seniau3   seniau5 copy   seniau1 copy

 

Fakulteto istorija

Filologinių dalykų dėstymo pradžia Vilniaus universitete galima laikyti XVI–XVII amžių, kai iškilo poreikis mokytis klasikinių kalbų – pirmiausia lotynų, taip pat graikų ir hebrajų. Šitaip buvo sudarytos sąlygos gerai išmokti lotynų kalbą, ja kalbėti, rašyti ir kurti įvairių žanrų literatūrinius rašinius: kalbas, dramas, odes ir kt.

Vilniaus universiteto kūrimosi laikotarpis sutapo su lietuvių raštijos pradine stadija. XVII a. universitetas jau turėjo gerai mokančių lietuvių kalbą žmonių. Konstantinas Sirvydas (1579-1631) – pirmas universitete išugdytas lietuvių kalbininkas ir rašytojas. Jo „Trijų kalbų žodynas“ – pirmas spausdintas lietuvių kalbos žodynas, padėjęs pamatus ne tik lietuvių leksikologijai, bet ir lietuvių kalbotyrai apskritai.

1803 m. patvirtintas Vilniaus imperatoriškojo universiteto ir jo apygardos mokyklų statutas numatė 4 skyrius-fakultetus: Fizikos-matematikos, Medicinos, Moralinių ir politinių mokslų, Literatūros ir laisvųjų menų. Pastarasis turėjo penkis profesorius, kurie skaitė retorikos ir poezijos, graikų, lotynų, rusų kalbos ir literatūros kursus. Fakulteto dekanas ir bibliotekos prefektas buvo Gotfrydas Ernestas Grodekas, dėstęs graikų ir lotynų kalbas. Šiame fakultete dėstė Euzebijus Slovackis, mokėsi Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius.

1919 m. atkurtame universitete atidarytas Humanitarinių mokslų fakultetas. Be kitų katedrų, jame įkurta ir Indoeuropiečių kalbotyros katedra, kuriai vadovavo prof. J. Otrembskis (Otrębski). Jis pradėjo skaityti pirmąsias savo lituanistikos paskaitas (lietuvių kalbos gramatiką, M. Daukšos „Postilės“ interpretaciją, lietuvių dialektologiją, lietuviškų tekstų analizę, baltų kalbų žodžių darybą). Vėliau bendrosios kalbotyros kursus ėmė skaityti J. Safarevičius (Safarewicz), VU garbės daktaras (1979).

Uždarius Vilniaus universitetą, 1922 m. Humanitarinis fakultetas atidarytas Kauno valstybiniame universitete. Jame buvo 18 katedrų, 9 iš jų – filologinės: Lyginamųjų kalbų mokslo, Lietuvių ir gimininių tautų kalbų mokslo,  Lietuvių ir gimininių tautų literatūros, Semitų kalbų mokslo ir literatūros, Germanų kalbų mokslo ir literatūros, Romanų kalbų mokslo ir literatūros, Slavų, Graikų bei Lotynų kalbų mokslo ir literatūros. Fakultete dėstė J. Jablonskis, M. Biržiška, Juozas Tumas-Vaižgantas, V. Krėvė-Mickevičius, B. Sruoga. Už universiteto ribų garsėjo B. Sruogos teatro seminaras. Į Vilnių Humanitarinis fakultetas grįžta 1939 m., jo dekanu tampa V. Mykolaitis-Putinas. Fakultete studijuoja apie 500 studentų.

Po karo, 1944 m., įkuriamas Istorijos-Filologijos fakultetas. Jo dekanu tampa prof. Jonas Vabalas-Gudaitis, Lietuvių kalbos katedroje dirba prof. J. Balčikonis. 1949 m. Iš Kauno į Vilnių sugrįžta paskutiniai filologų kursai, su jais studijas baigia ir lituanistas Jonas Balkevičius. Į Vilnių persikelia ir Kaune dėstę dėstytojai: K. Ulvydas, M. Lukšienė, M. Račkauskas.

