-339-11485-3 (eBook).

Aurelija Leonavičienė
Melnikienė, Danguolė. Dictionnaire lituanien–français / Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas. Paris: Hermann Éditeur, 2020, pp. 1151, ISBN 9791037003232.

 

2020-07-15

Vis labiau augant vokiečių kalbos specialistų poreikiui Lietuvos ir kitose Baltijos šalyse, Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra nutarė pažvelgti į šį aktualų reiškinį iš mokslininkų perspektyvos. Bendradarbiaudama su kolegomis iš Vokietijos išleido straipsnių rinkinį apie germanistiką ir šį išsilavinimą įgijusių studentų profesines galimybes.
Vokietijoje pasirodžiusioje knygoje „Germanistika ir profesija“ („Germanistik für den Beruf“, Peter Lang Verlag, 2020, 342 psl.) publikuojami straipsniai apie tradicines ir naujas germanistų profesinės veiklos galimybes, germanistikos studijų reikšmę ir turinį bei germanistikos studijų programų rengimą atsižvelgiant į vokiečių kalbos specialistų poreikį ir perspektyvas darbo rinkoje. Knygos pradžioje taip pat apžvelgiama aktuali germanistikos situacija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, be to, istoriškai pažvelgiama į vokiečių kalbos vaidmenį ir vokiečių kultūros įtaką Baltijos šalyse. Šios temos gvildenamos 15-oje straipsnių vokiečių kalba, kuriuos parengė Baltijos šalių, Suomijos ir Vokietijos germanistai.

Atsiveriančios galimybės

Į germanistikos studijas ir jų poreikį straipsnių autoriai žvelgia per darbo rinkos prizmę. Aprašomos germanistų galimos profesijos, analizuojama rinkos poreikių ir siūlomų universitetinių studijų programų atitiktis, tiriama, kokios dalykinės ir tarpdalykinės kompetencijos svarbios būsimiems germanistams, kad jie su kaupu galėtų atitikti ne tik Vokietijos, bet visų pirma Lietuvos ir kitų Baltijos šalių darbo rinkos keliamus reikalavimus.
Germanistų rengimo ir įsidarbinimo situacijos Lietuvoje analizę pristato Diana Šileikaitė-Kaishauri ir Virginija Masiulionytė (Vilniaus universitetas). Autorės knygoje apibendrina tyrimą apie germanistų profesines galimybes, pabaigus vokiečių filologijos studijas VU. Ištyrus, kuo dirba 2002–2018 metais vokiečių kalbą Vilniaus universitete studijavę absolventai ir absolventės, nustatyta, kad specialistams, mokantiems vokiečių kalbą, Lietuvoje atsiveria įvairios profesinės galimybės, taip vadinamos, tipinės ir netipinės specialybės: darbas švietimo ir mokslo srityje, paslaugų ir administravimo sektoriuje, vadybos, pardavimų, prekybos, finansų, logistikos sferoje, turizmo ir kitose srityse.

Beveik 150 kelių

D. Šileikaitė-Kaishauri ir V. Masiulionytė, įvertinusios 186 germanistų ir germanisčių, VU studijavusių vokiečių kalbą, apklausos rezultatus nustatė, kad atsakydami į klausimą, kuo jie dirba, vokiečių filologijos BA absolventai ir absolventės nurodė 143 skirtingų profesijų pavadinimus. Pavyzdžiui, reklamos ir rinkodaros specialistai, verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai, klientų informavimo tarnautojai, politikos ir administravimo specialistai, vadybos ir organizavimo analitikai, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, bankų kasininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, finansų analitikai, išnešiojamosios prekybos pardavėjai, vertėjai, kalbininkai ir t. t.
Tai rodo, kokios plačios galimybės atsiveria baigus studijas su vokiečių kalba. Iš pristatomos studijos matyti, kad be vokiečių kalbos reikalingos ir kitos kompetencijos: darbas grupėje, gebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis, darbo planavimo įgūdžiai, konfliktų sprendimas ir pan. Kituose knygos straipsniuose pristatoma, kaip šiuos poreikius atliepia Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetuose vykdomos studijos su vokiečių kalba, o apie naujas mokslinių tyrimų ir studijų galimybes, siejant jas su būsima profesija, rašo Duisburgo-Eseno universiteto mokslininkai: Ulrikė Haß įvardija perspektyvas, kurias germanistikai atveria skaitmenizacija, o Patrickas Voßkampas pristato pokalbių tyrimų taikymo galimybes darbe. Sociolingvistikos reikšmę praktiniame kalbininko darbe parodo Maris Saagpakk (Talino universitetas) ir Heiko F. Martenas (Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) informacijos centras Rygoje).

