Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto gretutinių studijų sąrašą papildė nauja programa „Vertimas“. Programa skirta mokantiems anglų kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. Programa rekomenduojama pirmiausia filologams, tačiau yra atvira ir visų kitų krypčių I pakopos studentams. Programos apimtis – 60 kreditų. Programos tikslas – suteikti vertimo teorijos ir praktikos pagrindus, ugdyti vertėjo kompetencijas, formuoti kritinį ir kūrybinį požiūrį į vertimo užduotis, tekstų kūrimą, vykdyti vertimo projektus.

Programos turiniu užtikrinama, kad vertėjo profesijai būtinos kompetencijos bus ugdomos nuosekliai ir nenutrūkstamai. Pirmajame semestre studentai susipažins su vertimo teorijos ir praktikos pagrindais, kurie padės suprasti ir interpretuoti vertimo ir originalo kalbos skirtumus, pasirinkti ir panaudoti tinkamą vertimo procedūrą; studentai taip pat galės rinktis toliau tobulinti anglų kalbos žinias, pasirinkdami anglų kalbos gramatikos arba kalbos ir vertimo kursus. Antrajame semestre studentai studijuos vertimo istoriją, galės toliau tobulinti anglų kalbos gramatiką, gilintis į teisinį anglų kalbos diskursą ir versti teisinius tekstus, susipažinti su audiovizualiniu vertimu ar išbandyti versti grožinę literatūrą. Trečiajame semestre kurse studentai redaguos verstinį tekstą, kritiškai vertins, generuos idėjas, siūlys sprendimus iškilusioms kalbinėms problemoms, taip pat gilinsis į vertimo ir kultūros santykį. Ketvirtajame semestre susipažins su kompiuterinėmis vertimo technologijomis, įvairiomis programomis, vertyklėmis jų privalumais ir trūkumais, toliau vers tekstus seminaruose naudodami kompiuterines vertimo priemones, tekstynus, vertimo apdorojimo programinę įrangą. Gretutinės studijos baigsis 5 semestre Vertimų projektų vadybos ir gretutinių studijų baigiamuoju projektu, kuris įgalins pritaikyti įgytas žinias: organizuoti visą vertimo procesą, sukurti ir įgyvendinti vertimo projektą. Baigę studijas, absolventai bus pasirengę versti, redaguoti tekstus vertimo paslaugų įmonėse, vertimo biuruose, leidyklose ir kt.

Dėl papildomos informacijos apie gretutines studijas ,,Vertimas” galite kreiptis į Guostę Stonienę, 852687245,

Norintys studijuoti šioje gretutinių studijų programoje, prašymą iki balandžio 30 dienos gali pateikti per IS VU.

Balandžio 22 d. 15 val. Vertimo studijų katedroje studentų susitikimas su Europos Parlamento Vertimo raštu direktorato Lietuvių kalbos skyriaus vertėju Algirdu Venckumi. Svečias pristatys naujausiais vertimo stažuotes Europos Parlamente, papasakos apie ten dirbančių vertėjų kasdienybę ir iššūkius.

You are cordially invited to the Faculty’s Literature Seminar, which will be held in English, and will take place on Tuesday, 23April, at 5 pm in Kazimieras Būga Auditorium.

This time our speaker will be the post-doctoral research fellow at the Faculty of History at Vilnius University Dr Sergii Gurbych. The topic of his presentation: Cultural Identity of Authors and Characters in Migrant Literature.

The abstract of the presentation

What happens when a migrant author shares the experiences of a migrant character with a reader from another culture? Inevitably, some concepts in the story cannot be directly translated into another language without losing context. Should the context be explained in detail? Should the author seek a concept as close as possible in the reader’s culture? Or, on the contrary, should the reader be left to interpret everything independently to achieve a detachment effect? Each writer resolves these questions themselves. In his presentation, Sergii Gurbych, author of Mother Tongue, Other Tongue: Soviet-born Jewish Writers in Their New Language Environment, discusses how these issues were addressed in the novels by Katja Petrowskaja, Olga Grjaznowa, and Alina Bronski, three contemporary authors who immigrated to Germany from Ukraine, Azerbaijan, and Russia.

Biographical note

Dr. Sergii Gurbych is currently engaged in postdoctoral research at the Faculty of History, Vilnius University. He earned his PhD from the Jewish Studies Department at Heidelberg University, focusing on modern Israeli literature. His latest book, Mother Tongue, Other Tongue: Soviet-born Jewish Writers in Their New Language Environment, explores cultural and national identity through the novels of migrant authors who adopted the language of their new countries. Dr. Gurbych’s current research intersects Archival studies, Identity studies, and Digital Humanities, particularly examining the personal identity of Lithuanian Jewish community members during the interwar period

We cordially invite you to the Faculty’s Literature Seminar, which will be held in English, and will take place on Tuesday, 19 March, at 5 p.m. in Kazimieras Būga Auditorium.  This time our speaker will be the post-doctoral fellow of the Institute for Literary, Cultural and Translation Studies Dr Daria Semenova.