1953 m. fakultete pradeda veikti neakivaizdinis skyrius, priimami studentai studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą bei rusų kalbą ir literatūrą. Tuo pat metu atidaromas ir vakarinis skyrius, kuriame galima studijuoti anglų  kalbą ir literatūrą bei, vokiečių kalbas ir literatūrą.

Pradedant nuo šeštojo ir septintojo dešimtmečio ypač suaktyvėja mokslinė veikla. 1965 m. išleistas pirmojo Baltisticos tomo sąsiuvinis (red. J. Kazlauskas). Tai buvo pirmas ir vienintelis pasaulyje specialus baltistikos leidinys. Tais metais pradėjo veikti Eksperimentinė fonetikos laboratorija ir užsienio kalbų audiovizualinio mokymo kompleksas.

1968 m. Istorijos-Filologijos fakultetas reorganizuotas į du atskirus fakultetus. Filologijos fakulteto dekanu išrinktas prof. J. Kazlauskas.

Po nepriklausomybės atkūrimo Filologijos fakultete buvo įkurtos naujos katedros: Baltistikos, Lituanistinių studijų, Lenkų filologijos (dabar – Polonistikos centras), Skandinavistikos (dabar - Skandinavistikos centras), Vertimo studijų. Išsiplėtus Filologijos fakulteto veiklai, 1999 m. nuo fakulteto atsiskiria Užsienio kalbų institutas.

 

 

dabar4 copy dabar2 dabar8 dabar3  

 

Fakultetas šiandien

Stojantiesiems siūloma rinktis iš 10 bakalauro studijų programų, 11 magistrantūros studijų programų arba laipsnio nesuteikiančias vertimo studijas. Vėliau studijas galima tęsti filologijos krypties doktorantūroje.

Fakultete vykdomi šių krypčių moksliniai tyrimai: Lituanistika: filologinis ir tarpdalykinis aspektai ir Įvairiakalbiai diskursai: lingvistika, literatūra, kultūra. Šios kryptys apima įvairias temas:

  • Lietuvių kalba ir kitos baltų kalbos: fonologinės sistemos, gramatinės sandaros, leksikos sinchroniniai, diachroniniai ir tipologiniai tyrimai;
  • Pasaulio kalbos: germanų/romanų/slavų ir lietuvių kalbų struktūros problemos, lenkų kalbos istorijos, sociolingvistikos ir etnolingvistikos problemos Lietuvoje;
  • Taikomoji kalbotyra: lietuvių ir kitų (baltų/germanų/romanų/slavų) kalbų ypatumų tyrimai, jų integravimas į mokymo procesą bei leksikografinę praktiką;
  • Lietuvių literatūra ir kultūra: istorija ir dabartis;
  • Pasaulio literatūros: baltų/germanų/romanų/ literatūros ir kultūros tekstai, baltų ir slavų literatūriniai ryšiai, lenkų literatūros funkcionavimas Lietuvoje;
  • Antika ir jos tradicijos: lotyniškoji Lietuvos literatūra ir antikinės literatūros tradicijos.

Leidžiami mokslo žurnalai Baltistica, Literatūra, Kalbotyra, prisidedama prie žurnalo Archivum Lithuanicum leidimo.

Fakultete siekiama užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą. Kasmet organizuojamos kelios mokslinės konferencijos, kuriose dalyvauja ir skaito pranešimus šalies bei užsienio mokslininkai. Nuolat rengiamos šios tarptautinės konferencijos: J. Kazlausko diena, K. Būgos konferencija, baltistų kongresas, J. Jablonskio konferencija, Šiuolaikinė rusų literatūra: rašymo ir skaitymo strategijos; taip pat ir tarptautiniai mokslo renginiai, skirti fakulteto katedrų veiklos metinėms paminėti (Vertimo studijų, Anglų filologijos, Vokiečių filologijos katedrų, Polonistikos centro).

Mokslo veikla skatinama ne tik tarp dėstytojų. Kasmet rengiamos tradicinės fakulteto doktorantų ir studentų konferencijos (anglistų, germanistų, lituanistų, polonistų), kuriose baigiamųjų kursų studentai pristato savo mokslinius darbus.

Filologijos fakultetas palaiko mokslinius ryšius su universitetais Belgijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, JAV, Latvijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir kt.