In Memoriam prof. Per Thomas Andersen (1954.02.08 - 2023.12.13)
Tikriausiai neatsiras nei vieno norvegų literatūros specialisto, kuriam nebūtų pažįstamas Per Thomo Anderseno vardas, kuris nebūtų skaitęs jo tekstų ar girdėjęs jo paskaitų. Tai buvo nepaprastai didelis eruditas, o kartu labai empatiškas, subtilus, be galo šiltas ir kuklus žmogus. Norvegų literatūrą profesorius tyrinėjo su didele aistra ir buvo savo srityje nepralenkiamas, stebinančiai produktyvus. Kiekvieną kartą užėjusi į Oslo knygynus nustebdavai, kad literatūros mokslui skirtose lentynose apie aštuoniasdešimt procentų sudaro Per Thomo Anderseno rašytos knygos. Ne veltui Oslo universiteto Rektorius, pernai jam įteikdamas karaliaus apdovanojimą už nuopelnus Norvegijai, pavadino jį savo kartos nestoriumi.
Per Thomas gimė Osle 1954 m., ir jei ne sunki liga, šiandien, vasario 8d., jam būtų sukakę 70 metų. Po studijų Oslo universitete 1988 m. jis gavo docento vietą Trømso universitete, kur 1990 m. apgynė antrąją disertaciją (tema: „Dekandansas skandinavų literatūroje 1880–1900“). 1992 m. tapo šio universiteto profesoriumi, o nuo 1993 m. profesoriavo Oslo universitete.
Per Thomas buvo visuomeniškas, aktyvus ir produktyvus mokslininkas, bet taip pat ir puikus pedagogas, mokslo darbų vadovas, turėjęs ypatingą talentą perteikti savo išmanymą ir įkvėpti studentus savarankiškiems tyrimams. Jis parašė daugiau nei 40 knygų įvairiomis temomis ir apie įvairius laikotarpius, per 500 mokslinių straipsnių. Taip pat sudarė dvi grožinės literatūros antologijas ir išleido du romanus – „Laikykis“ (1985; Hold) ir „Žaizda“ (1992; Arr). Vis dėlto pagrindiniu jo gyvenimo veikalu yra monumentalioji „Norvegų literatūros istorija“ (2001; antrasis papildytas leidimas 2012; Norsk litteraturhistorie). Ja nuolat remiasi literatūrologai, studentai, mokytojai, ją žino bene visi, kas domisi norvegų literatūra. Tai unikalus kūrinys, apimantis norvegų literatūros istoriją nuo vikingų epochos iki naujausių laikų.
Daugybė prof. Per Thomo Anderseno pareigų bei apdovanojimų akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų liudija, kad jis buvo didžiai vertinamas ir gerbiamas. Jis aktyviai dalyvavo organizacijos „Amnesty International“ veikloje, 1984–1986 m. vadovavo jos skyriui Norvegijoje. 1995 m., būdamas vos 41-erių, buvo išrinktas Norvegijos mokslo akademijos nariu, o paskutiniais gyvenimo metais apdovanotas karaliaus medaliu už akademinius nuopelnus ir grožinę kūrybą.
Ypatingas ryšys siejo Per Thomą su Vilniumi, Vilniaus universitetu ir Skandinavistikos centru. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio mokslininkų, atvažiuodavusių čia skaityti paskaitų apie skandinavų literatūrą. Jį galime vadinti Skandinavistikos centro ambasadoriumi Oslo universitete ir plačiau Skandinavijoje, jo dėka Skandinavistikos centras užmezgė reikšmingų akademinių ryšių. Iš visų pasaulio vietų Per Thomas pasirinko būtent Vilnių kaip savo rašymo, kūrybos ir įkvėpimo miestą. Atvažiavęs mėgdavo apsistoti „Radisson“ viešbutyje, ten, kur gyveno pagrindinis norvegų rašytojo Dago Solstado romano personažas Bjornas Hansenas.
Saitai su Vilniumi, Skandinavistikos centro dėstytojais nenutrūko ir siaučiant pandemijai, kai viešą akademinį bendravimą keitė draugiški pašnekesiai zoom’u. Kiekvieną penktadienio vakarą su Per Thomu – jis tuo metu vis studijavo Šventąjį Augustiną – ,,susitikdavo" keletas jo buvusių studentų, kiekvienas su savo taure balto vyno. Visus jį pažinojusius jis įkvėpdavo bendrystei, skatino atsiverti literatūrai, menui, muzikai, ypač džiazui. Prasidėjus karui Ukrainoje, Per Thomas iš karto susisiekė su kolegomis Lietuvoje, klausė, ar negalėtų kuo padėti.
Pažinojusieji Per Thomą su šiluma ir dėkingumu prisiminsime jo paskaitas, pokalbius su juo, jo kolegišką paramą ir ypatingą talentą bendrauti. Kaip niekas kitas jis gebėjo kurti atmosferą, kurioje kiekvienas galėjo būti pačiu savimi, be jokios įtampos. Per Thomo tekstai ir jo atminimas liks su mumis, bet jo mums labai trūks.
Skandinavistikos centro kolegos reiškia nuoširdžią užuojautą šviesios atminties profesoriaus Per Thomo Anderseno našlei profesorei Elisabeth Oxfeld, dukrai Sarai ir kitiems artimiesiems.
Nusišypsok jam, Viešpatie...
Jūratė Kumetaitienė
Skandinavistikos centras
Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Kalbotyra“ 76 (2023) numeris.Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti 
