2023 m. rugsėjo 7 d.
2023 m. rugsėjo 15–16 d. kviečiame į Slavistikos katedros ir Markučių dvaro muziejaus rengiamą tarptautinę mokslinę konferenciją „Kultūros paveldo ir urbanistinės tapatybės sankirtos“. Konferencija vyks rugsėjo 15 d. Filologijos fakultete auditorijoje 115A (Domus Philologiae) ir rugsėjo 16 d. Markučių dvaro muziejuje.
2023 m. rugsėjo 4 d.
2023 m. rugsėjo 7–9 d. kviečiame į tarptautinę mokslinę konferenciją „Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. Tekstologijos kultūriniai aspektai. Tekstas-tekstema-kontekstas".
Šis tarptautinis renginys – tai kasmet rengiamų sesijų, kuriose nagrinėjami kalboje įtvirtintų vertybių pavadinimai, sudarantys tautos tapatybės pagrindą, tęsinys. Šio renginio ypatumas tame, kad jis taip pat skirtas jauniems tyrėjams. Konferencijoje kviečiami dalyvauti doktorantai ir tie, kurie dar tik pradeda tyrimus kultūrinės ir aksiologinės lingvistikos srityje, tapti jos klausytojais ir pranešėjais.
Šių metų susitikimas bus skirtas teksto ir tekstologijos klausimams, o tekstologijos mokslo objektas aiškinamas iš etnolingvistinės perspektyvos. Teorinėje konferencijos dalyje bus keliami klausimai apie tekstologiją kaip discipliną, paremtą įvairiapuse teksto analize, integruojančią lingvistiką ir literatūrologiją. Kviestinių lektorių pranešimuose bus pristatomi pagrindiniai tokios disciplinos tikslai, jos šakos ir srovės - semiotinė (M. R. Mayenowa), stilistinė (T. Dobrzyńska), kognityvinė (J. Bartmiński, S. Gajda) ir komunikacinė-funkcinė (A. Duszak, U. Żydek-Bednarczuk). Bus svarstoma apie teksto, kaip kalbos ir komunikacijos vieneto, supratimą ir teksto modelio, kaip teksto atvaizdo, į kurį "orientuojasi" tiek siuntėjas teksto kūrimo procese, tiek klausytojas ar skaitytojas jo priėmimo procese, tipą, kuris tampa norma kalbos vartotojams - siuntėjams ir gavėjams, ir tarnauja kaip gairės, orientuojančios abi socialinio bendravimo puses. Akcentuojama ir etnolingvistikai svarbi tezė, kad teksto kūrimo mechanizmai remiasi kultūriškai nusistovėjusiais gyvenimo modeliais, o kartu gyvenimo modelius galima atkurti iš teksto struktūros.
Konferencijos tezes rasite čia >>
Daugiau informacijos apie renginį >>
5. Międzynarodowa Konferencja Naukowa
WARTOŚCI W JĘZYKOWYM OBRAZIE ŚWIATA POLAKÓW I LITWINÓW. KULTUROWE ASPEKTY TEKSTOLOGII. TEKST-TEKSTEM-KONTEKST
7–9 września 2023 r.
Uniwersytet Wileński, Wydział Filologiczny, Universiteto g. 3, Vilnius
To międzynarodowe wydarzenie jest kontynuacją corocznych sesji poświęconych nazwom wartości utrwalonych w języku, które stanowią podstawę tożsamości narodowej. Wydarzenie to gromadzi badaczy z różnych polskich i litewskich, jest skierowane również do młodych badaczy. Do udziału w konferencji, w roli słuchaczy i prelegentów, zaproszeni są doktoranci oraz osoby, które dopiero rozpoczynają swoje badania w dziedzinie lingwistyki kulturowej i aksjologicznej.
Tegoroczne spotkanie poświęcone będzie tekstologii, a jej problematyka zostanie przedstawiona z perspektywy etnolingwistycznej. W części teoretycznej konferencji poruszone zostaną kwestie tekstologii jako dyscypliny opartej na wielowymiarowej analizie tekstu, integrującej językoznawstwo i literaturoznawstwo. Przedstawione będą główne cele tej dyscypliny, jej gałęzie i nurty - semiotyczny (M. R. Mayenowa), stylistyczny (T. Dobrzyńska), kognitywny (J. Bartmiński, S. Gajda) i komunikacyjno-funkcjonalny (A. Duszak, U. Żydek-Bednarczuk). Omówione zostanie rozumienie tekstu jako jednostki języka i komunikacji, a także typ modelu tekstu, jako obrazu tekstu, który jest "zorientowany" zarówno przez nadawcę w procesie tworzenia tekstu, jak i przez słuchacza czy czytelnika w procesie jego odbioru, a który staje się normą dla użytkowników języka - nadawców i odbiorców - i służy jako wytyczna orientująca obie strony komunikacji społecznej. Dla etnolingwistyki ważna jest również teza, że mechanizmy tworzenia tekstu opierają się na kulturowo utrwalonych wzorcach życia, a jednocześnie wzorce życia mogą być odtwarzane ze struktury tekstu.
