ARKSI naujienos

Italų kalbotyros ir literatūros katedra kviečia į lektorių iš Pizos (Italija) paskaitas. Visos paskaitos vedamos italų kalba.

Vasario 20 d. VU Filologijos fakultete 114 aud.:

• 11.00 val: D. Cufalo „Įvadas į dokumentų rengimo sistemą LaTeX. Kaip parengti mokslinį darbą?“
• 13.00 val: V. Muggittu „Mitai ir tiesa Pranciškaus Asyžiečio Laudes Creaturatum“ 

Vasario 21 d. Italų kultūros institute:

• 17.00 val: D. Cufalo, V. Muggittu „Aptariant meilę ir idėjas. Kelios viduramžių pastabos apie Platoną ir Dantę“. Moderuoja D. Ardoino. 

Vasario 22 d. VU Filologijos fakultete 116 aud.:

• 13.00 val: D. Cufalo „Įvadas į dokumentų rengimo sistemą LaTeX. Kritinis leidimas“
• 15.00 val: V. Muggittu „Amor ch'a nullo amato... Frančeskos iš Riminio figūra (Dantė, Pragaras, V.70–136)“

Domenico Cufalo (Piza) – graikų kalbos ir kultūros specialistas, Platono rankraščių tyrinėtojas, Platono komentarų leidėjas, dokumentų rengimo sistemos LaTeX ekspertas.

Vincenzo Muggittu (Piza) graikų kalbos ir kultūros specialistas, arabiškosios Platono tradicijos tyrinėtojas ir skaitmeninės filologijos ekspertas. 

Šių metų pradžioje Jungtinėje Karalystėje pasirodė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (VU FLF) profesoriaus dr. Almanto Samalavičiaus mokslinė publikacija „Lithuanian Architecture and Urbanism: Essays in History and Aesthetics“ (Newcastle upon Tyne: CSP, 2019, 195 p.).

Knygoje analizuojama, kokį poveikį urbanizacijos procesams Lietuvoje padarė modernizmo ideologija vėlyvuoju sovietmečiu ir kokią įtaką jiems darė ir tebedaro privataus kapitalo ir rinkos ekonomikos įsigalėjimas bei plėtra posovietiniu laikotarpiu. Analizuojamos sąsajos tarp urbanizacijos ir visuomenės komodifikacijos tendencijų. Nemažai dėmesio knygoje skiriama Lietuvos didmiesčių viešųjų erdvių problemų analizei, kolektyvinės atminties įprasminimo viešosiose erdvėse klausimams. Keturi šios knygos skyriai skirti Lietuvos baroko architektūros paveldui (ypač Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios estetiniam savitumui) bei „Antakalnio Versalio“ reiškinio aptarimui. Taip pat juose nagrinėjamas proporcijų estetikos diskursas Lietuvos architektūroje.

Šią knygą sudaro dvylika autoriaus akademinių straipsnių: dalis jų anksčiau buvo publikuoti Italijos, Vengrijos ir JAV tarptautiniuose mokslo žurnaluose, dalis šioje knygoje skelbiama pirmąkart. Du iš čia skelbiamų tekstų yra parengti mokslininko paskaitų, skaitytų 2015 ir 2017 Romos universiteto Architektūros fakultete pagrindu.

Kaip rašoma knygos anotacijoje, šis tarptautiniu mastu platinamas prof. Almanto Samalavičiau mokslo veikalas bus naudingas architektūros ir kultūros istorikams bei kritikams, susijusiems su Rytų Europos ir Baltijos regiono kultūros bei architektūros procesų ir tendencijų tyrimais. 

JAV Penn State University Press (Pensilvanijos valstybinio universiteto leidykla) šių metų lapkričio pabaigoje išleido numatytos ilgametės leidinių serijos „Ivan Illich: 21st Century Perspectives“ pirmąją Illicho filosofinių raštų knygą „The Powerless Church and Other Selected Writings“, kuriai įžangą parašė tarptautiniu mastu pripažintas garsus italų filosofas Giorgio Agamben.

