Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Rugpjūčio 24 d. Vilniaus universitetas (VU) sudarė sutartį su informacinių technologijų įmone „Reiz Tech“. Susitarimą patvirtino gyvai susitikę ir dokumentą pasirašę įstaigų atstovai – VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir UAB „Reiz Tech“ direktorius Valdas Šimas. Pasirašant sutartį dalyvavo ir VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos studijų programos pirmininkė doc. Virginija Masiulionytė, VU Vokiečių filologijos katedros dėstytoja doc. dr. Justina Daunorienė ir Vokiečių filologijos katedros dėstytojas dr. Daumantas Katinas ir įmonės „Reiz Tech“ atstovės –klientų vadovė Kristina Kikalienė ir marketingo specialistė Agnė Jaraminaitė. Sutartyje numatyta, kad „Reiz Tech“ įsteigs vieną vardinę metinę stipendiją vokiečių filologijos arba anglų ir kitos užsienio kalbos (vokiečių) programos studentui.

„Šios sutarties pasirašymas yra prasmingas tiek studentams, tiek VU Vokiečių filologijos katedrai, tiek Filologijos fakultetui ir VU: studentai šalia finansinės paskatos susipažins ne tik su vokiečių kalbos pritaikymu akademinėje srityje, bet ir su daugiakalbystės vaidmeniu šiuolaikinėje visuomenėje. VU Vokiečių filologijos katedra, kuriai tai – vienas svarbesnių žingsnių bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, kartu su UAB „Reiz Tech“ užmegs dar glaudesnį bendradarbiavimą (dabar VU Vokiečių filologijos katedra kartu su įmonėmis „Reiz Tech“ ir „Stevila“ jau antrus metus iš eilės rengia Metų vokiečių kalbos mokytojo (-os) apdovanojimą, dalyvauja bendruose akademiniuose renginiuose), o Filologijos fakultetui ir VU tai, tikėkimės, bus dar vienas sėkmingas bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir verslo įmonių pritraukimo į akademinę veiklą bei studijų papildymo pavyzdys“, – teigia dr. D. Katinas.

Į „Reiz Tech“ įsteigtą stipendiją galės pretenduoti vokiečių filologijos arba anglų ir kitos užsienio kalbos (vokiečių) studijų programų studentai, kurie prašymo teikimo dieną studijuos trečiame kurse ir bus baigę du paskutinius semestrus ne žemesniu nei 9 svertiniu studijų vidurkiu, be to, neturės akademinių skolų ir bus parengę bei pristatę su vokiečių kalba ir (ar) daugiakalbyste susijusią kūrybinę užduotį, kurios temą pateiks įmonė „Reiz Tech“.

Įmonė „Reiz Tech“, skatindama VU Filologijos fakulteto studentus siekti aukštesnių mokslo rezultatų, ne tik įsteigs vardinę stipendiją, bet ir suteiks galimybę studentams atlikti mokamą praktiką. Be to, bendradarbiaudamas su informacinių technologijų įmone, VU Filologijos fakultetas planuoja organizuoti studijų populiarinimo veiklas.

Puikios naujienos norintiems pagilinti latvių kalbos žinias, nes pasirodė ilgai lauktas vadovėlio tęsinys – „Skaidrāk! A2.“ (‘Aiškiau! A2.’; Rīga: Latviešu valodas aģentūra, 2023)! Tai bendras Baltistikos katedros dėstytojų dr. Agnės Navickaitės-Klišauskienės, dr. Vytauto Rinkevičiaus ir dr. Eglės Žilinskaitės-Šinkūnienės darbas.

Kaip patys autoriai pratarmėje rašo, šioje knygoje ir vėl sutiksite savo senus gerus pažįstamus – žurnalistikos studentą iš Bliuodniekų Martinį, jo slaptą meilę Guntą ir dėl jos galvą pametusį žavų medicinos studentą Andrį, Martinio senelio pusbrolio žmonos brolio anūką repuojantį ūkininką Mikų iš Latgalos, Guntos draugę lietuvaitę Rūtą. Sužinosite, kaip Martinio seneliui Ojarui sekasi virti žuvienę, ar močiutė Dacė jau pakeitė visas padangas, kiek filmų sukūrė mama Baiba, ar tėtis Janis sugalvojo naują matematikos teoremą. O kaip sekasi rainajam Pičukui??? Ar jau suskaičiavo visas Ojaro pagautas žuvis? O kur dar vilko, bedarbės žuvies ir linksmuolių elnio bei briedžio nuotykiai, dailiai iliustruoti Anitos Rupeikos.