“This beautiful Crimea, this tragic Crimea”: the peninsula on the mental map of “sites of memory” in contemporary Ukrainian literature for children and young adults

Abstract: In the early 2000s, Ukrainian authors turned to entertaining and attention-grabbing potential of children’s detective stories and adventure fiction to familiarize their young readers with topics from Ukrainian history. This presentation will characterize the peculiar genre conglomerate in which detective plots gravitated around historic artefacts and places where notable historic events took place – thus promoting a mental map of the national space and a narrative of collective memory. The Crimean Peninsula was given a very peripheral place on this mental map, if any, before the occupation in 2014. The second part of the presentation shows how, paradoxically, Crimea and its indigenous inhabitants, Crimean Tatars, get centered in stories for children and young adults about national memory more often since the late 2010s. The final part will analyze how contemporary historic fiction for children inscribes events from the history of Crimean Tatars into the kaleidoscope of multi-cultural stories that took place on the territory of present-day Ukraine.

Daria Semenova is primarily interested in the potential of genre fiction to shape the readers’ understanding of the world and themselves. She obtained her PhD in Slavic Languages and Literatures from the University of Illinois at Urbana-Champaign in 2023, with a dissertation entitled “At Home and Away: Community Belonging in Polish, Russian, and Ukrainian Adventure Fiction, 1918-1960.” The current presentation is part of her new research project dedicated to space and memory in Ukrainian fiction for children and young adults since independence, on which she is working as a post-doctoral fellow at Vilnius University.

Kovo 5 d., antradienį, 17.00 val. K. Būgos aud. kviečiame bendruomenę į trečiąjį literatūros seminarą, kuriame dr. Aistė Kiltinavičiūtė skaitys pranešimą tema Botičelio Dantė: sapnai ir vizijos Botičelio „Dieviškosios komedijos“ piešinių cikle

Pranešimo anotacija. Šiame seminare nagrinėsiu sapnų ir vizijų vaizdavimą Botičelio piešiniuose, skirtuose Dantės „Skaistyklai“, išplėtodama tris pagrindinius teiginius. Pirma, nors Botičelio piešiniai primena iliuminacijas viduramžių rankraščiuose kompozicijos ir sapnų ikonografijos elementų požiūriu, menininkui „Skaistykla“ – tai savotiška eksperimentinė terpė, siekiant sukurti naują, modernesnę, vaizdinę kalbą, skirtą atvaizduoti dieviškai įkvėptus regėjimus ir tikrovės formas, tolimas kasdienybei. Antra, Botičelis yra itin atidus Dantės skaitytojas, kuris vizualiai susieja skirtingus sapnų epizodus, traktuodamas sapnus ir vizijas kaip savotišką kontinuumą, išsiskiriantį iš likusio „Skaistyklos“ pasakojimo. Galiausiai, nors Botičelio piešiniai, skirti „Rojui“, daug plačiau aptariami kaip ypač unikali intervencija į nusistovėjusią „Komedijos“ ikonografiją, jau „Skaistykla“, kur vizijos neretai nėra pavaizduotos, o tik netiesiogiai nurodytos išraiškingais veikėjų gestais, nuostabos kupinomis reakcijomis ir plazdančiomis draperijomis, reikalauja aktyvaus skaitytojų-žiūrovų įsitraukimo, piešiniams tarpininkaujant tarp Dantės teksto ir skaitytojų vaizduotės. 

Dr. Aistė Kiltinavičiūtė – LKVTI jaunoji mokslininkė tyrėja. Mokėsi Kembridžo universitete, kur baigė anglų literatūros bakalauro, lyginamosios literatūros magistro ir senosios italų literatūros doktorantūros studijas. Moksliniai interesai: viduramžių sapnų ir vizijų literatūra; Dantės „Komedijos“ iliuminacijos ir iliustracijos; anglų ir italų literatūros tradicijų sąsajos.

2024 m. vasario 20-21 dienomis Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje įvyko Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada. Olimpiados vertinimo komisijos pirmininkė prof. Dainora Pociūtė ir komisijos nariai, fakulteto dėstytojai (doc. Vilma Zubaitienė, doc. Regimantas Tamošaitis, doc. Vytautas Rinkevičius, Dr. Neringa Klišienė, Dr. Ernesta Kazakėnaitė, Dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė) bei studentės (Viltė Stukaitė, Gaja Klišytė, Laura Sakalauskaitė) sykiu su mokytojais vertino atliktas užduotis (kalbos ir literatūros testus bei esė) ir paskelbė olimpiados laimėtojus. Ne vieną olimpiados dalyvį, kaip ir į komisijos darbą įsijungusią II kurso lituanistę Laurą Sakalauskaitę,  jau XIV kartą vykstanti olimpiada paskatino rinktis studijas VU Filologijos fakultete.

Šiandien, vasario 14 d., ministrų kabinetas pritarė Kultūros ir meno premijų komisijos siūlymui vyriausybines premijas skirti 12 menininkų, tarp jų – poetui ir VU Filologijos fakulteto partnerystės docentui dr. Rimantui Kmitai. Sveikiname!

Premijos taip pat atiteko dailėtyrininkei Aleksandrai Aleksandravičiūtei, menininkui Žygimantui Augustinui, renginių režisierei, choreografei Leokadijai Dabužinskaitei, teatro ir kino aktoriui, režisieriui Arvydui Dapšiui, prozininkui, dramaturgui, prozininkui, dramaturgui, eseistui Herkui Kunčiui, styginių kvartetui „Chordos“, vargonininkei Renatai Marcinkutei-Lesieur, aktorei Eglei Eutropijai Mikulionytei, muziejininkei Aldonai Snitkuvienei, menininkui Julijonui Urbonui ir kompozitoriui Antanui Laimučiui Vilkončiui.

Nuo 1997 metų šios premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną ir ypatingus šios srities nuopelnus.