Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas

Kviečiame skaityti internete naujausią, šešioliktąjį žurnalo „Vertimo studijos / Studies in Translation“ numerį, skirtą vertimo, ideologijos ir etikos sąveikos problematikai. Šį specialųjį numerį parengė prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Ingrida Tatolytė. Numerio autoriai dalyvavo Vertimo studijų katedros 25-mečiui skirtoje konferencijoje „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“, vykusioje 2022 m. rugsėjo 22–24 d. Jų straipsniuose tęsiama per konferenciją užsimezgusi šių dienų geopolitiniame kontekste itin aktuali diskusija ir gilinamasi į tai, kaip ideologijos veikia vertimo sritį (straipsnių autoriai Seyhan Bozkurt Jobanputra ir Mehmet Zeki Giritli, Nataliia Rudnytska, Paulius V. Subačius, Karolina Butkuvienė ir Lolita Petrulionė); kaip vertimas veikia mūsų pozicijas ir vertybes, formuoja mūsų įvaizdžius ir suvokimą apie save bei kitus (Ayman S. Elbarbary, Sabrina Solange Ferrero); kaip vertimo tyrimus praturtina daugiadisciplinės, tarpdisciplinės ir supradisciplinės prieigos (Anna Sverediuk, Mathilde Kamal-Girard); kaip suvokiame vertimo istoriją bei kaip šioji veikia kolektyvinę ir individualią atmintį (Antony Hoyte-West, Karin Sibul, Gaëtan Regniers, Andrejs Veisbergs ir Gunta Ločmele); kokius įgūdžius turėtų įgyti vertėjai raštu ir žodžiu, kad galėtų dirbti situacijose, kai jie nebėra vien pasyvūs pokalbio perdavimo kanalai, o atlieka aktyvesnį komunikacijos moderatorių vaidmenį, ir kaip vertėjai turėtų būti jam rengiami (Carmen Torrella Gutiérrez ir Francisco J. Vigier-Moreno).

Tikimės, kad jus sudomins ir du pokalbiai su žymiais vertimo studijų mokslininkais, profesoriais Jorge Díaz-Cintas`u (Londono universiteto koledžas) ir Outi Paloposki (Turku universitetas), kuriuose diskutuojama apie kintantį vertimo studijų lauką, augantį dėmesį vertimo galiai bei poveikiui, vertimo kontekstams bei vertėjų atsakomybei ir savirefleksijai.

Kviečiame skaityti ir įsitraukti į diskusijas. Žurnalo prieiga internete >

Sveikiname Lyginamųjų literatūros studijų MTG dirbančią Gintarę Bidlauskienę, 2023 m. birželio 27 d. apgynusią daktaro disertaciją tema „Miestas ir tekstas: Vilniaus erdvės XX a. antrosios pusės lietuvių literatūroje ir poetinėje kino dokumentikoje“, mokslinė vadovė doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė, mokslinė konsultantė doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė.

Gintarė yra baigusi Politikos mokslų bakalaurą VU TSPMI, vėliau pasirinko MA programą Literatūros antropologija ir kultūra Filologijos fakultete. Studijos magistrantūroje atvedė ją prie vakar sėkmingai apgintos disertacijos.

Linkime sėkmės tolesniuose darbuose!

Sveikiname Lietuvių literatūros katedros asistentę Eleonora Terleckienę,2023 m. balandžio 28 d. Vilniaus universitete sėkmingai apgynusią humanitarinių mokslų daktarės disertaciją tema „Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) kultūrinė aplinka ir katalikiškojo atsinaujinimo procesas LDK“ (mokslinė vadovė prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė). Disertacijoje naujai įvertintos Radvilos Našlaitėlio veikalo Kelionė į Jeruzalę parengimo aplinkybės bei kultūriniaiXVI a. pabaigos – XVII a. pradžios Lietuvos ir Europos kontekstai, aptartos LDK ir Europą sujungusios kultūrinio perkėlimo trajektorijos, kuriose Radvila Našlaitėlis veikė kaip aktyvus kultūrinių mainų tarpininkas.

Džiaugiamės, kad VU Filologijos fakulteto mokslo periodikos žurnalas „Vertimo studijos“ įtrauktas į duomenų bazę „Scopus“.

