Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Tęsiame skaitmeninės humanitarikos seminarų ciklą ir 2023 m. lapkričio 16 d., ketvirtadienį, 15 val. kviečiame visus bendruomenės narius sužinoti, kokios yra tekstinių duomenų surinkimo įrankio (naršyklės įskiepio) Web Scraper galimybės.

Web Scraper yra vizualinis žiniatinklo duomenų surinkimo įrankis, kuriuo galima naudotis neturint programavimo žinių ir rinkti nedidelius kiekius reikiamų duomenų (tekstinių ar kitokių). Įrankis veikia su Firefox ir Google Chrome naršyklėmis. Naudojantis Web Scraper, pažymimos aktualios norimo nuskenuoti internetinio puslapio struktūrinės dalys, taip sukuriant šio puslapio žemėlapį (angl. sitemap). Ši informacija leidžia surinkti norimus duomenis ir išsisaugoti savo kompiuteryje CSV arba XLSX formatu.

Seminaro metu bus supažindinama su tinklalapių ir juos sudarančių elementų struktūra, kur rasti ir kaip atpažinti norimus elementus. Remiantis šiomis žiniomis atliksime praktines užduotis su Web Scraper – išbandysime duomenų surinkimą tiek iš paprastos struktūros tinklalapio, tiek ir turinčio sudėtingesnę, tokią kaip naujienų portalas.

Planuojama eiga: ~50 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta klausimams ir diskusijai.

Laikas: 2023 m. lapkričio 16 d. 15.00–16.00 val.

Vieta: KC2 (prie Vertimų studijų katedros)

Turėti savo kompiuterį nebūtina.

Registracija >>

Visa medžiaga seminaro dieną bus pasiekiama čia > 

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Justina Mandravickaitė. 

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia >>

Lapkričio 9 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Seminare bus tęsiama gramatikalizacijos tema. Šį penktadienį bus toliau kalbama apie gramatikalizaciją, šį kartą apie pragmatinius veiksnius.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Spalio 27 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Seminare bus tęsiama gramatikalizacijos tema. Šį penktadienį  kalbėsime apie reanalizę ir analogiją. Prisegame skaitinį.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Spalio 13 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Artimiausiame seminare bus tęsiamos diskusijos apie gramatikalizaciją. Pagrindas bus antras skyrius iš Hopperio ir Traugott knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Spalio 19 d. 17 val. Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondas kviečia į parodos „Špūren" atidarymą Vilniaus universiteto bibliotekoje. Renginio metu bus apdovanoti geriausių nuotraukų autoriai ir autorės, o svečiai bus kviečiami susipažinti su geriausiomis atrinktomis nuotraukomis, pasivaišinti ir pabendrauti.

Nuotraukų konkursą „Špūren” organizuoja Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (Deutsch-Baltische Zunkunftsstiftung) Lietuvos biuro darbuotojai Indrė Aukštikalnienė ir Daumantas Katinas bei fotografas, visuomenininkas, „Neregėta Lietuva” autorius Marius Jovaiša.

Konkurso tikslas – rasti vokiškų pėdsakų Lietuvoje, juos nufotografuoti, trumpai aprašyti.

Partneriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Neregėta Lietuva, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada, Lietuvos DAAD klubas, DAAD, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba

Daugiau informacijos rasite čia >>

Spalio 13 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Organizaciniame susitikime buvo nutarta rudens semestrą seminarą skirti gramatikalizacijai; praeitas semestras buvo skirtas indoeuropeistikai.

Skaitinys pirmam susitikimui – pirmas skyrius iš Hopperio ir Traugott knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Spalio 19 d., ketvirtadienį, 19.00 val. maloniai kviečiame į IX Kultūrinės lingvistikos seminarą. Pranešimą „Žodinės istorijos raida iš kalbos ir kultūros mokslo perspektyvos“ skaitys dr. Damian Gocół (Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas).

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >

Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.

Paskaitos santrauka. Žodinė istorija – tai mokslinis, socialinis ir kultūrinis judėjimas, pagrįstas žodinių praeities pasakojimų įrašymu, archyvavimu ir tyrinėjimu. Jos institucionalizavimo procesas prasidėjo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Siekiant parodyti žodinės istorijos ir kalbos bei kultūros mokslų santykį, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į daugybę pokyčių, kuriuos ši kryptis patyrė vėlesniais dešimtmečiais. Iš pradžių amerikiečių plėtojama žodinė istorija daugiausia dėmesio skyrė socialinio elito istorijoms rinkti. Taigi ji vystėsi lygiagrečiai su kalbos ir kultūros mokslais, kurie daugiausia dėmesio skyrė vadinamųjų paprastų žmonių pasakojimams.

Savo pranešime nagrinėsiu pokyčius, kuriuos patyrė žodinė istorija, palaipsniui priartėdama prie tokių disciplinų kaip lingvistika, folkloristika, etnolingvistika ar dialektologija. Daugiausia dėmesio skirsiu tokiems veiksniams kaip žodinio teksto apie praeitį siuntėjo prototipo kategorija, požiūris į žodinių pranešimų turinį ir jų formos analizės būdai. Tai leis man apsibrėžti pagrindinius žodinės istorijos (archyvinės, socialinės ir tekstologinės) raidos laikotarpius, kuriais keitėsi pagrindinės tyrimų tendencijos. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio žodinė istorija aiškiai suartėjo su kalbos ir kultūros mokslais, todėl šiandien galime kalbėti apie keletą skirtingų požiūrių į žodinius tekstus apie praeitį: nuo istoriografinio (orientuoto į praeities rekonstravimą) iki antropologinio (su atmintimi kaip žinių ir patirties formavimu, aktualizuojamu pasakojimuose).

Damian Gocół – humanitarinių mokslų daktaras, lingvistas, Liublino Marijos Kiuri-Skłodowskos universiteto Semantikos, pragmatikos ir kalbos teorijos katedros mokslo darbuotojas, leidinių redaktorius ir žurnalistas. Jis yra žurnalo „Folk magazine“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, apdovanotas 2020 m. Oskaro Kolbergo premija kategorijoje už veiklas liaudies kultūros labui. Monografijos „Historia mówiona: geneza, rozwój, koncepcje“ (Liublinas 2023) ir kelių dešimčių mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų autorius. Jis yra LMA Etnolingvistinės komisijos, Lenkijos folkloro draugijos ir Tarptautinės liaudies meno organizacijos narys. Mokslo tyrimus vykdo žodinės istorijos, atminties tyrimų, tradicinės kultūros ir žiniasklaidos srityse.

Spalio 13-14 d. kviečiame į slavistikos studentų konferenciją „Studentų moksliniai skaitymai #2“. Programa >