Vilniaus universiteto (VU) Lietuvių literatūros katedros profesorius, poetas, literatūrologas ir buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo vienoje žiūrimiausių JAV laidų „60 minučių“ („60 minutes“). CBS kanalo laidoje prof. M. Kvietkauskas pasakojo apie Vilniuje sukauptą rašytinį žydų religijos, kultūros ir istorijos lobyną.
„Jidiš literatūra man yra poezijos, grožio ir žmonių likimų jungtis, kupina išgyvenusiųjų ir aukų balsų. Taip pat svarbu, kad joje iškyla nuo totalitarizmo blogio šią kultūrą ir bendruomenę bandžiusių gelbėti herojų likimai“, – laidoje tvirtino prof. M. Kvietkauskas.
Literatūrologas minėjo, kad žydiškąjį Vilniaus paveldą jis, būdamas paauglys, turėjo atrasti pats. Anuomet mokykloje apie Holokaustą nemokė, todėl daugelis turėjo labai miglotą supratimą apie sostinėje klestėjusią žydų bendruomenę ir kultūrą. Tik sulaukęs septyniolikos jis pagaliau aptiko išblukusius užrašus jidiš kalba senamiestyje. Vėliau, augant smalsumui, šios kalbos ėmė mokytis ir pats.
Laidos vedėją Joną Wertheimą VU profesorius pakvietė apsilankyti sostinės Šv. Jurgio bažnyčioje, ilgus metus slėpusioje žydiškojo Vilniaus literatūrinį paveldą. Tuo metu doktorantas M. Kvietkauskas bažnyčioje pradėjo lankytis 2001 m., rašydamas disertaciją apie Vilniaus XX a. pradžios daugiakalbę, tarp jų ir jidiš, literatūrą: „Skaitydavau knygas, kurių daugelis buvo iš Vilniaus geto bibliotekos. Kai kurios knygos buvo su geto bibliotekos antspaudais, su skaitytojų, kurie vėliau buvo išvežti į Panerius, prierašais.“
Nuotr. Justino Auškelio
Laidoje išsamiai pasakojama apie Vilniaus žydų kultūros vertybių gelbėjimą karo ir pokario metais, apie vadinamąją Vilniaus geto „Popieriaus brigadą“ ir dabartinę Judaikos instituto JIVO veiklą Niujorke.
Laidoje taip pat dalyvavo JIVO generalinis direktorius Jonathanas Brentas. Kita viešnia – Hadas Kalderon, XX a. ketvirtojo dešimtmečio Vilniaus poeto Abraomo Suckeverio vaikaitė. Jos senelis Antrojo pasaulinio karo metais tapo vienu „Popieriaus brigados“ lyderių.
„Popieriaus brigada“ vadintas Vilniaus žydų kultūrinis ir mokslinis elitas, turėjęs padėti į Vilnių įsiveržusių nacių administratoriams įvertinti 1925 m. mieste įkurto JIVO kolekciją. Nors vokiečiai planavo pagrobti meno kūrinius ir retas knygas, o visa kita sudeginti, „Popieriaus brigada“ turėjo savų sumanymų. Svarbiausius rankraščius ir meno kūrinius, įskaitant Pablo Picasso eskizą, jie paslapčia išgabeno į po geto namais esančias slėptuves.
Didžioji dalis po Antrojo pasaulinio karo išlikusių jidiš ir hebrajų kalba parašytų raštų atsidūrė sovietinės administracijos rankose. Į Šv. Jurgio bažnyčią, tuometinius Knygų rūmus, pateko knygos iš išplėštų dvarų, vienuolynų bibliotekų, taip pat atkeliavo geto bibliotekos, žydiškos knygos iš religinių mokyklų, ješivų – judaizmo dvasinių seminarijų.
Keliasdešimt tonų medžiagos buvo perduota Knygų rūmų direktoriui dr. Antanui Ulpiui su pavedimu ją sunaikinti. Tačiau jis nepakluso nurodymams ir, sukatalogavęs lobį, paslėpė jį po barokiniais Šv. Jurgio bažnyčios skliautais. Daugiau nei 40 metų slėpti leidiniai atrasti griūnant Sovietų Sąjungai. Vėliau dalis šio turto iškeliavo į JIVO Niujorke, kita – padalyta tarp kelių svarbiausių Lietuvos mokslo institucijų.
Žiūrėti visą laidą >
Išleistas Jurijaus Lotmano šimtmečiui skirtas žurnalo Semiotika 17 tomas, kuriame paskelbti nauji Lomano straipsnių vertimai, Lotmano, Charleso Sanderso Peirce’o bei Algirdo Juliaus Greimo semiotikai, sovietmečio atvirukų, namų kino, šiuolaikinės lietuvių poezijos analizei skirti straipsniai ir Dainiaus Būrės išverstas ir Arūno Sverdiolo spaudai parengtas ypatingas tekstas, leidžiantis išgirsti ir pamatyti Greimą likus keliems mėnesiams iki mirties (tekstas ir nuotrauka iš garsių italų fotografių Paolos Agosti ir Giovannos Borgese išleistos knygos Man atrodo ištisas amžius. Šimto šešių iškiliausių XX amžiaus veikėjų portretai ir žodžiai (Paola Agosti, Giovanna Borgese, Mi pare un secolo. Ritratti e parole di centosei protagonisti del Novecento. Torino: Giulio Einaudi,1992). 
