Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas

Lietuvių literatūros katedros docentė Dalia Čiočytė neseniai dalyvavo LRT plius laidose „Literatūros pėdsekys“ apie Joną Aistį ir Žemaitę. Jose diskutuojama apie lietuvių literatūros klasikos modernumą, klasikos ryšį su dabartimi ir jos aktualumą. Kviečiame pasiklausyti.

„Literatūros pėdsekys“. Žemaitės nutekėjimo laimė >

„Literatūros pėdsekys“.
Neoromantiniai Jono Aisčio poetiniai triukai >

Komentaro apie Joną Aistį ištrauka:

„Jonas Aistis – neoromantikas. Jam patinka neoromantiniai poetiniai triukai, kaukė, ironija. Pirmojo eilėraščių rinkinio prologe jis įspėja skaitytoją neapsigauti, nes čia tik teatras, o scenoje įprasta „rankas grąžyt“. Žodžiu, poetas skaitytojo prašo neieškoti psichologinio išgyvenimo tiesos jo eilėse,“ – sako literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė Dalia Čiočytė, laidoje „Literatūros pėdsekys“ pristatanti Jono Aisčio kūrybos tautinio religingumo tradiciją, ateinančią iš lietuviškosios krikščionybės.

Skaudžioje egzilinėje patirtyje Jono Aisčio poetinės interpretacijos ir jų prasmės yra šviesios, o kūryba interpretuoja skausmo patirtis. „Jonas Aistis savąją kūrybą eilėse apmąsto krikščioniškai. Literatūroje neoromantikas – tai romantizmo paradigmos poetas, o romantikams svarbu akcentuoti poeto prilygimą Dievui: kaip Dievas iš nieko kuria žodžiu, taip ir poetas žodžiu kuria pasaulius. Jonui Aisčiui tai reiškia taip interpretuoti savąsias skausmo patirtis, kad jos taptų skaitytojui katarsiu“ – sako dr. Dalia Čiočytė.

Spalio 19–25 d. vyksta Vokiečių kalbos dienos, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į vokiečių kalbos teikiamus pranašumus versle, švietime, kultūroje ir kitose gyvenimo srityse. Visoje Lietuvoje surengta per 130 įvairių renginių, kuriuos sieja pagrindinė tema – tvarumas.

Šia proga spalio 19 d. Vilniaus universiteto LKVTI Vertimo studijų katedros BA IV kurso studentai, kurių vokiečių kalba yra antroji užsienio kalba, pristatė savo pačių kurtus filmukus įvairiomis tvarumo temomis. Studentai kūrybingai pažvelgė į šią užduotį: kalbino savo bičiulius, gyvenančius Vokietijoje ir Austrijoje, domėjosi greitosios mados sukeliama žala arba vegetariškos mitybos pranašumais, gilinosi į antrinio dizaino (upcycling) galimybes ar Vokietijos Žaliųjų partijos siekius, mąstė apie tvarius keliavimo būdus.

Studenčių Aušros Noreikaitės ir Skaistės Dilkaitės filmukai apie tvarų keliavimą >

Vokiečių kalbos dienų iniciatoriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje, Goethe`s institutas, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA),  Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK).

Daugiau informacijos apie Vokiečių kalbos dienas > 

Šių metų kovo mėnesį LRT pradėjo radijo pokalbių laidą apie literatūrą „Pirmas sakinys“. Kviečiame pasiklausyti šioje laidoje kalbėjusių LKVTI A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytojų – profesoriaus Pauliaus Vaidoto Subačiaus ir profesoriaus Arūno Sverdiolo bei VU semiotikos magistrantūros programoje dėstančių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto semiotikių dr. Dalios Satkauskytės ir dr. Loretos Mačianskaitės. Malonaus klausymosi!

• Paulius V. Subačius: Ar pirmas sakinys tėra istorijos pradžia? 

• Arūnas Sverdiolas: AŠ, aš, aš, aš. Witoldas Gombrowiczius

• Dalia Satkauskytė: Sovietmečio literatūra. Kaip ją suprantame 

• Loreta Mačianskaitė: Kodėl taip veikia Škėmos „Balta drobulė“? 

Kovo 13 d., penktadienį, 15.00 val. V2 aud. (priešais J. Balkevičiaus aud.) LKVTI seminare svečiuosis Dr. Andrea Griffante (Lietuvos istorijos institutas), kuris kalbės įdomia ir aktualia tema Ant slenksčio. Lietuvos įvaizdis tarp Rytų ir Vakarų.

Istorikas Dr. Andrea Griffante, Triesto universiteto (Italija) absolventas, daktaro laipsnį apsigynęs Kaune, VDU. Tyrinėja XX a. Lietuvos sociokultūrinę istoriją, yra daugelio knygų, tarp jų ir italų bei lietuvių kalba pasirodžiusios monografijos  Oriente baltico. Un secolo di sguardi italiani su Lituania, Lettonia ed Estonia (Roma: Aracne, 2018). Baltijos rytai: italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją 1918–2018 (Kaunas: VDU leidykla, 2019), autorius.    

Maloniai kviečiame!

