ARKSI naujienos

Šiemet Nordclinic Artmedica vardinė stipendija atiteko Anglų filologijos studijų programos studentei Marijai Stalaučinskaitei ir Skandinavistikos studijų programos studentei Gabijai Kilkutei. Sveikiname Mariją ir Gabiją!

Nordclinic Artmedica vardinės stipendijos tikslas – skatinti Universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos ir Anglų filologijos studijų programų studentus už pasiektus labai gerus studijų rezultatus.

Dėkojame įmonei už iniciatyvą bei bendradarbiavimą, prisidedant prie studentų ugdymo ir tobulėjimo.

Nordclinic Artmedica stipendija įteikta Fakulteto Tarybos posėdyje, kuris įvyko lapkričio 24 d.

Ar žinote, kurį iš romėnų dievų šiuo metu rastumėte parduotuvėje mineralinio vandens pavidalu? O gal galite nuspėti, kaip verčiami lotyniški veiksmažodžiai audio ir video? Klasikų asociacija kartu su LRT kviečia pasitikrinti savo žinias apie senovės Graikijos ir Romos mitus, istoriją ir kultūrą jau antrą kartą organizuojamoje internetinėje Antikos žinių viktorinoje.

„Antika visur aplink mus, todėl modernių jos pavidalų ir formatų dažnai net nebematome arba nesusiejame su antikine praeitimi. Antikos žinių viktorinos idėja iš esmės kilo norint paprastais klausimais dalyviams parodyti, kad apie antiką žinome kur kas daugiau, nei manome. Juk jei klausčiau, kaip atrodė ar funkcionavo demokratinė senovės Atėnų sistema, atsakyti tikriausiai galėtų tik klasikai, istorikai ar politologai. Bet kažkodėl pamirštame, kad patys gyvename demokratinėje valstybėje, kurios veikimas ir institucijos yra vienaip ar kitaip įkvėptos antikinių pavyzdžių“, – pasakoja viktorinos sumanytojas, Vilniaus universiteto (VU) Klasikinės filologijos katedros mokslininkas ir Klasikų asociacijos valdybos narys dr. Tomas Riklius.

Daugiau nei tūkstantmetį gyvavusi antikos kultūra ir jos pasiekti laimėjimai tapo Vakarų kultūros pagrindu, kurį jaučiame iki šiol. Daugelis politinių terminų ir tarptautinių žodžių – tokių kaip „diktatorius“, „maratonas“ ar „gimnazija“ – mus pasiekė būtent iš antikos; mitologinius vardus sau neretai pritaiko įvairios firmos, o mitų siužetai vis dar įkvepia ne tik literatūrą, bet ir kitas meno formas.

Tą patį galima pasakyti apie daugybę kitų kultūrinių ar architektūrinių sąvokų bei konceptų, kurie atsirado dar antikoje. Be kultūrinių romėnų ir graikų išradimų būtų sunku įsivaizduoti kasdienybę. Tarkime, retai susimąstoma, kad tokie įprasti architektūriniai elementai kaip cementas, plytos, kolonos, arkos ar skliautai po visą Europą buvo išplatinti būtent romėnų.

„Tikiuosi, kad ši viktorina pirmiausia paskatins net ir manančius, kad tikrai nieko nežino apie antiką, išbandyti save ir pamatyti, kad, pasirodo, kažką visgi žino. O tuomet Antikos žinių viktorina gal net įkvėps pasidomėti antikine kultūra, istorija ir literatūra. Nes tai yra pagrindas Vakarų kultūros, kurios dalis Lietuva su nesavanorišku pertrūkiu yra jau daugiau nei šešis amžius“, – teigia dr. T. Riklius.

Viktorinos dalyviai turės per kuo trumpesnį laiką atsakyti į penkiolika klausimų iš įvairių sričių. Bus tikrinamos žinios apie antikinę mitologiją, kultūrą, literatūrą, istoriją ir asmenybes.

