Lituanistinių studijų katedra

VEIKLA

Lituanistinių studijų katedra dirba mokslinį tiriamąjį, taikomąjį ir pedagoginį darbą.

PEDAGOGINĖ VEIKLA

Pedagoginio darbo tikslai:

• Įgyvendinti taikomosios kalbotyros magistro studijų programą, dėstyti taikomosios kalbotyros dalykus: taikomąją kalbotyrą, sociolingvistiką, psicholingvistiką, pragmatiką, diskurso analizę, lingvistinę pragmatiką, svetimųjų kalbų mokymo(si) teoriją ir praktiką, tekstynų lingvistiką ir kt.
• Pagal europinius lygius (A1, A2, B1, B2, C1 ir C2) mokyti lietuvių kalbos ir supažindinti su Lietuvos sociokultūrinėmis aktualijomis užsieniečius. Šių kursų klausytojus mokyti lietuvių kalbos gramatikos, leksikos, sakytinio ir rašytinio teksto supratimo, sakytinės ir rašytinės komunikacijos, etnokultūros ir kt.
• Vilniaus universiteto studentams dėstyti taikomojo pobūdžio dalykus: normos teoriją ir praktiką, teksto redagavimą, mokslinio teksto rašymą, retoriką, stilistiką, testavimo teoriją ir praktiką, svetimųjų kalbų dėstymo metodiką ir kt.
• Padėti kelti mokytojų ir užsienio universitetų dėstytojų, mokančių lietuvių kalbos, kvalifikaciją. Katedros darbuotojai kviečiami skaityti paskaitų Lietuvoje ir už Lietuvos ribų gyvenantiems pedagogams.

MOKSLINĖ VEIKLA

• Lituanistinių studijų katedros mokslo tiriamojo darbo tema – „Kalbų vartosena ir mokymas(is)“. Šio tiriamojo darbo tikslas – analizuoti realią kalbų bei jų atmainų vartoseną. Atliekami įvairūs sociolingvistiniai tyrimai, vykdomi projektai.
• Mokslinė veikla atsispindi straipsniuose, monografijose, studijose, publikacijose ir kituose leidiniuose.
• Katedra rengia vadovėlius, metodinę medžiagą ir kitas mokymo priemones studentams, mokiniams, mokytojams ir dėstytojams. Katedra aktyviai rengė lietuvių kalbos mokėjimo lygių aprašus: „Lūžis“,„Slenkstis“,„Pusiaukelė“, „Aukštuma“.
• 2007 m. vasario 5 d už taikomosios mokslinės veiklos darbą – ciklą „Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas: situacijos tyrimas, metodika ir jos taikymas (1995–2005 m.)“ Lituanistinių studijų katedros darbuotojoms Joanai Pribušauskaitei, Meilutei Ramonienei, Virginijai Stumbrienei ir Loretai Vilkienei Lietuvos mokslo premijų komisija skyrė 2006 m. Lietuvos mokslo (taikomieji mokslai) premiją.

KONFERENCIJOS, PROJEKTAI, DALYVAVIMAS ORGANIZACIJŲ VEIKLOJE

• Lituanistinių studijų katedra organizuoja taikomosios kalbotyros konferencijas, katedros darbuotojai dalyvauja jų mokslinių interesų sričių konferencijose.
• Katedra dalyvauja moksliniuose ir švietimo projektuose. Bendradarbiaujama ne tik su Lietuvos mokslo ir švietimo įstaigomis, bet ir su užsienio institucijomis.
• Lituanistinių studijų katedra yra ALTE (Europos kalbos testuotojų asociacija / Association of Language Testers in Europe) narė. Ši organizacija jungia tuos, kurie organizuoja svetimųjų kalbų testavimą. Vadovaudamiesi ALTE nuostatomis, LSK darbuotojai 2004–2005 metais sukūrė Valstybinės kalbos kategorijų testų modelius, nuolat dalyvavo ir užduočių rengimo darbuose. Pačius egzaminus vykdė Pedagogų profesinės raidos centras, o vėliau – Nacionalinis egzaminų centras. Taip pat LSK darbuotojai taiko ALTE nuostatas rengdami kalbos mokėjimo lygių egzaminus, stojamąją įskaitą asmenims, baigusiems ne Lietuvos švietimo sistemos mokymo įstaigas ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.
• Katedros darbuotojai aktyviai dalyvauja Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos (LITAKA) veikloje. Prof. dr. Meilutė Ramonienė yra šios asociacijos valdybos pirmininkė ir prezidentė.

