Publications

Co-authors Jakaitė-Bulbukienė K., Vaisėtaitė-Žiūkė E.
Dandelina eina į mokyklą
Erasmus+ programme KA220-ADU - Cooperation Partnerships in Adult Education

Co-authors Jakaitė-Bulbukienė K., Vaisėtaitė-Žiūkė E.
Dandelina eina į mokyklą
(Dandeline School)
Erasmus+ programme KA220-ADU - Cooperation Partnerships in Adult Education

The Dandelin School phone app is available in four languages, Lithuanian, Polish, Slovenian, and German, and instructions are available in as many as nine languages including English, Russian, Ukrainian, Turkish, and Croatian. The app is designed for children aged 4-7 to learn school vocabulary before they go to school, to get to know the sound of the country's language and to immerse themselves in it. It is an easily accessible tool for families who have just arrived in the immigration country.

Although the original idea of the app was for fostering an independent learning by immigrant children, it can also be used by kindergarten and primary school teachers as well as by teachers of Lithuanian language schools abroad (as well as other languages) to introduce a topic, repeat words, or suggest games for playing at home.

In addition to the app, guidelines for parents and teachers on how to combine family and state languages and how to educate a bilingual child were introduced. Besides, language development games were also offered (in nine languages). The videos in the app can also be watched separately (in four languages).

Dandelin School App 

Video Recordings 

Parent & Teacher's Guide to Bilingualism 

Linguistic Games 

The app and other tools have been developed together with partners in the international project "Get Ready for School - App-based Vocabulary Training for Families" funded by the European Union under the Erasmus+ programme KA220-ADU - Cooperation Partnerships in Adult Education. Dr. Eglė Vaisėtaitė-Žiūkė and Dr. Kristina Jakaitė-Bulbukienė of Vilnius University worked in the project.

Prosniakova H., Stumbrienė V.
Labas! (Trečia knyga)
Vilnius: Dizi, 2011

Prosniakova H., Stumbrienė V.
Labas! (Trečia knyga)
Vilnius: Dizi, 2011

Poelementorinio laikotarpio skaitiniai: 7–8 metų vaikams, pradedantiems mokytis užsienio lietuvių švietimo įstaigose. Leidinys parengtas ir išleistas vykdant 2009 metų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos darbo plane numatytos Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo programos priemonę „Įgyvendinti migruojančių šeimų vaikų ugdymo planą“.

Prosniakova H., Stumbrienė V.
Mano ir tavo šalis Lietuva (Trečia knyga)
Vilnius: Dizi, 2011

Lietuvių kalbos vadovėlis ir pratybų sąsiuvinis 11–14 metų mokiniams. 

Prosniakova H., Stumbrienė V.
Mano ir tavo šalis Lietuva (Trečia knyga)
Vilnius: Dizi, 2011

Lietuvių kalbos vadovėlis, ir pratybų sąsiuvinis 11–14 metų mokiniams, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos. Leidinys parengtas ir išleistas vykdant 2009 metų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos darbo plane numatytos Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo programos priemonę „Įgyvendinti migruojančių šeimų vaikų ugdymo planą“.

Prosniakova H., Stumbrienė V.
Labas! (Pirma ir antra knyga)
Vilnius: Žara, 2009

Prosniakova H., Stumbrienė V.
Labas! (Pirma ir antra knyga)
Vilnius: Žara, 2009

Lietuvių kalbos vadovėlis (elementorius) ir pratybų sąsiuvinis su kompaktine plokštele 7-8 metų užsienio lietuvių švietimo įstaigų vaikams.

Leidinys parengtas ir išleistas vykdant 2008 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos darbo plane numatytos Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo programos priemonę „įgyvendinti migruojančių šeimų vaikų ugdymo planą“.

Pirma knyga

Antra knyga

Prosniakova H., Stumbrienė V.
Mano ir tavo šalis Lietuva (Antra knyga)
Vilnius: 72 sprendimai, 2007

Prosniakova H., Stumbrienė V.
Mano ir tavo šalis Lietuva (Antra knyga)
Vilnius: 72 sprendimai, 2007

Lietuvių kalbos vadovėlis, ir pratybų sąsiuvinis 11–14 metų mokiniams, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos. Leidinys parengtas ir išleistas vykdant 2009 metų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos darbo plane numatytos Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo programos priemonę „Įgyvendinti migruojančių šeimų vaikų ugdymo planą“.

Prosniakova H., Stumbrienė V.
Mano ir tavo šalis Lietuva
Vilnius: Homo liber, 2007

Prosniakova H., Stumbrienė V.
Mano ir tavo šalis Lietuva
Vilnius: Homo liber, 2007

Lietuvių kalbos vadovėlis, skirtas mokiniams nuo 11 iki 14 metų, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos. Ši mokymo priemonė padės suformuoti „Slenksčio“ lygį. Leidinys parengtas ir išleistas vykdant 2009 metų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos darbo plane numatytos Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo programos priemonę „Įgyvendinti migruojančių šeimų vaikų ugdymo planą“.

(Sud.) Totoraitis R., Jurgutavičiūtė G., Šavareikaitė R.
Pasirenk egzaminams pats!
Vilnius: ŠAC, 2006

(Sud.) R. Totoraitis R., Jurgutavičiūtė G., Šavareikaitė R.
Pasirenk egzaminams pats!
Vilnius: ŠAC, 2006

Testus parengė: R. Bingelienė, E. Kutanovienė, R. Migauskienė, R. Narbuntaitė-Rasimavičienė, E. Petrašiūnienė, J. Pribušauskaitė, I. Raščiuvienė, V. Stumbrienė, A. Valančiauskienė, L. Vilkienė.

Informacija valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kandidatams. Leidinyje apibūdinami egzaminai, pateikiami testų pavyzdžiai, vertinimo kriterijai.

Kutanovienė E.
Mokomės lietuvių kalbos
Vilnius, 2005

Kutanovienė E.
Mokomės lietuvių kalbos
Vilnius, 2005

Lietuvių kalbos vadovėlis ir pratybų sąsiuvinis vienuoliktai, dvyliktai klasei.

Prosniakova H., Stumbrienė V.
Mano ir Tavo šalis Lietuva
Vilnius: Kronta, 2003

Prosniakova H., Stumbrienė V.
Mano ir Tavo šalis Lietuva
Vilnius: Kronta, 2003

Sveiki atvykq į Lietuvq (Welcome to Lithuania) - this is the words one usually hears when he or she is greeted upon arrival in our country. Perhaps you live in a different country, or even a different edge of the world, and "Lithuania" means nothing to you except that you have heard the name being mentioned in some of the stories your parents, grand-parents or friends told you, or, maybe, some book has caught your eye with a few sentences on this land nestling beside the Baltic Sea. Might it happen that visiting this country, and learning Lithuanian language, is your dream? Might it be that you are facing trouble in locating a source for studying, or making a proper choice of a handbook?

Lithuanian language handbook Mano ir Tavo salis Lietuva (My and Your Country Lithuania) is namely the book you need. It has been created for young people, aged 12-16, who have never learnt any Lithuanian, and are willing to learn the language. The book is optimised to assist one in learning colloquial Lithuanian, understanding when someone speaks this language, reading Lithuanian newspa¬pers, magazines, books, and last but not the least - reading the letters of one's friends or relatives written in Lithuanian, and using the same language to reply.

Bingelienė R.
Žodžio paunksmėje
Vilnius: Gimtasis žodis, 2003

Bingelienė R.
Žodžio paunksmėje

Lietuvių kalbos vadovėlis 10 klasei. 2 dalis
Vilnius: Gimtasis žodis, 2003

Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis 10 klasei. 2 dalis
Vilnius: Gimtasis žodis, 2003

Lietuvių kalbos vadovėlis 10 klasei. 1 dalis
Vilnius: Gimtasis žodis, 2002

Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis 10 klasei. 1 dalis
Vilnius: Gimtasis žodis, 2002

Bingelienė R., Kutanovienė E.
Pasikartokime
Vilnius: A. Varno personalinė įmonė, 2001

Bingelienė R., Kutanovienė E.
Pasikartokime
Vilnius: A. Varno personalinė įmonė, 2001

Šio pratimų rinkinio tikslas - padėti aukštesniųjų klasių moksleiviams pakartoti tai, kas išmokta, prisiminti, kas galbūt primiršta. Rinkinyje pateikiama medžiaga siekiama aprėpti pagrindinius lietuvių kalbos vartojimo aspektus. Pratimų tipai ir forma orientuoti įbrandos egzaminų testo kalbos vartojimo dalį.

Petrašiūnienė E.
Žodžių tiltai
Vilnius: Gimtasis žodis, 2000

Petrašiūnienė E.
Žodžių tiltai

Lietuvių kalbos vadovėlis 6 klasei. 2 dalis
Vilnius: Gimtasis žodis, 2000

Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis 6 klasei. 2 dalis
Vilnius: Gimtasis žodis, 2000

Lietuvių kalbos vadovėlis 6 klasei. 1 dalis
Vilnius: Gimtasis žodis, 1999

Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis 6 klasei. 1 dalis
Vilnius: Gimtasis žodis, 1999

Kaladytė V.
Atverk duris
Vilnius: Gimtasis žodis, 2001

Kaladytė V.
Atverk duris

Lietuvių kalbos vadovėlis 7 klasei. 2 dalis
Vilnius: Gimtasis žodis, 2001

Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis 7 klasei. 2 dalis
Vilnius: Gimtasis žodis, 2000

Lietuvių kalbos vadovėlis 7 klasei. 1 dalis
Vilnius: Gimtasis žodis, 2000

Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis 7 klasei. 1 dalis
Vilnius: Gimtasis žodis, 2000

Vilkienė L.
Teksto supratimo užduotys nelietuvių mokyklų aukštesniųjų klasių mokiniams
Vilnius: Gimtasis žodis, 2000

Vilkienė L.
Teksto supratimo užduotys nelietuvių mokyklų aukštesniųjų klasių mokiniams
Vilnius: Gimtasis žodis, 2000

Vilkienė L., Žemaitis R.
Lietuvių kalbos testai nelietuviškų mokyklų abiturientams
Vilnius: Leidybos centras, 1999

Vilkienė L., Žemaitis R.
Lietuvių kalbos testai nelietuviškų mokyklų abiturientams
Vilnius: Leidybos centras, 1999

Mokslinių straipsnių rinkinys profesorės Meilutės Ramonienės jubiliejui
Terp taikamosios kalbotėros barų
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2023

A collection of scholarly articles dedicated to Prof. Meilutė Ramonienė's anniversary
Terp taikamosios kalbotėros barų
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2023

This collection of articles in applied linguistics is dedicated to Prof. Meilutė Ramonienė‘s anniversary. The book is compiled of papers written by her students, colleagues, and friends from Lithuania, Latvia, Estonia, and Switzerland. These texts are from various fields and sub-fields of applied linguistics, i.e., family language policy, national language policy, linguistic attitudes, motivation to learn a second language, linguadidactics, text linguistics, and linguistic impoliteness. In the preface, a short overview of Prof. Meilutė Ramonienė‘s academic path and her as personality is given, and there is one more text that presents and highlights her long lasting and fruitful contribution to the networking of the Baltic scholars.

https://www.journals.vu.lt/open-series/issue/view/2341

Ramonienė M., Gudavičienė E., Hilbig I., Jakaitė-Bulbukienė K., Vilkienė L.
Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022

Ramonienė M., Gudavičienė E., Hilbig I., Jakaitė-Bulbukienė K., Vilkienė L.
Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys
(A Sociolinguistic Panorama of Lithuania. Language Attitudes and Lingistic Behaviour)
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022

In the last ten years, research on language attitudes has also intensified in Lithuania. A number of research articles and monographs that focus on language attitudes or analyse them among other issues have been published. However, there is a lack of consistent and regular monitoring of language attitudes and linguistic behaviour in Lithuania. Coherent long-term studies, supported by a unified methodological approach, that show the development of linguistic life in Lithuania have not been available so far. As is well known, language attitudes are closely linked to changes in society and language use, as well as to language policy. It is therefore very important to study them consistently, not only for academic reasons but also to understand trends in linguistic behaviour, to predict changes in the linguistic life of a society, and to influence the formation of attitudes. Research on language attitudes can contribute to the success and efficiency of the language policy.

This book aims to fill a gap in research, to analyse the language attitudes of the Lithuanian population at the beginning of the third decade of the 21st century, and to investigate the linguistic behaviour of society related to language attitudes and prestige. The aim of the work is toguistic behaviour of society related to language attitudes and prestige. The aim of the work is toreveal the directly expressed language attitudes and their relationship with the declared linguisticbehaviour, as well as to examine possible indirect attitudes, the overt and covert prestige ofthe mother tongue, foreign languages and dialects. The main research material analysed in thebook includes the quantitative and qualitative data collected by the group of researchers fromthe Department of Lithuanian Studies during the implementation of the project “Language Attitudesand Linguistic Behaviour of the Lithuanian Population” from May 2020 to December 2021.

Ramonienė, M. (Ed.)
Emigrantai: kalba ir tapatybė II. Keturi sociolingvistiniai portretai
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019

Ramonienė, M. (Ed.)
Emigrantai: kalba ir tapatybė II. Keturi sociolingvistiniai portretai
(Emigrants: Language and Identity II. Four Sociolinguistic Portraits)
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019

The major concern of this monograph has been to investigate several cases of Lithuanian emigration in different countries. Namely, the study has aimed to examine the features of linguistic behaviour of the Lithuanian diaspora residing in Argentina, Great Britain, Canada, and Norway, to sketch the sociolinguistic profiles of the four countries which reflect the linguistic repertoire and communicative practices characteristic of respective Lithuanian communities, Lithuanian language maintenance and attrition and the general trends of the construction of Lithuanian identity in the context of emigration.

Vilkienė V., Vilkaitė-Lozdienė L., Bružaitė-Liseckienė J.
Lietuvių kalba Vilniaus lietuviškose, lenkiškose ir rusiškose gimnazijose: mokėjimo kokybė, kalbinės nuostatos ir motyvacija
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019

Vilkienė V., Vilkaitė-Lozdienė L., Bružaitė-Liseckienė J.
Lietuvių kalba Vilniaus lietuviškose, lenkiškose ir rusiškose gimnazijose: mokėjimo kokybė, kalbinės nuostatos ir motyvacija
(The Lithuanian Language at the Lithuanian, Polish, and Russian Gymnasiums in Vilnius: Language Competence, Attitudes, and Motivation)
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019

The aim of the project described in the study was to answer the question whether the quality of the Lithuanian language competence of 3rd grade Vilnius students of Lithuanian, Polish, and Russian schools is similar and how it depends on language attitudes and learning motivation. After analyzing data gathered from the vocabulary size test and C-test, it can be stated that the quality of the Lithuanian language competence of the best students across all three language groups are similarly well-versed in Lithuanian, i.e., the strongest non-native speakers peak close to the level of native speakers in Lithuanian. However, this cannot be said about the average and weak students. The latter groups of Russian and Polish schools revealed lower Lithuanian language skills than their counterparts from Lithuanian schools. It should also be noted that the proportion of weak respondents in Lithuanian schools was smaller than in the schools of non-native speakers. Therefore, only a part of non-Lithuanian school students equal native speakers with their Lithuanian language skills.

Ramonienė, M. (Ed.)
Emigrantai: kalba ir tapatybė
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Ramonienė, M. (Ed.)
Emigrantai: kalba ir tapatybė
(Emigrants: Language and Identity)
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015

The aim of the present monograph is to describe the linguistic behaviour of representatives of different waves and generations of emigrants living in different countries as well as to analyse the relationship between language and identity. The monograph presents data collected by a team of researchers within the project “The Language of Emigrants” which was carried out at the Vilnius University between 1 February 2011 and 31 December 2013. The project was funded by the State Commission of the Lithuanian Language. The main tasks of this sociolinguistic project were the following:

1) to survey Lithuanian emigrants and collect quantitative data on their linguistic behaviour, linguistic repertoire, choice of language varieties in different communicative domains, linguistic attitudes and relationship with ethnic identity as well as ethnolinguistic vitality;

2) to perform a qualitative analysis of the knowledge of Lithuanian, the use of language varieties in different communicative domains, linguistic attitudes, relationship with national identity and its preservation in conditions of globalization and emigration as well as ethnolinguistic vitality.

The study presented in this monograph is the first large-scale research project focused on the language of Lithuanian emigrants involving both a considerable quantitative sample of subjects (2026 respondents of the online survey) and a substantial amount of qualitative data (177 in-depth interviews) collected from emigrants living in different continents and countries of the world.

Ramonienė, M. (Ed.)
Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013

Ramonienė, M. (Ed.)
Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis
(Cities and Languages II. A Sociolinguistic Map)
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013

This monograph is the first attempt in Lithuanian sociolinguistics to shed light on the linguistic situation in Lithuanian cities and towns in the first decades of the 21st century. Quantitative and qualitative research methods have been used to investigate the knowledge and use of languages and dialects in all urban areas with over 3,000 inhabitants. More specifically, the research questions were focused on the use of languages across a variety of social domains and situations with different interlocutors; the study also looked into linguistic attitudes of urban residents and aimed to describe interrelation between the linguistic behaviour, attitudes, and identities.

Ramonienė, M., Extra, G.
Multilingualism in Lithuanian Cities: Languages at Home and School in Vilnius, Kaunas and Klaipėda
Vilnius/Tilburg: Klaipėdos universiteto leidykla, 2011

Ramonienė, M., Extra, G.
Multilingualism in Lithuanian Cities: Languages at Home and School in Vilnius, Kaunas and Klaipėda
Vilnius/Tilburg: Klaipėdos universiteto leidykla, 2011

This project is a follow-up study of the Multilingual Cities Project (henceforward MCP), a coordinated multiple survey study carried out in six major multicultural cities in different EU nation-states. The aims of the MCP were to gather, analyze, and compare multiple data on the status of immigrant minority languages at home and at school, taken from crossnational and crosslinguistic perspectives.

The Lithuanian home language survey was part of a larger project called "Language Use and Ethnic Identity in Major Cities of Lithuania". The main goal of the larger project was to examine the relationship between language use, language attitudes and citizens' ethnic identity in the largest cities of Lithuania. The project was financed by the Lithuanian State Science and Studies Foundation. In order to reach the main goal, the three largest Lithuanian cities were selected for data collection and data analysis, i.e., Vilnius, Kaunas and Klaipeda, with an approximate population size of 554,000, 350,000 and 190,000 inhabitants, respectively. Each of these cities is characterized by particular and distinct multicultural and multilingual populations, and primary school populations are good predictors of future language variation and language loyalty in each of these cities.

This study consists of four Parts. In this first Part, background information on the project in Lithuania is provided. The second Part gives an overview of the general outcomes of the project. The focus of the third Part is on the nine most prominent language groups; for each of these nine language groups, language profiles are offered in pseudolongitudinal perspective. The fourth Part of the study provides conclusions and discussion.

Ramonienė, M. (Ed.)
Miestai ir kalbos
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010

Ramonienė, M. (Ed.)
Miestai ir kalbos
(Cities and Languages)
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010

This detailed study provides new insights into the relationships between the main languages that are currently used in Lithuania. Its contributors are demonstrably well acquainted with the country‘s sociolinguistics situation and have embedded this in a wider European perspective. In the individual chapters they present a good overview of the current use of languages in the main cities of Lithuania, Vilnius, Kaunas and Klaipėda. The study also contains a detailed analysis of different language attitudes amongst Polish and Russian communities, which will provide ground for further considerations that will be of vertical value across the Baltic. Overall, this collection is carefully thought out, well organised and clearly presented. It will be important reading for anyone interested in the current language constellation in Lithuania.

Hilbig I.
Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010

Hilbig I.
Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai
(Lithuanian and English Linguistic Politeness: Requests)
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010

This monograph is the first attempt to examine spoken Lithuanian requests and their politeness in particular experimental situations. The chosen course of research is in direct opposite to those that have been used up to the present time, as the analysis starts from a function of an utterance, moving to its form. Rather than trying to cover all the possible means to formulate a request in Lithuanian, attention is focused on the actual usage of these speech acts. The aim is to determine the most frequent, the most acceptable, and thus presumably polite, ways to request in Lithuanian in various social situations. At the same time, this is also the first study in cross-cultural pragmatics in Lithuanian linguistics, since the Lithuanian requests are compared to data on British English collected under exactly the same conditions. The author not only carries out a linguistic analysis of the speech acts in question, but also offers some sociocultural insights into the Lithuanian cultural ethos – the politeness norms that affect the way Lithuanian requests are made and the cultural attitudes and values that determine these politeness norms.

Hogan-Brun, G., U. Ozolins, M. Ramonienė & M. Rannut
Language Politics and Practices in the Baltic States
Tallinn: Tallinn University Press, 2009

Hogan-Brun, G., U. Ozolins, M. Ramonienė & M. Rannut
Language Politics and Practices in the Baltic States
Tallinn: Tallinn University Press, 2009

This monograph provides an overview of the language situation in the three Baltic countries: Estonia, Latvia and Lithuania. It examines the recent change in language regimes that the Baltic States have deliberately brought about since the restitution of their independence, the nature of these changes, the opposition they have engendered and the linguistic, political and social consequences of these policies, both locally and internationally. First, an overview is provided on the historical background to contextualise and present language policy issues in the Baltic. Then attempts to overturn major aspects of Soviet language policy and to re-institute the national language are highlighted. Aspects of the current language situation covered include a special focus on bilingual and multilingual language use in the Baltic multiethnic settings. Detailed attention is also paid to language provision in the diverging educational settings, as well as to methods of assessment. This is followed by a discussion of attitudes to language use, standardisation, testing, languages and language variants. In conclusion the scholarly treatment of Baltic language policy issues is examined, concluding with an evaluation of the contribution of the Baltic States to our overall understandings of language policy and its complexities.

Hogan-Brun, G., U. Ozolins, M. Ramonienė & M. Rannut
Language Planning and Policy in Europe. The Baltic States, Ireland and Italy
The Baltic States, Ireland and Italy, Clevedon: Multilingual Matters, 2008, p. 31–192

Hogan-Brun, G., U. Ozolins, M. Ramonienė & M. Rannut
Language Planning and Policy in Europe. The Baltic States, Ireland and Italy
The Baltic States, Ireland and Italy, Clevedon: Multilingual Matters, 2008, p. 31–192

This volume covers the language situation in the Baltic States, Ireland and Italy explaining the linguistic diversity, the historical and political contexts and the current language situation - including language-in-education planning, the role of the media, the role of religion, and the roles of non-indigenous languages.

Ramonienė M., Pribušauskaitė J.
Praktinė lietuvių kalbos gramatika
Vilnius: Baltos lankos, 2019

Ramonienė M., Pribušauskaitė J.
Praktinė lietuvių kalbos gramatika
Vilnius: Baltos lankos, 2019

Stumbrienė, V., Vilkienė, L.
365 lietuvių kalbos veiksmažodžiai / 365 verbi lituani
Vilnius: Eugrimas, 2015

Stumbrienė, V., Vilkienė, L.
365 lietuvių kalbos veiksmažodžiai / 365 verbi lituani
(in Italian)
Vilnius: Eugrimas, 2015

Questo manuale vuol essere uno strumento pratico di consultazione per il lettore italiano che, avvicinandosi allo studio del lituano, desideri orientarsi nell’uso dei verbi.

In lituano fra le parti del discorso il verbo è la più importante. È il nucleo di qualsiasi frase e a volte ne costituisce anche l’unico elemento. Inoltre, l’esperienza dimostra che il sistema verbale, per chi studia il lituano, costituisce spesso uno scoglio difficile da superare a causa della sua complessità morfologica e sintattica.

Alcune somiglianze strutturali con l’italiano sono immediatamente evidenti; molte altre, invece, emergono soltanto approfondendo lo studio. Comunque sia, per chi si avvicina al lituano, non è facile ricordare i paradigmi verbali e ricavare da questi le altre forme, personali e impersonali, del verbo. In particolare si riscontrano difficoltà nella coniugazione delle forme riflessive, nella costruzione e nell’uso sintatticamente corretto delle forme impersonali e nella corretta accentazione delle forme verbali.

Estų-lietuvių kalbų žodynas (Eesti-leedu sõnaraamat)
Vilnius: Baltic Printing House, 2015

Estų-lietuvių kalbų žodynas (Eesti-leedu sõnaraamat)
Vilnius: Baltic Printing House, 2015

„Estų-lietuvių kalbų žodynas“ pirmiausia skirtas mokytis estų kalbos, tačiau juo galima naudotis ir mokantis lietuvių kalbos. 

Estiškosios dalies pagrindas – Estų kalbos instituto parengtas „Estų kalbos bazinis žodynas“ (2014), kurį sudaro 5000 svarbiausių estų kalbos žodžių. Atrenkant žodžius ir pateikiant jų formas buvo atsižvelgiama į žodžių ir jų formų dažnumą estų kalbos tekstyne ir jų reikalingumą kasdienio bendravimo situacijose.

Stumbrienė V., Vilkienė L., Prosniakova H.
365 lietuvių kalbos veiksmažodžiai / 365 глаголов литовского языка
Vilnius: Eugrimas, 2015

Stumbrienė V., Vilkienė L., Prosniakova H.
365 lietuvių kalbos veiksmažodžiai / 365 глаголов литовского языка
(in Russian)
Vilnius: Eugrimas, 2015

Все согласятся, что, говоря на родном языке, мы совсем не задумываемся о том, какие части речи – имена существительные, прилагательные, местоимения и т. п., используем в своей речевой практике. В то же время очевидно, что при изучении любого языка вопросы морфологии существенно важны, так как умение правильно определять морфологические признаки слов, их грамматическую форму, взаимозависимость, роль в предложении в конечном счете „работает“ на уровень овладения языком. Опыт показывает, что камнем преткновения для многих, изучающих литовский язык, являются чаще всего глаголы. Эта часть речи активно используется говорящими и пишущими по – литовски, поэтому хорошее знание системы глаголов литовского языка жизненно необходимо.

Рамонене М., Прибушаускайте Й.
Практическая грамматика литовского языка
Vilnius: Baltos lankos, 2008

Рамонене М., Прибушаускайте Й.
Практическая грамматика литовского языка
(In Russian)
Vilnius: Baltos lankos, 2008

Грамматика предназначена для изучающих литовский язык на разных уровнях, но в основном - для продвинутого уровня, и знающих литовский язык, - для тех, кто уже умеет общаться по-литовски, но кому еще не хватает общего представления о грамматическом строе языка и грамматической синонимии. Глядя на грамматический строй литовского языка с предлагаемой авторами функциональной точки зрения, каждый изучающий сможет выбирать и использовать грамматические формы согласно их значению, применять их в подходящей ситуации, раздвигать границы имеющейся компетенции, целенаправленно использовать свои знания для эффективного общения. Таким образом, книга будет полезна как учащимся продвинутого уровня и умеющим говорить по-литовски, так и начинающим, подбирающим для выражения мысли более простые языковые средства.

Данная практическая грамматика литовского языка охватывает все основные ресурсы литовского языка, ядро грамматических структур современного литературного литовского языка. Авторы не углублялись в историю форм или употребление диалектов. В случаях, когда для выражения определенных функций употребляется не одна форма, мы в первую очередь ориентировались на наиболее распространенный, наиболее характерный, а нередко - и на более легкий способ выражения. Особенно мы старались подчеркнуть трудные для изучения и вызывающие типичные ошибки у иностранцев грамматические явления.

Laczházi A., Pribušauskaitė J., Ramonienė M.
Lietuvių kalbos gramatika su pratimais / Litván nyelvtan gyakorlatokkal
Vilnius: Eugrimas, 2014

Laczházi A., Pribušauskaitė J., Ramonienė M.
Lietuvių kalbos gramatika su pratimais / Litván nyelvtan gyakorlatokkal
Lithuanian Language Grammar with Exercises (In Hungarian)
Vilnius: Eugrimas, 2014

A hagyományos litván nyelvtanok a nyelv grammatikai rendszerét a formától a jelentés felé haladva írják le. Az utóbbi időben azonban a litván idegen nyelvként, illetve anyanyelvként való oktatása kapcsán különösen hangsúlyossá vált a nyelv kommunikatív funkciója. Ennek megfelelően a cél már nem csupán a nyelv megismerése, hanem annak valódi kommunikációban történő használata.
Időről időre megfogalmazódnak olyan vélemények, hogy a kommunikációt szolgáló nyelvtanítás vagy nyelvtanulás nyelvtan nélkül is lehetséges. Ez téves elképzelés, amely tökéletesen ellentmond a kommunikatív módszer alapelveinek. A nyelvi kompetencia, amely elsősorban a nyelvtan ismeretét jelenti, a kommunikatív kompetenciák egyik alapvető eleme. Ugyanakkor a nyelvhasználó, a nyelvet tanuló számára nem az a legfontosabb, hogy felismerjen egy-egy nyelvtani formát, hanem sokkal inkább az, hogy képes legyen a kifejezni kívánt jelentéshez, tartalomhoz a megfelelő kifejezési módokat megtalálni és alkalmazni.

Ez az új típusú, gyakorlati litván nyelvtan a litván nyelv grammatikai struktúráját funkcionális szempontból mutatja be. A grammatikai rendszert nem szabályok jól meghatározott gyűjteményének tekinti, hanem egy olyan, a megismerés és a kommunikáció szolgálatába állítandó nyelvi eszközkészletnek, amely lehetővé teszi különböző jelentések megalkotását, kifejezését litván nyelven. Ebben a nyelvtanban a litván nyelv rendszere a jelentésből, a funkcióból kiindulva az adott funkció kifejezésére szolgáló nyelvi eszközök felé haladva bontakozik ki. Úgynevezett „aktív“ nyelvtan ez, a litván nyelvet szóban vagy írásban alkotó módon használók számára. Tartalmazza különböző absztrakt fogalmak (tér, cselekvés, állapot, idő, tulajdonság, mód, stb.) és kommunikációs szándékok (információ közlése, kérdezés, tagadás, álláspont, vélemény kifejtése, utasítás, kételkedés stb.) kifejezési lehetőségeit. Minden grammatikai jelenség tárgyalásakor a mai litván nyelvben leggyakoribb kifejezési eszközök kerülnek a középpontba. Az illusztrációként bemutatott példák jórészt a mai nyelvhasználatot reprezentáló forrásokból, például sajtótermékekből, rádió- és televízióműsorokból származnak, így ezeken az idézeteken keresztül nemcsak az írott, de a beszélt köznyelv jellegzetességei is megmutatkoznak.

Ramonienė M., Brazauskienė J., Burneikaitė N., Daugmaudytė J., Kontutytė E., Pribušauskaitė, J.
Lingvodidaktikos terminų žodynas
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012

Ramonienė M., Brazauskienė J., Burneikaitė N., Daugmaudytė J., Kontutytė E., Pribušauskaitė, J.
Lingvodidaktikos terminų žodynas
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012

Žodyne pateikiama diduma šiuolaikinės lingvodidaktikos bendrųjų ir specialiųjų terminų, apimančių sudėtingą kalbų mokymosi ir mokymo kompleksą ir jo sąsajas su kitais dalykais. Buvo surinkti jau vartojami lingvodidaktikos terminai, sukurti trūkstami anglų, prancūzų, vokiečių, rusų literatūroje vartojamų terminų lietuviški atitikmenys, sudaryta jų bendra sistema ir pateiktos visų terminų apibrėžtys 

Ramonienė M., Pribušauskaitė J.
Practical Grammar of Lithuanian
Vilnius: Baltos lankos, 2008

Ramonienė M., Pribušauskaitė J.
Practical Grammar of Lithuanian
Vilnius: Baltos lankos, 2008

Išleista „Practical Grammar of Lithuanian“. Tai į anglų kalbą išversta Meilutės Ramonienės ir Joanos Pribušauskaitės „Praktinė lietuvių kalbos gramatika“. Gramatiką išleido leidykla „Baltos lankos“. Ši knyga skirta tiems, kurie mokosi lietuvių kalbos gramatikos norėdami išmokti bendrauti.

Ramonienė M., Pribušauskaitė J.
Praktinė lietuvių kalbos gramatika
Vilnius: Baltos lankos, 2008

Ramonienė M., Pribušauskaitė J.
Praktinė lietuvių kalbos gramatika
Vilnius: Baltos lankos, 2008

Perleista pataisyta ir papildyta „Praktinė lietuvių kalbos gramatika“. Gramatikos autorės - Meilutė Ramonienė ir Joana Pribušauskaitė, gramatiką išleido leidykla „Baltos lankos“.

Tai funkcinė lietuvių kalbos gramatika, kur taikomas labiau komunikacinis nei struktūrinis požiūris į lietuvių kalbos gramatikos mokymąsi. Ši knyga skirta kalbos vartotojams, kalbėtojams ir rašantiems tekstus, kuriantiems kalbą, ji padės norimai reikšmei parinkti tinkamos raiškos būdus.

Stumbrienė V., Vilkienė L., Roebuck W.
365 lietuvių kalbos veiksmažodžiai / 365 Lithuanian Verbs
Vilnius: Tyto alba, 2008

Stumbrienė V., Vilkienė L., Roebuck W.
365 lietuvių kalbos veiksmažodžiai / 365 Lithuanian Verbs
Vilnius: Tyto alba, 2008

This book is designed to help all students of the Lithuanian language who are having trouble with verbs. We have selected 365 commonly-used Lithuanian verbs and allotted each of them a page on which all its forms are given as follows:

– the basic form of the verb in Lithuanian and English;
– the complete conjugation of the verb;
– the cases which are governed by the verb with examples;
– the prefixes which are used most frequently with the verb, with examples of usage in Lithuanian and English;
– the impersonal forms of the verb.

In order to speak, comprehend, write or read Lithuanian it is necessary to be familiar with a wide range of verbs and their forms, so below we discuss the Lithuanian verb system, showing how to construct the various forms of the verb and giving their meanings.

Ramonienė M., Pribušauskaitė J.
Praktinė lietuvių kalbos gramatika
Vilnius: Baltos lankos, 2004

Ramonienė M., Pribušauskaitė J.
Praktinė lietuvių kalbos gramatika
Vilnius: Baltos lankos, 2004

Ši praktinė lietuvių kalbos gramatika - naujo tipo lietuvių kalbos gramatika, pristatanti kalbos gramatinę sandarą funkciniu aspektu. Į kalbos gramatinę sistemą žvelgiama ne kaip į apibrėžtą taisyklių rinkinį, bet kaip į kalbos išteklius, leidžiančius kurti prasmes vartojant lietuvių kalbą kaip susižinojimo, bendravimo priemonę. Gramatikos adresatas - įvairių lygių, bet labiausiai - pažengusiųjų ir mokančiųjų lietuviškai lygio mokiniai, kurie jau geba lietuviškai bendrauti, bet stokoja bendro gramatinės sandaros vaizdo, gramatinės sinonimikos.

Prosniakova H., Stumbrienė V., Vilkienė L.
365 lietuvių kalbos veiksmažodžiai / 365 глаголов литовского языка
Vilnius: Homo liber, 2004

Prosniakova H., Stumbrienė V., Vilkienė L.
365 lietuvių kalbos veiksmažodžiai / 365 глаголов литовского языка
(In Russian)
Vilnius: Homo liber, 2004

Все согласятся, что, говоря на родном языке, мы совсем не задумываемся о том, какие части речи – имена существительные, прилагательные, местоимения и т. п., используем в своей речевой практике. В то же время очевидно, что при изучении любого языка вопросы морфологии существенно важны, так как умение правильно определять морфологические признаки слов, их грамматическую форму, взаимозависимость, роль в предложении в конечном счете „работает“ на уровень овладения языком. Опыт показывает, что камнем преткновения для многих, изучающих литовский язык, являются чаще всего глаголы. Эта часть речи активно используется говорящими и пишущими по – литовски, поэтому хорошее знание системы глаголов литовского языка жизненно необходимо.

Stumbrienė V., Vilkienė L., Roebuck W.
365 lietuvių kalbos veiksmažodžiai / 365 Lithuanian Verbs
Vilnius: Homo liber, 2002

Stumbrienė V., Vilkienė L., Roebuck W.
365 lietuvių kalbos veiksmažodžiai / 365 Lithuanian Verbs
Vilnius: Homo liber, 2002

This book is designed to help all students of the Lithuanian language who are having trouble with verbs. We have selected 365 commonly-used Lithuanian verbs and allotted each of them a page on which all its forms are given as follows:

– the basic form of the verb in Lithuanian and English;
– the complete conjugation of the verb;
– the cases which are governed by the verb with examples;
– the prefixes which are used most frequently with the verb, with examples of usage in Lithuanian and English;
– the impersonal forms of the verb.

In order to speak, comprehend, write or read Lithuanian it is necessary to be familiar with a wide range of verbs and their forms, so below we discuss the Lithuanian verb system, showing how to construct the various forms of the verb and giving their meanings.

Babickienė Z., Bareikytė A.
Lietuviškas paveikslėlių žodynas
Vilnius: Baltos lankos, 1996

Babickienė Z., Bareikytė A.
Lietuviškas paveikslėlių žodynas
(Lithuanian Pictorial Dictionary)
Vilnius: Baltos lankos, 1996

The present picture dictionary of the Lithuanian language is aimed at those willing to learn Lithuanian, the purpose being to help students of Lithuanian to build up their vocabulary. It may be used both by children and adults, by beginners or advanced learners of Lithuanian who want to brush up their language. The pictures will help to avoid difficulties in explaining the meanings of the words.

The entries are presented in thematic groups rather than alphabetical order, as this brings the vocabulary of the language closer to natural context and is considered to be an easier way to remember words denoting various realia.

The number of entries is about 2 000. 13 large thematic groups, e.g. the world, Lithuania, etc., are subdivided into smaller ones covering various objects and phe¬nomena of the surrounding reality. Words are chosen on the basis of frequency of usage as well as the practical experience of teaching foreigners Lithuanian. Each entry is marked for parts of speech.

Stumbrienė V.
Lūžis
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016

Stumbrienė V.
Lūžis
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva buvo imtasi peržiūrėti Lūžio aprašą, suderinti kintančios kalbos aspektus su gyvenimo aktualijomis, pritaikyti mokymo turinio elementus prie pasikeitusių gyvenimo realijų. Lūžio aprašą peržiūrėjo ir taisė ankstesnio leidinio autorė Virginija Stumbrienė. Dėl pakeitimų ir taisymų buvo diskutuojama lietuvių kalbos kaip svetimosios aprašų atnaujinimo darbo grupėje, kurioje kartu dirbo Joana Pribušauskaitė, Meilutė Ramonienė ir Loreta Vilkienė.

Ramonienė, M., Pribušauskaitė, J., Vilkienė, L.
Slenkstis
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016

Ramonienė, M., Pribušauskaitė, J., Vilkienė, L.
Slenkstis
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016

Slenkstis, the Threshold Level for Lithuanian, is the latest addition to the series of functionally oriented language descriptions inaugurated by the publication in 1974 by the Council of Europe of the original Threshold Level, produced by Dr J. A. van Ek on the basis of preliminary studies by members of the Expert Group set up to investigate the feasibility of a European unit-credit system for language learning by adults. The model has proved its vitality and usefulness over more than twenty years. Versions which have been published or are in preparation for over 21 European languages have provided a basis for the development of curricula, materials and examinations in many countries. The model itself has continued to develop, particularly in respect of its socio-cultural aspects and its handling of communication strategies. It has now been developed for three levels: Waystage, Threshold and Vantage, of which Threshold Level remains the central pivot of reference.

Ramonienė, M., Pribušauskaitė, J., Vilkienė, L.
Aukštuma
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016

Ramonienė, M., Pribušauskaitė, J., Vilkienė, L.
Aukštuma
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016

Aukštuma, the Vantage Level for Lithuanian, is the latest addition to the series of functionally oriented language descriptions inaugurated by the publication in 1974 by the Council of Europe of the Threshold Level, produced by Dr J.A. van Ek on the basis of preliminary studies by members of the Expert Group set up to investigate the feasibility of a European unit-credit system for language learning by adults. The model has proved its vitality and usefulness over more than twenty-five years. Versions which have been published or are in preparation for over 24 European languages have provided a basis for the development of curricula, materials and examinations in many countries. The model itself has continued to develop, particularly in respect of its socio-cultural aspects and its handling of communication strategies. It has now been developed for three levels: Waystage, Threshold and Vantage, of which Threshold Level remains the central pivot of reference.

Stumbrienė V.
Lūžis
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007

Stumbrienė V.
Lūžis
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007

Žemiausio (A1) lietuvių kalbos mokėjimo lygio aprašas

„Lūžis“ yra žemiausias kalbos mokėjimo lygis. „Lūžio“ lygio mokinių kalbos mokėjimo pagrindas - įsidėmėti posakiai, žodžiai, sakiniai. Šio lygio mokiniams įsiminti būtini posakiai, sakiniai yra nedalomi kalbos vienetai, tinkami susikalbėti kasdienėse situacijose. „Lūžio“ lygio mokiniai geba ne tik tenkinti savo kasdienes reikmes, bet ir, vartodami išmoktus posakius bei žodžius, naudodamiesi kitomis strategijomis, elgtis ir mažiau nuspėjamose situacijose. Šio lygio mokiniams dažnai reikia pašnekovo pagalbos. Pašne-kovas turi pakartoti, kalbėti neįprastai lėtai, pasitelkti gestus, bendraudamas turi būti labai atidus ir kantrus.

Ramonienė, M., Pribušauskaitė, J., Vilkienė, L.
Pusiaukelė
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006

Ramonienė, M., Pribušauskaitė, J., Vilkienė, L.
Pusiaukelė
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006

A2 kalbos mokėjimo lygio turinio aprašas.

„Pusiaukelė" yra pradedančiųjų mokymo ir mokymosi lygio aprašas, apibrėžiantis gebėjimus tų mokinių, kurie nori įgyti tik elementarius lietuvių kalbos kaip svetimosios pagrindus, įgalinančius patenkinti būtiniausius komunikacinius poreikius, vartojant kuo paprastesnes lingvistinės raiškos priemones įprasčiausiose gyvenimo situacijose, kurias lengviausia numatyti. Tokie gebėjimai galėtų būti pamatas siekti aukštesnio lygio, kuris yra aprašytas kaip „Slenkstis".

Ramonienė M., Narbutas E., Pribušauskaitė J., Skapienė S., Vilkienė L.
Slenkstis
Vilnius: Gimtasis žodis, 2002

Ramonienė M., Narbutas E., Pribušauskaitė J., Skapienė S., Vilkienė L.
Slenkstis
Antras pataisytas leidimas
Vilnius: Gimtasis žodis, 2002

Slenkstis, the Threshold Level for Lithuanian, is the latest addition to the series of functionally oriented language descriptions inaugurated by the publication in 1974 by the Council of Europe of the original Threshold Level, produced by Dr J. A. van Ek on the basis of preliminary studies by members of the Expert Group set up to investigate the feasibility of a European unit-credit system for language learning by adults. The model has proved its vitality and usefulness over more than twenty years. Versions which have been published or are in preparation for over 21 European languages have provided a basis for the development of curricula, materials and examinations in many countries. The model itself has continued to develop, particularly in respect of its socio-cultural aspects and its handling of communication strategies. It has now been developed for three levels: Waystage, Threshold and Vantage, of which Threshold Level remains the central pivot of reference.

