Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

The new Swedish ambassador to Lithuania Lars Wahlund the Head of Promotion Robin Rinaldo was welcomed to the Faculty of Philology by the Dean Prof. Dr Mindaugas Kvietkauskas, the founder of the Centre for Scandinavian Studies and head of The Institute for the Languages and Cultures of the Baltic Assoc. Prof. Dr Erika Sausverde, head of The Institute for Literary, Cultural and Translation Studies Assoc. Prof. Dr Inga Vidugirytė-Pakerienė, head of the Department of Lithuanian Literature Prof. Dr Brigita Speičytė and head of Centre for Scandinavian Studies Assoc. Prof. Dr Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.  

Standing from the left: Assoc. Prof. Dr Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė, Assoc. Prof. Dr Erika Sausverde, Swedish ambassador to Lithuania Lars Wahlund, Dean Prof. Dr Mindaugas Kvietkauskas, Assoc. Prof. Dr Inga Vidugirytė-Pakerienė and Prof. Dr Brigita Speičytė.

During a round table meeting, new avenues of cooperation and cultural exchange were discussed between the Embassy of Sweden and the Faculty of Philology. One of the proposed fields was fostering interest in the Lithuanian diaspora research in Sweden and vice versa, as well as advancing the teaching of the Lithuanian language in the Swedish educational system. 

The meeting was followed by the Ambassador Mr Wahlund's guest lecture to the Centre for Scandinavian Studies students. We present the highlights as told by Swedish language lecturer Erik Svenning: 

The ambassador met the Swedish and Finnish students at Vilnius University on the 18th of October. He gave an overview of Swedish history from the Middle Ages, via the exceptionalism of the 20th century, to today’s heterogeneous Sweden. The room was packed with students who after his speech bombarded the ambassador with questions. Ranging from personal questions about what books he reads and what little town he was from, to the burning of the Coran and the recent gang criminality in Sweden. It was a relaxed and friendly atmosphere, and we concluded that the students and the ambassador would soon meet again and continue to get to know each other.

 

Spalio 14 dieną pasibaigė dvi dienas (spalio 13-14) trukę Slavistikos katedroje organizuoti Antrieji tarptautiniai studentų skaitymai. Iš viso juose dalyvavo 19 studentų ir doktorantų iš Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, taip pat jaunieji slavistai iš Austrijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Vengrijos. Norime pasidžiaugti, kad dauguma užsienio svečių panoro aplankyti Vilnių ir mūsų universitetą, todėl skaitymuose dalyvavo tiesiogiai.

Tarptautinių studentų skaitymų metu pasitelkiant struktūrinę, sociologinę, psichoanalitinę, tipologinę, kultūrinę ir istorinę strategijas buvo nagrinėjami įvairūs slavų kalbų (kroatų, lenkų, rusų, serbų), rusų literatūros, kultūros, politikos ir ideologijos reiškiniai. Studentai ir doktorantai pasirinko įvairius tyrimo objektus: nuo M. Dobužinskio archyvų iki šiuolaikės lenkų spaudos, nuo serbų ir “ilyrų” kalbų gramatikos, rusų ir lenkų kalbos dėstymo metodikos ir skirtingų jų mokymų platformų analizės, V. Goreckio “Pradžiamokslio” iki XVIII a. rusų ir N. Gogolio mistinės prozos, F. Dostojevskio ir L. Tolstojaus kūrinių, A. Matvejevos prozos, A. Tarkovskio filmų, nuo imagologijos instrumentarijaus, kalbinių ir vaizdinių miestų reprezentacijos klausimų, rusiško repo, socialinių ir neuroninių tinklų vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje iki japonų popkultūroje pristatomo rusų įvaizdžio.

Dėkojame Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto administracijai už suteiktą galimybę organizuoti šią jaunatviškai gyvą ir aktualią tarptautinę studentų-slavistų konferenciją, už šiltus sveikinimo žodžius padėką norėtume išreikšti ir fakulteto prodekanei doc. dr. Gintarei Judžentytei-Šinkūnienei, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorei doc. dr. Erikai Sausverde, Slavistikos katedros vedėjui doc. dr. Pavelui Lavrinec. Dėkojame ir visam Antrųjų studentų skaitymų organizaciniam komitetui, Slavistikos katedros III kurso studentėms Alicijai Dubovskai, Dzianai Himpel ir Vitalijai Timofejevai, ITPC Multimedia techninės įrangos konsultantei Laurai Bložytei.

