Renginiai

Seminaras „New Approaches to the Baltic Verb“

bkki 723

BKKI kviečia į Europos Komisijos dotacijos projekto „Baltų kalbų veiksmažodis: gramemos, kategorijos, domenai“ seminarą „New Approaches to the Baltic Verb“, kuris vyks 2018 m. balandžio 19–20 d. Vilniaus universitete.

Detalią seminaro programą rasite čia >

 

BKKI kalbotyros seminaras / Linguistics Seminar

bkki 723

BKKI kviečia į 2018 m. pavasario semestro seminarų ciklo „BKKI kalbotyros seminaras / BKKI Linguistics Seminar“ (seminarų vadovas prof. habil. dr. Axel Holvoet) pranešimą ir diskusiją. Pranešimas bus skaitomas lietuvių kalba.

 

Balandžio 13 d.

2018 m. balandžio 13 d. 15 val. 402 aud. Skandinavistikos centre / 13 April 2018, 3 p.m. Room 402 at the Centre of Scandinavian Studies dr. Rolandas Mikulskas (LKI) skaitys pranešimą

Ar veiksmažodis virsti yra pakankamai sugramatintas jungties funkcijai? Empirinis tyrimas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenų pagrindu

Is Lith. virsti grammaticalized sufficiently for copular function? A corpus-based study

Radikalioji konstrukcijų gramatika (Croft 2001) leidžia vadinamąsias „negrynąsias“ jungtis ir tipiškas jungtis aprašyti kartu, kaip tos pačios jungties kategorijos narius. Jungtis apibrėžiama kaip veiksmažodis, užimantis vietą tarp sakinio teminio argumento ir predikatyvinio komplemento. Šiame modelyje neegzistuoja nepriklausoma žodžių klasė „jungtys. Grynai sintaksiškai jungties veiksmažodžiai atlieka konektyvinę funkciją. Be to, kai kurie iš jų papildomai reiškia įvairias aspektines reikšmes ir pelnytai gali būti laikomi aspektiniais tipiškos jungties „būti“ variantais. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos veiksmažodžiai (ppr. jų būtojo ir būsimojo laiko formos) tapti, virsti, darytis/pasidaryti ir (anksčiau plačiau vartotas) stotis/pastoti, eidami jungtimis, kartu reiškią ingresyvinį pokyčio įvykio aspektą. Kitose konstrukcijose, kaip antai egzistencinėse, lokomocinėse ir tt., vartojami šie veiksmažodžiai išlaiko savo pirmines reikšmes. Ir eidami tas pačias konektyvo bei aspekto rodiklio pareigas jungties konstrukcijose, šie veiksmažodžiai tebeturi išlaikę skirtingas sintaksines ir semantines savybes. Pastarosios yra iš kilmės konstrukcijų paveldėtųjų reikšmių pėdsakas (‘backward pull’; Traugott 2008). Akivaizdu, kad minėtieji veiksmažodžiai ne visi vienodu laipsniu yra sugramatinti jungties (ir aspekto rodiklio) funkcijai. Tad deskriptyvistui kyla praktinė problema: kuri iš minėtųjų veiksmažodinių leksemų jau vadintina jungtimi, o kuri dar ne? Vienas iš kriterijų – jungties komplementų tipai neturi būti nuspėjami iš jos reikšmės, arba kitaip: jungties veiksmažodis turi būti pakankamai desemantizuotas, kad galėtų prisijungti įvairių semantinių tipų ir klasių (t. y. NP, ADJ, PP) komplementus. Pranešimu išanalizuosiu veiksmažodžio virsti vartoseną, remdamasi DLKT medžiaga.