Labai sveikiname kolegas!

Vadovėlis išleistas Latvijoje, jį šiuo metu įsigyti galima čia >> , tačiau visai netrukus bus galimybė įsigyti ir Lietuvoje, knygyne „Humanitas“.

Vadovėlio klausymo užduotis rasite čia >>

2023 m. vasario–birželio mėn. kelios Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto studijų programos – Prancūzų filologija, Rusų filologija, Vokiečių filologija, Kalbotyra, Šiaurės Europos kalbos ir kultūros dalyvavo studijų programų tarptautinimo projekte, kuriame studijų programų komitetai turėjo galimybę įsivertinti programų atitiktį tarptautiškumo reikalavimams ir numatyti tobulinimo kryptis. Projektas suteikė progą atnaujinti studijų planą ir dalykų turinį, kad jie atitiktų VU bendrąsias kompetencijas bei tarptautiškumo strategijos gaires ir padėtų absolventams išmokti planuoti ir kurti savo karjerą globalioje darbo rinkoje. 

Apie Vokiečių filologijos bakalauro studijų programos atnaujinimus kalbame su Vokiečių filologijos studijų programos komiteto pirmininke, VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docente dr. Virginija Masiulionyte.

Kas paskatino Vokiečių filologijos studijų programos komitetą dalyvauti studijų programos tarptautinimo projekte? 

Jau nuo 2021 m. Vokiečių filologijos programa yra atverta ir studentėms iš užsienio, todėl visi studijuojantieji nuo pat pradžių turi galimybę mokytis ir dirbti tarptautinėse grupėse. Šiuo metu vokiečių filologiją studijuoja JAV, Kanados, Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekistano, Lenkijos ir, žinoma, Lietuvos piliečiai. Mokydamiesi kartu, jie natūraliai ugdo gebėjimą bendradarbiauti su įvairių kultūrų atstovais. Tačiau jautėme, kad ir pačiame programos turinyje turėtume kitaip sudėlioti tam tikrus akcentus, visų pirma sustiprinti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą. Šiuolaikiniame vis labiau globalėjančiame pasaulyje tai yra viena iš kertinių kompetencijų. 

Ką konkrečiai pakeitėte studijų programoje, siekdami sustiprinti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą? 

Nuo naujųjų 2023–2024 mokslo metų buvusį pasirenkamąjį dalyką „Tarpkultūrinė komunikacija“ perkėlėme į privalomųjų dalykų bloką. Be to, kaip naują temą įtraukėme kultūrinių konfliktų valdymą. Siūlome įvairius privalomuosius ir pasirenkamuosius dalykus, skirtus vokiečių kalbos ir kultūros paveldui, vaidmeniui ir reikšmei Baltijos regione – apie tai mūsų programoje kalbėdavome ir anksčiau, tačiau nuo šiol šį turinį iškelsime į mažiausiai du atskirus dalykus, taigi skirsime jam daugiau dėmesio. 

Ar (ir kaip) prie studijų programos tobulinimo prisideda bendradarbiavimas su socialiniais partneriais? 

Jau kurį laiką svarbus mūsų partneris yra Goethe’s institutas Lietuvoje – jo kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja priklauso mūsų studijų programos komitetui, dalyvauja bakalauro baigiamųjų darbų gynimuose, teikia siūlymus dėl programos turinio.  

Nuo 2022 m. aktyviai bendradarbiaujame su kolegomis iš Hamburgo universiteto pagal germanistikos centrų partnerystės programą, šį bendradarbiavimą ketiname ir toliau plėtoti numatydami VU ir Hamburgo universiteto dėstytojų kartu dėstomus naujus dalykus, mobilumo langus studentams. 

Kalbant apie verslą, galima paminėti, kad ketiname aktyviau į studijų procesus įtraukti tarptautinius socialinius partnerius (šiuo metu užmegzti artimesni ryšiai su UAB „Reiz Tech“), taip dar labiau priartinsime Vokiečių filologijos programą prie darbo rinkos realijų. 

Kokios naujovės laukia jūsų studentų ateinančiais mokslo metais? 

Nuo 2023–2024 mokslo metų visiems VU studentams atsiveria individualiųjų studijų galimybė – visiškai laisvai pasirenkama studijų dalis. Tai reiškia, kad ir studijuojantieji vokiečių filologiją galės 25 proc. studijų formuoti patys: gilinti savo specializaciją rinkdamiesi daugiau germanistinių dalykų, plėsti bendrąjį išsilavinimą studijuodami bendrus universitetinius ar tarpkryptinius dalykus, mokydamiesi užsienio kalbų arba įgyti papildomų kompetencijų per kitų studijų programų dalykus savo ar kituose fakultetuose. 