Slavistikos katedra

Baigėsi daugiau nei dvejus metus trukęs darbas ties nemokamos internetinės užsienio kalbų užduočių, pratimų ir testų kūrimo platformos „TestU“ sukūrimo. Projekto tikslu buvo sukurti daugiakalbę nemokamą internetinę platformą, kurioje galima lengvai ir greitai kurti įvairias užduotis, testus ir pratimus įvairiomis užsienio kalbomis, naudojant įvairias priemones.

2020 m. pavasarį tarptautinei jaunimo nevyriausybinei organizacijai E@I (Slovakija) kilo idėja sukurti daugiakalbę nemokamą internetinę platformą lengvam ir greitam įvairių užduočių kūrimui, kuria galėtų naudotis ir užsienio kalbų mokytojai, ir visi norintys mokytis užsienio kalbų. 2021 m. balandį projektas gavo Slovakijos nacionalinės Erasmus+ programos agentūros patvirtinimą. Vilniaus universiteto komanda (doc. dr. Jelena Konickaja, dr. Ingrida Kisieliūtė, Aida Jungaitytė) šiame projekte bendradarbiauja su bit Schulungscenter GmbH centru (Gracas, Austrija), Adomo Mickevičiaus universitetu (Poznanė, Lenkija), Leipcigo universitetu (Vokietija).  Vilniaus universitetas su E@I bendradarbiavo ir kuriant svetaines Slovake.eu, Russky.info ir kt.

Per šiuos darbo metus svarbiems projekto plėtros klausimams aptarti partneriai susitikdavo įvairiose Europos šalyse (Austrijoje, Vokietijoje), o šių metų balandį projekto partnerių susitikimas vyko Lietuvoje. Nuolat vykusiuose virtualiuose susitikimuose buvo aptariami įvairūs platformos turinio klausimai - nuo paprasčiausių gramatikos ir leksikos užduočių kūrimo aspektų iki galimybių naudoti garso ir vaizdo medžiagą užduotyse. 

2023 m. birželį projektas buvo pristatytas Lietuvos mokytojams ir aukštųjų mokyklų dėstytojams. Vilniaus universitete vykusiame pristatyme Lietuvos užsienio kalbų mokytojai, taip pat, kaip ir kitų Europos šalių kolegos, galėjo ne tik susipažinti su platformos galimybėmis, bet ir teikti pasiūlymus platformai tobulinti. Projekto dalyviai atsižvelgė į mokytojų rekomendacijas ir, galiausiai, galime pasidžiaugti: daugiakalbė platforma jau sukurta!

Su visomis naudojimosi instrukcijomis, rekomendacijomis ir taisyklėmis galima susipažinti įvairiomis kalbomis (anglų, vokiečių, ispanų, lietuvių, valų, esperanto ir t.t.). Mokytojai gali neribotai naudotis platformoje esančiomis užduotimis ir pratimais arba gali kurti savo užduotis pagal savo mokymo tikslus ir mokinio kalbos mokėjimo lygį. Kviečiame visus naudotis nemokama platforma - moderniu būdų mokytis užsienio kalbų! 

Tikimės, kad TestU  platforma https://www.testu.eu/, nemokamas testų portalas mokymui(si), finansuojamas pagal Erasmus+ programą (Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341) taps jūsų patikimu pagalbininku darbe!

Straipsnių lenkų, lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis reprezentuoja Čekijos, Lenkijos, Lenkijos, Vokietijos mokslo ir studijų institucijas. 
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Jerzy Ostapczuk

Oryginał cyrylickich starych druków Ewangelii tetr wydanych w Poczajowie. Analiza świąt i świętych obecnych w menologionach

Витторио Спрингфилд Томеллери

Te Deum в кириллической транскрипции с подстрочным церковно­славянским переводом 

Mirosława Sagan-Bielawa

Świadomość językowa mieszkańcówGórnego Śląska przesiedlonych z dawnychwojewództw południowo­wschodnichDrugiej Rzeczypospolitej

Irena Bogoczová

Mieszana odmiana językowa jako sposób na wielojęzyczność i wielo­etniczność pogranicza (na przykładzie Śląska Cieszyńskiego w Republice Czeskiej) 

Vilija Ragaišienė

Pietų aukštaičių šnektose vartojamų slavizmų vertinimo atspalviai 

Irena Masojć

Zapożyczenia czy przełączanie kodów? Analiza integracji morfo­syntaktycznej litewskich i rosyjskich rzeczowników w powieści Bartosza Połońskiego „Robczik”

