Sidebar

LKVTI seminaras: Mariaus Ivaškevičiaus proza šios dienos akimis

Kviečiame į LKVTI seminarą „Mariaus Ivaškevičiaus proza šios dienos akimis“.

Seminaras vyks kovo 29 d., penktadienį, 15 val. J. Balkevičiaus auditorijoje

Pranešėja – doc. dr. Audinga Tikuišienė

Jacques Fontanille paskaitų ciklas

LKVTI Greimo centras kviečia į vieno žymiausių Paryžiaus semiotinės mokyklos atstovo, Limožo universiteto profesoriaus Jacques’o Fontanille paskaitų ciklą „Nuo praktikų prie gyvenimo formų: semiotikos ir antropologijos dialogas“, kuris vyks VU Filologijos fakultete. Paskaitos vyks prancūzų kalba su vertimu į lietuvių k.

1)  Balandžio 1 d. 17 val. J. Balkevičiaus aud. – „Veikla kaip semiotinis objektas: ribų nustatymas, imanencija, kontekstas“

Laikomasi prielaidos, kad esama perskyros tarp relevantiškumo lygmenų artikuliacijos ir „semiotinių objektų“ (arba semiozių) analizės; kiekvienas iš šių lygmenų (ženklai, tekstai-pasakymai, objektai, praktikos, strategijos, gyvenimo formos) sudaro „imanentiškumo plotmę“, kuri apibrėžiama per specifines savybes, atskiriančias ją nuo kitų imanentiškumo plotmių. Jų visetas sudaro (semiotinio konstravimo ir analizės) taką, kuriame skirtingos plotmės, susiklosčius tam tikroms sąlygoms ir taikant specifines operacijas, gali integruotis vienos į kitas.

Semiotinių praktikų atvejis padės suformuluoti ir pademonstruoti bendrąjį šio tako principą, ypač santykius bei artikuliacijas, viena vertus, tarp praktikų, o kita vertus – tarp ženklų, tekstų, strategijų ir gyvenimo formų.

Būtent atliekant imanentiškumo plotmių integravimą tai, kas tradiciškai vadinama „kontekstu“, semiotizuojama aukštesniame lygmenyje: ženklų „kontekstas“ integruojamas į tekstų plotmę, tekstų „kontekstas“ integruojamas į praktikų plotmę, praktikų „kontekstas“ integruojamas į strategijų ir gyvenimo formų imanentiškumo plotmes. Daugeliu atveju šį „kontekstą“ iš esmės sukuria teksto būties ir sakymo sąlygos, kurias savo ruožtu apibrėžia tam tikra praktika, o semiotinis konteksto integravimas remiasi artikuliacija tarp dviejų imanentiškumo plotmių.

 

2) Balandžio 2 d. 17 val. J. Balkevičiaus aud. – „Semiotinė veikimo ir praktikų analizė“

Kadangi praktikos sudaro ypatingą imanentiškumo plotmę, kuri akivaizdžiai skiriasi nuo tekstualumo tikrąją to žodžio prasme, joms analizuoti reikalinga ypatinga metodologija. Viena iš svarbiausių praktikų savybių yra ta, kad jos ir prasideda, ir baigiasi kaip atviras veikimas, todėl joms negalima taikyti klasikinės naratyvinės analizės. Kita praktikų ypatybė ta, kad jos pirmiausiai apčiuopiamos kaip sąveikų ir įvairaus pobūdžio įvykių, įtraukiančių daugybę žmogiškų ir nežmogiškų, subjektyvių ir objektyvių, centrinių ir periferinių figūrų, visetas.

Taigi praktikų analizei reikia pasitelkti (1) sąveikų prasmės režimų konstravimo principą (Landowskis), (2) „predikatyvinės scenos“ bei dominuojančių jos „tonalumų“ aprašymo modelį ir (3) sintagmatinių įvykių grandinių analizės metodą. Akistata su kitomis praktikas nagrinėjančiomis disciplinomis, tokiomis kaip sociologija, etnologija ir antropologija, verčia kelti tipologijų klausimą. Greimas pateikė „veikimo“ kaip junkcijos operacijų tipologijos metmenis. Bet antropologija ir gyvūnų etologija siūloma visai kitokias tipologijas, kurios vertos dėmesio, ir prie kurių dar grįšime.