DISERTACIJOS

APGINTOS DISERTACIJOS 

	Disertacija	Metai	Vadovas
Aušra Valančiauskienė	Enciklopedinės žinios dvikalbiuose lingvistiniuose žodynuose	2022	prof. dr. Danguolė Melnikienė
Eglė Vaisėtaitė-Žiūkė	Žodyno atricija Airijos lietuvių kalboje	2021	prof. dr. Loreta Vilkienė
Eglė Žurauskaitė	Kalbinis nemandagumas politiniuose TV debatuose	2021	prof. dr. Meilutė Ramonienė
Justina Bružaitė–Liseckienė	Objekto raiška lietuvių kalboje – rusiškų gimnazijų moksleivių atvejis	2021	prof. dr. Loreta Vilkienė
Justina Mandravickaitė	Kalbinė funkcinių stilių raiška: kiekybinė požymių analizė	2020	doc. dr. Loreta Vilkienė
Eglė Vaivadaitė-Kaidi	Konceptualiosios metaforos raiškos kaita katalikiškuose XIX–XX a. Biblijos vertimuose į lietuvių kalbą	2018	prof. dr. Meilutė Ramonienė
Kristina Jakaitė-Bulbukienė	Lietuvių emigrantų šeima: kalba ir tapatybė	2015	prof. dr. Meilutė Ramonienė
Gintarė Žalkauskaitė	Idiolekto identifikacinės vertės požymiai elektroniniame diskurse	2012	doc. dr. Loreta Vilkienė
Inga Hilbig	Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai	2010	doc. dr. Meilutė Ramonienė
Eglė Gudavičienė	Lietuvių kalbos direktyvai	2007	prof. dr. Evalda Jakaitienė
Vaida Našlėnaitė Eberhardt	Priežasties ryšiai įvairiose lietuvių kalbos sintaksės pakopose	2002	prof. dr. Vitas Labutis
Loreta Vilkienė	Lingvistiniai dialogo aspektai	2000	prof. dr. Irena Musteikienė
Irena Kruopienė	Bendrinės lietuvių kalbos veiksmažodžio šaknies struktūra	2000	prof. dr. Aleksas Girdenis

RENGIAMOS DISERTACIJOS

Doktorantas	Disertacija	Vadovas
Ieva Ancevičiūtė	Lietuvių kalbos kaip negimtosios žodyno gylis	prof. dr. Loreta Vilkienė
Inga Daraškienė	Vilniaus kalbinis kraštovaizdis	prof. dr. Meilutė Ramonienė
Aurelija Meškerevičiūtė	Afazinės lietuvių kalbos veiksmažodžio agramatizmo požymiai	prof. dr. Loreta Vilkienė
Anželika Teresė	Lietuvių gestų kalbos poezijos raiška	prof. dr. Loreta Vilkienė

SU MUMIS DIRBO

Buvę darbuotojai	Mokslinių interesų sritys
DOCENTAI
Dr. Bronė Stundžienė	Lietuvių folkloras Etnokultūra Dainų poetika
LEKTORIAI
Ramutė Bingelienė	Lingvistinė pragmatika Diskurso analizė Akademinis skaitymas ir rašymas Lingvodidaktika Kalbų testavimas
Aurelija Kaškelevičienė	Lingvodidaktika Lietuvių kalbos kaip svetimosios dėstymo metodika Kalbų testavimas Lituanistinis švietimas užsienyje
Elvyra Kutanovienė	Sociolingvistika Kalbos kultūra Kalbos dėstymo metodika Testavimas
Joana Pribušauskaitė	Lingvodidaktika

ISTORIJA

PRADŽIŲ PRADŽIA

Lituanistinių studijų katedra savo pirmuosius žingsnius žengė 1990 m.