Žurnale publikuojami Lietuvos ir užsienio tyrėjų straipsniai įvairiomis vertimo temomis. Leidinio tikslas – telkti mokslininkus, besidominčius vertimo teorija ir praktika, supažindinti mokslo visuomenę su naujausiomis vertimo mokslo tyrimų išvadomis, skatinti mokslines diskusijas, ieškoti atsakymų į dar daugybę neatsakytų klausimų vertimo teorijos ir praktikos srityje. Žurnalo atsakingoji redaktorė – Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Žurnale straipsniai publikuojami lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Publikuojamas vienas numeris per metus. Visi žurnalo tekstai yra atviros prieigos. Žurnalo viso teksto straipsniai per 2022 m. buvo atsiųsti 13 tūkst. kartų. „Scopus“ duomenų bazės ekspertai pabrėžė, kad žurnalas yra žinomas tarptautinėje bendruomenėje, ką rodo citatos kituose, „Scopus“ indeksuojamuose žurnaluose.

Žurnalas be pertraukų leidžiamas nuo 2008 m. Prieš penkiolika metų Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedroje buvo parengtas pirmasis žurnalo „Vertimo studijos/ Studies in Translation“ numeris. Per tuos metus keitėsi žurnalo redkolegijos sudėtis, plėtėsi skaitytojų ir autorių ratas, didėjo žurnalo žinomumas. „Užsitikrinome savo vietą kaip vienintelis specialiai vertimo tyrimams skirtas žurnalas Baltijos šalyse. Todėl labai smagu, kad jis įtrauktas ir į „Scopus“ duomenų bazę. Tai užtikrins dar didesnį jo matomumą ir patrauklumą, padės plėsti žurnalo bendradarbių ratą, – įsitikinusi žurnalo vyr. redaktorė prof. Nijolė Maskaliūnienė. – Kartu tai ir puiki proga padėkoti žurnalo redkolegijai, straipsnių recenzentams, Vilniaus universiteto leidyklos darbuotojams, nes geriausi rezultatai pasiekiami tik bendromis visų pastangomis“.

Latvijos universiteto profesorius Andrejs Veisbergs pasveikino kolegas, parašęs, kad „Scopus“ yra pripažintas kaip vienas pagrindinių mokslinių publikacijų indeksų, todėl be jokios abejonės ir „Vertimo studijos/ Studies in Translation“ sulauks dar daugiau vertimo srityje dirbančių kolegų dėmesio. Ir ne tik Europoje. Manau, kad tai svarbu ir doktorantams, nes daugelyje šalių keliamas reikalavimas, kad savo pirmąsias publikacijas jie skelbtų tik į pripažintas duomenų bazes įtrauktuose žurnaluose. Būtent tokia bazė yra „Scopus“. O reguliarus „Scopus“ žurnalų vertinimo procesas užtikrina, kad žurnalai išlaikytų aukštą akademinį lygį ir ateityje.“

Dr. Artūro Ratkaus nuomone, „narystė „Scopus“ šeimoje padidina žurnalo tarptautiškumą ne tik todėl, kad žurnalas tampa matomesnis skaitytojams, bet ir todėl, kad jis tampa patrauklia platforma užsienio tyrėjams skelbti savo tyrimus. Žurnalui pateikiamų straipsnių skaičiaus augimas leis vykdyti dar griežtesnę skelbiamų mokslo darbų atranką ir sudarys prielaidas augti žurnalo cituojamumui.“

Kadangi visi tyrėjai gali nemokamai naudotis mokslo rezultatų vertinimo įrankiais, paremtais duomenų bazėje „Scopus“ esančia informacija – Scopus Preview ir SCImago Journal & Country Rank, nuo šiol čia rasite informaciją (žurnalo profilį ir jo rodiklius, autorių profilius, kvartilių vertes, citavimų skaičių, kitą statistinę informaciją ir pan.) ir apie Vilniaus universitete leidžiamą žurnalą „Vertimo studijos / Studies in Translation“. Maloniai kviečiame bendradarbiauti.

Išleistas Jurijaus Lotmano šimtmečiui skirtas žurnalo Semiotika 17 tomas, kuriame paskelbti nauji Lomano straipsnių vertimai, Lotmano, Charleso Sanderso Peirce’o bei Algirdo Juliaus Greimo semiotikai, sovietmečio atvirukų, namų kino, šiuolaikinės lietuvių poezijos analizei skirti straipsniai ir Dainiaus Būrės išverstas ir Arūno Sverdiolo spaudai parengtas ypatingas tekstas, leidžiantis išgirsti ir pamatyti Greimą likus keliems mėnesiams iki mirties (tekstas ir nuotrauka iš garsių italų fotografių Paolos Agosti ir Giovannos Borgese išleistos knygos Man atrodo ištisas amžius. Šimto šešių iškiliausių XX amžiaus veikėjų portretai ir žodžiai (Paola Agosti, Giovanna Borgese, Mi pare un secolo. Ritratti e parole di centosei protagonisti del Novecento. Torino: Giulio Einaudi,1992). Kviečiame skaityti  >

STRAIPSNIAI

Silvi Salupere

Juri Lotman’s Typologies of Culture

Merit Rickberg

Lotmanian Perspective on Complexity in Cultural Systems

Irina Melnikova

Grimzdimas tarp semiotinių teorijų

Evelina Atminytė

Sovietmečio Lietuvos naujametinis sveikinimo atvirukas: averso semiotika

Ona Kotryna Dikavičiūtė

Namų kinas kaip kultūros atminties tekstas

Inga Vidugirytė

Lotman and the Baroque

Loreta Mačianskaitė

The Late Lithuanian Greimas: Intentions and Reception

Jurgita Katkuvienė

Vizualiosios poezijos skaitymo strategijos: semiotinė prieiga ir praktinis pritaikymas

Vasario 17 d., pirmadienį, 17,00 val. J. Balkevičiaus aud. Fakulteto tyrėjų grupė Intelektualinės minties istorijos seminaras (INTISTORIJA) kviečia į pirmąjį seminarą.

Seminare dokt. Eleonora Terleckienė aptars iki šiol nedaug dėmesio sulaukusį 1595 m. Vilniuje išspausdintą lenkišką protestanto Andriejaus Rimšos Jeruzalės ir jos apylinkių aprašymo vertimą „Chorografija, arba Topografija“. Kokios galimos šio teksto sukūrimo aplinkybės ir koks publikacijos tikslas? Kokį Šventosios Žemės vaizdinį formuoja Rimšos vertimas ir kaip vertinti prieštaringus jo paratekstus? Bei kokios galimos jo sąsajos su Radvilos Našlaitėlio piligrimystės aprašymu „Kelionė į Jeruzalę“ (1601)?

Laukiami visi susidomėję!

Facebook renginys >

Kadenciją pradės nauja Lietuvos mokslo tarybos (LMT) valdyba – jos sudėtį lapkričio 23 d. patvirtino Vyriausybė. Naujosios valdybos nariu tapo ir Filologijos fakulteto profesorius Paulius V. Subačius. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės sudaryta atrankos komisija, išnagrinėjusi pateiktas kandidatūras, naujosios valdybos nariais išrinko Eugenijų Butkų, VU profesorių emeritą, Antaną Čenį, VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros profesorių, Arvydą Lubį, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vyresnįjį Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro direktorių, Astą Pundzienę, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Inovacijų ir antreprenerystės mokslo grupės profesorę bei Kalifornijos universiteto Haas verslo mokyklos vizituojančią mokslininkę, ir Paulių Vaidotą Subačių, VU Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto profesorių.

Dauguma valdybos narių – tarptautinės bei darbo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje patirties turintys mokslininkai. Toks tarptautinės darbo patirties reikalavimas LMT valdybos nariams taikomas pirmą kartą.

„Lietuvoje siekiame turėti aukščiausio lygio ekspertinę instituciją, galinčią prisidėti prie studijų, mokslo ir eksperimentinės plėtros kokybės tobulinimo. Neseniai buvo priimti sprendimai dėl LMT stiprinimo: šiemet prie įstaigos prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, kuriamas naujas Mokslo ir studijų politikos komitetas, išplėstos institucijos atsakomybės. Taip pat nuosekliai didiname mokslo finansavimą – kitąmet MTEP numatoma skirti 58 mln. eurų daugiau. Mums reikalinga ir stipri LMT valdyba. Su didelę patirtį sukaupusiais mokslininkais, išmanančiais ne tik šalies, bet ir užsienio mokslo sistemas, prisidėsime prie Lietuvos mokslo, jo tarptautiškumo augimo, veiksmingesnio mokslo politikos įgyvendinimo“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

LMT valdybą iš viso sudaro septyni nariai. Penki iš jų – tarptautinės darbo patirties turintys mokslininkai ir verslo atstovas – yra renkami atrankos būdu.

Konkursas į LMT valdybos narius vyko šį rudenį, jo metu sulaukta 27 asmenų kandidatūrų. Kandidatus siūlė mokslo ir studijų institucijos, akademinė bendruomenė, mokslininkai ir jų bei kitų tyrėjų organizacijos. Savo kandidatūras į valdybos narius galėjo iškelti ir patys mokslininkai.

Likusius du narius į LMT valdybą deleguoja Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Jos į valdybos narius pasiūlė švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto bei ekonomikos ir inovacijų viceministrės Eglės Markevičiūtės kandidatūras.

Vyriausybė LMT valdybą skiria penkerių metų kadencijai. Valdyba tvirtina institucijos ilgalaikę strategiją bei strateginius veiklos planus, metinę veiklos ataskaitą, ekspertų komitetų pirmininkus ir narius, atlieka kitas funkcijas.

LMT pataria mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms, teikia išvadas bei rekomendacijas dėl MTEP, moksliniais tyrimais grįstų inovacijų bei aukštojo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos formavimo ir įgyvendinimo. Taip pat formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina MTEP veiklos kokybę bei šios veiklos rezultatų perdavimą visuomenei.

Vilniaus universiteto (VU) Lietuvių literatūros katedros profesorius, poetas, literatūrologas ir buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo vienoje žiūrimiausių JAV laidų „60 minučių“ („60 minutes“). CBS kanalo laidoje prof. M. Kvietkauskas pasakojo apie Vilniuje sukauptą rašytinį žydų religijos, kultūros ir istorijos lobyną.

„Jidiš literatūra man yra poezijos, grožio ir žmonių likimų jungtis, kupina išgyvenusiųjų ir aukų balsų. Taip pat svarbu, kad joje iškyla nuo totalitarizmo blogio šią kultūrą ir bendruomenę bandžiusių gelbėti herojų likimai“, – laidoje tvirtino prof. M. Kvietkauskas.

Literatūrologas minėjo, kad žydiškąjį Vilniaus paveldą jis, būdamas paauglys, turėjo atrasti pats. Anuomet mokykloje apie Holokaustą nemokė, todėl daugelis turėjo labai miglotą supratimą apie sostinėje klestėjusią žydų bendruomenę ir kultūrą. Tik sulaukęs septyniolikos jis pagaliau aptiko išblukusius užrašus jidiš kalba senamiestyje. Vėliau, augant smalsumui, šios kalbos ėmė mokytis ir pats.

Laidos vedėją Joną Wertheimą VU profesorius pakvietė apsilankyti sostinės Šv. Jurgio bažnyčioje, ilgus metus slėpusioje žydiškojo Vilniaus literatūrinį paveldą. Tuo metu doktorantas M. Kvietkauskas bažnyčioje pradėjo lankytis 2001 m., rašydamas disertaciją apie Vilniaus XX a. pradžios daugiakalbę, tarp jų ir jidiš, literatūrą: „Skaitydavau knygas, kurių daugelis buvo iš Vilniaus geto bibliotekos. Kai kurios knygos buvo su geto bibliotekos antspaudais, su skaitytojų, kurie vėliau buvo išvežti į Panerius, prierašais.“

Nuotr. Justino Auškelio

Laidoje išsamiai pasakojama apie Vilniaus žydų kultūros vertybių gelbėjimą karo ir pokario metais, apie vadinamąją Vilniaus geto „Popieriaus brigadą“ ir dabartinę Judaikos instituto JIVO veiklą Niujorke.

Laidoje taip pat dalyvavo JIVO generalinis direktorius Jonathanas Brentas. Kita viešnia – Hadas Kalderon, XX a. ketvirtojo dešimtmečio Vilniaus poeto Abraomo Suckeverio vaikaitė. Jos senelis Antrojo pasaulinio karo metais tapo vienu „Popieriaus brigados“ lyderių.

„Popieriaus brigada“ vadintas Vilniaus žydų kultūrinis ir mokslinis elitas, turėjęs padėti į Vilnių įsiveržusių nacių administratoriams įvertinti 1925 m. mieste įkurto JIVO kolekciją. Nors vokiečiai planavo pagrobti meno kūrinius ir retas knygas, o visa kita sudeginti, „Popieriaus brigada“ turėjo savų sumanymų. Svarbiausius rankraščius ir meno kūrinius, įskaitant Pablo Picasso eskizą, jie paslapčia išgabeno į po geto namais esančias slėptuves.

Didžioji dalis po Antrojo pasaulinio karo išlikusių jidiš ir hebrajų kalba parašytų raštų atsidūrė sovietinės administracijos rankose. Į Šv. Jurgio bažnyčią, tuometinius Knygų rūmus, pateko knygos iš išplėštų dvarų, vienuolynų bibliotekų, taip pat atkeliavo geto bibliotekos, žydiškos knygos iš religinių mokyklų, ješivų – judaizmo dvasinių seminarijų.

Keliasdešimt tonų medžiagos buvo perduota Knygų rūmų direktoriui dr. Antanui Ulpiui su pavedimu ją sunaikinti. Tačiau jis nepakluso nurodymams ir, sukatalogavęs lobį, paslėpė jį po barokiniais Šv. Jurgio bažnyčios skliautais. Daugiau nei 40 metų slėpti leidiniai atrasti griūnant Sovietų Sąjungai. Vėliau dalis šio turto iškeliavo į JIVO Niujorke, kita – padalyta tarp kelių svarbiausių Lietuvos mokslo institucijų.

Žiūrėti visą laidą >