Knygoje skelbiami vieno radikaliausių praėjusio amžiaus mąstytojų Ivano Illicho tekstai, skirti Romos katalikų bažnyčios kaitos ir problemų apmąstymams. Ivanas Illichas pasaulyje pagarsėjo fundamentaliais darbais, skirtais švietimo, sveikatos apsaugos ir energetikos sistemų kritikai bei kitoms aktualioms kultūros sritims.

Šioje serijoje be keliolikos paties filosofo parašytų knygų, (beje, išverstų į daugelį pasaulio kalbų) numatoma skelbti ir analitinius veikalus, interpretuojančius ir apmąstančius jo kūrybinį palikimą, pratęsiančius Ivan Illich pradėtą fundamentalią moderniųjų visuomenės sistemų ir institucijų  analizę. Tarp šios svarbios akademinių leidinių serijos redaktorių kolegijos narių yra ir VU FLF ARKSI profesorius dr. Almantas Samalavičius, tyrinėjantis garsiojo JAV, Lotynų Amerikoje ir Europoje dirbusio filosofo, istoriko ir visuomenės kritiko darbus.

Institute of English, Romance and Classical studies kindly invites you to the presentation of Davide Castiglione's newly published monograph on difficulty in poetry, to be held in  K. Donelaitis lecture hall on November 30, 3 PM

The book theoretically defines and linguistically analyses the popular notion that poetry is ‘difficult’ - hard to read, hard to understand, hard to engage with. It is the first work to offer a stylistic and cognitive model that sheds new light on the mechanisms of difficulty, as well as on its range of potential effects. Its eight chapters are organised into two thematic parts. The first traces the history of difficulty, surveys its main scholarly traditions, addresses related themes – from elitism to obscurity, from abstraction to intentionality – and introduces a wide array of analytical tools from literary theory and cognitive psychology. These tools are then applied in the second part, which includes several extended analyses of poems by canonical modernists such as Ezra Pound, Wallace Stevens and Hart Crane, alongside those of postmodernist innovators such as Geoffrey Hill, Susan Howe and Charles Bernstein, among others. During the presentation, the author will introduce the main elements of the model and show how difficult poems both hinder and enhance our meaning-making processes. 

Book webpage

Gruodžio mėnesį pasirodys leidyklos John Benjamins straipsnių rinkinys Intercultural Perspectives on Research Writing, kurio sudarytojos yra dr. Pilar Mur-Dueñas (Saragosos universitetas) ir VU ARKSI docentė dr. Jolanta Šinkūnienė. Straipsnių rinkinyje aptariamos neanglakalbiams mokslininkams aktualios temos: su kokiais iššūkiais susiduria įvairių disciplinų ir šalių patyrę ir pradedantieji mokslininkai, rašantys anglų kalba, kokią įtaką anglų kalba daro kitų kalbų akademiniam diskursui, koks jos, kaip mokslo lingua franca, vaidmuo, formuojant įvairių disciplinų retoriką.

Rinkinį sudaro 13 straipsnių, kurių autoriai – tyrėjai iš Čekijos, Ispanijos, Italijos, Kinijos, Lietuvos, Malaizijos, Prancūzijos. Įžangos žodį parašė gerai žinomas akademinio diskurso tyrinėtojas profesorius Kenas Hylandas, o pabaigos žodį – kontrastyvinės retorikos specialistė profesorė Ulla Connor.