Jos atsiradimas glaudžiai susijęs su permainomis Lietuvos Respublikoje. Atgavus Nepriklausomybę, stengtasi rasti būdų ir priemonių į naujai besikuriančią visuomenę integruoti Lietuvoje gyvenančius kitakalbius. Atsivėrus sienoms ir užsimezgus ryšiams su užsieniu, lietuvių kalba tapo tiltu tiems, kurie norėjo iš arti susipažinti su mūsų šalimi.

Iki 1990 m. lituanistika VU Filologijos fakultete rūpinosi dvi katedros – Baltų filologijos ir Lietuvių kalbos. Jos rengė specialistus lituanistus ir dvi vasaras organizavo stovyklas Rytų Lietuvos vaikams – ruošė juos stojamiesiems egzaminams į universitetą. Rytų Lietuvos moksleivių ir užsieniečių susidomėjimas lietuvių kalba augo, todėl buvo pradėtos svarstyti lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo galimybės Filologijos fakultete.

Doc. Kęstutis Urba, tuo metu Filologijos fakulteto dekanas, prisimena, kad pirmiausia buvo sumanyta įkurti lietuvių kalbos mokymo centrą Rytų Lietuvos moksleiviams, o užsieniečiams siūlyti vasaros kursus. Tačiau po svarstymų ir diskusijų, kurias inicijavo jis pats ir tuometė Lietuvių kalbos katedros vedėja prof. Evalda Jakaitienė, buvo nuspręsta steigti naują lituanistinę katedrą. Šį sumanymą palaikė prorektorius Rolandas Pavilionis, neprieštaravo universiteto rektorius Jonas Kubilius, todėl 1990 m. specialiu nutarimu buvo įteisinta Praktinės lietuvių kalbos katedra.

1992 m. katedros pavadinimą nutarta pakeisti paaiškėjus, kad pastarasis neatspindi katedros veiklos: čia mokoma ne tik kalbos, bet ir supažindinama su Lietuvos kultūra, istorija, politika. Tada katedra buvo pavadinta Lituanistinių studijų katedra – taip ji tebevadinama iki šiol.

---

SVARBIOS DATOS 

• Nuo 1990 m. įsikūrusi Lituanistinių studijų katedra perėmė lituanistinių Vasaros kursų organizavimą.

• Nuo 1990 m. pagal specialią programą organizuotos studijos baigusiems nelietuviškas mokyklas ir norintiems studijuoti lietuvių filologiją. Nuo 2002 m. ši speciali programa pertvarkyta į vienerių metų studijas. Šios studijos baigtos organizuoti 2004 m.

• Nuo 1992 m. organizuojamos I, II ir III lygio (pradedančiųjų, pažengusiųjų ir mokančiųjų) metinės lietuvių kalbos studijos.

• Nuo 1993 m. organizuojami 2 savaičių Žiemos kursai.

• Nuo 1999 m. Lituanistinių studijų katedra priklauso ALTE asociacijai (Europos kalbos testuotojų asociacija / Association of Language Testers in Europe), jungiančiai tuos, kurie organizuoja svetimųjų kalbų testavimą.

• Nuo 1999 m. organizuojami Vakariniai kursai.

• Nuo 1999 m. katedra dėsto lietuvių kalbą „Erasmus“ ir kitų mainų programų studentams.

• 2005 m. katedros pradėta vykdyti Taikomosios kalbotyros magistro studijų programa.

