Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Václav Blažek, Ondřej Šefčík

Lex RUKI in Baltic in perspective of the early Baltic loans in Finnic

Rainer Eckert

Zur Konstellation des frühzeitlichen Fachwortschatzes der Waldimkerei im Lettischen und Sorbischen

Dalia Kiseliūnaitė

Vokiečių kalbos įtaka kuršininkų kalbos būdvardžio gramatinių formų ikoniškumui

Bonifacas Stundžia, Lina Inčiuraitė-Noreikienė

Vardažodinių hibridinių priesagų vedinių, pavadinančių asmenis, ir bendrašaknių skolinių konkurencija dabartinėje lietuvių kalboje

Asta Kazlauskienė

Lietuvių kalbos skiemenavimas optimalumo teorijos požiūriu

Agnė Navickaitė-Klišauskienė

Latvių kalbos veiksmo pavadinimai su priesaga -iens – ar darybos tipo produktyvumas auga?

Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis

Sociokultūrinių tinklų tyrimo modelio tarmės kaitai nustatyti koncepcija ir realizacija

Daiva Sinkevičiūtė

Nauji XVI a. lietuvių dvikamieniai vardai su trumpinių kilmės dėmenimis

RECENZIJOS

Daiva Vaitkevičienė

Marta Eva Běťáková, Václav Blažek, Lexicon of Baltic Mythology

Daiva Sinkevičiūtė

Luise Kempf, Damaris Nübling, Mirjam Schmuck (Hrsg.), Linguistik der Eigennamen

INFORMACIJA

Frederik Kortlandt

What is the origin of the Balto-Slavic acute?

Dalia Kiseliūnaitė

Tarptautinė tarpdalykinė Adalbertui Bezzenbergeriui skirta konferencija Berlyne

Adriano Cerri

Baltistika Lutherio konferencijoje Lukoje

IN MEMORIAM

Giedrė Čepaitienė

Arnoldas Piročkinas

Regina Venckutė

Jonas Palionis

Bonifacas Stundžia

Paul Garde

Žurnalo tematika: slavų raštijos istorija, slavų ir baltų kalbų santykiai, slavų kalbų istorinė gramatika, lyginamoji, tipologinė ir kontrastyvinė slavų kalbų gramatika, sinchroniniai dabartinių slavų kalbų tyrimai; slavų kultūros tyrimai; vertimas, lingvodidaktika; slavistikos veikalų apžvalgos ir recenzijos, informacija apie mokslo renginius ir kt. Kviečiame skaityti >>

STRAIPSNIAI

Marina Čistiakova

Главы Изборника болгарского царя Симеона в саратовской редакции Златоструя

Алла Кожинова | Елена Суркова

Hapax legomena в Книге Иова и их рецепция в восточнославянских библиях XV–XVI вв.

Petar Sotirov

Polskie archaizmy na tle ich odpowiedników w języku bułgarskim

 Nijolė Tuomienė

Oikonimų slavinimo ypatybės periferinėje lietuvių tarmėje

Renáta Gregová

Onomatopoeic Words in Slovak: Everyday Use and Stylistic Function

Birutė Sinočkina

Микротопонимия в межъязыковом пространстве: названия вильнюсских внутригородских объектов

Irena Fedorovič | Miroslav Davlevič

Wyznaczniki regionalizmu w zbiorze opowiadań Heleny Romer-Ochenkowskiej Tutejsi (1931)

Элеонора Лассан

Современная русская патриотическая песня как отражение посттравматического национального синдрома

Špela Petric Žižić

School Dictionary of the Slovenian Language on the Franček Web Porta

RECENZIJA

Uladzimir Auseichyk

Из истории изучения старообрядчества северо-западной Беларуси: обзор литературы (вторая половина XVIII в.–1980 гг.)

APŽVALGOS

Jelena Konickaja

Международная научная конференция «Пограничья Славии на переломе XX–XXI вв. Язык – общество – культура – идентичность» (Вильнюс, 8–10 сентября 2022 г.)

