ISTORIJA
PRADŽIŲ PRADŽIA
Lituanistinių studijų katedra savo pirmuosius žingsnius žengė 1990 m.
Jos atsiradimas glaudžiai susijęs su permainomis Lietuvos Respublikoje. Atgavus Nepriklausomybę, stengtasi rasti būdų ir priemonių į naujai besikuriančią visuomenę integruoti Lietuvoje gyvenančius kitakalbius. Atsivėrus sienoms ir užsimezgus ryšiams su užsieniu, lietuvių kalba tapo tiltu tiems, kurie norėjo iš arti susipažinti su mūsų šalimi.
Iki 1990 m. lituanistika VU Filologijos fakultete rūpinosi dvi katedros – Baltų filologijos ir Lietuvių kalbos. Jos rengė specialistus lituanistus ir dvi vasaras organizavo stovyklas Rytų Lietuvos vaikams – ruošė juos stojamiesiems egzaminams į universitetą. Rytų Lietuvos moksleivių ir užsieniečių susidomėjimas lietuvių kalba augo, todėl buvo pradėtos svarstyti lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo galimybės Filologijos fakultete.
Doc. Kęstutis Urba, tuo metu Filologijos fakulteto dekanas, prisimena, kad pirmiausia buvo sumanyta įkurti lietuvių kalbos mokymo centrą Rytų Lietuvos moksleiviams, o užsieniečiams siūlyti vasaros kursus. Tačiau po svarstymų ir diskusijų, kurias inicijavo jis pats ir tuometė Lietuvių kalbos katedros vedėja prof. Evalda Jakaitienė, buvo nuspręsta steigti naują lituanistinę katedrą. Šį sumanymą palaikė prorektorius Rolandas Pavilionis, neprieštaravo universiteto rektorius Jonas Kubilius, todėl 1990 m. specialiu nutarimu buvo įteisinta Praktinės lietuvių kalbos katedra.
1992 m. katedros pavadinimą nutarta pakeisti paaiškėjus, kad pastarasis neatspindi katedros veiklos: čia mokoma ne tik kalbos, bet ir supažindinama su Lietuvos kultūra, istorija, politika. Tada katedra buvo pavadinta Lituanistinių studijų katedra – taip ji tebevadinama iki šiol.
SVARBIOS DATOS
- Nuo 1990 m. įsikūrusi Lituanistinių studijų katedra perėmė lituanistinių Vasaros kursų organizavimą.
- Nuo 1990 m. pagal specialią programą organizuotos studijos baigusiems nelietuviškas mokyklas ir norintiems studijuoti lietuvių filologiją. Nuo 2002 m. ši speciali programa pertvarkyta į vienerių metų studijas. Šios studijos baigtos organizuoti 2004 m.
- Nuo 1992 m. organizuojamos I, II ir III lygio (pradedančiųjų, pažengusiųjų ir mokančiųjų) metinės lietuvių kalbos studijos.
- Nuo 1993 m. organizuojami 2 savaičių Žiemos kursai.
- Nuo 1999 m. Lituanistinių studijų katedra priklauso ALTE asociacijai (Europos kalbos testuotojų asociacija / Association of Language Testers in Europe), jungiančiai tuos, kurie organizuoja svetimųjų kalbų testavimą.
- Nuo 1999 m. organizuojami Vakariniai kursai.
- Nuo 1999 m. katedra dėsto lietuvių kalbą „Erasmus“ ir kitų mainų programų studentams.
- 2005 m. katedros pradėta vykdyti Taikomosios kalbotyros magistro studijų programa.
- 2005 m. įvyko pirmoji taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: dabartis ir perspektyvos“. Per konferenciją katedra inicijavo Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos steigimą. Subrandinus idėją, asociacija įkurta 2007 m.
- Nuo 2005 m. Taikomosios kalbotyros konferencijos katedros rengiamos kas dveji metai.
- 2007 m. vasario 5 d. Lituanistinių studijų katedros darbuotojoms Joanai Pribušauskaitei, Meilutei Ramonienei, Virginijai Stumbrienei ir Loretai Vilkienei Lietuvos mokslo premijų komisija skyrė 2006 m. Lietuvos mokslo premiją už taikomosios mokslinės veiklos darbą – ciklą „Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas: situacijos tyrimas, metodika ir jos taikymas (1995–2005 m.)“.
MŪSŲ ŽMONĖS
1990–1995 m., 1999–2010 m., 2015–2018 m. katedrai vadovavo prof. dr. Meilutė Ramonienė.
1995–1999 m. katedros vadovė buvo lekt. Joana Pribušauskaitė.
2010–2015 m. ir nuo 2018 m. Lituanistinių studijų katedros vedėja – prof. dr. Loreta Vilkienė.
Katedroje dirbo ir tebedirba būrys specialistų. Pirmasis praktinės lietuvių kalbos katedros kolektyvas buvo sutelktas iš Lietuvių kalbos, Baltų filologijos katedrose dirbusių bei naujų darbuotojų.
Mokyti lietuvių kalbos kaip svetimosios ėmėsi prof. Arnoldas Piročkinas, doc. Zofija Babickienė, jiems talkino Regina Kliukienė, Violeta Sakevičiūtė, Irena Remenytė-Mažiulienė, Neringa Lašienė, doc. dr. Irena Kruopienė, Janina Jakelaitytė, ką tik studijas baigusi Rita Meilutytė (dabar – Migauskienė).
Pirmąja reikalų tvarkytoja buvo Rita Migauskienė, pirmuoju administratoriumi – Paulius Subačius. Kiti administratoriai buvo Tomas Dumčius ir Liutauras Kungys. Šiuo metu studijų administratorių pareigas atlieka Andrius Apinis ir Lina Blauzdavičiūtė.
Buvę ir esami katedros dėstytojai yra dėstę ar tebedėsto lietuvių kalbą ir kultūrą užsienio universitetuose. Vilma Kaladytė, Ramunė Kandzežauskaitė, Vaida Našlėnaitė-Eberhardt, Mikas Pocius, Joana Pribušauskaitė – Budapešte, Violeta Sakevičiūtė – Poznanėje, Janina Jakelaitytė – Greifsvalde, Meilutė Ramonienė ir Aurelija Kaškelevičienė – Helsinkyje, Vilma Kaladytė – Maskvoje, Vaida Našlėnaitė-Eberhardt – Frankfurte prie Maino, Aušra Valančiauskienė, Eglė Vaisėtaitė, Eglė Žurauskaitė – Sietle, Joana Pribušauskaitė, Eglė Vaivadaitė-Kaidi, Eglė Vaisėtaitė, Donata Katinaitė – Pekine. Pekine dirba Taikomosios kalbotyros programos absolventas Rokas Liutkevičius.
Per 20 katedros gyvavimo metų joje įvairiu laiku yra dirbę: Dalia Bagdonavičienė, Alvydas Čepulis, Vilma Daugirdaitė, Gerlanda Griškevičienė, Vilma Kaladytė, Irena Kruopienė, Ramunė Kandzežauskaitė, Jūratė Kurgonienė, Jūratė Pajėdienė, Mikas Pocius, Reda Šmitaitė, Ramūnas Terleckas, Gailutė Urbonaitė.
Šiuo metu katedrai priklauso 21 žmogus.