Ko tikitės iš esamųjų ir būsimų studentų? 

Tikimės, kad mūsų absolventai bus ne tik puikūs vokiečių kalbos ir kultūros ekspertai, bet ir aktyvūs ir atviri pasaulio piliečiai. 

Semestro pabaigoje skandinavistikos studentai su kolegomis iš Beowulfo kurso, keliais dėstytojais bei kolegomis iš kalbų centro Intellectus leidosi į ekstremalų žvalgybinį žygį baidarėmis Vilnios upe.

Kelionės tikslas buvo išbandyti plaukimo maršrutą, kuris galėtų tapti trasa planuojamoms šventinėms baidarių lenktynėms ateinantį pavasarį. Buvo pasirinkta didžiausius iššūkius kelianti atkarpa Vilnelės žemupyje, kur dėl didelio nuolydžio upė virsta tikru kalnų upokšniu, smagiai garmančiu per akmenis, seklumas ir slenksčius. 

Sumanymas rengti baidarių žygį kilo išgirdus apie tradicines Uppsalos universiteto studentų lenktynes savadarbiais plaustais, kurias jie kasmet balandžio pabaigoje, Valborgos šventės dieną, rengia Fyriso upėje. Švedijoje tai vienas didžiausių studentiškų renginių, pritraukiantis šimtus dalyvių ir dešimtis tūkstančių žiūrovų. Visą savaitę studentų komandos gaminasi sau plaustus, tada persirengia linksmais vikingų, nykštukų, dinozaurų, dešrainių ir pan. kostiumais ir leidžiasi pasroviui, stengdamiesi išsilaikyti ant vandens ir neapvirtę įveikti visus upės slenksčius.

Mūsų žygio metu baidarės, deja, vertėsi, ir ne vieną kartą. Tačiau tai buvo svarbi patirtis, leidusi geriau pažinti ne tik upę, bet ir savo draugus, drąsiai neriant kartu į visus nuotykius. 

Studentų įspūdžiai

Det var otroligt att paddla kajak på Vilnelė och Neris! Vädret var perfekt för paddling. Det var varmt och soligt. Fastän jag har paddlat några gånger tidigare i Dzūkija var det en helt ny upplevelse. Att paddla på Vilnelė var mer äventyrlig och spännande. Man behöver komma förbi olika hinder (stenar, träd, små vattenfall) men det var inte farligt. Det var roligt att samarbeta och fatta beslut tillsammans. Det finns en skillnad mellan paddling på Vilnelė och Neris därför att du kan paddla i lugn och ro på Neris. Då har du en chans att koppla av till slut. Vår paddlingsväg gick genom de vackraste platser i Vilnius: Užupis och Gamla stan. Vi fick möjlighet att se gamla kyrkor och Gediminas slottstorn. Vilka härliga bilder vi tog! Men det var ännu bättre att njuta av naturen. Denna upplevelse kommer jag inte att glömma länge. Det är värt att prova även om du är nybörjare. Du kommer också att bli väldigt imponerad! Det kan jag säga helt ärligt. – Andrius, Skandinavistika (švedų)

Puikus oras, įdomi trasa ir graži gamta, tad išvyka su baidarėmis buvo tikras malonumas. Nors, tiesą pasakius, pasiplaukiojimas nebuvo iš lengviausių... :) Nuo pat pirmo apsivertimo, praleidus baidarėje tik penkias minutes, iki antro apsivertimo jau trasos pabaigoje visą kelią plaukėme su vieninteliu nepamestu irklu vienoje srauniausių ir vingiuojančių upių! Bet nepaisant sušlapusių drabužių, pamestos kepurės ir pavargusių raumenų, juokas nesustojo, o veiduose spindėjo šypsenos. Tereikia ryžto įveikti sunkumus, geros nuotaikos ir bent vieno irklo bet kurią išvyką su baidarėmis paversti nuostabia. – Smiltė, Skandinavistika (danų)

Ja, het was superleuk natuurlijk! Ergens was het ook heel bijzonder om zo door de natuur te kayaken, zo dichtbij het stadcentrum. Dat zou thuis nooit kunnen. – Julius, Nyderlandai

Kayaking down the Vilnia and into the Neris was a fantastic opportunity! The beautiful scenery and the wonderful company was unforgettable. From the tame and wild Vilnia waters, to the bustle and strong-current steam of the Neris, it is an adventure more than worth taking! I couldn’t recommend it more, and in the company of such an adventurous and scholarly few, I’ll be boasting about it for many years to come! – Ian, JAV

Het kanoën permitteerde ons het prachte Litouwse natuur te ontdekken. We waren in staat, door het kanoën, om de stad zelf op een speelse maar ook sportieve manier te herontdekken.  Ik kijk met veel plezier terug naar deze dag! – Hugo, Nyderlandai

De kajak, ijverig door het Beowolf-collectief bevaard met dubbelzijdige peddels en onaflatende energiereserves, heeft ons doen onderdompelen in de wereld van het water. Al mocht het in vergane tijden een 'walvisweg' heten, ook op een doodgewone (maar wel puike) 'rivier' waanden we ons avonturiers en ontdekkers. Omgevallen bomen zullen ook op Beowolfs pad gekomen zijn; witte bruggen niet. Toch zijn wij avonturiers. – Jesper, Nyderlandai

Nuoširdžiai dėkojame savo rėmėjams – kalbų centrui „Intellectus“ ir turizmo įmonei „Pipiro baidarės“, be kurių geranoriškumo, kantrybės ir finansinės paramos šį žygį būtų buvę daug sunkiau suorganizuoti. Labai smagu, kad du „Intellectus“ mentoriai Gediminas ir Benas jau šiemet plaukė kartu su mumis. Kelionės metu jie ne tik stiprino komandą, kantriai rinko pasroviui plaukiančius studentų pamestus irklus, bet ir po plaukimo mielai dalijosi kalbų mokymo patirtimi su mūsų studentais ir dėstytojais. Rudens semestre, bendradarbiaujant su „Intellectus“, planuojami dar du renginiai visai Filologijos fakulteto bendruomenei apie efektyviausius kalbų mokymo metodus ir dirbtinio intelekto taikymą mokantis užsienio kalbų. 

On Thursday, April 20th, a band of Philology Faculty students delved deep into the crypts of the Vilnius Cathedral. The crypt-delvers are enrolled in the course Reading the Anglo-Saxon epic Beowulf (lect. Rūta Šileikytė Zukienė) that focuses on studying the text in its authentic Old English. 

The adventurous group found themselves several meters below the cathedral floor; pleasantly toured through the archaeological exhibits of the reconstructed past, the last resting places of high medieval nobility, and then bravely guided into the depths of the Cathedral’s darkened drainage system. Examination of the Cathedral’s underground illuminated the greater context and comparisons between the fiction and history of Beowulf and the cold stony reality of the brick-laden depths.

To provide some context, Old English is the early medieval form of English, and the language of the Anglo-Saxon inhabitants of England amidst the turbulence of the Viking Age. Beowulf takes place in 6th century Scandinavia, but its Old English form is a Christianized retelling of an epic long familiar to pagan Danish poets. As the earliest noble graves in the Cathedral’s crypt testify, religious conversion was synonymous with cultural conversion. An act which creeps slowly over time, as the practices and rituals of a beloved past are not easily forgotten despite new identities under new beliefs.  

Beowulf recounts the adventures of a monster-slaying hero of royal stature. Thought to be indominable, and a bastion of poetic virtue, Beowulf himself existed in a transitioning world of religious identity. But the quality and greatness of his character surpassed Christian/Pagan dichotomies and revealed how bravery and excellence can be derived from both tradition and change. The Crypt exhibits a detailed history of transitioning faith and politics, while traditionally honoring the remains of the noble and faithful in the Royal Mausoleum under St. Casimir’s Chapel and the clerical Crypt of the Chapters. While Beowulf is a fictious work, brought out of Scandinavia to Anglo-Saxon England centuries prior to the Cathedral’s conception, such imperishable adoration and respect for shared tradition and societal change echoes both deep within the hallowed halls and the scripts of legend.

Along with their cherished Old English lecturer, the motely group of delvers hailed from different corners of the Earth. Lithuanian, Armenian, and American, Vilnius University students of the Scandinavian and English departments were accompanied by Erasmus students from both the Netherlands and the United States. The entire collective found themselves deep within the unlit heart of Vilnius, on an academic quest to understand more of this beautiful land and its incredible history. In grand respect for Beowulf and the entombed histories which lie beneath the Cathedral, the students, and their professor, continue their quest to further understand the majesty of this great wide world. 

