Sidebar

Prof. D. Sinkevičiūtės interviu apie lietuviškus vardus

Kodėl Jono vardas, atrodo, kaip buvo populiarus, taip, ko gero, pergyvens dar ne vieną kartą? O kodėl Viktorijos vardas, taip sužibėjęs vienu metu, dabar toli gražu neprasimuša į populiariųjų sąrašus? Gal taip netrukus nutiks ir Mato bei Sofijos vardams? Kas apskritai nulemia vardų madas ir kaip savo vaikus vis tik linkę vadinti lietuviai? Atsakymus į visus šiuos klausimus turi ne vienus metus lietuvių vardus tyrinėjanti Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorė Daiva Sinkevičiūtė. Skaitykite interviu >

G. Elgerio giesmynui ir B. Baltrušaitytės-Masionienės atminimui skirtos parodos

Kviečiame bendruomenės narius į dvi su Baltijos kalbų ir kultūrų institutu susijusias parodas.

Pirmąją jų galima aplankyti virtualiai > Paroda, paruošta dr. Ernestos Kazakėnaitės, skirta jėzuito Georgo Elgerio (~1585-1672) parengtam pirmajam katalikiškam giesmynui latvių kalba Geiſtliche Catholiſche Geſaͤnge (1621). Paroda pristato vienintelį išlikusį minėto giesmyno egzempliorių ir kitus vėlesnius Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomus katalikiškus leidinius latvių kalba. Paroda siekiama ne tik parodyti, kokie Elgerio ir kiti katalikiški latviški leidiniai saugomi VUB, bet ir pristatyti jų būklę, todėl daug dėmesio skiriama įrišams, defektams ir įrašams atskleisti.

Antroji paroda skirta B. Baltrušaitytės-Masionienės – poetės, prozininkės, vertėjos, literatūros mokslininkės, Vilniaus universiteto profesorės 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Veikia VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (III a., Universiteto g. 3) iki rugpjūčio 31 d. Vilniaus universitete Birutė Baltrušaitytė studijavo rusų kalbą ir literatūrą ir 1965 m., baigusi studijas su pagyrimu, pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Rusų literatūros katedroje. Profesorė dėstė rusistams, lituanistams, žurnalistams ir bibliotekininkams. Dirbdama VU, Birutė Baltrušaitytė Masionienė tyrinėjo ne tik rusų, bet ir ukrainiečių, estų ir kitų tautų literatūras bei jų ryšius, leido knygas, vertė literatūros kritikos, publicistikos straipsnius, poezijos bei prozos kūrinius iš baltarusių, estų, rusų ukrainiečių kalbų. Daugiau apie profesorę ir jai skirtą parodą > Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d.

SAM 8144

Interviu su LR Prezidento Antano Smetonos stipendiją gavusia Vokiečių filologijos studente Kamile Pavydyte

Kamile PavydyteLiepos 6 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos studentė Kamilė Pavydytė buvo įvertinta LR Prezidento Antano Smetonos stipendija, skirta gabiems jaunuoliams. Mergina šį paskatinimą vadina didele motyvacija toliau mokytis, gilintis ir tirti vokiečių kalbą. Nors Kamilė prisipažįsta, kad vokiečių kalba yra ne vienintelė jos aistra. „Mano hobis nuo seno yra užsienio kalbų mokymasis, jau kelis metus mokausi estų kalbos ir tobulinu italų kalbos žinias, dažnai pradedu mokytis kokią nors naują užsienio kalbą, bet vis grįžtu prie šių dviejų“.

Studijuojate vokiečių filologiją VU Filologijos fakultete. Kas Jus paskatino šalia vokiečių filologijos studijų aktyviai įsitraukti į mokslinius tyrimus – dalyvauti projektuose, skaityti pranešimus studentų konferencijose. Kodėl ši veikla Jums yra svarbi?

Iš tikrųjų įsitraukiau į mokslinę veiklą visai netikėtai – antrame kurse vieno su vokiečių filologija nesusijusio pasirenkamojo dalyko atsiskaitymui parengiau pranešimą apie graikų kilmės žodžius vokiečių kalboje. Po pristatymo sulaukiau kritikos, kad nors pranešimas buvo detalus ir išsamus, jis buvo monotoniškas ir struktūra labiau priminė konferencinę. Šiuos žodžius priėmiau tiesiogiai ir, dėstytojų pastūmėta, nusprendžiau 2020 metais pirmą kartą sudalyvauti Vokiečių filologijos katedros rengiamoje studentų germanistų konferencijoje.

