Užsienio kalbų institutas

Pasirengimas naujiems mokslo metams

Birželio 15-16 d. ir rugsėjo 2-3 d. VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojams nuotolinius mokymus vedė Getingeno universiteto (Vokietija) Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro direktorius dr. Johann Fischer (Zentrale Einrichtung für Sprachen und Schlüsselqualifikationen, Georg-August-Universität Göttingen, Deutschland).  Tai jau ketvirti tęstiniai mokymai apie veiksminės prieities (angl. Action-oriented Approach)  kalbų dėstymo metodologijos taikymą universitetinėse kalbų studijose. Pernai metais intensyvūs mokymai vyko įprastiniu būdu, o šiais metasi dėl COVID -19  buvo pasirinktas nuotolinio mokymosi būdas. Šių metų nuotoliniuose mokymuose dalyvavo apie 30 Užsienio kalbų instituto dėstytojų, dėstančių dalykinę anglų kalbą įvairių universiteto studijų programų studentams. 

Po pernai vasarą vykusių dr. J. Fischer mokymų, Užsienio kalbų instituto dėstytojai buvo atnaujinę dalykinės anglų kalbos kursų aprašus įvairių studijų programų studentams pagal šią metodologiją, ir 2019/ 2020 akademiniais metais jau dėstė dalykinę anglų kalbą pagal atnaujintas programas. Šių metų birželio mėnesį vykusių dr. J. Fischer moderuojamų nuotolinių mokymų metu  dėstytojai atliko savo darbo pagal atnaujintas programas vertinimą, aptarė  studentų atsiliepimus ir  savo įžvalgas. 

Į rugsėjo 2-3 d. mokymus dr. J. Fischer pakvietė savo vadovaujamo Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro dėstytojus kartu  su mūsų Filologijos fakulteto  Užsienio kalbų instituto dėstytojais pasidalinti savo patirtimi. Susitikimo metu  kolegos iš Getingeno universiteto pademonstravo savo  mokymo ir testavimo medžiagą, kartu su mūsų dėstytojais aptarė įvairių studijų programų anglų kalbos kursų scenarijus ir jų dermę su egzaminų scenarijais, visi kartu dirbdami grupėmis tobulino mūsų dalykinės anglų kalbos kursų aprašus, ir taip padėjo mums pasirengti  naujiems mokslo metams. Getingeno universiteto dėstytojų geranoriškas bendradarbiavimas su instituto dėstytojais vyks ir toliau, rengiant bendrus seminarus. 

Sėkmingo bendradarbiavimo rezultatai buvo pristatyti rugsėjo 10-12 dienomis Brno mieste, Masaryk universitete (Čekijos Respublika) vykusioje 16-toje tarptautinėje mokslinėje  CercleS  (European Confederation of Language Centres in Higher Education): Language Centres at a Crossroads: Open Directions for New Generations of Learners konferencijoje, kurioje bendrą pranešimą skaitė dr. Johann Fischer (Getingeno univertsitetas, Vokietija) ir VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto direktorė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė. 

Užsienio kalbų institutas ir toliau sieks aukštos kalbų dėstymo kokybės, lygiuodamasis į Getingeno ir kitus Europos universitetus, kuriuose sėkmingai taikoma veiksminės prieities kalbų dėstymo metodologija. 

14 tarptautinis simpoziumas Moralinė kompetencija: jos prigimtis, reikšmė ir plėtotė