Radical Construction Grammar (Croft 2001) allows for a unified account of copular verbs, as it views both so-called ‘semi-copulas’ and typical copulas as members of a single category as long as each fills the same slot between thematic argument and predicative complement in a copular construction. According to Radical Construction Grammar, an independent word class ‘copula’ does not exist. Syntactically, copular verbs have a linking function. Additionally, some of them express various aspectual meanings, e.g, Lithuanian tapti ‘become’, virsti ‘turn into’, darytis/pasidaryti ‘become’ and, formerly, stotis/pastoti ‘become’ (lit. ‘stand up’), express ingressive aspect. These verbs, used in different constructions, such as existential, locomotional etc., retain their original meaning. Even when used in copular constructions they can still have different syntactic and semantic properties inherited from the source constructions (‘backward pull’; Traugott 2008). Nevertheless, each of these verbs is in a different stage on its way to grammaticalization. A problem for descriptive grammar is therefore to establish which verbs can be considered copulas. The main criterion for copular status is that the types of complement of the verb must be unpredictable from its semantics or, in other words, the copular verb must be desemanticized to a sufficient degree to be capable of selecting its complements from a wide array of semantic and syntactic types (that is, NP, ADJ, PP). My analysis of virsti is based of the Corpus of Contemporary Lithuanian.

 

Maloniai kviečiame!

 

Lenkijos mokslų akademijos prof. D. K. Rembiszewskos paskaita

Maloniai kviečiame į Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto Varšuvoje profesorės Dorotos Krystynos Rembiszewskos paskaitą „Šiaurės rytų Lenkijos dialektiniai žodynai bendrame XXI a. lenkų tarminės leksikografijos fone“. 

Paskaita vyks 2018 m. balandžio 18 d., 15 val., 115A aud., Vilniaus universitete, Domus Philologiae. 
Paskaita vyks lenkų kalba, sudėtingiausias vietas bus galima išversti į lietuvių kalbą.

Paskaitos tikslas – aptarti žodynus, kuriuose užregistruota dialektinė leksika šiaurės rytų Lenkijos teritorijos. Šiame plote iki šiol vartojamos lenkų, rytų slavų ir lietuvių tarmės. Rengiant žodynus, kuriuose dokumentuojama labai įvairaus pobūdžio leksika (neliteratūriniai žodžiai, skoliniai iš įvairių kalbų ir tt.) reikia naudoti konkrečią metodiką ir tinkamą dialektinės medžiagos parinkimą. Svarbu įtraukti ir mėgėjiškus žodynus, kurie yra vertingi vietinės leksikos šaltiniai.

Paskaitos metu bus pristatyti ir naujausi Lenkijos tarminės leksikografijos moksliniai pasiekimai, naujai rengiamų žodynų koncepcijos, taip pat pateikta jau sukurtų darbų apžvalga.

Be to, bus aptariama tarminių žodynų reikšmė kalbinių reiškinių sintetiniuose leidiniuose analizei, pvz., Slavų kalbos atlase (Ogólnosłowiański atlas językowy).

 

Po polsku

Serdecznie zapraszamy na wykład prof. Doroty Krystyny Rembiszewskiej z Instytutu Slawistyki Polskiej Akademii Nauk w Warszawie „Słowniki dialektalne z obszaru Polski północno-wschodniej na tle polskiej leksykografii gwarowej z początku XXI wieku, który odbędzie się na Uniwersytecie Wileńskim w ramach Erasmus + 18 kwietnia 2018 r. o godz 15, w sali 115A, Domus Philologiae.

Celem wykładu jest omówienie słowników rejestrujących leksykę gwarową z Polski północno-wschodniej – obszaru, gdzie współistnieją gwary polskie, wschodniosłowiańskie i litewskie. Opracowanie słownika obejmującego leksemy nieliterackie, zawierające elementy różnych systemów językowych, wymaga zastosowania specyficznej metodologii oraz odpowiedniej selekcji materiału. Istotne jest uwzględnienie amatorskich słowniczków, które stanowią ważne źródło lokalnej leksyki.

Zostaną także przedstawione najnowsze polskie osiągnięcia badawcze w zakresie prac nad słownictwem gwarowym, m.in. koncepcje nowych słowników, jak również zaawansowanie prac nad już opracowywanymi.