Žinai daugiau, nei manai, tad pasitikrink savo žinias Antikos žinių viktorinoje. Praėjusiais metais jas pasitikrino beveik tūkstantis dalyvių.

Antikos žinių viktorinoje kviečiami dalyvauti visi besidomintys antikos kultūra ar tiesiog norintys pasitikrinti savo žinias. Viktorina vyks lapkričio 24 d. internetiniu adresu https://antikosviktorina.lrt.lt/.

Cambridge Scholars Publishing leidykloje išleistoje Anglų filologijos katedros prof. dr. Almanto Samalavičiaus knygoje „BALTIC POSTCOLONIAL NARRATIVES: Literature and Power“ („Baltų postkolonijiniai naratyvai: literatūra ir galia” (2023) nuodugniai aptariama kaip postkolonializmas pateko į baltų kultūros ir literatūros sritį ir su kokiais sunkumais jis susidūrė ir dažnai vis dar susiduria, vietinių ir tarptautinių kultūros ir literatūros diskursų akivaizdoje. Ši studija suteikia įžvalgų apie lietuvių prozą ir analizuoja keletą geriausių Lietuvos postkolonijinės literatūros tekstų. Autorius nagrinėja romanus, parašytus per paskutinį sovietmečio dešimtmetį, ir kai kuriuos naujesnius raštus, sukurtus posovietmečiu. Knyga ypač naudinga kultūros istorikams ir literatūrologams, besidomintiems Rytų Europos ir Baltijos šalių kultūrų bei visuomenių praeitimi ir dabartimi.

Dr. Almantas Samalavičius – architektūros, kultūrologijos ir literatūros srities mokslininkas. Šiuo metu jis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros instituto profesorius ir kartu Vilniaus universiteto Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto Anglų filologijos katedros profesorius, kur dėsto kultūros, postkolonijinių ir medijų studijų seminarus. Profesorius yra daugiau nei dviejų dešimčių monografijų, mokslinių esė rinkinių ir redaguotų tomų autorius, tarp jų „Dedalus leidyklos lietuvių literatūros antologija“ (2013), „Neoliberalizmas, ekonomizmas ir aukštasis mokslas“ (2018), „Lietuvos architektūra ir urbanistika“ (2019). Jis yra kviestinis profesorius JAV, Europoje ir Azijoje, keletą kadencijų ėjo Lietuvos PEN prezidento pareigas.

Lapkričio 22 d., trečiadienį, 19 val. Ideas Block - Kompresorinė erdvėje (Goštauto g. 11) kviečiame pasinerti į italų poezijos pasaulį kartu su Vilniuje gyvenančio poeto, VU Anglų filologijos katedros docento dr. Davide Castiglione trečiojo kūrinių rinkinio „Doveri di una costruzione“ („Konstrukcijų pareigos“) pristatymu. Nors knyga originaliai parašyta italų kalba, visi galės mėgautis originalaus kūrinio vertimais į anglų ir lietuvių kalbas.

Šio rinkinio eilėraščiai gilinasi į tvarkos ir netvarkos sąveiką. Jie tyrinėja konstrukcijų susiaurėjimus ir šokio laisvės epifanijas, leisdamiesi į poetišką kelionę per įvairius miesto erdvių kraštovaizdžius. Į šiuos eilėraščius patenka tokie Lietuvos miestai, kaip Vilnius ir Kaunas, taip pat didžėjai, wanna-be lotynų mylėtojai ir alfa vyrai, šunys, elektroninė muzika, el. pašto šiukšlės, meilė, išdavystė, indie video žaidimai ir kt. Tikrovė yra daugialypė ir eilėraščiai stengiasi kuo įžvalgiau pavaizduoti jos srautą.

Kartu su kai kurių savo eilėraščių skaitymu ir aptarimu Davide plačiau pasidalins savo kūrybine patirtimi, kad šis renginys sudomintų visus, kurie nori daugiau sužinoti apie žodžių galią.