Šių metų liepos 23-24 d. VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute nuotoliniu būdu vyko 14 tarptautinis simpoziumas Moralinė kompetencija: jos prigimtis, reikšmė ir plėtotė (Moral Competence: its Nature, Relevance, and Education). Šį simpoziumą VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas organizavo kartu su Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Filosofijos institutu. Šio simpoziumo  metu mokslininkai (psichologai, filosofai, sociologai, edukologai) ir pradedantys tyrėjai doktorantai, švietimo institucijų atstovai iš įvairių šalių: Argentinos, Brazilijos, Čekijos Respublikos, Etiopijos, Indijos, Irano, Lenkijos, Malaizijos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Nigerijos, Pakistano, Rumunijos,  JAV, Vokietijos ir Lietuvos bendraudami nuotoliniu būdu   dalinosi savo tyrinėjimais,  metodologinėmis įžvalgomis,  empiriniais duomenimis apie  moralinės kompetencijos plėtotės būtinybę ir praktinio taikymo galimybes ugdymo procese. Simpoziumo kviestiniai pranešėjai buvo žymūs įvairių šalių mokslininkai, turintys didelę moralinės kompetencijos tyrimų patirtį: dr. David Kohlberg (JAV), (garsaus amerikiečių mokslininko psichologo Lawrence Kohlberg sūnus), prof. dr. Ewa Nowak, (Lenkija), dr. Małgorzata Steć (Lenkija), dr. Kay Hemmerling (Vokietija), prof. dr. habil. Margret Ruep (Vokietija).

Pirmą kartą Lietuvoje moralinės kompetencijos matavimo instrumento Moralinės kompetencijos testo (Moral Competence Test, MCT) teoriją ir jos praktinį taikymą panaudojant Konstanco dilemų diskusijų metodą (Konstanz Method of Dilemma-Discussion, KMDD) pristatė pats šios teorijos autorius ir KMDD metodo kūrėjas Vokietijos Konstanco universiteto emeritas prof. Georgas Lindas.  Simpoziumo dalyviai pristatė šios teorijos palyginamąją analizę kitų teorijų kontekste, aptarė KMDD metodo taikymo teorinį-metodologinį pagrindimą ir jo praktinio taikymo mokslinių tyrinėjimų bei ugdymo procese galimybes.

Šis simpoziumas  buvo tęstinis renginys, kurį anksčiau organizuodavo pats prof. G. Lindas Vokietijoje Konstanco universitete ir kitose šalyse kartu su savo mokslinės teorijos sekėjais, mokslininkais, doktorantais, pedagogais. Organizuojat šį simpoziumą Lietuvoje buvo siekta išlaikyti jo ankstesnį formatą, tikslų ir principų tęstinumą.

Simpoziumo dalyviai turėjo unikalią galimybę ne tik susipažinti su prof. G. Lindo atliktais tyrimais, bet ir dalyvauti diskusijose su pačiu šios teorijos autoriumi, bei kitais tyrėjais, užmegzti kontaktus tolimesniam bendradarbiavimui, praplėsti savo tyrinėjimų lauką, į jį integruojant ir moralinės kompetencijos plėtotės klausimus. 

Moralinė kompetencija yra viena iš bendrųjų kompetencijų, kurios turi būti ir yra ugdomos universitetuose. Todėl dalyvavimas šiame tęstiniame renginyje buvo  labai naudingas visiems ir mokslininkams, ir pedagogams praktikams. 

Vasario 16 d., Valstybės atkūrimo dienos proga, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje, už atsidavimą jai kasdieniu prasmingu darbu įteikė valstybinius apdovanojimus žmonėms, vertiems didžiausio pagerbimo.

Šalies vadovas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių įteikė ir Carmen Caro Dugo – Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docentei už aktyvią lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo plėtojimą bei Lietuvos vardo skleidimą Ispanijos Karalystėje.

„Žinoma, buvo be galo graži šventė, esu labai dėkinga už pripažinimą, taip pat tikrai patiko pamatyti kitus vertėjus tarp apdovanotųjų. Tačiau nuoširdžiai tikiu, kad tai aš turiu būti dėkinga už man suteiktą galimybę susipažinti su lietuvių kultūra, ji mano gyvenimą praturtino – taip sakiau ir Prezidentui.  Lietuvių literatūrą versti ir skleisti man yra malonumas“, – įspūdžiais pasidalino Carmen Caro Dugo.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Filologijos fakulteto profesorės Roma Kriaučiūnienė ir Nijolė Maskaliūnienė, ir Ispanijos karalystės ambasadorius José María Robles Fraga. 