Andreja Žele

Delovno mednarodno srečanje v Ljubljani (Slovenija) o sodobni frazeologiji kot vitalni jezikoslovni vedi

Marta Małachowicz | Joanna Piotrowska

Międzynarodowy projekt dydaktyczny Wielojęzyczność regionu bałtyckiego w Instytucie Komunikacji Specjalistycznej i Interkulturowej Uniwersytetu Warszawskiego 

Vasario 16 d., Valstybės atkūrimo dienos proga, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu buvo apdovanotas Filologijos fakulteto Slavistikos katedros docentas Pavelas Lavrinecas – už naujos Lietuvos ruso – Lietuvos patrioto tapatybės kūrimo veiklą ir aktyvią, antikremlišką pilietinę poziciją. Džiaugiamės ir sveikiname!

Maloniai pranešame, kad nuo šių metų balandžio mėnesio Vilniaus universiteto Filologijos fakultete bus galima laikyti lenkų kalbos mokėjimo B1, B2, C1 ar C2 lygiu sertifikavimo egzaminus. Pirma egzaminų sesija suaugusiesiems (B1 ir C1 lygių) vyks 2023 m. balandžio 15–16 d. Elektroninė registracija į egzaminus prasidės penktadienį, vasario 17 d., 11 val. šiuo adresu >>

Lenkų kaip užsienio kalbos sertifikatas – vienintelis Lenkijoje pripažįstamas lenkų kalbos mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Jį stengiasi gauti ne tik užsieniečiai, siekiantys Lenkijos pilietybės, bet ir būsimi Lenkijos aukštųjų mokyklų studentai bei žmonės, norintys dirbti Lenkijoje. Vis dažniau kalbos mokėjimo sertifikato reikalaujama iš Lenkijoje įsidarbinančių užsieniečių, kuriems darbe teks vartoti lenkų kalbą, pvz., sveikatos apsaugos ar valstybinėse institucijose. Be to, sertifikatą įsigyja Lenkijoje studijuojantys užsienio studentai bei užsieniečiai, norintys patekti į Lenkijos aukštąsias mokyklas. Turintiems sertifikatą ir planuojantiems tęsti mokslus Lenkijoje prieš studijas nereikia lankyti paruošiamųjų kalbos kursų.

Visos sąlygos, egzaminų vykdymo ir sertifikatų išdavimo tvarka, taip pat kiekvieno lygmens reikalavimai skelbiami VU Filologijos fakulteto svetainėje >>

Be to, norintiems laikyti egzaminą bus surengti nemokami mokymai, kuriuos ves patyrę egzaminuotojai. Per susitikimus su Vroclavo universiteto dėstytojais mokymų dalyviai gaus daugiau informacijos apie egzaminų struktūrą ir eigą, o per praktinius užsiėmimus išbandys savo jėgas spręsdami pavyzdines užduotis. Mokymai vyks likus beveik mėnesiui iki egzamino – kovo 25 d. – Vilniaus universitete (K. Donelaičio auditorija, Universiteto g. 3). Mokymų programa bus paskelbta VU Filologijos fakulteto tinklalapyje: http://www.flf.vu.lt

Siūlome pasinaudoti šia išskirtine proga. Mokymai nemokami, tačiau būtina į juos registruotis. Norėdami į juos patekti, turite išsiųsti laišką el. paštu . Jame reikia parašyti savo vardą, pavardę ir planuojamą laikyti lygį. Registruotis galite iki kovo 15 dienos. 

Organizatoriai: Nacionalinė akademinių mainų agentūra (NAWA). Vilniaus universiteto Polonistikos centras, Vroclavo universitetas.

Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje.

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Andrius Marcinkevičius

Профессор А. А. Сокольский – русский эмигрант из Литвы, переписавший историю флоридского «Санкт-Петербурга»

Pavel Lavrinec

Польская рецепция Александра Блока в русской печати межвоенного Вильно

Dainius Genys

F. Dostojevskio pogrindžio žmogus ir jo priekaištai modernybei

Julija Snežko

Грязь болота и золото нефти: стратегии советской литературной «колонизации» болот Сибири

Roman Timenčik

Школа читателей Гумилева: семь учеников (Приблудный, Кедрин, Мочалова, Пастернак, Мандельштам, Цветаева, Ахматова)

RECENZIJA

Galina Michailova

Поэтика прозы Людмилы Улицкой 

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Simon Fries, Eugen Hill

Insights into the diachrony of the East Baltic subjunctive mood

Rainer Eckert

Zur Rekonstruktion indogermanischer Textfragmente (vorwiegend am Material der baltischen und slawischen Sprachen

Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė, Jurģis Šķilters

Understanding proximity in the Baltic languages: Latvian relational adverbs blakus and līdzās and their Lithuanian counterparts