Poza tym będzie podjęta problematyka znaczenia słowników gwarowych w interpretacji zjawisk językowych w publikacjach o charakterze syntetycznym, m.in. w Ogólnosłowiańskim atlasie językowym.

 

Literatura:

  1. Halina Karaś, 2011, Polska leksykografia gwarowa, Warszawa.
  2. Dorota K. Rembiszewska, 2010, Słownik dialektu knyszyńskiego a inne słowniczki gwarowe z obszaru Polski północno-wschodniej, „Prace Filologiczne” t. LVIII, s. 325–340.
  3. Słowiańskie słowniki gwarowe – tradycja i nowatorstwo, 2016, (red.) Dorota K. Rembiszewska, Warszawa.

Rembiszewska

 

Mart Velsker (Tartu) paskaita apie estų literatūrą ir Tartu – literatūros miestą

Open lecture by Mart Velsker (University of Tartu) on Contemporary Estonian Literature and Tartu – City of Literature in Room 109, Domus Philologiae. Lecture will be held in English. 🇪🇪🇪🇪🇪🇪

Mart Velsker is an Associate Professor in Estonian Literature at the University of Tartu. He was a Lecturer in Estonian Language and Literature at the University of Helsinki (2000-2004). His research interests include South Estonian literature and Literary Urban Studies, as well as contemporary Estonian poetry and literary criticism. He is a co-author of Eesti kirjanduslugu (Estonian Literary History, 2001).

 

Kviečiame į jubiliejinę FiDi 50!

fidi50

Visų kartų fizikų šventė „VISŲ LAIKŲ FIZIKŲ REZONZNSINĖ SUEITIS“, skirta FiDi 50 m. pažymėti.

ŠVENTĖS LAIKAS IR VIETA: 2018 m. balandžio 7 d., Saulėtekis / Vilniaus centras / Pramogų (Ledo) arena

I. IKIŠVENTINIAI ĮVYKIAI

  • Fidipedija – visų laikų fizikų gyvenimo ir FiDi įvykių e-muziejus, registruotis www.fidipedia.fidi.lt 
  • Planko poezijos atnaujintos knygos išleidimas
  • Paltaroko – LB monetos, skirtos FiDi, išleidimas
  • Pašto ženklo, skirto FiDi, išleidimas

II. IKIŠVENTINIAI RENGINIAI

  • Kovo 27 d., TV laida „Istorijos detektyvai“, skirta FiDi
  • Balandžio 4 d., (trečiadienis) 18.00 val. FF DFA – „Juzikas“
  • Balandžio 5 d., (ketvirtadienis) 10.00 val., FTMC konferencijų salėje konferencija „Amazing physics“
  • Balandžio 6 d. (penktadienis) 14.00 val. Auksinio Dino Zauro pėdsako parodos atidarymas. Tai sėkmės istorijų ir įdomybių almanacho istorija, kurios centre – fiziko Gedimino Vaitiekūno istorija ir mecenatystė VU su galimybe lankytojams surasti auksinį fizikų Dino Zauro pėdsaką ir susipažinti su įspūdingais mecenato dovanotais Alma Mater gyvūnų eksponatais VU Zoologijos muziejuje, Saulėtekio 7.
  • Balandžio 6 d. (penktadienis18.00 val. FF DFA – „Presas“

III. FiDi – 50 DIENINĖ, balandžio 7 d., Saulėtekis

  • 10.00–14.00 Fizlendas
  • 12.00 val. – FiDi – 50 atidarymas
    Paltaroko, skirto FiDi, prezentacija su atrakcionais, dalyvaujant Lietuvos banko vadovybei
  • 10.00–14.00 – Olečka
  • 14.00–Dinas Zauras ir eisena į Filologijos fakultetą ( fizikų alumnams – specialūs autobusai)
  • 15.30–Fizikų – alumnų autobusai nuo Filologijos fakulteto pajuda į Pramogų areną