Universitetų bendradarbiavimas

Aprašydamas germanistų profesinius profilius Aleksej Burov (VU) analizuoja turizmo sritį. Agnese Dubova ir Egita Proveja iš Ventspilio aukštosios mokyklos tiria vertėjo profesiją ir nustato, kokios kompetencijos ir asmeninės bei tarpasmeninės savybės yra būtinos vertėjams žodžiu ir raštu, kaip jos atsispindi studijų programose ir yra ugdomos studijuojant. Merle Jung (Talino universitetas) apžvelgia vokiečių kalbos mokytojo profesijos rengimo Talino universitete svarbą, istoriją ir naujoves. Dzintra Lele-Rozentāle (Ventspilio aukštoji mokykla) parodo galimybes darbo rinkoje, turint istorinės kalbotyros žinių. O kaip tokios žinios gali būti praktiškai pritaikomos atsižvelgiant į miesto ir visuomenės poreikius, parodoma pristatant virtualų vokiškojo Tartu miesto žemėlapį (Reet Bender (Tartu universitetas) ir kt.) ar Kauno Šančių vokiškąjį paveldą (Rūta Eidukevičienė, Sidona Žvaliauskienė, VDU). Apie integruotą vokiečių literatūros, kultūros ir kalbos dalyko modelį, įgyjant darbo rinkai reikalingų kompetencijų, knygoje rašo Alexanderis Mionskowskis ir Justina Daunorienė (VU).
Knygą leidybai parengė VU Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docentės dr. Vaiva Žeimantienė ir dr. Eglė Kontutytė kartu su Duisburgo-Eseno universiteto profesore dr. Ulrike Haß. Leidinys pasirodė Vokietijos taikomosios kalbotyros asociacijos leidžiamoje mokslo darbų serijoje „Forum Angewandte Linguistik“ (F. A. L). Ši publikacija – tai Vilniaus universiteto ir Duisburgo-Eseno universiteto germanistikos katedrų partnerystės darbo vaisius. Abiejų universitetų bendradarbiavimą 2011–2019 m. finansavo Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD).

Germanistik fuer den Beruf 1

2020-10-14
 
Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) kviečia į informacinius renginius apie galimybes gauti DAAD stipendiją studijoms ar moksliniams tyrimams Vokietijoje. Virtualūs susitikimai su dr. Heiko Marten (DAAD informacijos centras Rygoje) ir dr. Alexander Mionskowski (VU) vyks pirmadienį, spalio 19 d. 17:00 val. (skirta studentams), ir antradienį, spalio 20 d. 09:00 val. (skirta doktorantams, tyrėjams ir dėstytojams).
 