2023 m. birželio 12 d.
Maloniai kviečiame visus besidominčius skaitmenine filologija bei senąja lietuvių raštija į Chylinskio svetainės kūrėjų paskaitas. Paskaitos vyks Filologijos fakultete, V2 auditorijoje (įėjimas iš Sarbievijaus kiemo).
Dr. Wolf-Dieter Syring paskaitos
Birželio 27 d. 11:00
A bridge over centuries – joining historical text corpora and computational methods
Birželio 28 d. 11:00
Building and deploying text corpora – technical and practical aspects
Dr. Wolf Dieter Syring yra Mainco Mokslų ir literatūros akademijos mokslo darbuotojas. Jis yra vienas iš istorinių tekstų korpusais paremtų duomenų bazių Corpus Bibliorum Aetatis Reformationis, www.corpusbibliorum.de, programos Quest 2, kurios viena dalis skirta Jono Bretkūno rankraščio skaitmeninimui, kūrėjų, interneto svetainės www.chylinskibible.flf.vu.lt programuotojas. 1999 m. Wolf-Dieter Syring apgynė teologijos mokslų daktaro disertaciją “Hiob und sein Anwalt. Die Prosatexte des Hiobbuches und ihre Rolle in seiner Redaktions- und Rezeptionsgeschichte.”
Dr. Felix Thiess paskaita
Birželio 27 d. 13:00
Trumpųjų senosios lietuvių kalbos tekstų tyrinėjimo aspektai
Dr. Felix Thiess studijavo kalbotyrą Kelno universitete, 2016 m. apgynė daktaro disertaciją “Innere Variation bei Daukša. Untersuchungen zu Orthographie und Syntax des altlitauischen Katechismus (1595) und der Postille (1599) von Mikalojus Daukša.” Mokslinių interesų sritys – baltų kalbų gramatika, senosios lietuvių kalbos sintaksė, leksikografija. Šiuo metu Felix Thies dirba Berlyno Humboldtų universitete vykdomame projekte „Trumpieji senosios lietuvių kalbos tekstai” („Altlitauische Kleintexte“). Projekto „Altlitauische Kleintexte“ tikslas – publikuoti visus iki šiol žinomus trumpuosius senosios lietuvių kalbos tekstus ir padaryti juos prieinamus ateities tyrimams. Į šį projektą įtraukiami visi trumpesni nei 1000 žodžių tekstai nuo rašytinės tradicijos pradžios iki 1700 metų.
2023 m. birželio 6 d.
Birželio 8 d., ketvirtadienį, 314 aud. nuo 10 val. vyks studijų programos Šiaurės Europos kalbos ir kultūros magistro darbų gynimai. Maloniai kviečiame dalyvauti.
2023 m. gegužės 24 d.
Gegužės 26 d., penktadienį, 13.00 val. 314B aud. vėl kviečiame jau į paskutinįjį šio semestro kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Seminare bus tęsiama indoeuropeistinė tematika ir kalbama apie hetitų kalbą. Pranešimą parengs Aurelija Meškerevičiūtė.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >
Visi maloniai laukiami!
2023 m. gegužės 24 d.
Vilniaus universiteto Slavistikos katedra kviečia jaunuosius mokslininkus – studentus, magistrantus, aspirantus, doktorantus – dalyvauti tarptautiniuose moksliniuose studentų skaitymuose. Skaitymai skirti studentams, siekiantiems naujumo ir konkrečių savo mokymosi rezultatų, profesionalių slavistikos ir rusistikos problemų tyrinėjimų.
Skaitymai vyks 2023 m. spalio 13 d. Vilniaus universiteto filologijos fakultete. Skaitymuose galima dalyvauti ir tiesioginiu, ir nuotoliniu būdu (Teams platformoje).
Pristatymo trukmė –15 minučių (pranešimas – 10 minučių, aptarimas – 5 minutės). Pranešimų kalbos – rusų, lietuvių ir anglų.
Pagal Skaitymų medžiagą planuojama išleisti recenzuojamą mokslinį straipsnių rinkinį.
Paraiškas dalyvauti Skaitymuose ir trumpas pranešimų anotacijas (ne daugiau 600 ženklų su tarpais) siųsti el. paštu iki 2023 m. rugsėjo 10 d. Paraiškos dalyvauti Skaitymuose forma >>
2023 m. rugsėjo 15 d. skelbiami atrinktų paraiškų rezultatai.
Dėl papildomos informacijos kreiptis Studentų skaitymų organizacinio komiteto el. paštu .
2023 m. gegužės 16 d.
Maloniai kviečiame į jubiliejines – XX – Polonistikos dienas, kurios įvyks š.m. gegužės 18-19 d.
2023 m. gegužės 10 d.
2023 m. gegužės 17 d. 19 val. maloniai kviečiame į VIII Kultūrinės lingvistikos seminarą. Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >>
Pranešimą „Piktžolių vaizdinys lenkų liaudies kultūroje“ skaitys dr. Anna Kaczan (Marijos Kiuri-Skłodowskos universitetas).
Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.
Pranešimo tikslas – pristatyti straipsnį KĄKOL / USNIS, kuris bus įtrauktas į „Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno“ (Grybai, piktžolės, augalų grupės) aštuntąjį tomą Augalai. Pasitelkus usnių, kurios lenkų liaudies kultūroje priskiriamos ir prie kenkiančių piktžolių, ir prie gražių gėlių ar vaistinių augalų, pavyzdį, bus pristatyta šio žodyno straipsnių rengimo metodika. Pranešėja, vadovaudamasi kognityvinio apibrėžimo prielaidomis ir remdamasi lingvistiniais duomenimis (pvz., įvairiais folkloro tekstais) ir vadinamaisiais „priekalbiniais“ duomenimis (t. y. tikėjimų įrašais ir liaudiškų praktikų – ritualinių, maginių, gydomųjų – aprašymais), rekonstruos liaudiškąjį usnių vaizdinį. Tiriamoji medžiaga bus paimta iš Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno, saugomo Jerzy Bartmińskio etnolingvistikos laboratorijoje Liubline, kartotekos.
Anna Kaczan – humanitarinių mokslų daktarė; Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto Etnolingvistikos komisijos narė. Mokslininkė dirba Liublino Marijos Kiuri-Skłodowskos universiteto Lenkų filologijos instituto Jerzío Bartmińskio vardo etnolingvistikos skyriuje. Ji yra Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno rengimo grupės narė, tomų Augalai (pasėliai, gėlės, medžiai) straipsnių autorė.
Mokslinių interesų sritys: etnolingvistika, lenkų liaudies kultūra.
Celem wystąpienia jest prezentacja hasła KĄKOL, które znajdzie się w ósmym zeszycie tomu roślinnego Słownika stereotypów i symboli ludowych pn. Grzyby, chwasty, skupiska roślin pod red. Jerzego Bartmińskiego i Stanisławy Niebrzegowskiej-Bartmińskiej. Na przykładzie kąkolu, który w polskiej kulturze ludowej kategoryzowany jest zarówno jako uciążliwy chwast, jak i piękny kwiat czy lecznicze zioło, pokazany zostanie proces przygotowywania haseł w tym słowniku. Zgodnie z założeniami definicji kognitywnej ludowe wyobrażenie kąkolu autorka zrekonstruuje na podstawie danych językowych (m.in. różnogatunkowych tekstów folkloru) oraz tzw. danych „przyjęzykowych” (tj. zapisów wierzeń i opisów praktyk ludowych – obrzędowych, magicznych, leczniczych). Materiał dokumentacyjny będzie pochodził z kartoteki Słownika stereotypów i symboli ludowych, która znajduje się w Pracowni Etnolingwistycznej im. Jerzego Bartmińskiego w Lublinie.
Anna Kaczan – doktor nauk humanistycznych w zakresie językoznawstwa polskiego. Zatrudniona w Pracowni Etnolingwistycznej im. Jerzego Bartmińskiego Instytutu Filologii Polskiej UMCS w Lublinie, członek zespołu opracowującego Słownik stereotypów i symboli ludowych, autorka haseł z zakresu pola „rośliny” (zboża, kwiaty, drzewa). Zainteresowania badawcze: etnolingwistyka, polska kultura ludowa. Członek Komisji Etnolingwistycznej przy Komitecie Językoznawstwa PAN.