 

3) Balandžio 3 d. 17 val. J. Balkevičiaus aud. – „Interpretacijos praktika ir etika. Saito teorijair interpretacijos praktikų atvejis“

Remiantis praktikų „predikatyvinės scenos“, kurią sudaro tematizuotas veiksmas (praktinis tonalumas), operatorius, tikslas ir strateginis horizontas, aprašymo modeliu, galima parodyti, kad santykis, siejantis šias skirtingas dvilypes instancijas (pavyzdžiui, „operatorius / veiksmas“ arba „tikslas / strateginis horizontas“) kiekvienu atveju gali sukurti kintamo stiprumo ryšį: įtemptą ar garantuotą arba atsipalaidavusį ar susilpnėjusį ir t. t.

Vienas iš labiausiai tradicinės retorikos tyrinėtų ryšių – ryšys tarp operatoriaus ir veiksmo, ypač kai įtikinėjimo veiksmingumą griežtai (teigiamai arba neigiamai, pagal implicitines sąveikos taisykles) apibrėžia to ryšio intensyvumas. Tas pats galioja visiems kitiems dvilypiams predikatyvinės praktikos scenos santykiams. Ir toliau pasitelkdami retorines sąvokas analizuojamai medžiagai, nurodančiai  kalbėtojo „etosą“, teigsime, kad kiekvienos praktikos etosą apibūdina saito tarp predikatyvinės scenos instancijų stiprumas ar silpnumas.

Saito įtampos variacijos ir yra praktinės etikosvieta. Kitaip tariant, jei ieškome tik praktikų imanentiškumo plotmei būdingos etinės dimensijos, ją randame praktikos instancijas siejančių ryšių stiprume. Ši etinė dimensija bus atidžiau tiriama ir iliustruojama analizuojant interpretacijos praktikas.

 

4) Balandžio 4 d. 17 val. J. Balkevičiaus aud. – „Skaidrumas kaip gyvenimo forma“

Remdamiesi labai apibendrinta „gyvenimo formos“ apibrėžtimi, teigsime, kad pagrindinė heterogeniškų ir sudėtingų semiotinių konfigūracijų savybė yra galimybė suvokti jas kaip koherentiškas. Gyvenimo forma įtraukia visus semiotinius „gyvenimo“ aspektus (naratyvinius, aksiologinius, jutiminius, figūratyvinius ir t. t.) ir jiems primeta tai, ką būtų galima pavadinti „koherentiška deformacija“ („spalvingumas“, „kryptingumas“). Žodžiu, kiekviena gyvenimo forma turi savitą struktūrinį branduolį, savitą koherencijos principą; ji sistemiškai skleidžia šį principą išsiplėsdama į visas sąveikas ir visas konfigūracijos kategorijas.

Būtent tai parodysime analizuodami „skaidrumą“: viena vertus, jis yra vienintelis struktūrinis principas, grindžiamas konfliktu tarp dviejų jėgų: tarp materialios struktūros ir pro ją praskverbti mėginančios dinamikos. Konfliktas išsprendžiamas netobulu kompromisu, bet, kita vertus, jis pasklinda po visas tematines „gyvenimo“ dimensijas: nuo fizinių ir vizualinių iki socialinių ir politinių aspektų.

 

5) Balandžio 5 d. 15 val. J. Balkevičiaus aud. – „Kooperatyvo modelis: keli semiotiniai-antropologiniai principai“

Kooperatyvai – tai ekonominės organizacijos, kurios dėl istorinių priežasčių ir santykių su vyraujančiais ekonominiais modeliais (liberalaus kapitalizmo arba valstybinio kolektyvizmo) visada buvo ir vis dar yra pristatomos kaip „alternatyvos“: kiekvieną kartą, kai individų ir ekonominių subjektų grupės lokaliai, siekdamos sau naudos, įsteigia ekonominę organizaciją, kuri atitinka bendrus jų tikslus, vertybes ir sutampančius interesus, ji beveik visada ir bet kurioje pasaulio vietoje būna gimininga kooperatyvo modeliui. Kitaip sakant, tikroji kooperatyvinių organizacijų vertė yra tiek kritinė (politinio pobūdžio kritika), tiek ekonominė.