Prisijungimo adresus rasite čia: http://www.daad.lv/index.php/de/start#info2020

2020-10-23

2020 m. liepos mėnesį Vokiečių filologijos katedra, bendradarbiaudama su Frankfurto universiteto Empirinės kalbotyros institutu ir VU TKI LIetuvių kalbos katedra pradėjo vykdyti elektroninės leksikografijos projektą "Lietuvių kalbos skaitmeniniai ištekliai: elektroninis lietuvių-vokiečių-lietuvių kalbų žodynas ("LiVoLi"). Projekto siekis yra stiprinti lietuvių kalbos reprezentaciją elektroninėje erdvėje bei pateikti viešai prieinamą profesionaliai parengtą skaitmeninį dvikalbį lietuvių-vokiečių kalbų žodyną ir taip užpildyti spragą dvikalbės elektroninės leksikografijos su lietuvių kalba srityje. Projekte dirba Frankfurto prie Maino universiteto Empirinės kalbotyros instituto profesorė dr. Jolanta Gelumbeckaitė ir baltistikos studentė Anita Obenaus, VU Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Lina Plaušinaitytė (projekto vadovė), doc. dr. Skaistė Volungevičienė bei Lietuvių kalbos katedros docentė dr. Vilma Zubaitienė ir šios katedros doktorantė Agnė Lisauskaitė. Numatoma projekto trukmė – treji metai. Projektą finansuoja VU Mokslo skatinimo fondas.

2020-06-04

Marija Čiurlienė Vilniaus universitete pradėjo dirbti 1958 m. Tuometinio Vilniaus V. Kapsuko universiteto Užsienio kalbų katedroje, vėliau VU Vokiečių filologijos katedroje ji dirbo daugiau nei 30 metų ir germanistams bei kitų specialybių studentams dėstė vokiečių kalbą. Ji buvo autoritetinga užsienio kalbos dėstymo metodikos specialistė, vadovavo studentų germanistų pedagoginei praktikai ir studentų kursiniams darbams. Buvę studentai ir kolegos prisimena Mariją Čiurlienę kaip patyrusią, nuoširdžią ir betarpišką dėstytoją bei kolegę.

Su Marija Čiurliene atsisveikinti bus galima penktadienį, birželio 5 d., šv. Jonų bažnyčioje nuo 11 val. iki 20 val.

16 val. bus aukojamos šv. Mišios.

Su liūdesiu ir užuojauta - Vokiečių filologijos katedra

Marija Čiurlienė

2020-03-06

Nuo 2020 m. kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Vokiečių filologijos katedroje Erasmus+ praktiką atlieka Miunsterio Vestfalijos Vilhelmo universiteto studentė Karlotta Klein. Praktikos metu studentė iš Vokietijos stebės paskaitas germanistams, savarankiškai rengs užduotis seminarams, vadovaus pratyboms.

Erasmus+ bendradarbiavimo sutartį su Miunsterio universiteto Germanistikos institutu, pagal kurią atliekama ši praktika, Filologijos fakultetas pasirašė 2019 m. kovo mėn.

2020-02-12

Vilniaus knygų mugė 2020

2020 m. vasario 21 d., penktadienį, 16:00 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius)

Vertėjo darbas dažnai lieka nematomas plačiajai publikai. Versdamas literatūrinį tekstą ir spręsdamas kalbinius galvosūkius, vertėjas dažnai patiria metamorfozę ir pats pavirsta į autorių. O kartais verčiamas kūrinys inspiruoja naujos knygos atsiradimą.

Ilgus metus kartu dirbantys Rimantas Kmita ir Markus Roduner pažvelgs į plačiajai publikai dažnai nematomą literatūros vertėjo darbą, iššūkius, su kuriais jis susiduria, svarstys, kaip užsienio kalba kartais modeliuoja, ugdo ir drausmina gimtąją kalbą.

Šis renginys – tai dialogas tarp dviejų vertėjų, tačiau tuo pačiu ir tarp vertėjo ir autoriaus, arba dviejų autorių.

Daugiau informacijos:
https://www.goethe.de/ins/lt/lt/ver.cfm?fuseaction=events.detail&event_id=21754088 
www.goethe.de/lietuva/knygumuge2020 

Diskusiją rengia: Goethe‘s institutas
Renginio partneriai: Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, VU Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedra

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos