Sidebar

Kvietimas siūlyti kandidatūras apdovanojimui „Vokiečių kalbos mokytojas/-a 2021“

VU Vokiečių filologijos katedra, siekdama įvertinti vokiečių kalbos mokytojų indėlį puoselėjant vokiečių kalbos mokymąsi Lietuvos mokyklose, skatinti moksleivių susidomėjimą vokiečių kalba bei stiprinti vokiečių kalbos pozicijas Lietuvoje, inicijuoja apdovanojimą „Vokiečių kalbos mokytojas/-a 2021“. 

Pagrindinį prizą įsteigė UAB „Stevila“ ir UAB „Klasmann-Deilmann“.

Jeigu pažįstate iškilių vokiečių kalbos mokytojų, iki š. m. gruodžio 20 dienos kviečiame siūlyti kandidatūras šiam apdovanojimui ir užpildyti anketą >

Daugiau informacijos apie šį projektą > 

Fakultete paminėtos Fiodoro Dostojevskio 200-osios gimimo metinės

Lapkričio 11 d. Rusų filologijos katedra išplėstiniu katedros posėdžiu paminėjo Fiodoro Dostojevskio 200-ąsias gimimo metines. Nepaprastasis ir Įgaliotasis Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksej Isakov tarė sveikinimo žodį ir padovanojo katedrai knygų. Įdomią ir turiningą kalbą apie rašytojo sąsajas su Lietuva, jo kūrybos tyrimus Lietuvoje ir lietuviškus vertimus pasakė Dostojevskio tyrinėtoja, Rusų filologijos katedros docentė Dagnė Beržaitė. Po renginio ambasadorius padėjo gėlių prie F. Dostojevskio memorialinės lentos Didžiojoje gatvėje.

Taip pat kviečiame skaityti 15min parengtą interviu su doc. D. Beržaite apie Dostojevskio skaitymo kultūrą Lietuvoje > 

Ir docentės mokslinius tyrimus, susijusius su Dostojevskiu: 

FMD 9 Dagne 2

Doc. dr. Dagnė Beržaitė

FMD 9a

FMD 9g Posol

Nepaprastasis ir Įgaliotasis Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksej Isakov

Baigėsi tarptautinis projektas „PROBSOFT-CLIL-LOTE“

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams baigėsi trejus metus trukęs Erasmus+ projektas „Problemomis grįsto IDKM taikymas mokant(is) kitos nei anglų užsienio kalbos“ (Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316). Šiuo projektu buvo siekiama skatinti strateginę aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų partnerystę bei dalintis gerąja patirtimi. Projekte dalyvavo trys universitetai (Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerza v Mariboru (Slovėnija) ir Vilniaus universitetas) bei šešios gimnazijos iš Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Austrijos.

Projekte dalyvavo ir gausi VU Filologijos fakulteto tyrėjų komanda: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (BKKI), dr. Daumantas Katinas (BKKI, projekto vadovas VU), doc. dr. Viktorija Makarova (UKI), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI), dr. Skaistė Volungevičienė (BKKI, projekto administratorė VU).

Projekto metu buvo kuriami ir praktikoje taikomi į inovatyvų ir efektyvų dalyko ir kalbos mokymą(si) orientuoti metodai, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas problemų analize paremtam integruotam dalyko ir kalbos (CLIL) mokymui(si). Projekto kūrėjų komanda sukūrė du į matematikos, geografijos ir biologijos mokomuosius dalykus integruotus pamokų modulius „Tvarusis turizmas“ ir „Taikomoji matematika“ (finansinis raštingumas) vokiečių ir rusų kalbomis.

2021 m. liepos 1 d. nuotoliniu būdu vyko 6 akademinių valandų seminaras Bendrojo lavinimo mokyklų vokiečių ir rusų kalbų mokytojams, kuriame pristatyta sukurta mokymo(si) medžiaga ir dalytasi gerąja patirtimi.

Nors sukurta medžiaga pirmiausia skirta mokiniams ir jų mokytojams, kviečiame visus kolegas apsilankyti projekto svetainėje ir paieškoti sau ar studentams naudingos mokymo(si) medžiagos: http://kger.ff.ucm.sk/de/softclil/

MatDE MatRU TourDE TourRU

Projektas DUO – Deutsch Unterricht Online

Picture 1Picture 2

VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedra dalyvauja Europos Sąjungos Erasmus+ programos „KA226 – Partnerships for Digital Education Readiness (School education)“ lėšomis finansuojamame projekte Praktisches und methodisches Handbuch für Deutsch-Unterricht Online (DUO). Projektas trunka nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., jį koordinuoja Trnavos Šv. Kirilo ir Metodijaus universitetas (Slovakija).

Projekto tikslas yra, atsižvelgiant į naujausias užsienio kalbų mokymo(si) tendencijas, parengti skaitmeninio vokiečių kalbos mokymo(si) vadovą, kuriame, pagrindžiant metodiškai ir iliustruojant praktiniais pavyzdžiais, bus pristatyti įvairūs skaitmeniniai įrankiai ir jų panaudojimo galimybės vokiečių kalbos pamokoje.

Skaitmeniniai įrankiai atveria naujas mokymo(si) galimybes, leidžiančias individualizuoti mokymą(si), skatinti besimokančiųjų motyvaciją ir lanksčiau organizuoti pamoką. Tačiau, norint minėtus įrankius naudoti veiksmingai ir prasmingai, mokytojoms (-jams) ir dėstytojoms (-jams) reikia metodinės pagalbos tobulinant savo kompetenciją šioje srityje. Todėl planuojamame metodiniame vadove bus pateiktos rekomendacijos, kaip naudoti konkrečius atviros prieigos skaitmeninius įrankius vokiečių kaip svetimajai kalbai mokyti(s), iliustruotos praktiniais užduočių ir veiklų pavyzdžiais. Visas vadovas, kuriuo siekiama prisidėti prie vokiečių kaip svetimosios kalbos mokymo(si) kokybės gerinimo Lietuvoje, bus laisvai prieinamas internete.

Aliona Sofija Ivinskaja apgynė disertaciją

Sveikiname Alioną Sofiją Ivinskają, spalio 11 d. sėkmingai apgynusią disertaciją tema „Anos Achmatovos kūrybos recepcija Lietuvoje“ humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Galina Michailova. Linkime sėkmės Filologijos fakulteto bendruomenės vardu!

Austė Žalnieriūnaitė. „Kalbos šventės ir šiukšlės: nuo standartinės kalbos ideologijos link ritualo“

„Išsišluokime kalbos šiukšles“, „Švari kalba – švari galva“, „Išvalykime kalbą“, „Užkask blogą žodį“ – tai ne kas kita, o Lietuvoje vykdytų lietuvių kalbai skirtų akcijų, konkursų ir projektų pavadinimai. Kas slepiasi už juose užkoduotų švaros ir nešvaros metaforų? 

Atsakymą į šį klausimą kviečiame atrasti skaitant Šiaurės Europos kalbų ir kultūrų studijų programos magistrantės Austės Žalnieriūnaitės straipsnį „Kalbos šventės ir šiukšlės: nuo standartinės kalbos ideologijos link ritualo“, publikuotą LRT.lt > 

Tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“

Š. m. rugsėjo 9–11 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete gyvai ir nuotoliniu būdu vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“. Konferencija buvo skirta paminėti Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus 2021 m. Lietuvos totorių metais. Konferencijos organizatoriai – Vilniaus universitetas, partneriai – Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Konferencijos globėjas – Vilniaus universiteto Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

Organizacinį komitetą sudarė doc. dr. Galina Miškinienė (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas), doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Kultūrinių bendrijų studijų centras), prof. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas, Kitabistinių tyrimų centras).

Konferencija buvo specializuota, todėl kvietimai dalyvauti joje buvo tiksliniai – atrenkami tyrėjai, dirbantys totoristikos srityje arba itin artimoje srityje. Konferencijoje dalyvavo 40 mokslininkų iš Baltarusijos, Bulgarijos, Ispanijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos Federacijos (Tatarstano Respublikos, Karačiajų Čerkesijos Respublikos, Maskvos srities), Vokietijos, Ukrainos, Turkijos. Lietuvos Respublikai atstovavo 7 mokslininkai.

Atidarymo metu sveikinimo žodį tarė VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Simonas Kairys, Turkijos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotas ambasadorius Lietuvoje Gökhan Turan, Lenkijos Respublikos Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje UrszulaDoroszewska, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centro prof. habil. dr. Czesław Łapicz. Konferencijos atidaryme dalyvavo diplomatai, akademinė visuomenė, įvairių institucijų atstovai. Po konferencijos atidarymo mokslininkai ir svečiai buvo pakviesti į Vilniaus universiteto bibliotekos Galeriją, kur buvo pristatyta paroda „Lenkijos musulmonų-totorių tradicijos ir dabartis“. Parodą pristatė Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Pirmąją konferencijos dieną dalyviai intensyviai dirbo nuo 9 iki 18 val., o vakare klausėsi koncerto, kuris vyko VU Mažojoje auloje. Dalyviai ir svečiai mėgavosi totoriškais kūriniais, kuriuos atliko Lietuvos nacionalinės operos ir baleto teatro solistė Julija Karaliūnaitė, Totorių kultūros centro ansamblis „Ilsu“ (vadovė Almira Parmaksizoglu, koncertmeisteris Liutauras Milišauskas), ansamblis „Lakmè“ (meno vadovai Arvydas Kveglis ir Jekaterina Rodionova).

Antra konferencijos diena prasidėjo 9 val. ir baigėsi 19 val. konferencijos uždarymu. Dvi dienas VU Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 40 pranešimų. Iš viso buvo penkios teminės sekcijos: „Istorija, kultūra ir religija“, „Kultūra ir tradicija“, „Personalijos“, „Kalba ir literatūra“ ir „Bendruomeninis gyvenimas ir amatai“. Plenariniame posėdyje savo tyrimus ir atradimus pristatė prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska ir prof. habil. dr. Czesław Łapicz (Torunės m. Koperniko universitetas, Lenkija), o taip pat dr. Vladyslav Hrybovskyi (Ukrainos nacionalinė mokslo akademija, Ukraina).

Konferencijoje gyvai dalyvavo 21, o nuotoliniu būdu prisijungė 19 pranešėjų.

Trečią konferencijos dieną, rugsėjo 11 d., konferencijos dalyviai apžiūrėjo Kėdainių senamiestį ir išlikusį Kėdainių mečetės minaretą, o popiet, nuvykę į Subartonių kaimą, aplankė V. Krėvės-Mickevičiaus muziejų, Liusės Gaidukevičienės įsteigtą privatų totorių muziejų. Išvykos dalyviams taip pat teko garbė dalyvauti 2021 m. pasirodžiusio leidinio „Lietuvos totorių muziejaus ištakos: nuo tarpukaryje Vilniuje veikusio muziejaus iki muziejaus Subartonyse“ pristatyme (leidinio sudarytoja – doc. dr. Galina Miškinienė), kuriame dalyvavo ir Varėnos totorių draugijos bei Alytaus totorių draugijos nariai. Sveikinimo žodį tarė Varėnos savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, kuri perdavė nuoširdžiausius sveikinimus nuo Varėnos rajono mero p. Algio Kašėtos.

Doc. dr. Galina Miškinienė išreiškia padėką visiems, kas prisidėjo ruošiant šią jubiliejinę konferenciją, o konferencijos dalyviams – už įdomius pranešimus ir naujas įžvalgas. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus skelbiami straipsnių rinkinyje, kurio leidybą pagal Lietuvos totorių metų Vyriausybės patvirtintą planą turi finansuoti Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Konferencijos pagrindiniai rėmėjai – LR Kultūros ministerija, Turkijos išeivijos ir giminiškų bendruomenių prezidiumas, Turkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikai, Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikai, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenė. Informacinis palaikymas – LRT klasika, LRT radijas, Katalikų radijo Mažoji studija, ru.delfi.lt, Kurier Wileński, Asociacija „LT Inforum“, РУНЬ ir kt.

Konferencijos puslapis >

 

DSC 3237

DSC 3235

DSC 3192

DSC 3154

DSC 3199

DSC 3149

DSC 3256

DSC 3267

Atidarytas atnaujintas Turkų kalbos centras

Rugsėjo 3 d., minint 30-asias diplomatinių santykių tarp Turkijos ir Lietuvos atkūrimo metines, buvo atidengta lentelė, žyminti renovacijos darbų pabaigą Turkų kalbos centre.

Lentelę atidengė Turkijos ambasadorius Gökhan Turan su Vilniaus universiteto prorektoriumi dr. Artūru Vasiliausku, dalyvaujant Filologijos fakulteto dekanei prof. dr. Inesai Šeškauskienei, Azijos ir Transkultūrinių studijų instituto direktorei dr. Kristinai Garelytei bei akademinio personalo atstovėms dr. Galinai Miškinienei, Natelai Statkienei bei dr. Dilek Yumru.

Centro renovacija neseniai buvo baigta koordinuojant Turkijos Respublikos Ambasadai ir finansuojant Turkijos Bendradarbiavimo ir Koordinavimo Agentūrai (TIKA). Ambasadorius Turan apsilankė Centro auditorijose ir palinkėjo akademiniam personalui bei studentams sėkmės naujuose akademiniuose metuose.

 

Nuotraukos O. Gerikaitės.

IMG 6050

IMG 6051 

IMG 6060

Turkijos ambasadorius Gökhan Turan ir Vilniaus universiteto prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas

IMG 6077

Vilniaus universiteto prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas, Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesai Šeškauskienei ir Turkijos ambasadorius Gökhan Turan

IMG 6087

IMG 6095

Akademinio personalo atstovė dr. Dilek Yumru, Azijos ir Transkultūrinių studijų instituto direktorė dr. Kristinai Garelytė ir akademinio personalo atstovė dr. Galina Miškinienė

IMG 6109

IMG 6105

DSC08646

IMG 6106

IMG 6117

IMG 6127

DSC08626 copy copy

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos