MAGISTRANTŪROS STUDIJOS
Tau įdomu, kiek platus šiuolaikinės lingvistikos pasaulis? Nori sužinoti, kuriose gyvenimo srityse taikomos lingvistikos žinios? Rinkis Taikomosios kalbotyros magistrantūros studijas.
Sėkmingai baigę Taikomosios kalbotyros studijas, Jūs
| gebėsite: | galėsite: |
|---|---|
| – kritiškai analizuoti taikomosios kalbotyros literatūrą, vertinti tyrimų pagrįstumą; – identifikuoti ir formuluoti problemas bei taikyti tarpdalykinius metodus, kad sėkmingai išspręstumėte mokslines ir praktines problemas; – argumentuoti mokslinę idėją ar požiūrį ir jį apginti; – savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus. |
– tęsti studijas humanitarinių ir socialinių mokslų doktorantūroje Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų –institucijose; – dirbti tiriamąjį, taikomąjį ir pedagoginį darbą mokslo, kultūros, švietimo, kalbos politikos srityse, žiniasklaidoje, knygų leidyboje; – taikyti žinias, įgytas kompetencijas ir gebėjimus kitose mokslo srityse, pvz., antropologijos, etnologijos, istorijos, sociologijos, psichologijos ir kt. |
Taikomosios kalbotyros studijos yra jungtinės Kalbotyros programos magistro studijų šaka.
Pagal jungtinę trijų specializacijų – bendrosios, taikomosios ir gretinamosios kalbotyros – studijų programą rengiami šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkantys aukštos kvalifikacijos kalbotyros specialistai, išmanantys šiuolaikinius įvairių kalbotyros sričių ir tarpdisciplininių tyrinėjimų metodus ir metodines strategijas, galintys analizuoti, vertinti, spręsti teorines ir praktines problemas, susijusias su kalbų ir visuomenės, švietimo bei kintančios kultūrinės ir socialinės tapatybės sampratomis.
PRIĖMIMAS
Priėmimo sąlygos nustatytos VU Senato patvirtintose Priėmimo į VU antrąją pakopą taisyklėse.
Stoti į Kalbotyros (taikomosios kalbotyros) magistrantūros studijas gali asmenys, iki stojimo įgiję universitetinio bakalauro laipsnį arba asmenys, įgiję profesinio bakalauro (kolegijos) laipsnį ir baigę papildomąsias studijas Vilniaus universitete.
Stojamasis balas formuojamas pagal formulę, kurią galima rasti Konkursinio balo sandaros lentelėje (žr. Kalbotyra (taikomoji kalbotyra).
Daugiau informacijos apie priėmimo sąlygas rasite čia.
STUDIJŲ PROGRAMA
Taikomosios kalbotyros privalomieji dalykai:
- Šiuolaikinės kalbotyros kryptys;
- Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai;
- Taikomoji kalbotyra;
- Sociolingvistika;
- Semantika ir pragmatika;
- Diskurso analizė;
- Tekstynų lingvistika;
- Psicholingvistika;
- Svetimųjų kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo teorija ir praktika;
- Magistro baigiamasis darbas.
Studentai gali rinktis šiuos pasirenkamuosius dalykus:
- Gramatikos teorija;
- Kalbos filosofija;
- Kalba ir kultūra;
- Kalba ir tapatybė;
- Kognityvinė lingvistika;
- Kontrastyvinė lietuvių–italų kalbų gramatika (italų k.);
- Leksikografija;
- Leksinė tipologija;
- Teismo lingvistika;
- Terminologija;
- Žodžių darybos teorija;
- Etimologija;
- Bendravimo psichologija ir kt.
Taip pat galima rinktis kitų studijų programų dalykus pagal individualųjį studijų planą.
Daugiau informacijos apie studijų programą galima rasti čia.
MAGISTRO DARBŲ SĄRAŠAS
2025 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Ignas Gutauskas | Akademinio rašymo prielaidos: išorinė perspektyva |
| 2. | Roberta Marčiulaitytė | Skundų žanrinė analizė |
| 3. | Sigita Razmutė | Norvegų kalbos kaip K2 mokymosi motyvacija |
| 4. | Guoda Stalgytė | Necenzūrinė kalba: vartojimas ir Lietuvos jaunimo nuostatos |
| 5. | Gedvilė Diržiūtė | Kurčiuosius vaikus auginančių šeimų kalbų politika |
2024 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Simona Aukštulevičiūtė | LGBTQ+ asmenų pozicija neapykantos raiškos atžvilgiu |
| 2. | Ahmed Faraz | Urdų kalbos gimtakalbių lietuvių kalbos išmokimo motyvacija |
| 3. | Lina Kalnaitytė | Jaunų lietuvių kilmės argentiniečių motyvacija mokytis lietuvių kalbos |
| 4. | Karolina Malakaitė | Lyčių reprezentacija lietuvių kalbos kaip svetimosios vadovėliuose ir mokytojų požiūris į ją |
| 5. | Milda Myštautaitė | Humoro laidų kuriamas kalbininkų ir kalbų politikos įvaizdis |
| 6. | Kamilė Pavydytė | ChatGPT generuojami iliustraciniai laukai: turinio ir kokybės analizė bei palyginimas su BLKŽ |
| 7. | Guoda Skripkauskaitė | Jaunų žmonių asocijuojama lyčių tapatybė |
2022 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Eglė Medžiūnaitė Žemaitienė |
Mylimųjų konceptai prancūzų šansonuose |
| 2. | Violeta Švaikovskaja | Zoomorfiniai frazeologizmai ispanų ir lietuvių kalbose |
| 3. | Ieva Pečiulytė Silaeva | Kalba ir tapatybė Lietuvos kurčiųjų bendruomenėje |
| 4. | Marta Marija Aleknavičiūtė | Socialinių veiksnių įtaka žodžių asociacijoms |
| 5. | Andrius Brazdžionis | Panevėžio kalbinis kraštovaizdis: neoficialieji užrašai |
| 6. | Akvilė Matulionytė | Neapykantos kalbos konceptas lietuvių jaunimo supratimu |
| 7. | Aleksandra Ivanauskaitė | Mandagumo vienaskaita ir daugiskaita dabartinėje lietuvių kalboje |
| 8. | Neringa Micutaitė | Kalbos redaktoriai: iššūkiai ir kalbinės nuostatos |
| 9. | Rugilė Miškinytė | Svetimosios kalbos nerimo ir motyvacijos sąsajos su lietuvių kalbos mokymusi |
| 10. | Simona Osipovaitė | Reemigravusių šeimų kalbinio elgesio, nuostatų ir tapatybės aspektai |
2021 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Ieva Ancevičiūtė |
11 klasių mokinių skaitymo gimtąja lietuvių kalba gebėjimai |
| 2. | Andrius Brazdžius | Multimodalinė metafora lietuviškos mados reklamoje |
| 3. | Ieva Mačiukaitytė | Kūrybiškumas ir žodžių daryba: pandemžodžių analizė konceptualiojo liejimo metodu |
| 4. | Edita Paškevičiūtė | Lietuvių kalbos kaip svetimosios žodyno gylis |
| 5. | Eva Praškevič | Lietuvos lenkų kreipimosi raiška lenkų ir lietuvių kalbomis |
2020 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Simona Juodžiukynaitė |
Ankstyvasis veiksmažodžio įsisavinimas: atvejo tyrimas |
| 2. | Giedrė Namikaitė | JAV lituanistinių mokyklų bendruomenių kalbinės nuostatos ir motyvacija |
| 3. | Saulė Nikartaitė | Kalbos ir tarmės konceptai. Skuodiškių atvejis |
| 4. | Austėja Sosnovskytė | Tradiciniai ir naujieji žmogų apibūdinantys palyginimai |
| 5. | Erika Taraškevičiūtė | Septintų klasių mokinių anglų kalbos veiksmažodžių vartosena |
| 6. | Giedrė Tiškevičiūtė | Kodų kaita tviterio lietuvių bendruomenėje |
| 7. | Ema Tolkačiovaitė | Lietuvių kalbos kaip svetimosios linksnio kategorijos įsisavinimas: du atvejai |
2019 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Karolina Andriuškevičiūtė |
Gimtakalbio lietuvio žodyno dydis |
| 2. | Donata Katinaitė | Kalbinis lietuvių mandagumas: atsisakymai |
| 3. | Ieva Kerzaitė | Vertinimo raiška „Literatūra ir menas“ interviu |
| 4. | Violeta Miliun | Kodų kaitos funkcijos skirtingų lyčių feisbuko paskyrose. Šalčininkų rajono atvejis |
| 5. | Miglė Macijauskaitė | Grasinimo raiška patyčių diskurse |
| 6. | Jolanta Vilkevič | Kinų ir lietuvių kalbų prašymai |
2018 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Monika Maldutytė |
Rytų aukštaičių šiaurės panevėžiškių pašnektės vartojimas socialiniame tinkle Facebook: atvejo tyrimas |
| 2. | Rusnė Izabelė Paulavičiūtė | Pabėgėlių įvaizdžio kalbinė raiška naujienų portale Delfi |
| 3. | Anželika Teresė | Meninės raiškos priemonės lietuvių gestų kalboje |
2017 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Agata Adamaitytė |
Moters konceptas lietuvių, lenkų, rusų kalbose ir kultūrose |
| 2. | Danutė Daučiūnaitė | Eufemizacija publicistinių straipsnių antraštėse |
| 3. | Karina Grigalytė | Vietos deiksė lietuvių ir italų kalbose |
| 4. | Greta Grigaliūnaitė | Skundo žanras kaip šnekos makroaktas |
| 5. | Joris Kazlauskas | Vyrų ir moterų emocijų raiška socialiniame tinkle Facebook |
| 6. | Vigailė Zurbaitė | Sakytinis akademinis diskursas: fizikų seminarų atvejis |
| 7. | Deimantė Žaliauskaitė | Parlamentinio diskurso analizė: galios ir solidarumo raiška |
2016 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Milda Bieliauskaitė |
Jaunimas ir tarmės: mokėjimas, vartojimas ir nuostatos. Pasvalio atvejis |
| 2. | Justina Bružaitė | Lietuvių kalbos kaip svetimosios gramatinės giminės kategorijos išmokimas: pradedančiųjų atvejo tyrimas |
| 3. | Inesa Didikaitė | Spontaniškos kalbos tempas: socialinių ir kalbinių kintamųjų tyrimas |
2015 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Beata Butkevičiūtė |
Lietuvių ir turkų kalbų deiktinių vietos prieveiksmių analizė |
| 2. | Rūta Angelė Vilkelytė | Poveikio priemonės socialinėse reklamose |
| 3. | Inga Daraškienė | Pokalbio strategijos vaikų kalboje |
| 4. | Ugnė Civilkaitė | Stabiliųjų žodžių junginių analizė |
| 5. | Ona Deveikytė | Viešųjų reguliacinių užrašų žanrinė analizė |
| 6. | Dovilė Vysockaja | Paslaugų srities pokalbių analizė: telekomunikacijų bendrovės atvejis |
| 7. | Eglė Bumblauskaitė | Žodžių krikščionybė, krikščionis, pagonybė, pagonis vartosena Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne |
| 8. | Kristina Brazaitė | Lietuvių kalbos veiksmažodžio išmokimo tyrimas: pradedančiųjų atvejis |
| 9. | Vilija Tauraitė | 2008–2009 m. ekonomikos krizės atspindys žiniasklaidoje ir jo ryšys su realia situacija |
2014 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Rūta Klimavičiūtė |
Teksto jungiklių vartojimo tendencijos, mokantis lietuvių kalbos kaip svetimosios |
| 2. | Giedrė Narbutaitė | Poetinės karo metaforos tyrimas istoriniame-grožiniame LDK Renesanso epochos naratyve ir jo pritaikymas mokykloje |
| 3. | Zoja Petrošiūtė | Parlamentinio diskurso analizė: kreipimosi raiškos kaita |
| 4. | Rasa Klebonaitė | Kalbinis Keturių Vilniaus gatvių kraštovaizdis |
| 5. | Evelina Gintvainytė | Moters įvaizdžio kaita žurnale „Moteris“ |
| 6. | Eglė Žurauskaitė | Įžeidimai Lietuvos politiniame diskurse |
2013 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Agnė Gilytė |
Lietuvių emigrantų kalbinis elgesys ir nuostatos: Vokietijos ir JAV atvejai |
| 2. | Rūta Kleniauskaitė | Lietuvių emigrantų kalbinis elgesys ir nuostatos: Vokietijos ir JAV atvejai |
| 3. | Diana Liepinytė-Kytrienė | Poveikio priemonės portalo „Delfi“ straipsnių antraštėse: asmens paminėjimo aspektas |
| 4. | Diana Manzak | Kalbos sampratos viešajame diskurse nepriklausomoje Lietuvoje |
| 5. | Vaida Pukenytė | Kalbėjimas vienu metu ir pertraukimai TV ir radijo pokalbių laidose 1960–2010 |
| 6. | Miglė Stundžytė | Mokytojų ir mokinių nuostatos kalbinės įvairovės atžvilgiu |
| 7. | Margarita Volodkienė | Ankstyvasis lietuvių kalbos sintaksės įsisavinimas |
2012 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Milda Prūsaitytė |
Marijampolės apskrities jaunimo nuostatos bendrinės kalbos ir tarmės atžvilgiu |
| 2. | Rita Norvaišienė | Kalbos Lietuvos miestuose: amžiaus veiksnys |
| 3. | Indrė Ulozaitė | Tipiški muzikantų sociolekto bruožai: Kauno muzikinio teatro atvejis |
| 4. | Juliana Matušionok | Kalbos ir tapatybės ryšys: trijų Šalčininkų šeimų atvejo tyrimas |
| 5. | Eglė Bernatavičienė | Kalbos Lietuvos miestuose: lyties veiksnys |
| 6. | Jovita Tartilaitė | Poveikio priemonės automobilių reklamose: lyties aspektas |
2011 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Salomėja Bandoriūtė |
Šiuolaikinių anekdotų tyrimas: pašaipos taikiniai ir kalbinė raiška |
| 2. | Reda Galinskaitė | Pokalbio strategijų analizė |
| 3. | Akvilė Grinevičienė | Klasės diskursas: sąveikos modeliai, jų raiška ir įtaka ugdymo procesui |
| 4. | Virginija Kiaušaitė | Slengo vartojimo tendencijos ir nuostatos: Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos atvejis |
| 5. | Kristina Navikaitė | Lingvistinis nemandagumas interneto komentaruose |
| 6. | Sigita Malmyga | Kreipimosi žodžių vartojimo tendencijos dabartinėje sakytinėje kalboje |
| 7. | Julija Mačiulytė | Emocijų raiška elektroniniame diskurse: politinių straipsnių komentarų analizė |
| 8. | Ramunė Surdokaitė | Komentarai Facebook’e: žanro analizė |