Šis tyrimas vykdomas vadovaujantis kasdienybės etnografijos principais, kai surinkti skirtingi duomenys susiejami siekiant visuotinės reikšmės. Bus pateikiami ir analizuojami pamatiniai tekstai, socio-ekonominės analizės, kooperatyvų narių rašytiniai ar sakytiniai pareiškimai, taip pat interviu ir analitiko pastebėjimai.

Vienas iš esminių su šia analize susijusių atradimų gali būti pritaikomas kur kas plačiau, ne tik kooperatyvams: be kita ko, turime omenyje ypatingą reikšmę, kurią tradicinė semiotika skiria kolektyvinio aktanto įsisteigimui ir jo savybėms pasiskirstant specifinius aktantinius vaidmenis. Kitas atradimas atliepia jau kadaise Landowskį dominusią problemą – taigi jam tai joks atradimas –  santykį su Kitu. Pasirodo, kad tai, kas apibūdina ir diferencijuoja kolektyvinius aktantus, nėra tai, kaip jie apibrėžia ir kontroliuoja savo narių tapatybę bei panašumą, bet, priešingai, tai, kaip jie priima arba atmeta, palaiko arba naikina, atsižvelgia arba neatsižvelgia į kitybę. 

LKVTI seminaras

Šį penktadienį, kovo 1 d., 15 val. J. Balkevičiaus auditorijoje vyks LKVTI seminaras. Lyginamųjų literatūros studijų mokslinių tyrimų grupės asistentė Marta Plaza Velasco pristatys savo tyrimus tema „Gintaras Varnas ir ispanų teatras“.

Kviestinės lektorės paskaitos apie slovėnų literatūrą

LKVTI Lietuvių literatūros katedra kviečia į paskaitas susipažįstant su viena iš „mažųjų“ Europos literatūrų: dėstytoja dr. Anja Mrak, Liublianos universitetas, Slovėnija

  • Vasario 26 d., antradienis, 15 val. K. Donelaičio aud. – Trends in contemporary Slovenian fiction

The lecture offers a brief overview of contemporary Slovenian literature and its development after WWII, particularly after 1991, when Slovenia attained independence, as well as a comparison of Slovenian and Lithuanian literature, since I believe the two share several parallels in terms of their social and political history. The lecture will centre around an interesting trend in Slovenian literature after 2000, when perhaps somewhat surprisingly a resurgence of the historical narrative occurred, a narrative that considers anew World War II and the period directly after it. This trend will be presented through an analysis of the critically acclaimed novel I Saw Her That Night by Drago Jančar, which deals with political killings during and after World War II.  

  • Vasario 28 d., ketvirtadienis, 13 val. K. Donelaičio aud. – Contemporary short fiction by Slovenian women authors

Short stories are uniquely placed to depict the experience of the individualized and fragmented contemporary world. The lecture focuses on the contemporary Slovenian short fiction by women authors, which on the one hand portrays the workaday events and on the other the pathological dimensions of the modern world. After a brief delineation of the development of feminist fiction in Slovenia, contemporary Slovenian writers Suzana Tratnik and Anja Mugerli will be discussed, with an emphasis on feminist elements in their short stories.

Rekomenduojame prieš paskaitas pasidomėti knyga Auksas kišenėje. Šiuolaikinės slovėnų novelės (vertė Laima Masytė, V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009).

Dr. Anjos Mrak paskaitos

Slovėnijos Liublianos universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Anja Mrak vasario 26 ir 28 d. K. Donelaičio auditorijoje skaitys paskaitas apie Rytų-Vidurio Europos slavų literatūrą.

  • Vasario 26 d., antradienis, 15 val.: Trends in contemporary Slovenian fiction 
    The lecture offers a brief overview of contemporary Slovenian literature and its development after WWII, particularly after 1991, when Slovenia attained independence, as well as a comparison of Slovenian and Lithuanian literature, since I believe the two share several parallels in terms of their social and political history. The lecture will centre around an interesting trend in Slovenian literature after 2000, when perhaps somewhat surprisingly a resurgence of the historical narrative occurred, a narrative that considers anew World War II and the period directly after it. This trend will be presented through an analysis of the critically acclaimed novel I Saw Her That Night by Drago Jančar, which deals with political killings during and after World War II. 

  • Vasario 28 d., ketvirtadienis, 13 val.: Contemporary short fiction by Slovenian women authors
    Short stories are uniquely placed to depict the experience of the individualized and fragmented contemporary world. The lecture focuses on the contemporary Slovenian short fiction by women authors, which on the one hand portrays the workaday events and on the other the pathological dimensions of the modern world. After a brief delineation of the development of feminist fiction in Slovenia, contemporary Slovenian writers Suzana Tratnik and Anja Mugerli will be discussed, with an emphasis on feminist elements in their short stories.

 

Knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ 2 tomo pristatymas

Kviečiame į knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ pristatymą, kuris vyks vasario 19 d. 17 val. VU bibliotekos Baltojoje salėje (IV a., Universiteto g. 3).

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro mokslininkai prof. Kęstutis Nastopka, prof. Arūnas Sverdiolas, dr. Jurga Katkuvienė, dr. Jūratė Levina, dr. Nijolė Keršytė įvairiais požiūriais apžvelgs 2016–2018 metais vykdytų mokslinių tyrimų rezultatus ir apibūdins fundamentalaus dvitomio leidinio „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ (I t. – 2017; II t. – 2018) problematiką, svarbą ir reikšmę.

Leidinys esmingai praplečia Greimo asmenybės ir intelektualinės kūrybos supratimą: jame pateikiama unikali archyvinė medžiaga, iššifruoti pokalbiai ir paskaitos. Būrys lietuvių ir kitų tautų semiotikų naujai atskleidžia Greimo gyvenimą ir kūrybą tarp dviejų kalbų ir dviejų kultūrų, o jo mokslinė veikla interpretuojama plačiame intelektualiniame, filosofiniame, socialiniame ir politiniame gyvenamojo meto kontekste. Leidinyje įvairiais aspektais aptariamas Greimo požiūris į prasmę, analizuojami įvairius semiotinės analizės instrumentai ir jų taikymas skirtingais teorijos raidos tarpsniais, o baigiamajame II tomo straipsnyje prognozuojamos ateities semiotikos perspektyvos.

Sutelktomis kelių šalių semiotikų pastangomis sukurta knyga yra akstinas toliau gilintis į Greimo palikimą ir plėtoti tokią semiotiką, kokią įsivaizdavo jis pats, – daugelio žmonių bendrą darbą, nesibaigiantį vis naujų problemų apmąstymą.

Šis renginys – Vilniaus knygų mugės programos dalis.

Daugiau informacijos: https://bit.ly/2BvSpTy

Violeta Katinienė apgynė daktaro disertaciją

Gruodžio 14 d. BKKI Vokiečių filologijos katedros asistentė ir LKTI Lietuvių literatūros katedros doktorantė Violeta Katinienė sėkmingai apgynė disertaciją „Lūžio literatūra: XX a. pabaigos – XXI a. pradžios vokiečių ir lietuvių romanas“.

Nuoširdžiai sveikiname!

 

Dr. Dovilei Kuzminskaitei įteikta Kultūros ministerijos premija

Iškilmingame renginyje Vilniaus miesto rotušėje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.

Penkiems menininkams kultūros ministrė įteikė Jaunojo kūrėjo premijas. Tarp jų ir LKTI dėstytoja, poetė, vertėja ir literatūros kritikė dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Sveikindama laureatus, ministrė sakė, kad šiandien pagerbiami ir apdovanojami tie, kurie nenuilstamai kuria ir puoselėja Lietuvos kultūrą. L. Ruokytė-Jonsson dėkojo laureatams už pasišventimą kalbai, raštijos istorijai, tradicinės ir etninės kultūros puoselėjimui. Taip pat asmenybėms, ugdančioms jaunimo kūrybinius sugebėjimus, kultūros centrų darbuotojams, muziejininkams, restauratoriams, bibliotekininkams ir fotomenininkams, talentingiems ir veržliems jauniesiems kūrėjams.

Kultūros ministerijos premijos kasmet skiriamos už kultūros ir meno darbuotojų profesinę veiklą, įvertinant geriausius jų pasiekimus ir darbus.

 

Puslapis 2 iš 4
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos