Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas

FILF LKVTI Vertimo studijų katedra kviečia į ketvirtąją vertimo bakalaurų konferenciją The Final Chapter, kuri vyks š. m. gegužės 3 d. 9 val. 92 aud. (Filologijos fakultete).

Konferencijos programa >

LKVTI A. J. Greimo centras kviečia į slovakų mokslininkės Magdalenos Bystrzak paskaitą apie tradicionalistų ir modernizuotojų polemiką slovakų kultūroje Opposing Traditionalism. Slovak Models for Modernizing Culture.

Apie paskaitą:

In the words of the eminent Polish historian Jerzy Jedlicki, there are “samobytnicy” and “zapadnicy” (“nativists” and “westernizers”) everywhere. Nativists defend the status quo whilst modernizers participate in and interpret the collision of civilisations. Milan Hamada, a Slovak literary scholar and literary critic, drew attention to a specific regularity in the history of Slovak culture: the presence of a monolithic, normative (pro-national) narrative that confronts the alternative reluctantly. This emancipatory model of culture, based on the fear of foreign influence, is termed by some as traditionalist and conservative, as well as rebirth-oriented. It sets the symbolic boundaries which Slovak modernizers have confronted.

In this lecture, a special stress will be put on the conception of cultural reform which Alexander Matuška (1910–1975) – an outstanding representative of the anti-traditionalist milieu in the thirties of the 20th century – presented in his juvenile polemics published in the years 1930-1938. I will also consider a research hypothesis that these disputes over the national cultural model and its modernization are of a transnational character (Slovak, Czech, Polish).

Paskaita vyks anglų kalba, pirmadienį, gegužės 6 d., 15 val., J. Balkevičiaus auditorijoje.

FLF Literatūros, kultūros ir vertimų tyrimų institutas maloniai kviečia į Perugios universiteto docentės Anne-Marie Lievens paskaitas:

• Herramientas digitales para el aprendizaje del español: la Nueva Política Lingüística Panhispánica (NPLP) y la cuestión del canon – balandžio 29 d.  9 val. – K. Donelaičio auditorija (Filologijos fakultetas);
• En el taller de Lope: la composición de la comedia nueva – balandžio 29 d.  17 val. – 116 (Antano Salio) auditorija (Filologijos fakultetas);
• El “arte nuevo” de editar comedias hoy: el aporte de las Humanidades Digitales – balandžio 30 d.  16.30 val. – 113 auditorija (Filologijos fakultetas).

Paskaitos vyks ispanų kalba.

Anne-Marie Lievens yra Ispanijos literatūros mokslininkė, docentė Perugios universiteto Klasikinių ir šiuolaikinių kalbų, literatūros ir civilizacijų katedroje. Jos mokslinių tyrimų veikla daugiausia susijusi su Italijos ir Ispanijos literatūrinių santykių tyrimu XVI ir XVII a. Šiuo metu ji tiria Aukso Amžiaus teatrą ir XX a. Ispanijos literatūrą.

LKVTI Greimo centras kviečia į tarpdisciplininį seminarą. Jame kalbės profesorius dr. Arūnas Sverdiolas.

Partija čia ir dabar. Work in progress

Apie seminarą pranešėjas sako:

Ketinu pristatyti ir apsvarstyti su tais, kas norėtų, savo „Santaros“ konferencijai rengiamo pranešimo apmatus. (Dar yra laiko viską pakeisti, atsižvelgti į visas pastabas!) Norėčiau sučiuopti, kas šiandien yra partija Lietuvoje, kaip ji yra (semiotikas sakytų – ką reiškia partija) sociopolitinio gyvenimo kontekste, o ne politinės filosofijos ar politikos teorijos apibrėžimų tinkle. Pradėsiu nuo idealios partijos, arba partijos idėjos, jos lokalizacijos politinių mąstysenų spektre (topologinėje apriorinių galimybių schemoje), paskui nagrinėsiu jos metamorfozes: įsikūnijimą, t.y. socialinio kūno įgijimą ir tolimesnius sukcesyvius virsmus – šutve, arba klika, krūva, pagaliau sub-subjektais (tai terminai). Ši saikingai plotiniška schema atitinka mano katastrofistinę pasaulėjautą, bet linksmojo mokslo prieskonis turėtų praskaidrinti slegiantį bendrą įspūdį. 

Maloniai kviečiame klausyti ir diskutuoti šį ketvirtadienį, balandžio 25 d., VU Filologijos fakulteto 111 A. J. Greimo auditorijoje 17:30 val.

2019 m. balandžio 9 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) vyks Vertimo studijų katedros kartu su Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamentu organizuojamas vertimo seminaras „Kelias į stebuklingų tekstų šalį“. 

Šis vertimo seminaras yra skirtas užsienio kalbų ir lietuvių kalbos mokytojams. Jame dalyvaus daugiau kaip 60 mokytojų iš 49 mokyklų visoje Lietuvoje.

Seminaro pranešimus skaitys ir diskusijoms vadovaus VU FLF dėstytoja Agnė Zolubienė, profesorė Nijolė Maskaliūnienė, rašytojas ir vertėjas Laurynas Katkus, Europos Komisijos Lietuvių kalbos departamento vertėjas Jonas Morkus ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas Egidijus Zaikauskas.

Seminaro programą rasite čia >

Kviečiame į LKVTI seminarą „Mariaus Ivaškevičiaus proza šios dienos akimis“.

Seminaras vyks kovo 29 d., penktadienį, 15 val. J. Balkevičiaus auditorijoje

Pranešėja – doc. dr. Audinga Tikuišienė

LKVTI Greimo centras kviečia į vieno žymiausių Paryžiaus semiotinės mokyklos atstovo, Limožo universiteto profesoriaus Jacques’o Fontanille paskaitų ciklą „Nuo praktikų prie gyvenimo formų: semiotikos ir antropologijos dialogas“, kuris vyks VU Filologijos fakultete. Paskaitos vyks prancūzų kalba su vertimu į lietuvių k.

1)  Balandžio 1 d. 17 val. J. Balkevičiaus aud. – „Veikla kaip semiotinis objektas: ribų nustatymas, imanencija, kontekstas“

Laikomasi prielaidos, kad esama perskyros tarp relevantiškumo lygmenų artikuliacijos ir „semiotinių objektų“ (arba semiozių) analizės; kiekvienas iš šių lygmenų (ženklai, tekstai-pasakymai, objektai, praktikos, strategijos, gyvenimo formos) sudaro „imanentiškumo plotmę“, kuri apibrėžiama per specifines savybes, atskiriančias ją nuo kitų imanentiškumo plotmių. Jų visetas sudaro (semiotinio konstravimo ir analizės) taką, kuriame skirtingos plotmės, susiklosčius tam tikroms sąlygoms ir taikant specifines operacijas, gali integruotis vienos į kitas.

Semiotinių praktikų atvejis padės suformuluoti ir pademonstruoti bendrąjį šio tako principą, ypač santykius bei artikuliacijas, viena vertus, tarp praktikų, o kita vertus – tarp ženklų, tekstų, strategijų ir gyvenimo formų.

Būtent atliekant imanentiškumo plotmių integravimą tai, kas tradiciškai vadinama „kontekstu“, semiotizuojama aukštesniame lygmenyje: ženklų „kontekstas“ integruojamas į tekstų plotmę, tekstų „kontekstas“ integruojamas į praktikų plotmę, praktikų „kontekstas“ integruojamas į strategijų ir gyvenimo formų imanentiškumo plotmes. Daugeliu atveju šį „kontekstą“ iš esmės sukuria teksto būties ir sakymo sąlygos, kurias savo ruožtu apibrėžia tam tikra praktika, o semiotinis konteksto integravimas remiasi artikuliacija tarp dviejų imanentiškumo plotmių.

2) Balandžio 2 d. 17 val. J. Balkevičiaus aud. – „Semiotinė veikimo ir praktikų analizė“

Kadangi praktikos sudaro ypatingą imanentiškumo plotmę, kuri akivaizdžiai skiriasi nuo tekstualumo tikrąją to žodžio prasme, joms analizuoti reikalinga ypatinga metodologija. Viena iš svarbiausių praktikų savybių yra ta, kad jos ir prasideda, ir baigiasi kaip atviras veikimas, todėl joms negalima taikyti klasikinės naratyvinės analizės. Kita praktikų ypatybė ta, kad jos pirmiausiai apčiuopiamos kaip sąveikų ir įvairaus pobūdžio įvykių, įtraukiančių daugybę žmogiškų ir nežmogiškų, subjektyvių ir objektyvių, centrinių ir periferinių figūrų, visetas.

Taigi praktikų analizei reikia pasitelkti (1) sąveikų prasmės režimų konstravimo principą (Landowskis), (2) „predikatyvinės scenos“ bei dominuojančių jos „tonalumų“ aprašymo modelį ir (3) sintagmatinių įvykių grandinių analizės metodą. Akistata su kitomis praktikas nagrinėjančiomis disciplinomis, tokiomis kaip sociologija, etnologija ir antropologija, verčia kelti tipologijų klausimą. Greimas pateikė „veikimo“ kaip junkcijos operacijų tipologijos metmenis. Bet antropologija ir gyvūnų etologija siūloma visai kitokias tipologijas, kurios vertos dėmesio, ir prie kurių dar grįšime.

3) Balandžio 3 d. 17 val. J. Balkevičiaus aud. – „Interpretacijos praktika ir etika. Saito teorijair interpretacijos praktikų atvejis“

Remiantis praktikų „predikatyvinės scenos“, kurią sudaro tematizuotas veiksmas (praktinis tonalumas), operatorius, tikslas ir strateginis horizontas, aprašymo modeliu, galima parodyti, kad santykis, siejantis šias skirtingas dvilypes instancijas (pavyzdžiui, „operatorius / veiksmas“ arba „tikslas / strateginis horizontas“) kiekvienu atveju gali sukurti kintamo stiprumo ryšį: įtemptą ar garantuotą arba atsipalaidavusį ar susilpnėjusį ir t. t.