APŽVALGA

Владимир Овсейчик

Из истории изучения старообрядчества северо­западной Беларуси: обзор литературы (современный этап)

ATSIMINIMAI 

Rainer Eckert

Erinnerungen an Akademiemitglied Professor Dr. Vjačeslav Vsevolodovič Ivánov anlässlich seines fünften Todestages 

KRONIKA

Александр Паршенков

Год Франциска Скорины в Литве, Польше и Чехии 

IN MEMORIAM

Надежда Морозова

Юрий Александрович Новиков (30.10.1938 – 12.01.2023)

Šiemet literatūros Nobelio premijos laureatu tapo 64 metų norvegų rašytojas Jonas Fosse. Per pastaruosius du dešimtmečius šis dramaturgas, poetas, eseistas, vaikų rašytojas ir romanistas laimėjo beveik visus Norvegijoje teikiamus apdovanojimus. Nobelį Švedijos akademija jam paskyrė „už novatorišką prozą ir dramaturgiją, suteikiančią balsą tam, kas nenusakoma“. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centro vedėja doc. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė laureatą apibūdino kaip nutylėjimo, po kuriuo slypi neįvardyti konfliktai ir jausmai, meistrą.

Kūryboje – amžinos temos

„Iš tiesų J. Fosse’ę galima vadinti nutylėjimo meistru, ypač jei kalbame apie jo pjeses, kuriose po lakoniškomis sintaksinėmis struktūromis, pasikartojančiomis frazėmis slypi neįvardyti konfliktai ir jausmai. Ilgesys, meilė, pavydas, baimė, netikrumas… Visa tai, kas mus daro žmonėmis, ir tai, kas turbūt mus stipriausiai veikia mene, bet būtent tuomet, kai lieka iki galo neišsakyta“, – įžvalgomis dalijosi doc. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.

Jos teigimu, norvegų rašytojo kūryboje aktualios tokios universalios temos kaip laikas, kalba, atmintis: „Yra ir dar viena svarbi tema – pati kūryba, skausmo transformacija į meną – amžina kaip pats menas tema. Kai kuriuose J. Fosse’ės tekstuose, tokiuose kaip romanas „Melancholija“ (1995), menininkas tampa pagrindine figūra. Naujausias jo projektas, septynių dalių ciklas  „Septologija“, yra sukonstruotas kaip ištisas menininko, bandančio suvokti save, pasaulį ir Dievą, sąmonės srautas.“

Apdovanotas už talentą ir originalias formas

Bandymus priskirti J. Fosse’ę konkrečiai literatūros krypčiai doc. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė vertina skeptiškai: „Kitas norvegų autorius Dagas Solstadas kartą yra prilyginęs literatūros kritikus nelabajam, kuris nieko kito nedaro, tik bando įsprausti menininką į rėmus – literatūros istorijos ar muziejaus. Nobelio premija yra skiriama už originalumą, išskirtinį talentą. J. Fosse’ės atveju tai visiškai pasiteisina. Nors, žinoma, yra bandymų tam tikras etiketes užkabinti: minimalistas, mistinis realistas.“

J. Fosse’ės kūryba, parašyta naująja norvegų kalba (norv. nynorsk), apima pačius įvairiausius žanrus, ją sudaro gausybė pjesių, romanų, poezijos rinkinių, esė, knygų vaikams ir vertimų. Nors Lietuvoje ir pasaulyje šis autorius yra labiau žinomas kaip dramaturgas, vis daugiau dėmesio skiriama ir jo prozai.

Literatūrą vertė VU alumnai, pjeses statė O. Koršunovas

Lietuvių kalba šio rašytojo kūryba taip pat verčiama, dalis jos – VU alumnų: „J. Fosse’ės knygą „Vaizdai iš vaikystės“ (2021), kurią sudaro keli trumpieji autoriaus prozos tekstai, vertė buvusi Skandinavistikos centro studentė Justė Nepaitė, dabar jau patyrusi vertėja iš norvegų kalbos. Kitas buvęs mūsų studentas Titas Satkūnas išvertė novelę „O tada lai ateina šuo“, publikuotą „Metuose“ 2014 m. VU alumnė Alma Ločerytė-Dale, viena pirmųjų vertėjų iš norvegų kalbos, yra išvertusi romaną „Alesė“. Jis taip pat buvo publikuotas  žurnale „Metai“ 2013 m. Teatro režisierius Oskaras Koršunovas yra pastatęs ne vieną J. Fosse’ės pjesę, tik tie vertimai turbūt niekada nebuvo publikuoti“, – vardija VU docentė.

