Tikrai ne kartą esame girdėję, kad lietuvių kalba – viena seniausių pasaulyje. Tačiau kiek tiesos yra šiame pasakyme? Ir ar ta pačia lietuvių kalba mums pavyktų susišnekėti, tarkim, su VI amžiaus lietuviu ar vėliau gyvenusiomis istorinėmis figūromis – Vytautu Didžiuoju ar Barbora Radvilaite? Į šiuos ir kitus klausimus apie lietuvių kalbą atsakė Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia. Kviečiame skaityti >
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >
STRAIPSNIAI
Sergejus Temčinas
Marina Čistiakova
Текстология проложного жития александрийских мучеников
Мины, Ермогена и Евграфа
Galina Sapozhnikova
Наталия Карева | Евгений Пивоваров
“Die deutsche Grammatica … von Charmyntes” (Берлин, 1713): история создания, автор и читатели
Nadežda Morozova
К истории староверия в Литве в ХIХ в.: Рымковский собор 1856 г. и его постановления
Birutė Jasiūnaitė
Šarka lietuvių ir slavų etninėje kultūroje
Mirosław Jankowiak
Współczesne gwary białoruskie na Litwie (rejon wileński)
Birutė Sinočkina
Markučiai ― Markucie ― Маркутье: история названий одной виленской местности
Irena Fedorovič
VU Vokiečių filologijos katedra, siekdama įvertinti vokiečių kalbos mokytojų indėlį puoselėjant vokiečių kalbos mokymąsi Lietuvos mokyklose, skatinti moksleivių susidomėjimą vokiečių kalba bei stiprinti vokiečių kalbos pozicijas Lietuvoje, inicijuoja apdovanojimą „Vokiečių kalbos mokytojas/-a 2021“.
Pagrindinį prizą įsteigė UAB „Stevila“ ir UAB „Klasmann-Deilmann“.
Jeigu pažįstate iškilių vokiečių kalbos mokytojų, iki š. m. gruodžio 20 dienos kviečiame siūlyti kandidatūras šiam apdovanojimui ir užpildyti anketą >
Lapkričio 11 d. Rusų filologijos katedra išplėstiniu katedros posėdžiu paminėjo Fiodoro Dostojevskio 200-ąsias gimimo metines. Nepaprastasis ir Įgaliotasis Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksej Isakov tarė sveikinimo žodį ir padovanojo katedrai knygų. Įdomią ir turiningą kalbą apie rašytojo sąsajas su Lietuva, jo kūrybos tyrimus Lietuvoje ir lietuviškus vertimus pasakė Dostojevskio tyrinėtoja, Rusų filologijos katedros docentė Dagnė Beržaitė. Po renginio ambasadorius padėjo gėlių prie F. Dostojevskio memorialinės lentos Didžiojoje gatvėje.
Taip pat kviečiame skaityti 15min parengtą interviu su doc. D. Beržaite apie Dostojevskio skaitymo kultūrą Lietuvoje >
Ir docentės mokslinius tyrimus, susijusius su Dostojevskiu:
Doc. dr. Dagnė Beržaitė
Nepaprastasis ir Įgaliotasis Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksej Isakov
Prieš prasidedant naujiems mokslo metams baigėsi trejus metus trukęs Erasmus+ projektas „Problemomis grįsto IDKM taikymas mokant(is) kitos nei anglų užsienio kalbos“ (Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316). Šiuo projektu buvo siekiama skatinti strateginę aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų partnerystę bei dalintis gerąja patirtimi. Projekte dalyvavo trys universitetai (Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerza v Mariboru (Slovėnija) ir Vilniaus universitetas) bei šešios gimnazijos iš Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Austrijos.
Projekte dalyvavo ir gausi VU Filologijos fakulteto tyrėjų komanda: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (BKKI), dr. Daumantas Katinas (BKKI, projekto vadovas VU), doc. dr. Viktorija Makarova (UKI), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI), dr. Skaistė Volungevičienė (BKKI, projekto administratorė VU).
Projekto metu buvo kuriami ir praktikoje taikomi į inovatyvų ir efektyvų dalyko ir kalbos mokymą(si) orientuoti metodai, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas problemų analize paremtam integruotam dalyko ir kalbos (CLIL) mokymui(si). Projekto kūrėjų komanda sukūrė du į matematikos, geografijos ir biologijos mokomuosius dalykus integruotus pamokų modulius „Tvarusis turizmas“ ir „Taikomoji matematika“ (finansinis raštingumas) vokiečių ir rusų kalbomis.
2021 m. liepos 1 d. nuotoliniu būdu vyko 6 akademinių valandų seminaras Bendrojo lavinimo mokyklų vokiečių ir rusų kalbų mokytojams, kuriame pristatyta sukurta mokymo(si) medžiaga ir dalytasi gerąja patirtimi.
Nors sukurta medžiaga pirmiausia skirta mokiniams ir jų mokytojams, kviečiame visus kolegas apsilankyti projekto svetainėje ir paieškoti sau ar studentams naudingos mokymo(si) medžiagos: http://kger.ff.ucm.sk/de/softclil/
 |
 |
 |
 |
VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedra dalyvauja Europos Sąjungos Erasmus+ programos „KA226 – Partnerships for Digital Education Readiness (School education)“ lėšomis finansuojamame projekte Praktisches und methodisches Handbuch für Deutsch-Unterricht Online (DUO). Projektas trunka nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., jį koordinuoja Trnavos Šv. Kirilo ir Metodijaus universitetas (Slovakija).
Projekto tikslas yra, atsižvelgiant į naujausias užsienio kalbų mokymo(si) tendencijas, parengti skaitmeninio vokiečių kalbos mokymo(si) vadovą, kuriame, pagrindžiant metodiškai ir iliustruojant praktiniais pavyzdžiais, bus pristatyti įvairūs skaitmeniniai įrankiai ir jų panaudojimo galimybės vokiečių kalbos pamokoje.
Skaitmeniniai įrankiai atveria naujas mokymo(si) galimybes, leidžiančias individualizuoti mokymą(si), skatinti besimokančiųjų motyvaciją ir lanksčiau organizuoti pamoką. Tačiau, norint minėtus įrankius naudoti veiksmingai ir prasmingai, mokytojoms (-jams) ir dėstytojoms (-jams) reikia metodinės pagalbos tobulinant savo kompetenciją šioje srityje. Todėl planuojamame metodiniame vadove bus pateiktos rekomendacijos, kaip naudoti konkrečius atviros prieigos skaitmeninius įrankius vokiečių kaip svetimajai kalbai mokyti(s), iliustruotos praktiniais užduočių ir veiklų pavyzdžiais. Visas vadovas, kuriuo siekiama prisidėti prie vokiečių kaip svetimosios kalbos mokymo(si) kokybės gerinimo Lietuvoje, bus laisvai prieinamas internete.
Sveikiname Alioną Sofiją Ivinskają, spalio 11 d. sėkmingai apgynusią disertaciją tema „Anos Achmatovos kūrybos recepcija Lietuvoje“ humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Galina Michailova. Linkime sėkmės Filologijos fakulteto bendruomenės vardu!
„Išsišluokime kalbos šiukšles“, „Švari kalba – švari galva“, „Išvalykime kalbą“, „Užkask blogą žodį“ – tai ne kas kita, o Lietuvoje vykdytų lietuvių kalbai skirtų akcijų, konkursų ir projektų pavadinimai. Kas slepiasi už juose užkoduotų švaros ir nešvaros metaforų?
Atsakymą į šį klausimą kviečiame atrasti skaitant Šiaurės Europos kalbų ir kultūrų studijų programos magistrantės Austės Žalnieriūnaitės straipsnį „Kalbos šventės ir šiukšlės: nuo standartinės kalbos ideologijos link ritualo“, publikuotą LRT.lt >