Vienas iš labiausiai tradicinės retorikos tyrinėtų ryšių – ryšys tarp operatoriaus ir veiksmo, ypač kai įtikinėjimo veiksmingumą griežtai (teigiamai arba neigiamai, pagal implicitines sąveikos taisykles) apibrėžia to ryšio intensyvumas. Tas pats galioja visiems kitiems dvilypiams predikatyvinės praktikos scenos santykiams. Ir toliau pasitelkdami retorines sąvokas analizuojamai medžiagai, nurodančiai  kalbėtojo „etosą“, teigsime, kad kiekvienos praktikos etosą apibūdina saito tarp predikatyvinės scenos instancijų stiprumas ar silpnumas.

Saito įtampos variacijos ir yra praktinės etikosvieta. Kitaip tariant, jei ieškome tik praktikų imanentiškumo plotmei būdingos etinės dimensijos, ją randame praktikos instancijas siejančių ryšių stiprume. Ši etinė dimensija bus atidžiau tiriama ir iliustruojama analizuojant interpretacijos praktikas.

4) Balandžio 4 d. 17 val. J. Balkevičiaus aud. – „Skaidrumas kaip gyvenimo forma“

Remdamiesi labai apibendrinta „gyvenimo formos“ apibrėžtimi, teigsime, kad pagrindinė heterogeniškų ir sudėtingų semiotinių konfigūracijų savybė yra galimybė suvokti jas kaip koherentiškas. Gyvenimo forma įtraukia visus semiotinius „gyvenimo“ aspektus (naratyvinius, aksiologinius, jutiminius, figūratyvinius ir t. t.) ir jiems primeta tai, ką būtų galima pavadinti „koherentiška deformacija“ („spalvingumas“, „kryptingumas“). Žodžiu, kiekviena gyvenimo forma turi savitą struktūrinį branduolį, savitą koherencijos principą; ji sistemiškai skleidžia šį principą išsiplėsdama į visas sąveikas ir visas konfigūracijos kategorijas.

Būtent tai parodysime analizuodami „skaidrumą“: viena vertus, jis yra vienintelis struktūrinis principas, grindžiamas konfliktu tarp dviejų jėgų: tarp materialios struktūros ir pro ją praskverbti mėginančios dinamikos. Konfliktas išsprendžiamas netobulu kompromisu, bet, kita vertus, jis pasklinda po visas tematines „gyvenimo“ dimensijas: nuo fizinių ir vizualinių iki socialinių ir politinių aspektų.

5) Balandžio 5 d. 15 val. J. Balkevičiaus aud. – „Kooperatyvo modelis: keli semiotiniai-antropologiniai principai“

Kooperatyvai – tai ekonominės organizacijos, kurios dėl istorinių priežasčių ir santykių su vyraujančiais ekonominiais modeliais (liberalaus kapitalizmo arba valstybinio kolektyvizmo) visada buvo ir vis dar yra pristatomos kaip „alternatyvos“: kiekvieną kartą, kai individų ir ekonominių subjektų grupės lokaliai, siekdamos sau naudos, įsteigia ekonominę organizaciją, kuri atitinka bendrus jų tikslus, vertybes ir sutampančius interesus, ji beveik visada ir bet kurioje pasaulio vietoje būna gimininga kooperatyvo modeliui. Kitaip sakant, tikroji kooperatyvinių organizacijų vertė yra tiek kritinė (politinio pobūdžio kritika), tiek ekonominė.

Šis tyrimas vykdomas vadovaujantis kasdienybės etnografijos principais, kai surinkti skirtingi duomenys susiejami siekiant visuotinės reikšmės. Bus pateikiami ir analizuojami pamatiniai tekstai, socio-ekonominės analizės, kooperatyvų narių rašytiniai ar sakytiniai pareiškimai, taip pat interviu ir analitiko pastebėjimai.

Vienas iš esminių su šia analize susijusių atradimų gali būti pritaikomas kur kas plačiau, ne tik kooperatyvams: be kita ko, turime omenyje ypatingą reikšmę, kurią tradicinė semiotika skiria kolektyvinio aktanto įsisteigimui ir jo savybėms pasiskirstant specifinius aktantinius vaidmenis. Kitas atradimas atliepia jau kadaise Landowskį dominusią problemą – taigi jam tai joks atradimas –  santykį su Kitu. Pasirodo, kad tai, kas apibūdina ir diferencijuoja kolektyvinius aktantus, nėra tai, kaip jie apibrėžia ir kontroliuoja savo narių tapatybę bei panašumą, bet, priešingai, tai, kaip jie priima arba atmeta, palaiko arba naikina, atsižvelgia arba neatsižvelgia į kitybę. 

Šį penktadienį, kovo 1 d., 15 val. J. Balkevičiaus auditorijoje vyks LKVTI seminaras. Lyginamųjų literatūros studijų mokslinių tyrimų grupės asistentė Marta Plaza Velasco pristatys savo tyrimus tema „Gintaras Varnas ir ispanų teatras“.