Kovo 9 d., pirmadienį, 17.00 val. Fakulteto bendruomenę maloniai kviečiame į A. J. Greimo knygos „Apie viską ir nieką: žmogus, visuomenė, kultūra“ pristatymą, kuris vyks Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.). Renginyje dalyvauja: doc. dr. Darius Kuolys, prof. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Arūnas Sverdiolas ir sudarytoja dr. Jūratė Levina. Renginį moderuoja dr. Jurga Katkuvienė.

Knygą sudaro Algirdo Juliaus Greimo ankstyvoji, 1947–1959 m., publicistika: sociopolitinių realijų analizės, poleminiai straipsniai visuomenės ir kultūros klausimais, literatūros veikalų recenzijos, literatūros istorijai ir estetikai skirta eseistika. Parengta iš rankraščių pagal paties Greimo sudarytą planą, knyga atskleidžia savitą, daugeliu aspektų ir šiandien aktualią žmogaus ir kultūros sampratą, išdėstytą gyvu stiliumi, su Greimui būdingu subtilumu, ironija, humoru ir kritine galia.

Facebook renginys >

Vasario 27 d., ketvirtadienį, 15.00 val. K. Būgos aud. Fakulteto bendruomenė kviečiama į mokslinį seminarą, kurį ves Dr. Geda Montvilaitė (Prahos Karolio universitetas) – Intelektualinės prozos ištakos ir kontekstai: Milano Kunderos ir Ričardo Gavelio romanai.

Seminare bus aptarta žymių XX a. pab. čekų ir lietuvių prozininkų Milano Kunderos ir Ričardo Gavelio kūryba, į jų romanų pasaulį žvelgiant per karnavališkumo, juoko, kičo ar vulgarumo motyvų sklaidą. Kviečiame svarstyti apie galimus bendrus intelektualinės prozos kontekstus, įtakas, padedančias įžvelgti paraleles tarp kūrinių kompozicijos, pasakotojų ar veikėjų. Ar tai tarpkultūrinis fenomenas, ar nacionalinės literatūros produktas?

Dr. Geda Montvilaitė yra baigusi lietuvių filologijos BA ir MA studijas VDU, nuo 2006 m. Prahos Karolio universitete dėsto praktinės lietuvių kalbos, literatūros teorijos ir XX a. lietuvių literatūros kursus. 2019 m. pastarajame universitete apgynė daktaro disertaciją Románové světy Ričardase Gavelise a Milana Kundery: Komparativní analýza (Ričardo Gavelio ir Milano Kunderos romanų pasauliai: komparatyvistinė analizė, vad. prof. PhDr. Petr A. Bílek). Su disertacija (čekų k.) ir anotacija (anglų k.) galima susipažinti > 

Lietuvių literatūros katedra

Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas

Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto docentė dr. Dalia Čiočytė išleido naują knygą:

Dalia Čiočytė, Gediminas Mikelaitis, Netituluotas Bažnyčios ambasadorius: atsiminimai paie kunigą Vaclovą Aliulį MIC (Magnificat leidiniai, 2020).

Kunigas, teologijos licenciatas Vaclovas Aliulis MIC (1921–2015) – Šventojo Rašto žinovas, eseistas, redaktorius, leidėjas, reikšminga Sąjūdžio, Lietuvos kultūros figūra. Daugelio pramintas „intelektualų kunigu“. Publikuojamų tekstų autoriai yra Vaclovo Aliulio giminės,
draugai, bendražygiai ir bendraminčiai, tarp jų – prof. Vytautas Landsbergis, dr. Šarūnas Adomavičius, prof. Antanas Buračas. prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, redaktorė Donata Dielininkaitytė-Linčiuvienė, mokytoja, rašytoja Laima Abraitytė, mokytojas Vytautas Toleikis, kunigas Julius Sasnauskas ir kt. Atsiminimuose iškyla ne tik Vaclovo Aliulio figūra, bet ir Lietuvos kultūros žmonių pasipriešinimas sovietinei ideologijai, Sąjūdžio laikas, iššūkis ir laimė būti laisvais.

Kviečiame dalyvauti knygos pristatyme Vilniaus knygu mugėje >

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) 2019 metus paskelbė čekų literatūros metais. Vienas iš šiai temai skirtų LLVS projektų buvo „Vikipedijos“ straipsnių apie čekų literatūrą rengimas lietuvių kalba. Pusę metų  – nuo 2019 m. birželio iki gruodžio – LLVS suburti savanoriai vertėjai vertė (daugiausiai iš anglų kalbos, taip pat iš kitų kalbų) straipsnius apie čekų autorius ir literatūrą, vėliau redaktoriai juos redagavo, kad lietuviškai skaitanti bendruomenė galėtų rasti naudingos ir įdomios informacijos gimtąja kalba.

Projekte dalyvavo ir gausus būrys VU Vertimo studijų katedros studentų bakalaurų. Jiems tai buvo ne tik puiki vertimo praktika, bet ir galimybė susipažinti su turtinga čekų literatūros tradicija ir daugiau sužinoti apie čekų autorius.

Baigiamajame projekto renginyje LLVS pirmininkė Rasa Matulevičienė visiems projekto dalyviams už dalyvavimą projekte ir savanorystę įteikė LLVS pažymėjimus.  

Sveikiname studentus!