Facebook renginys >

Davide Castiglione (Alessandria, Italija, 1985) Vilniaus universitete dėsto kalbotyrą, poeziją ir kūrybinį rašymą. Jis taip pat yra poetas, išleidęs tris rinkinius (italų kalba). Atskiri eilėraščiai pasirodė ir žurnaluose, tinklaraščiuose ir antologijose, tarp jų – Poezijos pavasario festivalio antologijoje (2020, 2021) su Ramunės Brunžaitės vertimais. Kaip mokslininkas, jis yra parašęs monografiją „Poezijos sunkumas: stilistinis modelis“ (Palgrave, Londonas, 2019) ir straipsnių apie poezijos kalbą ir literatūros teorijos klausimus. Norėdami sužinoti daugiau, apsilankykite jo svetainėje >

V. Kardelio nuotraukos

Italijos Respublikos prezidentas Sergio Mattarella Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerijos siūlymu suteikė Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjui doc. Diego Ardoino Italijos Žvaigždės ordiną (Ordine della Stella d’Italia). Valstybiniu apdovanojimu doc. D. Ardoino pagerbtas už esminį vaidmenį skatinant draugiškus Italijos ir Lietuvos santykius bei abiejų valstybių bendradarbiavimą.

Doc. D. Ardoino tyrimų laukas apima istorinę (socio)lingvistiką, prūsistiką, baltų filologiją, (italų) dialektologiją ir geolingvistiką. Jis jau daug metų organizuoja dialektologines studentų ir dėstytojų ekspedicijas į Ligūrijos regioną Italijoje, glaudžiai bendradarbiaudamas su Tarptautiniu Ligūrijos studijų institutu Bordigeroje (Istituto Internazionale di Studi Liguri, Bordighera), kuriame praktiką atlieka geriausi Italų filologijos studijų programos studentai. Doc. D. Ardoino taip pat puoselėja ryšius su kitomis Ligūrijos regiono institucijomis ir asociacijomis, kurios nuo 2021 m. yra įsitraukusios į projektą „Bridges of Culture between the Faculty of Philology of Vilnius University and Liguria“, o tarpininkaujant Lietuvos garbės konsulatui kultūros tiltai nutiesti ir iki Apulijos bei Bazilikatos regionų.

Doc. D. Ardoino yra pasižymėjęs ir kaip italų bei baltų šalių kultūroms, kalboms ir istorijai skirtų renginių, konferencijų organizatorius ir kuratorius, įvairių leidinių rengėjas, daug bendraujantis su Latvijos ir Estijos italistais, Pizos universiteto Baltistikos centru, Italijos Respublikos ambasada ir Italų kultūros institutu Vilniuje, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais.

Doc. D. Ardoino veikla neapsiriboja italistika, o yra vykdoma ir baltistikos bei lituanistikos baruose. 2020 m. Berno universitete prie Slavų kalbų ir literatūrų instituto jis atkūrė Baltistikos centrą, kuriam vadovauja iki šiol ir kurio ne vienas studentas jau spėjo dalyvauti intensyviuose VU Filologijos fakulteto ir Lietuvių tautosakos bei literatūros instituto organizuotuose vasaros kursuose.

Apdovanojimo ceremonijoje, vykusioje spalio 27 d. Italų kultūros institute Vilniuje, dalyvavo Italijos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Alice Barberis, Italų kultūros instituto Vilniuje direktorius Vieri Sorace-Maresca, VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. Vilmantė Pakalniškienė, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, VU Filologijos fakulteto studijų prodekanė doc. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, kiti VU Filologijos fakulteto kolegos, Italijos ir kitų Europos universitetų bei tyrimų centrų atstovai, kurie spalio 23–27 d. dalyvavo VU Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros organizuotoje programoje Erasmus+ BIP „Italia(nistica) e Baltico orientale“ ir XXIII pasaulinėje italų kalbos savaitėje.

Italijos Žvaigždės ordinas yra antrasis pagal svarbą Italijos valstybinis apdovanojimas, skiriamas civiliams – italams, gyvenantiems užsienyje, ir užsienio piliečiams. Ordiną teikia Italijos Respublikos prezidentas užsienio reikalų ministro siūlymu, atsižvelgdamas į Ordino tarybos, kuriai pirmininkauja užsienio reikalų ministras, nuomonę.