Pribušauskaitė J., Ramonienė M., Skapienė S., Vilkienė L.
Aukštuma
Strasbourg: Council of Europe Press, 2000

Pribušauskaitė J., Ramonienė M., Skapienė S., Vilkienė L.
Aukštuma
Strasbourg: Council of Europe Press, 2000

Aukštuma, the Vantage Level for Lithuanian, is the latest addition to the series of functionally oriented language descriptions inaugurated by the publication in 1974 by the Council of Europe of the Threshold Level, produced by Dr J.A. van Ek on the basis of preliminary studies by members of the Expert Group set up to investigate the feasibility of a European unit-credit system for language learning by adults. The model has proved its vitality and usefulness over more than twenty-five years. Versions which have been published or are in preparation for over 24 European languages have provided a basis for the development of curricula, materials and examinations in many countries. The model itself has continued to develop, particularly in respect of its socio-cultural aspects and its handling of communication strategies. It has now been developed for three levels: Waystage, Threshold and Vantage, of which Threshold Level remains the central pivot of reference.

Narbutas E., Pribušauskaitė J., Ramonienė M., Skapienė S., Vilkienė L.
Slenkstis
Strasbourg: Council of Europe Press, 1997

Narbutas E., Pribušauskaitė J., Ramonienė M., Skapienė S., Vilkienė L.
Slenkstis
VilniusStrasbourg: Council of Europe Press, 1997

Slenkstis, the Threshold Level for Lithuanian, is the latest addition to the series of functionally oriented language descriptions inaugurated by the publication in 1974 by the Council of Europe of the original Threshold Level, produced by Dr J. A. van Ek on the basis of preliminary studies by members of the Expert Group set up to investigate the feasibility of a European unit-credit system for language learning by adults. The model has proved its vitality and usefulness over more than twenty years. Versions which have been published or are in preparation for over 21 European languages have provided a basis for the development of curricula, materials and examinations in many countries. The model itself has continued to develop, particularly in respect of its socio-cultural aspects and its handling of communication strategies. It has now been developed for three levels: Waystage, Threshold and Vantage, of which Threshold Level remains the central pivot of reference.

Hilbig I., Petrašiūnienė E., Pribušauskaitė J., Stumbrienė V., Tamošaitienė A., Valančiauskienė A., Vilkienė L.
Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys
Vilnius: Firidas, 2008

Hilbig I., Petrašiūnienė E., Pribušauskaitė J., Stumbrienė V., Tamošaitienė A., Valančiauskienė A., Vilkienė L.
Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys
Vilnius: Firidas, 2008

Leidinyje išsamiai aptariama, kaip aprašyti, planuoti, organizuoti svetimųjų kalbų mokymąsi, mokymą ir vertinimą. Jis skirtas įvairių sričių specialistams, susijusiems su kalbų mokymu, vadovėlių ir kitų mokomųjų priemonių rašymu, testavimu, svetimųjų kalbų mokytojų rengimu ir jų kvalifikacijos gerinimu; siekiama paskatinti apmąstyti darbo tikslus ir metodus, palengvinti įvairių šalių ir sričių specialistų bendradarbiavimą ir pasiūlyti vienodą pamatą programoms, testavimo sistemai kurti ir kvalifikacijoms apibūdinti.

Stumbrienė V.
Testo sandų ir užduočių rengimo klausimynai
Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008

Stumbrienė V.
Testo sandų ir užduočių rengimo klausimynai
Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008

(Par.) Pribušauskaitė J., Vilkienė L.
Kalbos testų ir jų užduočių rengimo gairės
Vilnius: Apostrofa, 2006

(Par.) Pribušauskaitė J., Vilkienė L.
Kalbos testų ir jų užduočių rengimo gairės
Vilnius: Apostrofa, 2006

Parengtos Europos kalbų testuotojų asociacijos (ALTE) darbų pagrindu. Leidinyje bendrais bruožais supažindinama su testų teorija, aptariami testų kūrimo etapai, pateikiama užduočių pavyzdžių.

Stumbrienė V.
Išlyginamųjų klasių ir išlyginamųjų mobiliųjų grupių lietuvių kalbos mokytojams
Vilnius: ŠAC, 2006

Stumbrienė V.
Išlyginamųjų klasių ir išlyginamųjų mobiliųjų grupių lietuvių kalbos mokytojams
Vilnius: ŠAC, 2006

Lietuvių kalbos mokėjimo A1, A2, B1 lygių turinio aprašas, skirtas bendrojo lavinimo mokykloms. Leidinys parengtas vykdant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos priemonę Įgyvendinti migruojančių šeimų vaikų ugdymo planą.

Kaladytė V., Kutanovienė E., Prosniakova H., Stumbrienė V., Vilkienė L
Mokyklinių brandos egzaminų rezultatai. Statistinė analizė. Kokybinė analizė
Vilnius, 2004

Kaladytė V., Kutanovienė E., Prosniakova H., Stumbrienė V., Vilkienė L
Mokyklinių brandos egzaminų rezultatai. Statistinė analizė. Kokybinė analizė
Lietuvių valstybinė kalba: tiriamasis darbas
Vilnius, 2004

Ramonienė M.
Valstybinės kalbos mokymo programa
Vilnius: Danielius, 1997

Ramonienė M.
Valstybinės kalbos mokymo programa
Vilnius: Danielius, 1997

Musteikienė I., Ramonienė M.
Valstybinė kalba nelietuvių mokyklose
Vilnius: Gimtasis žodis, 1996

Musteikienė I., Ramonienė M.
Valstybinė kalba nelietuvių mokyklose
Vilnius: Gimtasis žodis, 1996

Musteikienė I., Ramonienė M.
Valstybinės kalbos bendroji programa nelietuvių mokykloms
Vilnius: Leidybos centras, 1995

Musteikienė I., Ramonienė M.
Valstybinės kalbos bendroji programa nelietuvių mokykloms
Vilnius: Leidybos centras, 1995

Ramonienė M.
Trylika klausimų apie lietuvių kalbą / Dreizehn Tagen zur Litauischen Sprache
Vilnius: Lietuvos institutas, 2008

Ramonienė M.
Trylika klausimų apie lietuvių kalbą / Dreizehn Tagen zur Litauischen Sprache
Vilnius: Lietuvos institutas, 2008

Kasmetinei Londono kalbų mugei Lietuvos instituto iniciatyva vokiškai išleista nuotaikinga knygelė. Joje galima rasti atsakymų į klausimus apie lietuvių kalbos vartojimą ir vartotojus, mokymąsi, apie kalbos kilmę, ryšius su kitomis kalbomis ir kitus dalykus.