Ji tikisi, kad Nobelio premija paskatins išleisti ir daugiau šio labai įvairiapusio, įdomaus ir produktyvaus kūrėjo darbų, o kartu atrasti ir išsibarsčiusius J. Fosse’ės lietuviškus vertimus.

Š. m. spalio 3 d. Filologijos fakultete įvyko susitikimas su naujai paskirta Latvijos ambasadore Lietuvoje Solveiga Silkalna, pradėjusia eiti pareigas rugsėjo mėnesį. Susitikime dalyvavo Latvijos ambasados atstovai, Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. dr. Erika Sausverde, latvių kalbą dėstančios ir tiriančios instituto mokslininkės dr. Ernesta Kazakėnaitė, dr. Agnė Navickaitė-Klišauskienė ir prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė.

Prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas pasveikino Latvijos ambasadorę pradėjus eiti pareigas; buvo aptarta latvistikos padėtis Filologijos fakultete, abiejų šalių studentų tinklaveika ir bendradarbiavimas su Latvijos universitetais vykdant akademinių mainų programą Erasmus+. Taip pat kalbėta apie galimą tolesnį bendradarbiavimą bei naujus projektus su Latvijos ambasada, kurie padėtų stiprinti tiek Filologijos fakulteto ir Latvijos ambasados partnerystę,  tiek dvišalius kultūrinius ryšius.

Lingvistiniu požiūriu baltų kalbos ­– maža, bet nepaprastai svarbi indoeuropiečių kalbų šeimos grupė. Iki šių dienų išlikusios lietuvių ir latvių kalbos – itin vertinamos lingvistų. Tačiau dėmesio susilaukia ir kitos baltų kalbų grupei priskiriamos kalbos, ypač prūsų kalba, kuri, jeigu būtų išlikusi iki šių dienų, būtų vadinama pačia archajiškiausia baltų kalba. Ji nykdama su savimi nusinešė nemažai paslapčių, kurias šių laikų baltistai bando įminti.

Interviu portalui Bernardinai.lt Vilniaus universiteto Baltistikos katedros dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Rinkevičius pasidalijo įžvalgomis apie prūsų kalbą: papasakojo jos istoriją, aptarė prūsų kalbos lingvistinius bruožus ir pabrėžė jos svarbą šių dienų mokslui.

Visą interviu skaitykite >

Rugsėjo 20–22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija „58. Linguistisches Kolloquium“ (konferencijos istorija žr. čia >>), kurią organizavo BKKI Vokiečių filologijos katedra ir ARKSI Anglų filologijos bei Prancūzų filologijos katedros. Šių metų konferencijos tema buvo Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt / Linguistic Diversity in the World and for the World / La diversité linguistique dans le monde et pour le monde. Per tris konferencijos dienas lingvistai iš 18 šalių trimis kalbomis (vokiečių, anglų ir prancūzų) perskaitė net 61 mokslinį pranešimą ir diskutavo įvairių kalbotyros sričių  temomis.

Tarptautinė konferencija buvo puiki proga ne tik pasikviesti garsius kitų šalių mokslininkus, bet ir galimybė užsienio svečiams pristatyti mūsų universitete vykdomus tyrimus. Džiaugiamės dviem plenariniais BKKI instituto kolegų pranešimais: Baltistikos katedros profesoriaus dr. Jurgio Pakerio pranešimas buvo skirtas baltų kalbų kauzatyvams (pranešimo tema: „Baltic causatives in the Circum-Baltic context“), o Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Lina Plaušinaitytė bandė atsakyti į klausimą, kokių lietuvių ir vokiečių kalbų žodynų dar trūksta pateikdama platų dvikalbės leksikografijos istorijos kontekstą (pranešimo tema: „Wörterbücher mit Litauisch und Deutsch: was wir haben und was wir brauchen?“).

Konferencijos santraukų leidinį galima rasti čia >>

Daugiau informacijos apie vykusią konferenciją žr. čia >>

Už finansinę paramą dėkojame Prancūzų institutui Lietuvoje, asociacijai „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Mokslo skatinimo fondui.

„59. Linguistisches Kolloquium“ vyks 2024 m. spalio mėn. Ciuricho universitete (Šveicarija).