Spalio 29 d., antradienį, 15.00 val. K. Donelaičio aud. vyks prof. dr. Julijos Korostenskienės seminaras Extending the split-CP approach for Lithuanian to Russian subordinate constructions with the unstressed negative particle ni (e.g. Kak by ni, gde by ni...).

UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedra kviečia į doc. dr. Liudmilos Arcimavičienės seminarą Political Discourse Analysis: methodological insights. Seminaras vyks spalio 25 d. 13.00 val. K. Donelaičio aud. Seminaras vyks anglų kalba.

Seminare siekiama pademonstruoti turinio metodologijos taikymą Jungtinių Tautų asamblėjos pasaulio lyderių metinėse kalbose. Pirmoje seminaro dalyje, bus parodomi ir aptariami būdai, kaip galima integruoti lingvistinę metaforos analizę su populizmo ir hegemonijos teorijomis. Antroje dalyje, bus pateikiami analizės pavyzdžiai iš JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump), Irano prezidento Hasan Ruani (Hassan Rouhani) ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kalbų.

UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedra kviečia į lekt. Vitalijos Jankauskaitės-Jokūbaitienės seminarą The use of digital media within the framework of task-based approach. Seminaras vyks spalio 18 d. 13.00 val. SP01 auditorijoje. Seminaras vyks anglų kalba.

Seminare siekiama pademonstruoti įvairius technologijų pritaikymo būdus aktyviųjų metodų dėstymo kontekste. Pirmoje seminaro dalyje, bus parodomi ir aptariami būdai, kaip galima pagerinti atvejo analizės darbą auditorijoje, integruojant el. taikomuosius įrenginius. Antroje dalyje, bus demonstruojama ir aptariama elektroninė debatų balsavimo eiga, projektinės veiklos planavimas bei bendradarbiavimo būdai akademinio rašymo veikloje pasitelkiant internetinę teksto rengyklę (an. Google docs.) Seminaro dalyviai kviečiami išbandyti šių įrenginių pritaikymą, savo telefonų ir asmeninių kompiuterių pagalba.

2019 m. spalio 4 dieną Anglų ir kitos užsienio kalbos programos studentai dalyvavo JAV ambasados organizuotame susitikime su žymia JAV žurnaliste, visuomenės veikėja Ann Cooper. 

Niujorko Kolumbijos žurnalistikos  mokyklos  (Columbia Journalism School) profesorė, turinti daugiau kaip 25 metų patirtį radijo ir spaudos srityje, buvo pirmoji JAV „National Public Radio“ biuro vadovė Maskvoje, rengusi laidas paskutiniais Sovietų Sąjungos žlugimo metais. Ann Cooper radijo reportažai buvo susiję ir su svarbiausiais Lietuvos nepriklausomybės Sąjūdžio įvykiais 1987–1991 metais, įskaitant kruvinus Sausio 13-osios įvykius Vilniuje.

Vizito Lietuvoje metu Ann Cooper davė ne vieną interviu radijui ir spaudai, susitiko su eile žurnalistų ir pilietinės visuomenės lyderių, skaitė paskaitas žiniasklaidos dezinformacijos temomis, susitiko ir su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentais.

Anglų ir kitos užsienio kalbos programos antrakursiai turėjo retą progą pabendrauti su tiesiogiai Lietuvos įvykius stebėjusia ir reportažus JAV radijo klausytojams rengusia žurnaliste. Bendrų diskusijų metu studentai pasidalijo savo įžvalgomis apie įvykius, kurių liudininkais buvo jų artimieji, sužinojo apie tuometinių techninių galimybių ribotumą, iššūkius užsienio žurnalistų darbe, ruošiant reportažus iš Sovietų Sąjungos. Neliko neaptarta ir dezinformacijos sklaida, „trolių fabrikų” veikla, žurnalistinės anglų kalbos ypatumai, būtinybė skirti melą nuo tiesos.