Algimantos Railaitės – Pranckevičienės vardinė stipendija šiais mokslo metais atiteko Anglų filologijos studijų programos antro kurso studentei Patricijai Česonytei. Tokį sprendimą priėmė Anglų filologijos SPK sudaryta komisija. Nuoširdžiai sveikiname studentę, kurią ši stipendija įpareigoja siekti ambicingų tikslų studijuojant Filologijos fakulteto anglų filologijos programoje bei tęsti Algimantos Railaitės – Pranckevičienės pradėtus darbus.

Pagerbdamas šviesų savo mamos atminimą prieš dvyliką metų stipendiją įsteigė Andrius Pranckevičius. Algimanta Railaitė – Pranckevičienė 1968 – 1973 metais studijavo anglų kalbą ir literatūrą tuomečiame Vilniaus valstybiniame universitete Filologijos fakultete. Baigusi universitetą, Algimanta mokytojavo Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje. Puikiai išmanydama anglų literatūrą, ji dalį savo laiko skyrė anglų literatūros vertimams, ypač vertino Šekspyrą ir kitus anglų literatūros klasikus. Todėl kandidatai, dalyvaujantys konkurse jos vardo stipendijai laimėti, gauna užduotį išversti Šekspyro kūrinio ištrauką į lietuvių kalbą. Šiais metais konkurso dalyviai vertė V. Šekspyro 145-ąjį sonetą. 

Šiemet įteikti stipendijos į Fakultetą atvyko mecenatas Andrius Pranckevičius (nuotraukoje dešinėje). Mecenatui dėkojame už prasmingą veiklą ir puoselėjamus draugiškus santykius su Filologijos fakultetu. 

Stipendijos laureatė buvo pristatyta ir pasveikinta Fakulteto Tarybos posėdžio metu spalio 27 d.

Nuotraukoje iš kairės: Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto pirmininkė doc. dr. Linara Bartkuvienė, Fakulteto prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, stipendininkė Patricija Česonytė, dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas ir mecenatas Andrius Pranckevičius

Spalio 23-27 dienomis kviečiame į XXIII-ąją Pasaulinę italų kalbos savaitę Vilniuje, organizuojamą VU Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros bei Italų kultūros instituto Vilniuje. Šių metų tema – „(Ne)tvari kalba?“ (Una lingua (in)sostenibile?).

Įvairūs Savaitės renginiai persipins su VU italistų sumanytomis BIP programos „Italistika ir Rytų Baltijos šalys“ (Italia(nistica) e Baltico orientale) veiklomis, kurios į Vilnių sukvies daugiau nei 30 mokslininkų italistų iš devynių aukštųjų mokyklų penkiose Europos šalyse.

Visą savaitę vyks paskaitos italistikos, kalbos tvarumo temomis, o BIP dalyviai bus kviečiami dalyvauti baltistikos paskaitų cikle, skirtame supažindinti su Baltijos šalių istorija, kultūra ir kalbiniais ypatumais.

Kiekvieną Savaitės dieną lauks vis nauja muzikinė italų ir lietuvių atlikėjų ruošiama dovana, kuri kvies pažinti gražiosios sì šalies melodijų įvairovę.

Pilna programa > 

We kindly invite you to lectures and seminars on Motherhood and Teaching of French Literature/Culture by dr. Julie Rodgers, dr. Loïc Bourdeau and Laurence Paré on October 18-20th. 

Dr. Julie Rodgers and Dr. Loïc Bourdeau have been awarded the Vilnius University Teaching and Learning Internationalisation Initiatives funding for the initiative 2023-2024. As part of this, they will deliver a series of lectures and workshops.

Dr. Julie Rodgers and dr. Loïc Bourdeau are a part of the project “Developing a New Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)”. This project received funding from the European Union's Horizon 2020 research and innovation programme under grant agreement No. 952366.

Find the programme below.