–– Ian Dotson, 23/04/2023

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Václav Blažek, Ondřej Šefčík

Lex RUKI in Baltic in perspective of the early Baltic loans in Finnic

Rainer Eckert

Zur Konstellation des frühzeitlichen Fachwortschatzes der Waldimkerei im Lettischen und Sorbischen

Dalia Kiseliūnaitė

Vokiečių kalbos įtaka kuršininkų kalbos būdvardžio gramatinių formų ikoniškumui

Bonifacas Stundžia, Lina Inčiuraitė-Noreikienė

Vardažodinių hibridinių priesagų vedinių, pavadinančių asmenis, ir bendrašaknių skolinių konkurencija dabartinėje lietuvių kalboje

Asta Kazlauskienė

Lietuvių kalbos skiemenavimas optimalumo teorijos požiūriu

Agnė Navickaitė-Klišauskienė

Latvių kalbos veiksmo pavadinimai su priesaga -iens – ar darybos tipo produktyvumas auga?

Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis

Sociokultūrinių tinklų tyrimo modelio tarmės kaitai nustatyti koncepcija ir realizacija

Daiva Sinkevičiūtė

Nauji XVI a. lietuvių dvikamieniai vardai su trumpinių kilmės dėmenimis

RECENZIJOS

Daiva Vaitkevičienė

Marta Eva Běťáková, Václav Blažek, Lexicon of Baltic Mythology

Daiva Sinkevičiūtė

Luise Kempf, Damaris Nübling, Mirjam Schmuck (Hrsg.), Linguistik der Eigennamen

INFORMACIJA

Frederik Kortlandt

What is the origin of the Balto-Slavic acute?

Dalia Kiseliūnaitė

Tarptautinė tarpdalykinė Adalbertui Bezzenbergeriui skirta konferencija Berlyne

Adriano Cerri

Baltistika Lutherio konferencijoje Lukoje

IN MEMORIAM

Giedrė Čepaitienė

Arnoldas Piročkinas

Regina Venckutė

Jonas Palionis

Bonifacas Stundžia

Paul Garde

Žurnalo tematika: slavų raštijos istorija, slavų ir baltų kalbų santykiai, slavų kalbų istorinė gramatika, lyginamoji, tipologinė ir kontrastyvinė slavų kalbų gramatika, sinchroniniai dabartinių slavų kalbų tyrimai; slavų kultūros tyrimai; vertimas, lingvodidaktika; slavistikos veikalų apžvalgos ir recenzijos, informacija apie mokslo renginius ir kt. Kviečiame skaityti >>

STRAIPSNIAI

Marina Čistiakova

Главы Изборника болгарского царя Симеона в саратовской редакции Златоструя

Алла Кожинова | Елена Суркова

Hapax legomena в Книге Иова и их рецепция в восточнославянских библиях XV–XVI вв.

Petar Sotirov

Polskie archaizmy na tle ich odpowiedników w języku bułgarskim

 Nijolė Tuomienė

Oikonimų slavinimo ypatybės periferinėje lietuvių tarmėje

Renáta Gregová

Onomatopoeic Words in Slovak: Everyday Use and Stylistic Function

Birutė Sinočkina

Микротопонимия в межъязыковом пространстве: названия вильнюсских внутригородских объектов

Irena Fedorovič | Miroslav Davlevič

Wyznaczniki regionalizmu w zbiorze opowiadań Heleny Romer-Ochenkowskiej Tutejsi (1931)

Элеонора Лассан

Современная русская патриотическая песня как отражение посттравматического национального синдрома

Špela Petric Žižić

School Dictionary of the Slovenian Language on the Franček Web Porta

RECENZIJA

Uladzimir Auseichyk

Из истории изучения старообрядчества северо-западной Беларуси: обзор литературы (вторая половина XVIII в.–1980 гг.)

APŽVALGOS

Jelena Konickaja

Международная научная конференция «Пограничья Славии на переломе XX–XXI вв. Язык – общество – культура – идентичность» (Вильнюс, 8–10 сентября 2022 г.)

Andreja Žele

Delovno mednarodno srečanje v Ljubljani (Slovenija) o sodobni frazeologiji kot vitalni jezikoslovni vedi

Marta Małachowicz | Joanna Piotrowska

Międzynarodowy projekt dydaktyczny Wielojęzyczność regionu bałtyckiego w Instytucie Komunikacji Specjalistycznej i Interkulturowej Uniwersytetu Warszawskiego 

Vasario 16 d., Valstybės atkūrimo dienos proga, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu buvo apdovanotas Filologijos fakulteto Slavistikos katedros docentas Pavelas Lavrinecas – už naujos Lietuvos ruso – Lietuvos patrioto tapatybės kūrimo veiklą ir aktyvią, antikremlišką pilietinę poziciją. Džiaugiamės ir sveikiname!