| 9. | Indrė Vainalavičiūtė | Leonido Donskio kalbos ypatybės ir jų vertinimas |
| 10. | Eglė Vaivadaitė-Kadi | Konceptualiosios metaforos Sigito Gedos Korano vertime |
2010 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Ieva Čereškaitė |
9–10 klasių mokinių su klausos negalia rašinių klaidų ypatumai |
| 2. | Ugnė Ežerinskaitė | Interneto komentuotojų nuostatos kalbos politikos atžvilgiu |
| 3. | Eglė Galubavičiūtė | Anglų kalbos įtaka moksleivių lietuvių kalbai: Vilniaus licėjaus Tartautinio bakalaureato klasės atvejis |
| 4. | Aurelija Meškerevičiūtė | Paauglio kalbinės raiškos priemonės elektroniniame diskurse: atvejo tyrimas |
| 5. | Beata Zaleskaja | Gimtosios (ispanų) kalbos įtaka besimokantiems lietuvių kalbos |
2009 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Jurgita Cesiūnaitė |
Svetimos kilmės leksika jaunimo žurnale „Panelė“ (1998-2000 m., 2005-2007 m.) |
| 2. | Kristina Jakaitė-Bulbukienė | Lingvistiniai virtualios „mamų“ bendruomenės diskurso bruožai |
| 3. | Irmantas Kuzas | Vaizdinės metaforos tekstas reklamoje adresanto ir adresato aspektu |
| 4. | Rokas Liutkevičius | Dabartinės šnekamosios lietuvių kalbos leksika Dabartinės lietuvių kalbos žodyne |
| 5. | Sigita Mažukėlytė | Sociokultūrinių realijų vertimas filmuose iš prancūzų į lietuvių kalbą |
| 6. | Milda Rutytė | Ankstyvasis Mažeikių miesto gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys |
| 7. | Asta Šalkauskaitė | Maloniniai ir pejoratyviniai kreipiniai folkloro tekstuose ir dabartinė jų vartosena |
| 8. | Lina Šepetytė | Kalbos etiketo formulės folkloro tekstuose ir dabartinė jų vartosena |
| 9. | Eglė Vaisėtaitė | Klasės diskurso ypatybės: galia ir solidarumas mokytojų amžiaus atžvilgiu |
| 10. | Lilija Zdramytė | Kalbinis elgesys ir nuostatos daugiakalbėje aplinkoje. Šalčininkų atvejis |
2008 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Andrius Bareikis |
Ankstyvasis kalbų mokymasis ir socialinė tapatybė Lietuvoje |
| 2. | Edita Laurinkienė | SMS žinučių kalba |
| 3. | Rima Pranaitytė | Lietuviškos alaus reklamos kalbos analizė |
| 4. | Vaida Ramanauskaitė | Rokiškio gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys |
| 5. | Ivona Sverženiuk | Socialinės aplinkos įtaka vaikų kalbinėms preferencijoms |
2007 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Viktorija Balčiūtė | Anglų ir lietuvių kalbų santykis kino anonsuose |
| 2. | Mariana Balionis |
Kalbinių kodų pasirinkimas daugiakalbėje šeimoje |
| 3. | Ana Charlapenko | Kodų kaita prekybos srityje |
| 4. | Agnė Dovidonytė | Pranešimo spaudai ypatybės |
| 5. | Rasa Fokaitė | Poveikio funkcija spaudos apžvalgose. Skyrybos stilistikos aspektas |
| 6. | Eva Ivanauskienė | Lietuvos politikų diskurso ypatumai |
| 7. | Mažena Moro-Lauš | Teismo diskurso ypatumai. Klausimų ir atsakymų specifika |
| 8. | Olga Novičkova | Straipsnių struktūra lietuviškuose moksliniuose leidiniuose |
| 9. | Raimonda Orentaitė | Sakytinės raiškos lietuvių (gimtąja ir negimtąja) kalba mokymo ypatumai |
| 10. | Jurgita Plačiakytė | Žinutė: teorija ir realybė |
| 11. | Inga Šadreikienė | Gydytojo ir ligonio diskurso ypatumai |
| 12. | Sandra Valuckaitė | Kalbėjimo strategijos pokalbių laidose |
| 13. | Jurgita Zaleckaitė | Terminų sinonimai techniniuose vertimuose (kompiuterijos sritis) |
2006 m. laida
| Studento vardas ir pavardė | Baigiamojo darbo pavadinimas | |
|---|---|---|
| 1. | Dalia Markevičiūtė |
Svetimųjų kalbų įtaka Vilniaus miesto viešiesiems užrašams |
| 2. | Gražina Nanevič | Kodų kaita jaunimo kalboje |
| 3. | Ilona Počikovskaitė | Asmeninių ir viešųjų SMS žinučių analizė: sakytinės/rašytinės kalbos bruožai |
| 4. | Vilija Sereikaitė | Leksiniai variantai vaidybinių filmų vertimuose |
| 5. | Edita Stankevičiūtė | Svetimųjų kalbų įtaka Vilniaus miesto viešiesiems užrašams |
| 6. | Ada Stankūnaitė | Svetimosios kalbos žodyno mokymas: tendencijos ir poreikiai |
STUDENTŲ ATSILIEPIMAI
2021 m. laida
Ieva Ancevičiūtė
Taikomosios kalbotyros studijas rekomenduočiau siekiantiems kokybiško mokslo, besidomintiems kalba ir tuo, kaip ji veikia, kaip yra susijusi su visuomene, kasdieniu gyvenimu, tapatybe, taip pat norintiems dirbti su kompetentingais dėstytojais, savo srities specialistais. Taikomąją kalbotyrą rekomenduočiau ir dėl to, kad visų studijų metu atsižvelgiama į studentų nuomonę bei poreikius, taip kuriamas kokybiškas į studentus orientuotas mokymo(si) procesas.