Daugiau apie rinkinį leidyklos John Benjamins svetainėje

Nors 1984 metais Kanadoje gimusi, Šveicarijoje gyvenanti prancūzų rašytoja Nancy Huston rašė, kad knygas ir vaikus galinti kurti tik nemotinos kalba («les livres, les enfants, je ne peux les faire que dans une langue non maternelle»), dabar ji yra viena žymiausių pasaulio dvikalbių autorių. Tą patį kūrinį Huston sykiu rašo prancūzų ir anglų kalbomis ir tik vėliau juodraštį paverčia dviem atskirais tekstais, vieną anglų, kitą – prancūzų kalba. Kaip Nancy Huston iš prancūzakalbės rašytojos ir motinos tapo dvikalbe rašytoja? Ar tai pakeitė ir kalbą, kuria ji kalba su savo vaikais? Į šiuos ir kitus klausimus paskaitoje „Svetimkalbė motinystė: Nancy Huston“ atsakys lyginamosios moterų literatūros tyrinėtoja Eglė Kačkutė. Seminaras vyks lapkričio 7 d. 15.00 val. 107 aud.

Eglė Kačkutė – literatūrologė, literatūros kritikė, Vilniaus universiteto asistentė, migrantė, monografijos Svetimos ir savosautorė. Ji ką tik baigė Airijos mokslų tarybos podoktorantūros stažuotę Meinuto universitete (Maynooth University), kurios metu nagrinėjo migrančių motinų pasakojimus šiuolaikinėje transnacionalinėje moterų prozoje. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti, ką reiškia auginti vaikus svetimos kalbos ir kultūros apsuptyje. 

Kviečiame į ARKSI seminarą, kuris vyks spalio 30 d. 16.30, K. Donelaičio aud. – Enrico Botta (Akvilos universitetas, Italija) „The Jerusalem Delivered and The Columbiad: the “renaissance” of Italian epic in the New World“

The talk considers how the influence of The Jerusalem Delivered on the American epic literature of the late eighteenth century can be interpreted as a “renaissance” of Italian culture in the New World. The speech focuses on the relationship between The Columbiad—the main American heroic poem written by Joel Barlow in 1807—and his epigraph in Italian, taken from stanza 32 of the XV book of The Jerusalem Delivered: in the process, Tasso’s poem supplies Barlow’s work with literary auctoritas, while the latter provides the former with a more wide-ranging historical veritas. This intertextual linking should highlight how the political and spiritual ethnocentrism engrained in the Italian epic poem has inspired and legitimized the narration of the imperialistic and religious aspirations of the United States. Such a comparative reading should not only “normalize” the idea of ​​an exceptional American imperialism, by framing it within a wider history of empires, but also provide a new interpretation of Tasso’s text in view of the re-elaboration of its main thematic and ideological pivots by the emerging literature of the United States.

Enrico Botta has a Ph.D. in “Literary Genres” from the University of L'Aquila (Italy) and his research interests focus on the American literature of the eighteenth and nineteenth centuries. Botta was “Affiliate Researcher” at the Georgetown University (Washington, D.C.) in 2015 and “Research Fellow” at Leslie Center for the Humanities at Dartmouth College (Hanover, USA) in 2009; he also received a Research Grant at the John F. Kennedy Institute of the Freie Universität (Berlin) in 2013. He has delivered papers in national and international conferences, and has published essays on US literature, cinema and music. Botta has just published his book Fate in His Eye and Empire on His Arm. The Birth and Development of Epic Literaturein the US.

ARKSI kviečia į susitikimą su LINO biuro Briuselyje vadove dr. Brigita Serafinavičiūte ir VU Mokslo projektų skyriaus atstovais. Susitikimas vyks spalio 29 d. 15.00 val. K. Donelaičio auditorijoje.

Dr. Brigita Serafinavičiūtė pristatys Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių biurą LINO, kurio tikslas – padėti Lietuvos tyrėjams vystyti tarptautinį bendradarbiavimą ir dalyvauti Europos Sąjungos mokslo finansavimo programose. Donata Pečiukėnienė (VU Mokslo ir inovacijų departamentas) papasakos apie pagrindinius mokslinių projektų rengimo principus ir primins, kokios pagalbos VU mokslininkai gali tikėtis iš Mokslo projektų skyriaus, rengdami paraiškas. Planuojama renginio trukmė – 1,5 valandos.