2014 m. spalio 10 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete viešės Jeilio (Yale) universiteto (JAV) profesorius Tomas Venclova. Profesorius dalyvaus Lituanistų sambūrio rengiamoje diskusijoje apie lituanistikai ir humanitarikai tenkančius dabarties iššūkius. Diskusija vyks 11 valandą Kristijono Donelaičio auditorijoje. Taip pat dalyvaus docentas Darius Kuolys ir dr. Mindaugas Kvietkauskas.
1977 metais iš okupuoto krašto į Vakarus emigravęs poetas, intelektualas, publicistas Tomas Venclova iki šiolei domisi Lietuvos kultūriniu bei politiniu gyvenimu ir jame dalyvauja. Gavęs politinį prieglobstį JAV, dirbo šalies universitetuose, 1985 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį Yale‘io universitete. Greta mokslinės veiklos T. Venclova rašo poeziją. Gausūs jo tekstų, tiek prozinių, tiek poezijos, vertimai į įvairias užsienio kalbas liudija tarptautinį poeto pripažinimą: eilėraščių yra pasirodę angliškai (vert. D. McDuff), rusiškai (J. Brodskis), lenkiškai (Cz. Milosz, S. Baranczak, W. Woroszylski), vengriškai (D. Tandori) ir kt., 1980 m. „Poetry International“ festivalyje Roterdame jo kūryba išversta į keliolika kalbų, įskaitant arabų ir japonų.
Profesorius Tomas Venclova yra sulaukęs svarių įvertinimų: apdovanotas tarptautiniu Vilencijos (Slovėnija) prizu už literatūrą, Lietuvos nacionaline premija, Baltijos žvaigžde Sankt Peterburge, „New Culture of New Europe“ ženklu Lenkijoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Šv. Kristoforo statulėle, Poetinio Druskininkų rudens Jotvingių premija, paskelbtas Vilniaus miesto garbės piliečiu. Profesorius pagerbtas garbės daktaro vardais Liublino, Krokuvos Jogailaičių, Torūnės, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos universitetuose, taip pat yra Lenkijos akademijos tarptautinis narys. Už aktyvią pilietinę poziciją 2010 m. T. Venclovai suteiktas metų Tolerancijos žmogaus vardas.
„Man rūpi, kad Lietuva nenueitų euroskeptiškais, antivakarietiškais, ksenofobiškais, fašistoidiniais ir panašiais klystkeliais, kurie dangstomi patriotizmu, meile gimtajai dirvai ir gimtajai kalbai, ir taip toliau. Jei myli gimtąją dirvą, turi ją purenti ir tręšti (taip pat iš svetur gautomis trąšomis), o ne apsitverti ir tupėti joje su „dvasinga" veido išraiška“, – yra sakęs profesorius.
Į diskusiją su profesoriumi Tomu Venclova kviečia Lituanistų sambūris.