Ieva Mačiukaitytė
Taikomosios kalbotyros studijas tikrai rekomenduočiau, ypač tiems, kurių bakalauro studijos nesusijusios su filologija – taip magistro studijos suteiks daugiau atradimo ir netikėtumo džiaugsmo. Be to, dėl taikomosios kalbotyros esminio objekto -- kalbos ir kasdienio gyvenimo ryšio, kitų disciplinų studentams kalbotyrą pamilti bus net lengviau.
Edita Paškevičiūtė
Jei domina tai, kaip kalba veikia mūsų smegenyse ir visuomenėje, nuoširdžiai rekomenduoju Taikomosios kalbotyros studijas. Nors studijos nėra lengvos, tačiau nesigailiu nei vienos akimirkos ir dėl to esu dėkinga tiek dėstytojams, tiek kurso kolegėms. Dėstytojų padedama sužinojau, kaip tinkamai mokyti(s) kalbos, kaip kalba funkcionuoja kuriant socialinius ryšius, atskleidžia tapatybę, nuostatas, be to, kaip kalbą galima tirti ne tik kokybiniais, bet ir kiekybiniais metodais. Kurso kolegės, besidalindamos savo požiūriu į studijuojamas temas, žavėdavo ir skatindavo pasitempti, praplėsti akiratį. Džiaugiuosi, kad baigiau būtent Taikomosios kalbotyros studijas.
Eva Praškevič
Visiems, kurie domisi kalba rekomenduočiau Taikomosios kalbotyros studijas, nes būtent šių studijų metu sutikau daug profesionalių ir puikių dėstytojų, kurie skatino domėtis, diskutuoti ir atrasti, o tai ir yra svarbiausia studijų proceso dalis.
2019 m. laida
Donata Katinaitė
Džiaugiuosi, kad studijavau taikomąją kalbotyrą. Tai studijos, kurių metu sužinojau daug dalykų apie kalbą ir geriau supratau žmonių verbalinę komunikaciją. Per dvejus metus dirbome labai daug – rašėme rašto darbus, ruošėme pristatymus, atlikome empirinius tyrimus, skaitėme ir gilinomės į teorinę literatūrą seminarams. Nors didelis darbų krūvis kėlė iššūkių, nenorėjau, kad būtų buvę kitaip – studijuoti buvo be galo įdomu ir naudinga, be to, kalba yra toks reiškinys, kurio taip greitai ir paprastai nepažinsi. Džiaugiuosi puikiais ir profesionaliais dėstytojais, kurie skatino kritiškai mąstyti, analizuoti, kvietė diskutuoti ir visada mielai konsultuodavo.
Ieva Kerzaitė
Taikomosios kalbotyros programos magistro studijos Vilniaus universitete buvo įdomios; gausios diskusijų, aktualios tematiškai, skatinančios reikšti nuomonę, požiūrį. Galbūt, kai kuriems dalykams pritrūko didesnio sudominimo pačiu dalyku, kilo klausimas ar tai tikrai yra aktualu, norėjosi didesnio ir įvairesnio pasirenkamųjų dalykų sąrašo. Tačiau, studijomis VU džiaugiuosi, nes dalykai buvo glaudžiai susiję su taikomąja kalbotyra, gerą įspūdį paliko svetimųjų kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo teorija ir praktika, taip pat patiko ir lingvistinės pragmatikos, kalbos ir tapatybės, semantikos, psicholingvistikos studijų dalykai.
Violeta Miliun
Taikomosios kalbotyros magistro studijos man asmeniškai buvo labai įdomios (ypač dėstomų dalykų atžvilgiu), pilnos netikėtumų bei naujų patirčių. Nepasakyčiau, kad viskas buvo lengva. Dažnai studijos reikalaudavo ryžto, kantrybės, kruopštumo, kritinio mąstymo. Sunku buvo išsilaikyti, pasiekti pabaigą, nugalėti savyje tvyrantį abejonės ir baimės šešėlį. Galiausiai nuolatinis darbas ir užsispyrimas padėjo įveikti visas akademines kliūtis.
Man labai patiko studijuoti taikomąją kalbotyrą, nes šių studijų dėka pažinau daugybę įkvepiančių bei palaikančių žmonių, tiek tarp kurso draugų, tiek tarp dėstytojų. Be to, atsiskleidžiau kaip asmenybė. Tapau drąsesnė, išbandydama save įvairiausiuose vaidmenyse: dėstytojos, vertėjos, tyrėjos, mokslininkės. Kiekvienas magistro studijų mėnuo man kažkuo įsiminė. Kai kuriais atvejais studijos man sukeldavo šypseną, kai kuriais – tylų liūdesį ir kruopelytę nusivylimo dėl to, kad galbūt kai ko nespėjau padaryti arba per mažai stengiausi geresniam rezultatui pasiekti.
Universitetas ir studijos buvo man antrieji namai, ir visada juos prisiminsiu kaip patį geriausią savo gyvenimo laikotarpį. Nežinau, kas nutiks po diplomų įteikimo iškilmių, kur likimo keliai mane nuves. Tikiuosi, kad naujas etapas bus ne mažiau įspūdingas ir nuostabus kaip bakalauro ir magistro studijų laikotarpis, kad turėsiu galimybę kurioje nors srityje pritaikyti gautas žinias. Pažadu, kad labai stengsiuosi!
2017 m. laida
Karina Grigalytė
Mano situacija universitete gerokai skyrėsi nuo mano bendrakursių. Pabaigusi pirmą semestrą Filologijos fakultete, išvykau du kartus pagal Erasmus+ programą studijuoti į Italiją. Taigi, užsienyje praleidau metus. Grįžusi, sukauptų kreditų perviršį panaudojau padengti kitiems dviems universitetiniams dalykams, todėl paskutinį studijų semestrą paskaitų neturėjau ir ramiai rašiau baigiamąjį darbą.
Iš viso šito reikia suprasti, kad fakultete praleidau tik pusmetį, įgijau tarptautinės patirties, tačiau vis tiek pabaigiau Taikomosios kalbotyros studijų programą. Esu be galo dėkinga dėstytojams ir katedros administracijai už tai, kad nė karto nesuabejojo mano pasirinkimu išvykti ir iki galo tikėjo, kad parašysiu baigiamąjį darbą. Tai man suteikė galimybę surinkti tiriamąją medžiagą užsienyje ir parašyti puikų baigiamąjį darbą.
Iš to vieno fakultete praleisto semestro išlikę patys gražiausi prisiminimai. Dėstytojai labai draugiški studentams, skatina mąstyti, reikšti nuomonę, dalyvauti diskusijose. Taip, dirbi reikėjo tikrai daug, kartais rašto darbai vargindavo, bet visgi niekad nesigailėjau pasirinkusi šią studijų programą. Iki pat šiol savo draugams sakau, kad psicholingvistika buvo pats įdomiausias dalykas, kurį yra tekę studijuoti per visus 6 universitete praleistus metus.
Agata Adamaitytė
Taikomosios kalbotyros studijų programoje teigiama, kad studentai, baigę šias studijas, gebės kritiškai analizuoti taikomosios kalbotyros literatūrą, vertinti tyrimų pagrįstumą; identifikuoti ir formuluoti problemas bei taikyti tarpdalykinius metodus, norėdami sėkmingai išspręsti mokslines ir praktines problemas; argumentuoti mokslinę idėją ar požiūrį ir jį apginti; savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus. Iš tiesų taikomosios kalbotyros studentas gauna kur kas daugiau. Paminėtinas šiltas, geras Lituanistinių studijų katedros dėstytojų požiūris į studentą, lemiantis didėjančią motyvaciją mokytis, ištvermę ir pasitikėjimą savimi. Studijų metu rašoma nemažai rašto darbų, skatinama dirbti grupėse, rengti pristatymus, skaitoma daug mokslinės literatūros anglų kalba. Tokiu būdu gerinamos anglų kalbos žinios, įveikiamos viešojo kalbėjimo baimės, įgyjama patirties rašant mokslinius darbus ir išmokstama dirbti kolektyve.
Baigusi lietuvių filologijos ir lenkų kalbos pirmosios pakopos studijų programą nusprendžiau tęsti studijas ir pasirinkau taikomąją kalbotyrą, kuri gerokai praplėtė mano žinias apie kalbos mokslą. Vis dėlto magistro darbą nusprendžiau rašyti iš kognityvinės etnolingvistikos mokslo srities ir gavau katedros palaiminimą.
Nuoširdžiai dėkoju Lituanistinių studijų katedros dėstytojams, darbuotojams už įvairiapusį palaikymą, skatinimą tobulėti, siekti savo užsibrėžtų tikslų ir svajonių, pagalbą ir patarimus, taip pat už galimybę dalyvauti mokslinėje veikloje.
2012 m. laida
Eglė Bernatavičienė
Smagiausia tyrinėti sritis, susijusias su kalba ir kasdieniu visų mūsų gyvenimu. Atrasti, sužinoti, patirti...
Sunkiausia – bemiegės naktys rašant magistro darbą.
Rita Norvaišienė
Smagiausia buvo bendradarbiavimas su dėstytojais, pati atmosfera ir palaikymas. Apskritai įdomios ir naudingos studijos.
Sunkiausia buvo per didelis krūvis, bet viskas įveikiama.
Juliana Matiušenok
Kad ir kas nutiktų mokslo metu, niekada nepasiduokite, nors padėtis atrodys košmariška.
Milda Prūsaitytė
Smagiausia – bendravimas su grupe, geri dėstytojai.
Sunkiausia – paskaitos. Iš tiesų visos studijos buvo smagios. Sunkumų buvo šiek tiek, bet įdomios bei praktiškos paskaitos viską atpirko. Dveji metai, kurie tikrai pakeitė mano gyvenimą.
Indrė Ulozaitė
Smagiausia – galimybė reikšti savo nuomonę, atlikti kūrybiškas užduotis, bendrauti su dėstytojais ir grupės draugais.
Sunkiausia – kartais didelis krūvis.
Jovita Tartilaitė
Mielas žmogau, jei jau patekai čia, žinok, kad bus visko. Sunkiausia bus prisiversti eiti į tas paskaitas, kurios Tau dėl kažkokių subjektyvių priežasčių atrodys ne per daug naudingos, tačiau eik į jas, nes pabaigęs suprasti, kad kiekviena jų – geriausia, kas galėjo nutikti. Tai ir yra smagiausia.
2011 m. laida
Sigita Malmyga
Taikomosios kalbotyros studijos skirtos tiems, kurie kelia aukštus reikalavimus sau, studijų kokybei ir dėstytojams. Pasirinkę šias studijas, įgysite taikomojo pobūdžio žinių apie kalbą ir jos vartojimą, tuo pačiu susidarysite platų vaizdą apie komunikacijos procesą ir jo dalyvius. Studijų metu intensyviai dirbsite visą semestrą, o ne vien paskutinę naktį prieš egzaminą. Skaitysite mokslinius straipsnius, atliksite su kalbos vartojimu susijusius tyrimus, ruošite jų ir kitokius pristatymus, klausysite užsienio šalių dėstytojų ir kitų kviestinių svečių pranešimus. Palaipsniui įgysite ne tik su dėstomais dalykais susijusių žinių, bet ir ugdysite kitokius gebėjimus, kurie tikrai pravers veikliai dinamiškai asmenybei.
2008 m. laida
Kristina Jakaitė-Bulbukienė
Iš pačių pradžių noriu pasakyti, kad studijuoti man patiko ir buvo įdomu. Patyriau mokymosi malonumą :) Kadangi tarp bakalauro studijų ir magistrantūros buvo nemaža pertrauka, prieš stodama ilgai rinkausi, kur stoti, skaičiau įvairių galimų studijų programas ir klausiausi atsiliepimų. Norėjau, kad studijos nors kiek sietųsi su darbu ir, kas buvo dar svarbiau, su realiu gyvenimu. Labiausiai svarsčiau tarp leidybos ir taikomosios kalbotyros. Leidyba į akį krito todėl, kad dirbau leidybinėje įmonėje, atrodė, kad galėsiu pritaikyti savo naujas žinias. Vis dėlto apsisprendžiau stoti į taikomąją kalbotyrą, nes programa pasirodė įdomesnė, be to, nenorėjau per daug nutolti nuo to, ką mokiausi bakalauro studijose. Manau, taikomoji kalbotyra puiki išeitis tiems filologams, kurie nori mokytis ko nors naujo, bet pernelyg toli nenueiti nuo to, ką baigė. Tikrai nesigailiu, buvo įdomu sužinoti, kaip mes kalbame, kaip išmokstame svetimos kalbos, kodėl kai kuriuos dalykus laikome mandagesniais, kaip keičiame temą, kas yra geras testas, kaip formuojasi visuomenės kalbinės nuostatos, kas yra pidžinas, ar tikrai moterys kalba daugiau, ar dvynukai sukuria savo atskirą kalbą, kur smegenyse yra tie centrai, kurie atsakingi už kalbėjimą ir suvokimą ir t. t. Kalbant apie šias magistrantūros studijas, būtina paminėti ir gerą ir šiltą dėstytojų požiūrį į studentus :) Tai tikrai labai svarbu, gerina mokymąsi ir didina motyvaciją, kai reikia derinti kelis dalykus: mokslą, šeimą ir darbą.
Asta Šalkauskaitė
Taikomosios kalbotyros studijų programa iš tiesų yra verta dėmesio, įdomi, verta studijuoti. Ši studijų programa skiriasi nuo tradicinės kalbotyros studijų, nes orientuojasi į dabartinį gyvenimą, dabartinę kalbos vartojimo situaciją bei poreikius. Studijos vertingos tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu.
Studijos truko dvejus metus, kurie tikrai neprailgo. Buvo nemažai įdomių dalykų. Studijuojant visada svarbu, kokia aplinka, dėstytojai tave supa. Reikia pasakyti, kad Lituanistinių studijų katedra tikrai labai rūpinasi savo studentais, rengia posėdžius įvairiais klausimais, klausia studentų nuomonės ir stengiasi į ją atsižvelgti. Labai gerai tai, kad katedra nėra atitrūkusi nuo savo studentų. O patys studentai nesijaučia pamiršti.
Taikomosios kalbotyros studijos naudingos dar ir tuo požiūriu, kad čia galima gilinti anglų kalbos žinias, nes dauguma skaitomų tekstų yra anglų kalba. Jei tektų iš naujo pasirinkti, ar studijuoti tradicinę kalbotyrą ar taikomąją, nedvejodama pasirinkčiau pastarąją.“
Lina Šepetytė
Baigus bakalauro studijas (lietuvių filologiją Vilniaus universitete), teko pasirinkti, ar studijuoti lietuvių kalbotyrą ar taikomąją kalbotyrą. Dabar tikrai nesigailiu, kad pasirinkau būtent taikomąją kalbotyrą, nes ši kryptis, specialybė yra pakankamai nauja, orientuota daugiau į praktiką nei į „sausą“ teoriją. Be to, labai gerai patobulinau užsienio (anglų kalbos) įgūdžius, nes praktiškai visi skaitomi straipsniai, knygos, reikalingos įsisavinti kurso medžiagą, buvo anglų kalba.
Visi šie dveji metai buvo naudingi, įdomūs, prasmingi. Be to, Lituanistinių studijų katedra labai draugiška studentams, visada pataria, globėjiškai suteikia reikiamos informacijos. Studentai įtraukiami į katedros organizuojamus tyrimus, o tai išties gera patirtis.
Rokas Liutkevičius
Taikomosios kalbotyros studijos Vilniaus universitete – tiesiausias kelias pažinti pasaulį per kalbą.
Šią magistrantūros studijų programą rekomenduočiau pasirinkti visiems, kurie siekia įgyti plataus pobūdžio universitetinį išsilavinimą, pritaikomą bet kokioje profesinėje veikloje. Tie, kurie nori patys įsitikinti, jog kalbos mokslai gali būti be galo įdomūs ir visapusiškai naudingi, turėtų nedelsdami rinktis taikomosios kalbotyros magistrantūrą VU.
Eglė Vaisėtaitė
Įprasta kalbą sieti su įvairiomis taisyklėmis, su tuo, kokia ji turėtų būti. Taikomosios kalbotyros studijos žavi tuo, kad į kalbą ir kalbėjimą žiūrima truputėlį kitais aspektais. Kodėl pasakymas buvo suformuluotas vienaip, o ne kitaip ir ką tai keičia komunikacijos procese? Kuo skiriasi įvairių tautybių žmonių kalbinė raiška ir nuo ko tai priklauso? Apie tai ir daug daugiau įdomiai kalbama diskurso analizės, pragmatinės lingvistikos, sociolingvistikos, psicholingvistikos ir kitų paskaitų metu.
2007 m. laida
Ar verta studijuoti TK magistrantūroje?
Agnė Dovidonytė
Studijuoti verta, nes su kalba (realia, gyvenimiška) teko susipažinti iš tikrųjų.
Inga Šadreikienė
Su tiesioginiu darbu susijusios anglų kalbos žinios, gautos šiose studijose. O ir šiaip smagu žinoti, kad žodis – tikra galia. Be to, buvusio darbo gydytojai labai domėjosi mano magistriniu darbu, jiems patiko.
Rasa Fokaitė
Buvo labai įdomios studijos. Vertingos tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Manau, kad gautas žinias panaudoju ne tik darbe, kadangi patobulinau ir bendravimo įgūdžius. Darbe tenka bendradarbiauti su kolegomis dokumentų rengimo, reklamos, mokymų klausimais. Tenka organizuoti renginius ir vesti susirinkimus. Tad kalbos žinias naudoju kaip kompleksinę priemonę įvairiose situacijose.
Mažena Moro–Lauš
Tikiuosi grįžusi į darbą mokykloje panaudoti klausytų kursų žinias: kaip mokyti kalbų (pratimų kūrimas, vertinimas), kaip kurti testus ir pan.
Eva Ivanauskienė
Studijuoti buvo naudinga, įdomu. Diskurso žinias kiekvieną dieną naudoju savo darbe.