IV. VISŲ KARTŲ FIZIKŲ REZONANSINĖ SUEITIS, PRAMOGŲ ( LEDO) ARENA, Ąžuolyno g. 9

  • 15.00 – Atidaromas įėjimas į areną
  • 16.00–19.00 – FF kurso draugų susitikimas – bendravimas prie kiekvienam kursui skirto stalo
  • 16.00–16.10– Viktoro Vaicekausko Laser supershow
  • 16.10–16. 20 – Pasveikinimai
  • 16.20–17.50 – FiDi ir FF istorijos
    - „Karsto istorija“ gyvai
    - Planko poezija gyvai
    - Mis Fizika – 1 gyvai
    - Dino Zauro gimimas gyvai
    - Fizlandband gyvai
    - Legendinių dėstytojų pagerbimas
    - Geriausios visų laikų FF krepšinio komandos pristatymas
    - Planko iškėlimas į LR Prezidentus, debatuose – Aleksandras Abišala ir Andrius Kubilius
    - Ir dar daug kitų istorijų ir nutikimų iš fizikų gyvenimo
  • 18.00–19.00 – susitikimo apogėjus: miuziklas „Filijada ir Fidisėjas“, prodiuseris Gediminas Kuprevičius
  • 16.00–19.00
    - Planko knygos su autoriaus parašu
    - FiDi alus, special limited edition,stiprumas – 2π
    - FiDi paltarokų ir Fidi pašto ženklų įsigijimas

V. FiDi – 50 SVAJONIŲ VAKARINĖ

  • 21.00–02.00 Grupės, kažkada grojusios FiDi

 

UKI konferencija „Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: lingvistiniai, edukologiniai ir kultūriniai aspektai“

uki cover

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas, Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA) ir Tarptautinė kalbų mokytojų asociacijų federacija Šiaurės Baltijos regionui 2018 m. birželio 7–8 dienomis kviečia į tarptautinę konferenciją „Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: lingvistiniai, edukologiniai ir kultūriniai aspektai“.

Konferencija vyks:

  • birželio 7-ą dieną – Lietuvos Respublikos vyriausybės rūmai, Gedimino pr. 11, Vilnius,
  • birželio 8-ą dieną – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas, Universiteto g. 5, Vilnius.

Konferencijos tinklalapis http://www.conference.uki.vu.lt/ 

 

SVARBIOS DATOS

  • Registruotis ir pateikti santrauką (250–300 žodžių) iki 2018 m. balandžio 5 d.
    Reikalavimus santraukai rasite konferencijos tinklapyje http://www.conference.uki.vu.lt/ 
  • Apie priimtas santraukas bus pranešta iki 2018 m. balandžio 15 d.
  • Sumokėti dalyvio mokestį iki 2018 m. balandžio 20 d.
  • Straipsnius siųsti iki 2018 m. balandžio 30 d. el. paštu
  • Apie priimtus straipsnius bus pranešta iki 2018 m. gegužės 10 d.

 

Konferencijos tikslai:

  1. Suburti kalbų politikos formuotojus, kalbų dėstymo specialistus ir tyrėjus diskusijai apie kalbų mokymo XXI amžiuje misiją ir mokymo kokybės bei efektyvumo reikšmę.
  2. Analizuoti kalbų mokymo/si) kaip demokratinio pilietiškumo, socialinio teisingumo, tarpkultūrinio dialogo daugiakultūrėje aplinkoje tikslus, poreikius ir perspektyvas.
  3. Pasidalyti informacija, įvairių šalių kalbų pedagogų rengimo ir jų kompetencijų tobulinimo patirtimi, padėsiančia geriau suprasti naujosios kartos studentų mokymo/si ypatumus.
  4. Skleisti Lietuvos kalbų pedagogų gerąją kalbų mokymo patirtį mokant įvairių lygių ir įvairių amžiaus grupių žmones.

 

Konferencijos temos:

  • Kalbų pedagogų rengimas ir kompetencijų tobulinimas
  • Naujosios kartos kalbų mokymo/si iššūkiai
  • Rečiau vartojamų kalbų mokymas/is
  • Daugiakalbystė ir tarpkultūrinė komunikacija
  • Lingvistiniai tyrimai (kognityvinė lingvistika, sociolingvistika, lingvistinė pragmatika, tekstynų lingvistika ir t. t.)

 

Konferencijos kalbos:

Plenarinių posėdžių ir apskritojo stalo diskusijos metu: anglų ir lietuvių.

Pranešimų sekcijose metu: anglų, lietuvių, prancūzų, rusų, vokiečių.

 

Plenarinių posėdžių pranešėjai:

  • Thomas H. Bak – Edinburgo universitetas (JK),
  • Manuel Célio Conceição – Algarve universtetas, Portugalija,
  • Rob Dean – nepriklausomas mokytojų rengėjas ir akademinis konsultantas, Pearson (JK),
  • Terry Lamb – Vestminsterio mokymo inovacijų centro vadovas, Vestminsterio universitetas (JK),
  • Georg Lind – profesorius emeritas, Konstancos (Konstanz) universitetas (Vokietija),
  • Steve Mann – Taikomosios lingvistikos centras, Warwick universitetas (JK),
  • Iveta Vitola – Pearson – Centrinės Europos biuro Baltijos šalyse Baltijos regiono vadovė (Latvija),
  • Harun Serpil – Anadolu universitetas, Turkija.

 

LKTI seminaras

Literatūros ir kultūros tyrimų institutas kovo 23 d., penktadienį, 15 val. kviečia į Instituto seminarą, kuriame doc. dr. Rita Tūtlytė skaitys pranešimą „Atminties pasakojimai apie pokarį“.

Seminaras vyks J. Balkevičiaus auditorijoje.

LKTI seminaras

 

Ecocriticism in contemporary Nordic literature

ecocriticism poster

Environmental issues, climate change and relations between man and nature has become an important topic in contemporary Nordic literature. The Centre of Scandinavian Studies (Vilnius University) invites you to a series of meetings with contemporary Nordic authors contributing to the ecocriticism debate.

March 15-16, 2018, Centre of Scandinavian Studies, Vilnius University with Espen Stueland (NO), Jesper Weithz (SE), Laura Gustafsson (FI), Kaspar Colling Nielsen (DK).

THURSDAY 15

  • 11.00, room 314 A-B, Espen Stueland (language: Norwegian)
  • 12.30, room 314 A-B Jesper Weithz (language: Swedish)
  • 15.00, room 314 A-B Laura Gustafsson [language: English]

FRIDAY 16

  • 10.00, room 314 A-B, Kaspar Colling Nielsen (language: Danish)
  • 14.30, panel discussion, room 92, moderator: Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė (language: English)

The event is made possible by generous support from the Coordinating Committee for Nordic Studies abroad (SNU).

BKKI kalbotyros seminaras / Linguistics Seminar

bkki 723

BKKI kviečia į 2018 m. pavasario semestro seminarų ciklo „BKKI kalbotyros seminaras / BKKI Linguistics Seminar“ pranešimą ir diskusiją. Pranešimas bus skaitomas lietuvių kalba.

 

Kovo 9 d.

2018 m. kovo 9 d. 15 val. 314 aud. Skandinavistikos centre / 9 March 2018, 3 p.m. Room 314 at the Centre of Scandinavian Studies dr. Vladimiras Panovas (BKKI) skaitys pranešimą

Sakinio dalelytės arealinės tipologijos požiūriu

Sentential particles from an areal point of view

Pranešime siekiama bendrais bruožais išdėstyti podoktorantūros projekto „Sakinio dalelyčių pozicijos ir funkcijos Eurazijos kalbose: arealinės tipologijos tyrimas“ problematiką. Sakinio dalelytės (toliau – SD), t.y., su visu sakiniu susijusios dalelytės, yra pakankamai gerai apibūdintos konkrečių kalbų gramatikose, bet iki šiol mažai tirtos kaip lyginamasis konceptas. Kalbėsiu apie keletą SD tipologinio tyrimo problemų, pradėdamas jų klasifikacija. Sieksiu atsakyti į tokius klausimus: ar galima žiūrėti į sakinio dalelytes kaip į tipologinį lyginamąjį konceptą; kokie yra santykiai tarp jų ir kitų žodžių klasių, pvz., diskursinių žodžių ir fokusinių dalelyčių. Antra problemų grupė susijusi su SD arealiniu pasiskirstymu. Ypač pasirodžius įtakingam M. Dryer’io straipsniui „Large linguistic areas and language sampling“ (Studies in Language 13.2, 1989, 257-292) tapo aišku, kad reprezentatyvi pasaulio kalbų imtis neįmanoma be preliminaraus tiriamųjų požymių arealinio pasiskirstymo vaizdo. Parodysiu, kaip SD yra pasiskirsčiusios Eurazijos žemyne, atsižvelgdamas tiek į SD pozicijas, tiek į jų funkcijas (patvirtinimo, klausimo, kreipimosi, loginio minčių jungimo diskurse/tekste ir kt.). Tam tikros izoglosės yra, be abejo, ilgalaikių kalbinių kontaktų rezultatas. Pranešimo pabaigoje bandysiu tam tikras izogloses susieti su žinomais istoriniais procesais.

 

In my talk I will outline the main problems of my postdoctoral project “Positions and Functions of Sentential Particles (SP) in Eurasian Languages: A Study in Areal Typology”. Sentential particles, i.e, particles having a whole sentence in their scope, are usually well characterized in the grammars of individual languages but the notion of sentential particle as a comparative concept is underinvestigated. I will touch on a number of typological aspects of SPs starting with their classification. I will attempt to answer the following questions: is the notion of SP a workable typological concept? How to SPs relate to other word classes like discourse markers and focus particles? Another aspect I will touch upon is areal distribution. Especially after Dryer’s influential article “Large linguistic areas and language sampling” (Studies in Language 13.2, 1989, 257-292) it has become clear that adequate sampling is impossible without at least a preliminary idea of areal distribution. I will discuss the distribution of SPs in the Eurasian area, taking into account both their positions and their functions (affirmative, interrogative, addressative, text/discourse connective). Certain isoglosses are undoubtedly the outcome of language contacts. In the concluding part of my talk I will attempt to establish connections between isoglosses and known historical processes.

Maloniai kviečiame!

 

Frankofonijos dienos Vilniaus universitete

logo frankofonija ekonomika ir kultura 1 630x281

Profesoriaus Jeano-René Bourrelio paskaitų ciklas apie Frankofoniją:

  • Kovo 5 d. (pirmadienis) nuo 9 iki 10:30 K. Donelaičio aud.
  • Kovo 6 d. (antradienis) nuo 9 iki 10:30 115A aud.
  • Kovo 7 d. (trečiadienis) nuo 9 iki 10:30 92 aud.
  • Kovo 9 d. (penktadienis) nuo 9 iki 10:30 ir nuo 11 iki 12:30 115A aud.

Kviečiame dalyvauti visų kursų studentus.

  • Kovo 14 d. 15.00 - prancūzų kalbos diktanto konkursas pradedantiesiems (dalyvauja ir 1 kurso pažengusiųjų grupė) (121 auditorija).
  • Kovo 14 d. 15.00 – prancūzų kalbos diktanto konkursas pažengusiesiems (2 kurso pažengusiųjų grupė), 3 ir 4 kursų studentams (122 auditorija).

Prizininkų laukia Prancūzijos ambasados Lietuvoje dovanos. Norintys dalyvauti užsirašo Romanų filologijos katedroje arba adresu:  

  • Kovo 15 d. 13.00-17.00 Teatro salėje (Universiteto g. 3) G. Apollinaire‘o poezijos skaitymo konkursas (norintys dalyvauti užsirašo Romanų filologijos katedroje arba adresu:
  • Prancūzų filologijos studentų debatai tema: „Prancūzų kalba kaip darbo kalba“
  • Prancūzų filologijos studentų pasirodymai.
  • M.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleivių pasirodymas.
  • Diktanto ir vertimo konkursų prizininkų apdovanojimas.