Sidebar

From the Classroom to the Crypt

Screenshot 2023 05 05 at 13.54.49

 

On Thursday, April 20th, a band of Philology Faculty students delved deep into the crypts of the Vilnius Cathedral. The crypt-delvers are enrolled in the course Reading the Anglo-Saxon epic Beowulf (lect. Rūta Šileikytė Zukienė) that focuses on studying the text in its authentic Old English. 

The adventurous group found themselves several meters below the cathedral floor; pleasantly toured through the archaeological exhibits of the reconstructed past, the last resting places of high medieval nobility, and then bravely guided into the depths of the Cathedral’s darkened drainage system. Examination of the Cathedral’s underground illuminated the greater context and comparisons between the fiction and history of Beowulf and the cold stony reality of the brick-laden depths.

 

20230420_B_Cathedral_tour_copy.jpg 

20230420_C_Exploring_the_frescoe.jpeg

 

To provide some context, Old English is the early medieval form of English, and the language of the Anglo-Saxon inhabitants of England amidst the turbulence of the Viking Age. Beowulf takes place in 6th century Scandinavia, but its Old English form is a Christianized retelling of an epic long familiar to pagan Danish poets. As the earliest noble graves in the Cathedral’s crypt testify, religious conversion was synonymous with cultural conversion. An act which creeps slowly over time, as the practices and rituals of a beloved past are not easily forgotten despite new identities under new beliefs.  

 

20230420_D_Museum.jpeg

 

Beowulf recounts the adventures of a monster-slaying hero of royal stature. Thought to be indominable, and a bastion of poetic virtue, Beowulf himself existed in a transitioning world of religious identity. But the quality and greatness of his character surpassed Christian/Pagan dichotomies and revealed how bravery and excellence can be derived from both tradition and change. The Crypt exhibits a detailed history of transitioning faith and politics, while traditionally honoring the remains of the noble and faithful in the Royal Mausoleum under St. Casimir’s Chapel and the clerical Crypt of the Chapters. While Beowulf is a fictious work, brought out of Scandinavia to Anglo-Saxon England centuries prior to the Cathedral’s conception, such imperishable adoration and respect for shared tradition and societal change echoes both deep within the hallowed halls and the scripts of legend.

 

20230420_F_Royal_graves_copy.jpeg  

 20230420_G_The_Royal_Crypt.jpeg

 

Along with their cherished Old English lecturer, the motely group of delvers hailed from different corners of the Earth. Lithuanian, Armenian, and American, Vilnius University students of the Scandinavian and English departments were accompanied by Erasmus students from both the Netherlands and the United States. The entire collective found themselves deep within the unlit heart of Vilnius, on an academic quest to understand more of this beautiful land and its incredible history. In grand respect for Beowulf and the entombed histories which lie beneath the Cathedral, the students, and their professor, continue their quest to further understand the majesty of this great wide world. 

–– Ian Dotson, 23/04/2023

 

20230420_H_Undergrounds_copy.jpg

20230420_I_Underground.jpg

20230420_A_Crypt_delvers_copy_copy.jpeg20230420_E_Royal_crypt_copy_copy.jpeg

20230420_K_Frescoe_copy.jpg20230420_J_Tunnels_copy.jpg  

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Baltistica“ numeris

cover_issue_127_lt_LT.jpg
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >


STRAIPSNIAI


Václav Blažek, Ondřej Šefčík

Lex RUKI in Baltic in perspective of the early Baltic loans in Finnic


Rainer Eckert

Zur Konstellation des frühzeitlichen Fachwortschatzes der Waldimkerei im Lettischen und Sorbischen


Dalia Kiseliūnaitė

Vokiečių kalbos įtaka kuršininkų kalbos būdvardžio gramatinių formų ikoniškumui


Bonifacas Stundžia, Lina Inčiuraitė-Noreikienė

Vardažodinių hibridinių priesagų vedinių, pavadinančių asmenis, ir bendrašaknių skolinių konkurencija dabartinėje lietuvių kalboje


Asta Kazlauskienė

Lietuvių kalbos skiemenavimas optimalumo teorijos požiūriu


Agnė Navickaitė-Klišauskienė

Latvių kalbos veiksmo pavadinimai su priesaga -iens – ar darybos tipo produktyvumas auga?


Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis

Sociokultūrinių tinklų tyrimo modelio tarmės kaitai nustatyti koncepcija ir realizacija


Daiva Sinkevičiūtė

Nauji XVI a. lietuvių dvikamieniai vardai su trumpinių kilmės dėmenimis


RECENZIJOS


Daiva Vaitkevičienė

Marta Eva Běťáková, Václav Blažek, Lexicon of Baltic Mythology


Daiva Sinkevičiūtė

Luise Kempf, Damaris Nübling, Mirjam Schmuck (Hrsg.), Linguistik der Eigennamen


INFORMACIJA


Frederik Kortlandt

What is the origin of the Balto-Slavic acute?


Dalia Kiseliūnaitė

Tarptautinė tarpdalykinė Adalbertui Bezzenbergeriui skirta konferencija Berlyne


Adriano Cerri

Baltistika Lutherio konferencijoje Lukoje


IN MEMORIAM


Giedrė Čepaitienė

Arnoldas Piročkinas


Regina Venckutė

Jonas Palionis


Bonifacas Stundžia

Paul Garde

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Slavistica Vilnensis“ numeris

cover_issue_2268_en_US.jpg

Žurnalo tematika: slavų raštijos istorija, slavų ir baltų kalbų santykiai, slavų kalbų istorinė gramatika, lyginamoji, tipologinė ir kontrastyvinė slavų kalbų gramatika, sinchroniniai dabartinių slavų kalbų tyrimai; slavų kultūros tyrimai; vertimas, lingvodidaktika; slavistikos veikalų apžvalgos ir recenzijos, informacija apie mokslo renginius ir kt. Kviečiame skaityti >>


STRAIPSNIAI


Marina Čistiakova

Главы Изборника болгарского царя Симеона в саратовской редакции Златоструя


Алла Кожинова | Елена Суркова

Hapax legomena в Книге Иова и их рецепция в восточнославянских библиях XV–XVI вв.


Petar Sotirov

Polskie archaizmy na tle ich odpowiedników w języku bułgarskim


 Nijolė Tuomienė

Oikonimų slavinimo ypatybės periferinėje lietuvių tarmėje


Renáta Gregová

Onomatopoeic Words in Slovak: Everyday Use and Stylistic Function


Birutė Sinočkina

Микротопонимия в межъязыковом пространстве: названия вильнюсских внутригородских объектов


Irena Fedorovič | Miroslav Davlevič

Wyznaczniki regionalizmu w zbiorze opowiadań Heleny Romer-Ochenkowskiej Tutejsi (1931)


Элеонора Лассан

Современная русская патриотическая песня как отражение посттравматического национального синдрома


Špela Petric Žižić

School Dictionary of the Slovenian Language on the Franček Web Porta


RECENZIJA


Uladzimir Auseichyk

Из истории изучения старообрядчества северо-западной Беларуси: обзор литературы (вторая половина XVIII в.–1980 гг.)


APŽVALGOS


Jelena Konickaja

Международная научная конференция «Пограничья Славии на переломе XX–XXI вв. Язык – общество – культура – идентичность» (Вильнюс, 8–10 сентября 2022 г.)


Andreja Žele

Delovno mednarodno srečanje v Ljubljani (Slovenija) o sodobni frazeologiji kot vitalni jezikoslovni vedi


Marta Małachowicz | Joanna Piotrowska

Międzynarodowy projekt dydaktyczny Wielojęzyczność regionu bałtyckiego w Instytucie Komunikacji Specjalistycznej i Interkulturowej Uniwersytetu Warszawskiego 

Doc. dr. Pavelas Lavrinecas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu

Vasario 16 d., Valstybės atkūrimo dienos proga, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu buvo apdovanotas Filologijos fakulteto Slavistikos katedros docentas Pavelas Lavrinecas – už naujos Lietuvos ruso – Lietuvos patrioto tapatybės kūrimo veiklą ir aktyvią, antikremlišką pilietinę poziciją. Džiaugiamės ir sveikiname!

crop_800x500_dsc_4874.jpg

Lenkų kaip užsienio kalbos sertifikavimo egzaminai

sertifikavimo egzaminas Info


Maloniai pranešame, kad nuo šių metų balandžio mėnesio Vilniaus universiteto Filologijos fakultete bus galima laikyti lenkų kalbos mokėjimo B1, B2, C1 ar C2 lygiu sertifikavimo egzaminus. Pirma egzaminų sesija suaugusiesiems (B1 ir C1 lygių) vyks 2023 m. balandžio 15–16 d. Elektroninė registracija į egzaminus prasidės penktadienį, vasario 17 d., 11 val. šiuo adresu >>


Lenkų kaip užsienio kalbos sertifikatas – vienintelis Lenkijoje pripažįstamas lenkų kalbos mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Jį stengiasi gauti ne tik užsieniečiai, siekiantys Lenkijos pilietybės, bet ir būsimi Lenkijos aukštųjų mokyklų studentai bei žmonės, norintys dirbti Lenkijoje. Vis dažniau kalbos mokėjimo sertifikato reikalaujama iš Lenkijoje įsidarbinančių užsieniečių, kuriems darbe teks vartoti lenkų kalbą, pvz., sveikatos apsaugos ar valstybinėse institucijose. Be to, sertifikatą įsigyja Lenkijoje studijuojantys užsienio studentai bei užsieniečiai, norintys patekti į Lenkijos aukštąsias mokyklas. Turintiems sertifikatą ir planuojantiems tęsti mokslus Lenkijoje prieš studijas nereikia lankyti paruošiamųjų kalbos kursų.

Visos sąlygos, egzaminų vykdymo ir sertifikatų išdavimo tvarka, taip pat kiekvieno lygmens reikalavimai skelbiami VU Filologijos fakulteto svetainėje >>

Be to, norintiems laikyti egzaminą bus surengti nemokami mokymai, kuriuos ves patyrę egzaminuotojai. Per susitikimus su Vroclavo universiteto dėstytojais mokymų dalyviai gaus daugiau informacijos apie egzaminų struktūrą ir eigą, o per praktinius užsiėmimus išbandys savo jėgas spręsdami pavyzdines užduotis. Mokymai vyks likus beveik mėnesiui iki egzamino – kovo 25 d. – Vilniaus universitete (K. Donelaičio auditorija, Universiteto g. 3). Mokymų programa bus paskelbta VU Filologijos fakulteto tinklalapyje: http://www.flf.vu.lt

Siūlome pasinaudoti šia išskirtine proga. Mokymai nemokami, tačiau būtina į juos registruotis. Norėdami į juos patekti, turite išsiųsti laišką el. paštu . Jame reikia parašyti savo vardą, pavardę ir planuojamą laikyti lygį. Registruotis galite iki kovo 15 dienos. 

Organizatoriai: Nacionalinė akademinių mainų agentūra (NAWA). Vilniaus universiteto Polonistikos centras, Vroclavo universitetas.

Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje.

Jauni romantizmo mylėtojai svečiuose Filologijos fakultete  

nuotrauka 1

Nuotraukų autorė Joana Szczyglovska

Gruodžio 16 d. Filologijos fakultetą aplankė 5-10 klasės mokiniai, 9-sios Lenkų kalbos miniolimpiados bei literatūrinio-kūrybinio konkurso (su ITK panaudojimu) „Baladomanija šiuolaikinėje versijoje”, laureatai kartu su savo mokytojais. Olimpiada ir konkursas buvo skirti 200-osioms Romantizmo epochos lenkų ir lietuvių literatūrose metinėms paminėti.  K. Donelaičio auditorijoje vyko laureatų apdovanojimas bei geriausių kūrybinių darbų pristatymas. Svečiams sveikinimo žodį pasakė Polonistikos centro vedėjas doc. dr. Miroslav Davlevič. Trumpą paskaitą „Kaip skaityti Adomą Mickevičių XXI amžiuje?” skaitė Polonistikos centro svečias, Liublino Katalikiškojo Šv. Jono Pauliaus II universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Dariusz Skórczewski.  

Renginio organizatoriai – Lietuvos Polonistų asociacija (pirmininkė Danuta Szejnicka) ir VU BKKI Polonistikos centras.  

nuotrauka 2

nuotrauka copy