Paskutines savaites prieš naujus akademinius metus Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto (VU FLF UKI) dėstytojai praleido kurdami ir atnaujindami dalykinės anglų kalbos aprašus skirtingų mūsų Universiteto studijų programų studentams. 

Mokymus vedė Getingeno universiteto Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro direktorius dr. Johann Fischer, šioje srityje dirbantis jau daugiau nei 25 m. Mokymų metu dalykinę anglų kalbą dėstantys VU FLF UKI dėstytojai, visą dėmesį skyrė užduotimis grindžiamai kalbų mokymo/si metodologijai (ang. TBA – Task-based approach).

Pakalbinome dr. J. Fischer apie šią naują kalbų mokymo metodologiją, jos pranašumus ir privalumus studentams.

– Gal galite šiek tiek plačiau paaiškinti, kas tiksliai yra užduotimis grindžiamas mokymas/is?

Norime, kad studentai anglų kalbos pratybų metu „išgyventų“ tikras, gyvenimiškas situacijas, su kuriomis jie vėliau susidurs studijų metu, atlikdami tyrimus ar dirbdami mokslinį darbą. Galvojame, kokios situacijos yra realios ir kasdienės įvairių sričių studentams bei tyrėjams ir mėginame pritaikyti prie tokių situacijų kalbos mokymąsi. Svarbiausias tokio mokymo/si metodo tikslas yra tai, kad studentai galėtų  jaustis laisvai ir užtikrintai  bendraudami užsienio kalba apie savo studijas ar jų srities tyrimus. Taip pat atsižvelgiame ir į tai, kokius kalbos aspektus dar būtų galima sustiprinti, ką dar būtų galima pasimokyti tokio pobūdžio anglų kalbos paskaitose.

Getingene šį mokymo/si metodą pradėjome taikyti prieš dešimtmetį ir nuolat jį peržiūrime, koreguojame pagal studentų poreikius. Visi mano kolegos,  kurie ilgą laiką buvo taikę tradicinius kalbos mokymo/si metodus, labai greitai ir noriai pradėjo taikyti būtent šį užduotimis grindžiamą  metodą. Tokį patį norą matau ir Vilniaus universitete.

Taikant tokį metodą ir pats dėstytojas nuolatos mokosi iš savo studentų, sužino daug įvairios informacijos. Paskaitose nebelieka sauso gramatikos mokymo/si ir iš paskaitų dingsta nuobodumas. Siekiame, kad studentai kūrybiškai pažiūrėtų į kalbos mokymąsi. Studentai yra daug labiau motyvuoti ieškoti kūrybinių sprendimų ir užsienio kalba perteikti tai, kas jiems patiems įdomu ar svarbu jų studijose, ar būsimoje profesijoje, pristatyti savo pačių pasiekimus, tyrimus ar atradimus.

– Kuo skiriasi užduotimis grindžiamas kalbų mokymas/is nuo įprasto, pasiėmus vadovėlį ir imituojant situacijas?

2018 m. išleistas Bendrųjų Europos kalbų mokėjimo metmenų papildomas tomas (ang. Companion volume to the Common European Framework of Reference) pabrėžia, kad kalbinė kompetencija yra labai svarbi kuriant bendrą Europos švietimo erdvę. Šiame dokumente pagrindinis dėmesys skiriamas į individą orientuotam kalbų mokymui/si, padedančiam išreikšti savas mintis ir asmeninį mąstymą. Tokiu mokymo/si būdu nesistengiama simuliuoti klišinių situacijų. Besimokantieji skatinami pristatyti savo mintis ir savo interesus, kalbėti apie tai, kas patiems studentams patinka ar yra artima.

– Ar skiriasi tik mokymo/si principas ar ir egzaminai, kiti atsiskaitymai?

Vasaros pradžioje jau viešėjau Vilniaus universitete ir VU FLF UKI dėstytojams vedžiau profesinio tobulinimo kursus. Jų metu mokėmės taikyti užduotimis grindžiamą mokymo/si metodiką. Dabar tęsiame kursą ir ruošiame atsiskaitymus, kurie atspindėtų ir papildytų šią mokymo/si metodiką. Rengiame naują egzamino struktūrą, kuri skirtųsi nuo įprastų kalbų egzaminų. 

Vengiame sausų gramatikos testų ir siekiame, kad studentai pirmiausia mokėtų užsienio kalba perteikti specifinei auditorijai savo studijų ar tyrimų dalykus bei savas mintis. Taip pat norime pakeisti kursus, kad studentai viso semestro metu galėtų dirbti grupėmis, o galutinis atsiskaitymas taip pat būtų susijęs su darbu grupėse ir mokslinių tyrimų lauku. Egzamino metu pagrindinį dėmesį skiriame produkciniams gebėjimams, t. y. rašymui ir kalbėjimui, nors jų raiškos forma bus glaudžiai susijusi su klausymu ir skaitymu, kuomet studentai, naudodamiesi autentiškais šaltiniais (pvz. vaizdo ir teksto formatu), turės parengti kalbėjimo bei rašymo pateiktis grupėse.

2019 m. liepos 5 d. 11 val. Mykolo Romerio universiteto laboratorijų pastate 102 auditorijoje Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto lekt. Deimantė Valičkienė gins disertaciją „Williamo Shakespeare'o sonetų vertimai į lietuvių kalbą: atitikmens problema“ (filologija, H 004).

Literatūrologiniai vertimo tyrinėjimai Lietuvoje nėra gausūs, ypač poetinio vertimo. Disertacijoje siekiama sistemingai ištirti Shakespeare’o sonetų vertimus į lietuvių kalbą, aprėpiant visus keturis egzistuojančius sonetyno vertimus, kuriuos pateikė keturi poetai – Alfonsas Tyruolis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda ir Tautvyda Marcinkevičiūtė. Pagrindinė šiame darbe kelta problema yra atitikmuo (arba ekvivalentiškumas) Shakespeare’o sonetų vertimuose į lietuvių kalbą. Atitikmuo suprantamas kaip daugybinis analogas. Nors atitikmens kūrimui tikslinėje literatūroje tarsi suteikiama savotiška laisvė, įvairios skaitymo alternatyvos, egzistuoja tam tikros ribos, neleidžiančios svarbiausioms reikšmėms ir prasmėms išsprūsti. Lyginamoji analizė atskleidė, kad sonetų vertimuose į lietuvių kalbą nėra visiškų atitikmenų nuo makro - iki mikrolygmenų. Kai kurie vertėjai labiau susitelkia į etiškumą, kiti į poetiškumą. Bendra sonetų tematika dažniausiai perteikiama vertimuose į lietuvių kalbą, tačiau kai kurių tropų ir daugiasluoksnio teksto vertimas kelia didesnių keblumų. Atitikmuo veikiausiai buvo visų vertėjų siekiamybė, tik ne visada pavyko jį rasti ir perteikti.

TRANSLATIONS OF WILLIAM SHAKESPEARE’S SONNETS INTO LITHUANIAN: THE PROBLEM OF CORRESPONDENCE

Research into literary translation (especially poetry translation) is still scarce in Lithuania. The thesis aims to analyze the translations of Shakespeare’s sonnets into Lithuanian in a systematic way, encompassing all existing translations of the whole collection of Shakespeare’s sonnets provided by four poets – Alfonsas Tyruolis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda and Tautvyda Marcinkevičiūtė. This thesis mostly focuses on the problem of correspondence (or equivalence). The correspondence is first of all understood as a multiple analogue. Although, the creation of correspondence in the target literature is given certain freedom and various alternatives of reading, certain limitations exist that restrict the loss of the most important meanings and implications. The comparative analysis has revealed that in the translations of the sonnets into Lithuanian, there are no absolute correspondents from the macro to micro levels. Some translators focused more on the criterion of ethics, others on poeticality. The general theme of a sonnet is usually rendered in the translations into Lithuanian; however, the translation of some tropes and multi-layered discourse causes more problems. Correspondence seems to be an aspiration of all the translators, but they do not always manage to achieve and render it.