• 2005 m. įvyko pirmoji taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: dabartis ir perspektyvos“. Per konferenciją katedra inicijavo Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos steigimą. Subrandinus idėją, asociacija įkurta 2007 m.

• Nuo 2005 m. Taikomosios kalbotyros konferencijos katedros rengiamos kas dveji metai.

• Nuo 2007 m. katedra dalyvauja Taikomosios kalbotyros asociacijos veikloje.

• 2007 m. vasario 5 d. Lituanistinių studijų katedros darbuotojoms Joanai Pribušauskaitei, Meilutei Ramonienei, Virginijai Stumbrienei ir Loretai Vilkienei Lietuvos mokslo premijų komisija skyrė 2006 m. Lietuvos mokslo premiją už taikomosios mokslinės veiklos darbą – ciklą „Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas: situacijos tyrimas, metodika ir jos taikymas (1995–2005 m.)“.

---

MŪSŲ ŽMONĖS

1990–1995 m., 1999–2010 m., 2015–2018 m. katedrai vadovavo prof. dr. Meilutė Ramonienė.

1995–1999 m. katedros vadovė buvo lekt. Joana Pribušauskaitė.

2010–2015 m. ir nuo 2018 m. Lituanistinių studijų katedros vedėja – prof. dr. Loreta Vilkienė.

Katedroje dirbo ir tebedirba būrys specialistų. Pirmasis praktinės lietuvių kalbos katedros kolektyvas buvo sutelktas iš Lietuvių kalbos, Baltų filologijos katedrose dirbusių bei naujų darbuotojų.

Mokyti lietuvių kalbos kaip svetimosios ėmėsi prof. Arnoldas Piročkinas, doc. Zofija Babickienė, jiems talkino Regina Kliukienė, Violeta Sakevičiūtė, Irena Remenytė-Mažiulienė, Neringa Lašienė, doc. dr. Irena Kruopienė, Janina Jakelaitytė, ką tik studijas baigusi Rita Meilutytė (dabar – Migauskienė).

Pirmąja reikalų tvarkytoja buvo Rita Migauskienė, pirmuoju administratoriumi – Paulius Subačius. Kiti administratoriai buvo Tomas Dumčius ir Liutauras Kungys. Šiuo metu studijų administratorių pareigas atlieka Andrius Apinis ir Lina Blauzdavičiūtė.

Buvę ir esami katedros dėstytojai yra dėstę ar tebedėsto lietuvių kalbą ir kultūrą užsienio universitetuose. Vilma Kaladytė, Ramunė Kandzežauskaitė, Vaida Našlėnaitė-Eberhardt, Mikas Pocius, Joana Pribušauskaitė – Budapešte, Violeta Sakevičiūtė – Poznanėje, Janina Jakelaitytė – Greifsvalde, Meilutė Ramonienė ir Aurelija Kaškelevičienė – Helsinkyje, Vilma Kaladytė – Maskvoje, Vaida Našlėnaitė-Eberhardt – Frankfurte prie Maino, Aušra Valančiauskienė, Eglė Vaisėtaitė, Eglė Žurauskaitė – Sietle, Joana Pribušauskaitė, Eglė Vaivadaitė-Kaidi, Eglė Vaisėtaitė, Donata Katinaitė – Pekine. Pekine dirba Taikomosios kalbotyros programos absolventas Rokas Liutkevičius.

Per 20 katedros gyvavimo metų joje įvairiu laiku yra dirbę: Dalia Bagdonavičienė, Alvydas Čepulis, Vilma Daugirdaitė, Gerlanda Griškevičienė, Vilma Kaladytė, Irena Kruopienė, Ramunė Kandzežauskaitė, Jūratė Kurgonienė, Jūratė Pajėdienė, Mikas Pocius, Reda Šmitaitė, Ramūnas Terleckas, Gailutė Urbonaitė.

Šiuo metu katedrai priklauso 21 žmogus.