Jolita Urbanavičienė, Jana Taperte

Dar kartą apie dabartinių baltų kalbų nosinių sonantų akustinius požymius: naujausi lyginamieji tyrimai

Bonifacas Stundžia

Klaipėdos krašto aukštaičių dūrinių sintaksinės-semantinės klasės ir kilmė

Lina Inčiuraitė-Noreikienė

Hibridinių vedinių ir skolinių konkurencija

INFORMACIJA

Rainer Eckert

In Gedenken an Professor Zigmas Zinkevičius

Ernesta Kazakėnaitė

Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija „Baltų kalbotyra: lyginamosios perspektyvos"

IN MEMORIAM

Norbert Ostrowski

Michał Hasiuk

Nuotraukų autorė Joana Szczyglovska

Gruodžio 16 d. Filologijos fakultetą aplankė 5-10 klasės mokiniai, 9-sios Lenkų kalbos miniolimpiados bei literatūrinio-kūrybinio konkurso (su ITK panaudojimu) „Baladomanija šiuolaikinėje versijoje”, laureatai kartu su savo mokytojais. Olimpiada ir konkursas buvo skirti 200-osioms Romantizmo epochos lenkų ir lietuvių literatūrose metinėms paminėti.  K. Donelaičio auditorijoje vyko laureatų apdovanojimas bei geriausių kūrybinių darbų pristatymas. Svečiams sveikinimo žodį pasakė Polonistikos centro vedėjas doc. dr. Miroslav Davlevič. Trumpą paskaitą „Kaip skaityti Adomą Mickevičių XXI amžiuje?” skaitė Polonistikos centro svečias, Liublino Katalikiškojo Šv. Jono Pauliaus II universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Dariusz Skórczewski.  

Renginio organizatoriai – Lietuvos Polonistų asociacija (pirmininkė Danuta Szejnicka) ir VU BKKI Polonistikos centras.  

2022 m. gruodžio 8 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) vyks leidinio „The Kitab of Ivan Lutskevich: a Monument of Lithuanian Tatar Culture“ pristatymas. Tai naujausias Lietuvių kalbos instituto leidinys, kurio sudarytoja – Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Galina Miškinienė.  

Pristatymo renginyje dalyvaus autorė doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentai prof. habil. dr. Czesław Łapicz, assoc. prof. dr. Hüseyin Durgut, Lietuvių kalbos instituto prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Grigorijus Potašenko. Torunės universiteto Kitabistinių tyrimų centro vadovė prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska pristatys kritinį leidinį „Lenkijos ir Lietuvos totorių XVI a. tefsiras“. Renginį ves Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas.  

Renginio metu galėsite pamatyti rankraštinės knygos – Kitabo – originalą, saugomą Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, ir Dervišų šokį.  

Pristatoma knyga skirta vienam svarbiausių Lietuvos totorių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabui (XVIII a. pirmoji pusė). Šiuo rankraščiu susidomėta XX a. pradžioje, jį radus Keturiasdešimties Totorių kaime. Surašytas trimis, o kartais – ir keturiomis kalbomis, rankraštis yra savotiškas musulmonų katekizmas, kuriame pateikiama informacija apie svarbiausias musulmonų šventes, šventus mėnesius, dienas ir naktis, Ramadano pasninką, maldas ir t. t. Rankraščio kultūrinę vertę ir svarbą atspindi jame surinkti tekstai, liudijantys vienos iš seniausių Rytų Europoje apsigyvenusių musulmonų bendruomenių vertybes ir prioritetus.  

Knygą sudaro įvadas, transliteruotas tekstas, rankraščio vertimas į anglų kalbą, sąvokų ir terminų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. 2009 m. Lietuvių kalbos instituto išleistas Ivano Luckevičiaus kitabo leidimas buvo skirtas Lietuvos auditorijai, o 2021 m. pasirodęs angliškas papildytas leidimas atveria galimybę su unikaliu LDK totorių rankraštiniu palikimu supažindinti tarptautinę bendruomenę.  

Leidinio autorė dėkoja Tautinių mažumų departamentui prie LR Vyriausybės, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos administracijai, Lietuvių kalbos institutui, šeimai ir visiems, prisidėjusiems prie knygos leidimo ir jos pristatymo, bei už palaikymą rengiant leidybos projektą.  

Daugiau informacijos >