Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas

Birželio 13-14 dienomis vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto organizuojama mokslinė konferencija "Alfonsas Nyka-Niliūnas ir Bronius Krivickas: likiminiai kartos pasirinkimai".

Birželio 13 d. 9 val. konferencija prasidės Filologijos fakultete, K. Donelaičio aud. ir tr birželio 14 d. tęsis Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Konferencijos programa >

FLF LKVTI A. J. Greimo centras kviečia šį ketvirtadienį (gegužės 9 d.) 17.30 val. A. J. Greimo (111) aud. pasiklausyti VDU docento Daliaus Jonkaus pranešimo „Greimo semiotika tarp struktūralizmo ir fenomenologijos“. 

Daugiau apie pranešimą >

Gegužės 6 d. 9 val. fakultete prasidės tarptautinė mokomoji vertimo žodžiu programos studentų konferencija „Politikos aktualijos regione ir ES“. Joje dalyvauja ne tik mūsų fakulteto, bet ir Latvijos universiteto studentai – būsimieji konferencijų vertėjai. Konferencijos svečiai – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų studentai. Jie skaitys pranešimus ir dalyvaus diskusijose, kurios bus verčiamos į lietuvių, latvių, anglų ir prancūzų kalbas. Renginys vyksta pagal EK Vertimo žodžiu generalinio direktorato finansuojamą projektą.

Konferencijos programa >

Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas maloniai kviečia į dr. Neringos Klišienės seminarą „Sceninės nuorodos Kosto Ostrausko, Juozo Erlicko ir Herkaus Kunčiaus dramaturgijoje“.

Seminaras skirtas iki šiol mažai šiuolaikinės lietuvių dramaturgijos lauke tyrinėtai sceninių nuorodų ir jų paskirties problemikai pristatyti. Analizės pagrindą sudaro draminiai Kosto Ostrausko, Juozo Erlicko ir Herkaus Kunčiaus tekstai, kurie iš esmės leidžia fiksuoti dialogo ir remarkų santykio transformaciją ir atkreipti dėmesį į vadinamąjį antrinį (tarnybinį) dramos teksto sluoksnį. Dėl specifinės sceninių nuorodų paskirties šių autorių draminiai tekstai yra parankūs atskleisti jų dramaturgijos kūrimo reikšmės strategijas, neatskiriamas nuo dialektinės teksto ir scenos (arba dramaturgo ir režisieriaus) polemikos. Pavyzdžiui, K. Ostrausko kūryboje, neretai demonstruojama autorystė remarkose tampa viena iš sąlygų kurti įtampos, provokacijos ar netgi priešpriešos santykį su ištariamu tekstu. Erlicko ir Kunčiaus atveju šią polemiką išryškina autonominiai didaskaliniai epizodai, kurie ima savarankiškai funkcionuoti kaip naratyviniai „paveikslai“, įsiterpdami į draminį veiksmą, jį nutraukdami ar net naikindami.

Seminaras vyks kitą penktadienį, gegužės 10 d., 15 val. J. Balkevičiaus auditorijoje.

FILF LKVTI Vertimo studijų katedra kviečia į ketvirtąją vertimo bakalaurų konferenciją The Final Chapter, kuri vyks š. m. gegužės 3 d. 9 val. 92 aud. (Filologijos fakultete).

Konferencijos programa >

LKVTI A. J. Greimo centras kviečia į slovakų mokslininkės Magdalenos Bystrzak paskaitą apie tradicionalistų ir modernizuotojų polemiką slovakų kultūroje Opposing Traditionalism. Slovak Models for Modernizing Culture.

Apie paskaitą:

In the words of the eminent Polish historian Jerzy Jedlicki, there are “samobytnicy” and “zapadnicy” (“nativists” and “westernizers”) everywhere. Nativists defend the status quo whilst modernizers participate in and interpret the collision of civilisations. Milan Hamada, a Slovak literary scholar and literary critic, drew attention to a specific regularity in the history of Slovak culture: the presence of a monolithic, normative (pro-national) narrative that confronts the alternative reluctantly. This emancipatory model of culture, based on the fear of foreign influence, is termed by some as traditionalist and conservative, as well as rebirth-oriented. It sets the symbolic boundaries which Slovak modernizers have confronted.

In this lecture, a special stress will be put on the conception of cultural reform which Alexander Matuška (1910–1975) – an outstanding representative of the anti-traditionalist milieu in the thirties of the 20th century – presented in his juvenile polemics published in the years 1930-1938. I will also consider a research hypothesis that these disputes over the national cultural model and its modernization are of a transnational character (Slovak, Czech, Polish).

Paskaita vyks anglų kalba, pirmadienį, gegužės 6 d., 15 val., J. Balkevičiaus auditorijoje.

FLF Literatūros, kultūros ir vertimų tyrimų institutas maloniai kviečia į Perugios universiteto docentės Anne-Marie Lievens paskaitas:

• Herramientas digitales para el aprendizaje del español: la Nueva Política Lingüística Panhispánica (NPLP) y la cuestión del canon – balandžio 29 d.  9 val. – K. Donelaičio auditorija (Filologijos fakultetas);
• En el taller de Lope: la composición de la comedia nueva – balandžio 29 d.  17 val. – 116 (Antano Salio) auditorija (Filologijos fakultetas);
• El “arte nuevo” de editar comedias hoy: el aporte de las Humanidades Digitales – balandžio 30 d.  16.30 val. – 113 auditorija (Filologijos fakultetas).

Paskaitos vyks ispanų kalba.

Anne-Marie Lievens yra Ispanijos literatūros mokslininkė, docentė Perugios universiteto Klasikinių ir šiuolaikinių kalbų, literatūros ir civilizacijų katedroje. Jos mokslinių tyrimų veikla daugiausia susijusi su Italijos ir Ispanijos literatūrinių santykių tyrimu XVI ir XVII a. Šiuo metu ji tiria Aukso Amžiaus teatrą ir XX a. Ispanijos literatūrą.

LKVTI Greimo centras kviečia į tarpdisciplininį seminarą. Jame kalbės profesorius dr. Arūnas Sverdiolas.

Partija čia ir dabar. Work in progress

Apie seminarą pranešėjas sako:

Ketinu pristatyti ir apsvarstyti su tais, kas norėtų, savo „Santaros“ konferencijai rengiamo pranešimo apmatus. (Dar yra laiko viską pakeisti, atsižvelgti į visas pastabas!) Norėčiau sučiuopti, kas šiandien yra partija Lietuvoje, kaip ji yra (semiotikas sakytų – ką reiškia partija) sociopolitinio gyvenimo kontekste, o ne politinės filosofijos ar politikos teorijos apibrėžimų tinkle. Pradėsiu nuo idealios partijos, arba partijos idėjos, jos lokalizacijos politinių mąstysenų spektre (topologinėje apriorinių galimybių schemoje), paskui nagrinėsiu jos metamorfozes: įsikūnijimą, t.y. socialinio kūno įgijimą ir tolimesnius sukcesyvius virsmus – šutve, arba klika, krūva, pagaliau sub-subjektais (tai terminai). Ši saikingai plotiniška schema atitinka mano katastrofistinę pasaulėjautą, bet linksmojo mokslo prieskonis turėtų praskaidrinti slegiantį bendrą įspūdį. 

Maloniai kviečiame klausyti ir diskutuoti šį ketvirtadienį, balandžio 25 d., VU Filologijos fakulteto 111 A. J. Greimo auditorijoje 17:30 val.