Įstojusi į vokiečių filologijos studijas greitai supratau, kad man labai įdomu analizuoti, bandyti nuo pagrindų suvokti įvairius vokiečių kalbos aspektus, ypač kalbotyros srityje. Anksčiau labai domino ir etimologija, dabar teko susidurti su man nauja ir be galo įdomia elektroninės leksikografijos sritimi. Mokslinė veikla man svarbi dėl to, kad bent kažkiek galiu prisidėti prie šios kalbos tyrimų ar naujų mokslinių įžvalgų.

Kodėl pasirinkote studijuoti Vokiečių filologiją? Kuo šios studijos Jus patraukė?

Vokiečių filologiją pasirinkau studijuoti dėl to, kad mokykloje man sekėsi ir išties domino kalbos – gimtoji lietuvių, taip pat ir anglų, vokiečių. Nors vokiečių kalbą buvau mokykloje pasirinkusi nuo šeštos klasės, ja išties susidomėjau ir pradėjau papildomai savarankiškai plėsti žodyną nuo dešimtos klasės. Paskui pradėjau galvoti, kur galėčiau studijuoti, pasidomėjau Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos studijų programa ir pagalvojau: „Kodėl gi nepabandžius?“ Sudomino ir studijų apraše nurodyti literatūros, kalbotyros seminarai, ir tai, kad buvo galimybė pasirinkti ir nebūtinai su pagrindine studijų kryptimi susijusius pasirenkamuosius dalykus.

Ką Jums asmeniškai reiškia LR Prezidento Antano Smetonos vardinė stipendija ir tai, kad ją laimėjote?

Ši stipendija man yra išties didelis įvertinimas už mano studijų įdirbį. Sužinojusi, jog ją laimėjau, buvau labai maloniai nustebinta. Toks pastebėjimas man yra kaip didelė motyvacija toliau mokytis, domėtis, dirbti ir tirti.

Kur save matote po kelerių metų? Kokie Jūsų studijų ir mokslinės veiklos planai?

Gavus bakalauro diplomą, norėčiau toliau tęsti magistro studijas Vilniaus universitete, matyt, Filologijos fakultete. Nors studijos ir nėra lengvos, jos man yra labai vertingos ir svarbios, studijų dėka augu kaip asmenybė.

Beje, neseniai teko porą mėnesių dirbti vokiečių kalbos mokytoja vienoje mokykloje, o tai man buvo didelis ir džiugus atradimas – niekada negalvojau ir neplanavau, kad kada nors susidursiu su pedagogikos sritimi.

Ką aktyvi studentė ir mokslininkė veikia laisvalaikiu, gal turite kokių nors ypatingų pomėgių?

Mano didžiausias hobis jau nuo seno yra užsienio kalbų mokymasis, jau kelis metus mokausi estų kalbos ir tobulinu italų kalbos žinias, dažnai pradedu mokytis kokią nors kitą užsienio kalbą, bet vis grįžtu prie šių dviejų. Be galo mėgstu keliauti, ragauti įvairių pasaulio virtuvių valgius, neseniai pamėgau ir pati gaminti. Taip pat domiuosi menu ir mėgstu lankytis parodose.

Ko palinkėtumėte savo kolegoms studentams ir tiems jauniems žmonėms, kurie šiuo metu dar tik svarsto, kur stoti?

Palinkėčiau labai gerai įsiklausyti į save ir užduoti sau klausimą – ko AŠ noriu? Reikia sekti savo širdimi ir pomėgiu, nesvarbu, ką sako kiti (dažnai vis girdžiu aplinkoje, kad viena ar kita studijų kryptis yra „neperspektyvi“, „per sunki“, „joje per didelė konkurencija“ ir panašiai). Reikia nepamiršti, kad visa tai darote dėl savęs ir studijos yra indėlis į save kaip žmogų, asmenybę, individą. O gyvenimas, matyt, viską sudėlios į savo vėžes ir galiausiai atsidursite ten, kur turėjote atsidurti, bent aš tuo iš širdies tikiu.

IN MEMORIAM Bronislava Matulaitytė (1935–2021)

Atsisveikiname su Bronislava Matulaityte (1935–2021), ilgus metus dirbusia VU Vokiečių filologijos katedroje vokiečių kalbos ir vokiečių kalbos gramatikos dėstytoja.

1954–59 m. Bronislava Matulaitytė studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą Vilniaus V. Kapsuko universitete. Po to vienerius metus mokytojavo Širvintų rajono Čiobiškio vidurinėje mokykloje. 1960–62 m. dirbo Mokyklų tyrimo institute laborante. Nuo 1962 m. B. Matulaitytė dirbo Vilniaus V. Kapsuko universitete Užsienio kalbų katedroje ir dėstė vokiečių kalbą Istorijos-filologijos, Teisės ir Ekonomikos mokslų fakultetuose. Vokiečių filologijos katedroje B. Matulaitytė dirbo nuo 1973 m., dėstė praktinę vokiečių kalbą, gramatiką, leksikologiją, vadovavo studentų kursiniams ir diplominiams darbams.

Šiuo metu Vokiečių filologijos katedroje dirbantys dėstytojai taip prisimena savo buvusią kolegę ir mokytoją: „... išraiškinga dėstytoja, įdomi asmenybė, katedros istorijos dalis...“, „... be galo maloni, gera ir labai išmintinga dėstytoja...“, „dėstytoja buvo įdomus, turintis nuostabų humoro jausmą ir labai geranoriškas žmogus“.

Atsisveikinti su Brone Matulaityte galima trečiadienį, birželio 30 d., nuo 9:00 val. – urna bus pašarvota Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.

Šv. Mišias 10:00 val. bažnyčioje laikys Universiteto Kapelionas E. Puzynia.

 

Su liūdesiu

Vokiečių filologijos katedra

Prof. dr. Kristinai Rutkovskai suteiktas POLONICUM 2021 apdovanojimas

BKKI Polonistikos centras džiaugiasi galėdamas pranešti, kad 2021 m. birželio 7 d. POLONICUM premijos komitetas, vadovaujamas J. M. Varšuvos universiteto rektoriaus, nusprendė suteikti prof. dr. Kristinai Rutkovskai POLONICUM 2021 apdovanojimą.

POLONICUM (Varšuvos universiteto Lenkų kalbos ir kultūros centro užsieniečiams) apdovanojimai skiriami užsienio mokslininkams už puikius pasiekimus puoselėjant lenkų kalbą bei lenkų kultūrą ir istoriją pasaulyje. Premijos tikslas – skatinti lenkų kultūros sklaidą užsienyje kalbos, literatūros, kultūros, istorijos ir meno srityse.

Nuoširdžiai sveikiname Profesorę K. Rutkovską pelnius apdovanojimą ir džiaugiamės įspūdingais moksliniais bei didaktiniais pasiekimais.

Išleista pirmoji lietuviams skirto latvių kalbos vadovėlio „Skaidrs!“ dalis

Džiugi žinia besimokysiantiems latvių kalbos – pasirodė pirmoji lietuviams skirto latvių kalbos vadovėlio dalis. Tai bendras Baltistikos katedros dėstytojų dr. Agnės Navickaitės-Klišauskienės, dr. Vytauto Rinkevičiaus ir dr. Eglės Žilinskaitės-Šinkūnienės darbas, pavadinimu „Skaidrs! Latviešu valoda lietuviešu studentiem“ (‘Aišku! Latvių kalba lietuvių studentams’; Rīga: Latviešu valodas aģentūra, 2020. 232 p. ISBN: 9789984829807). 

„Skaidrs!“ yra įtraukus, nuotaikingas ir žaismingai Anitos Rupeikos iliustruotas vadovėlis. Jis ne tik pratimas po pratimo padeda pasiekti pradinį kalbos mokėjimo lygį, bet ir seka nuoseklią istoriją apie latvį studentą Martinį (Mārtiņš), jo draugę lietuvę Rūtą bei kitus artimuosius. Tai knyga, kurioje latviškai prabyla ir visas būrys šmaikščiai pavadintų gyvūnų (Ezītis šuvējs ‘Ežys siuvėjas’, Lapsa zvērinātā advokate ‘prisiekusioji advokatė Lapė’, Zirgs Avīžu pārdevējs ‘laikraščių pardavėjas Žirgas’ ir kt.), ir net Lietuvos bei Latvijos prezidentai. 

Nuoširdžiai sveikiname kolegas ir linkime sklandaus darbo prie antrosios dalies! 

Vadovėlis išleistas Latvijoje, jį šiuo metu įsigyti galima čia > tačiau visai netrukus bus galimybė įsigyti ir Lietuvoje, knygyne „Humanitas“.

Vadovėlio klausymo užduotis rasite >

Apie vadovėlį iš pačių autorių lūpų klausykite >  

Kitas latvistines naujienas sekite facebook

 

Pasivaikščiojimai su prof. dr. Loreta Vaicekauskiene

Mūsų fakulteto profesorė dr. Loreta Vaicekauskienė daugeliui pažįstama kaip kalbininkė, drąsiai kelianti klausimą, ar Lietuvai reikia kalbą reguliuojančių institucijų ir jų kuriamų įstatymų. Įžvalgomis apie tai profesorė pasidalijo ir su Ryčiu Zemkausku. Kviečiame žiūrėti naujausią „Pasivaikščiojimų“ epizodą > 

Pokalbis su Baltistikos katedros docente dr. Galina Miškiniene

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančiame Kalbos klube+ dalyvauja BKKI Baltistikos katedros docentė dr. Galina Miškinienė, kuri pasakoja apie Lietuvos totorių raštiją ir jos ypatumus.

Kviečiame žiūrėti >

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos