Bendros naujienos

Institutų direktorių rinkimų rezultatai

2018 m. birželio 19-21 dienomis VU Filologijos fakultete įvyko Institutų direktorių rinkimai. Prašome susipažinti su rinkimų rezultatais.

Kvorumui reikalingas skaičius: 2/3 rinkėjų („Instituto direktoriaus rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Instituto rinkėjų”. Institutų Direktorių rinkimų aprašo 13 p. (Patvirtinta FilF Tarybos 2018-05-25 posėdyje)).

Kandidatas laikomas išrinktu: 50% + 1 visų instituto rinkėjų balsų („Instituto direktorius laikomas išrinktu, jei už jį balsavo daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių Instituto darbuotojų“. Institutų Direktorių rinkimų aprašo 15 p. (Patvirtinta FilF Tarybos 2018-05-25 posėdyje)).

 

ARKSI Direktoriaus rinkimai:

Viso rinkėjų ARKSI: 36. Kvorumui reikalingas skaičius: 24. Balsavo viso: 32 rinkėjai

Kandidatės doc. N. Juchnevičienės surinkti balsai: 30. Doc. N. Juchnevičienė laikoma išrinkta ARKSI direktore.

 

BKKI Direktoriaus rinkimai:

Viso rinkėjų BKKI: 49. Kvorumui reikalingas skaičius: 32,7 => 33. Balsavo viso: 41 rinkėjas

Kandidatės doc. E. Sausverdės surinkti balsai: 34. Doc. E. Sausverde laikoma išrinkta BKKI direktore.

 

LKTI Direktoriaus rinkimai:

Viso rinkėjų LKTI: 33. Kvorumui reikalingas skaičius: 22. Balsavo viso: 24 rinkėjai

Kandidatės prof. N. Maskaliūnienės surinkti balsai: 22. Prof. N. Maskaliūnienė laikoma išrinkta LKTI direktore

 

TKI Direktoriaus rinkimai:

Viso rinkėjų TKI: 28. Kvorumui reikalingas skaičius: 18,7 => 19. Balsavo viso: 19 rinkėjų

Kandidatės prof. M. Ramonienės surinkti balsai: 17. Prof. M. Ramonienė laikoma išrinkta TKI direktore

 

UKI Direktoriaus rinkimai:

Viso rinkėjų UKI: 50. Kvorumui reikalingas skaičius: 33,3 => 33. Balsavo viso: 36 rinkėjai

Kandidatės prof. R. Kriaučiūnienės surinkti balsai: 33. Prof. R. Kriaučiūnienė laikoma išrinkta UKI direktore

Prof. Axel Holvoet suteikiamas išskirtinio VU profesoriaus statusas

Nuo naujų mokslo metų Vilniaus universitete (VU) už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus išskirtinio profesoriaus statusas bus suteiktas pirmiesiems šešiems profesoriams: Audriui Dubiečiui (VU Fizikos fakultetas), Axel’ui Holvoet’ui (VU Filologijos fakultetas), Sauliui Klimašauskui, Rolandui Meškiui, Virginijui Šikšniui (VU Gyvybės mokslų centras) ir Zenonui Norkui (VU Filosofijos fakultetas).

Pasak VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko, šie jau ne vienerius metus mokslo pasaulyje gerai žinomi ir vertinami žmonės neabejotinai verti minėtos prestižinės kategorijos. Jos suteikimas – dar vienas patvirtinimas, kad jie yra aukščiausio lygio mokslininkai.

„Man yra garbė suteikti šį statusą iškiliausiems mūsų mokslininkams, universiteto vėliavnešiams pasaulyje ir tikrajam šalies elitui. Tikiuosi, kad išskirtinių profesorių veikla, kuriant aukščiausio tarptautinio standarto akademinę vertę universitete, įkvėps ir kitus tyrėjus sekti puikiu jų pavyzdžiu“, – sako VU rektorius.

Kam skirti išskirtinio profesoriaus statusą VU, sprendė speciali komisija, sudaryta iš universiteto mokslininkų ir dėstytojų, atstovaujančių skirtingas mokslų sritis. Komisijos nariai – asmenys, nesuinteresuoti ir nepretenduojantys į šią poziciją, bet jau pasižymėję akademinėje veikloje, turintys platų akademinį akiratį bei darbo ir mokslinės veiklos patirties užsienio universitetuose.

Į komisijos sudėtį taip pat įtraukti Mokslo ir inovacijų departamento, Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovai bei Studentų atstovybės deleguotas atstovas doktorantas. Komisijai vadovavo VU mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas.

Išskirtinio profesoriaus kategorijai gauti sulaukta 18-os profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų paraiškų. Jas teikė akademinių padalinių vadovai, savo kandidatūras nominuoti galėjo ir šios kategorijos siekiantys mokslininkai.

Mokslininkų kandidatūroms buvo taikomi griežti atrankos ir vertinimo kriterijai siekiant, kad atrinktų profesorių akademinis išskirtinumas pagal visus esminius kriterijus nekeltų abejonių. Todėl šis garbingas statusas mokslininkams buvo suteiktas pasitelkiant ne tik vidinių, bet ir nepriklausomų ekspertų – užsienio mokslininkų – vertinimą, pateiktą balais.

Atrinktų mokslininkų kandidatūroms buvo pritarta vienbalsiai – pasitikėjimas jų kompetencijomis nekėlė abejonių nei užsienio ekspertams, nei universiteto komisijai, nei studentų atstovui.

Išskirtinio profesoriaus kategorija VU buvo įvesta 2017 m. Senato sprendimu. Ji gali būti suteikiama universitete dirbantiems profesoriams ir vyriausiems mokslo darbuotojams, kurie pasižymi išskirtiniais, tarptautiniu ir nacionaliniu mastu žinomais bei vertinamais moksliniais pasiekimais, reikšmingai prisideda prie tam tikros universiteto mokslo srities ir konkrečios studijų krypties kokybės gerinimo, yra vertinami studentų už akademinę veiklą ir sėkmingai formuoja savo mokslo krypties mokyklas.

Išskirtinio profesoriaus kategorija pirmiesiems šešiems VU mokslininkams suteikiama nuo naujų mokslo metų kartu įsipareigojant jiems mokėti ir išskirtinio profesoriaus tarnybinį atlyginimą. Jis universitete yra susietas su profesoriaus atlyginimu ir, priklausomai nuo suteikiamo koeficiento, kuris siekia nuo 1,26 iki 2,52 profesoriaus pareigybės koeficiento (šiuo metu tai sudaro nuo 1,8 iki 3,6 tūkst. eurų).

Šaltinis naujienos.vu.lt

Tarybos posėdžio 2018-06-22 darbotvarkė

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkė (projektas).

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  2. Išrinktosios dekanės veiksmų plano pristatymas (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, dalyvauja Universiteto rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas, 20 min. pristatymas, 20 min. aptarimas).
  3. Būsimų prodekanų skaičiaus nustatymas, jų kandidatūrų ir funkcijų tvirtinimas (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 20 min.).
  4. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.).
  5. Dėl Tarybos darbo plano (birželio 29 d.) keitimo (doc. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  6. Kiti klausimai.

 

Susitikimai su kandidatais į institutų direktorius

Rinkimų komisija informuoja, kad susitikimai su kandidatais prieš Institutų direktorių rinkimus įvyks:

  • ARKSI – doc. Nijolė Juchnevičienė: 2018-06-15 (penktad.) 14 val. K. Donelaičio aud.,
  • BKKI – doc. Erika Sausverde: 2018-06-18 (pirmad.) 14 val. K. Donelaičio aud.,
  • LKTI – prof. Nijolė Maskaliūnienė: 2018-06-18 (pirmad.) 15 val. V2 auditorijoje (virš Vertimo studijų katedros),
  • TKI – prof. Meilutė Ramonienė: 2018-06-18 (pirmad.) 11 val. K. Donelaičio aud.,
  • UKI – prof. Roma Kriaučiūnienė: 2018-06-18 (pirmad.) 11 val. SP-1 aud.

 

Pranešimas "Germanistik und Beruf: Können wir über die fachsprachenorientierte Wende im Germanistikstudium sprechen?"

"Gesellschaft für deutsche Sprache" ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra š. m. birželio 15 d., penktadienį, 10.00 val., Germanistikos studijų kabinete, organizuoja renginį, kurio metu doc. dr. Eglė Kontutytė skaitys pranešimą tema "Germanistik und Beruf: Können wir über die fachsprachenorientierte Wende im Germanistikstudium sprechen?". Pranešimo aprašymą rasite čia>>

Maloniai kviečiame dalyvauti!

 

Institutų direktorių rinkimai

Rinkimų komisija informuoja, kad dalyvauti Filologijos fakulteto institutų (ARKSI, BKKI, LKTI, TKI, UKI) direktorių rinkimuose registruotos šios kandidatūros:

  • ARKSI direktoriaus vietai užimti – doc. dr. Nijolė Juchnevičienė,
  • BKKI direktoriaus vietai užimti – doc. dr. Erika Sausverde,
  • LKTI direktoriaus vietai užimti – prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė,
  • TKI direktoriaus vietai užimti – prof. dr. Meilutė Ramonienė,
  • UKI direktoriaus vietai užimti – prof. dr. Roma Kriaučiūnienė.

Rinkimai vyks:

  • 06.21 – Donelaičio aud. 9–15 val.

Išankstiniai rinkimai vyks:

  • 06.19 – 105 aud. 9–15 val.,
  • 06.20 – 105 aud. 9–15 val.

 

FLF mokslininkas paneigė nuo IV amžiaus vyravusią gotų Biblijos kilmės teoriją

Šių metų balandžio mėnesį autoritetingo germanų kalbų ir istorinės kalbotyros tyrimų žurnalo NOWELE (North-Western European Language Evolution) 71 numeryje išspausdinta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (VU FlF) Vertimo studijų katedros mokslo darbuotojo Artūro Ratkaus mokslo studija „Greek ἀρχιερεύς in Gothic Translation: Linguistics and theology at a crossroads“ („Graikų k. ἀρχιερεύς gotiškasis vertimas: lingvistikos ir teologijos sankirta“).

Atlikęs gotų tekstų kalbos tyrimą mokslininkas įrodė, kad verčiant Bibliją iš graikų kalbos į gotų kalbą dalyvavo vertėjų grupė, ir taip paneigė nuo IV a. vyravusią doktriną, pagal kurią Biblijos vertimas į gotų kalbą priskiriamas gotų vyskupui Vulfilai (310–383 m.). Paskelbtoji studija iš karto susilaukė dėmesio kaip išskirtinės vertės tarpdisciplininis tyrimas.

Gotų kalba – ankstyviausia patikimai paliudyta germanų kalba, išlikusi IV a. Biblijos vertimo į gotų kalbą pavidalu ir keliais smulkesniais fragmentais. Dėl savo amžiaus gotų kalba naudinga ne tik kaip senovės germanų tautų istorijos paminklas, bet ir kaip neįkainojamas kalbos žinių šaltinis, liudijantis senųjų germanų kalbų ištakas, struktūrą, funkcionavimą, raidos bruožus ir sąsajas su kitomis germanų ir indoeuropiečių kalbomis. Svarbiausias Biblijos vertimą į gotų kalbą įamžinęs dokumentas – „Codex Argenteus“ („Sidabrinis kodeksas“) rankraštis, saugomas Upsalos universiteto bibliotekoje.

Nepaisant gana riboto gotų kalbos paliudijimo (išliko apie du trečdaliai Naujojo Testamento vertimo teksto, mažas fragmentas iš Senojo Testamento Nehemijaus knygos, aštuoni puslapiai Evangelijai pagal Joną skirto komentaro ir keturi neseniai Bolonijoje aptikti religinio turinio teksto puslapiai), apie gotų Bibliją ir jos kalbą parašyta šimtai knygų, disertacijų ir straipsnių įvairiomis kalbomis. Vadovaujantis senovės istorikų, tokių kaip Filostorgijus, Kasiodoras, Jordanas ir kt., liudijimais, siekdamas karingai gotų tautai atnešti Dievo žodį, Šventąjį Raštą į gotų kalbą išvertė gotų vyskupas Vulfila. Būtent šia teze pagrįsti visi per mokslo istoriją atlikti gotų kalbos tyrimai.

Tiriant gotų tekstų ypatybes Vilniaus universiteto mokslininkui pavyko ne tik nustatyti gotų Biblijos kalbos nevienalytiškumo sisteminį pobūdį, bet ir įvardyti jo motyvacijas. Vertimo teksto nevienalytiškumas pasireiškia tuo, kad verčiant vieną originalo kalbos žodį, žodžių junginį ar sintaksinę konstrukciją vertimo kalboje tai perteikiama nevienodai, vartojant skirtingus žodžius, žodžių junginius ar konstrukcijas. Vienas reikšmingesnių tokių skelbiamoje studijoje nagrinėjamų atvejų – graikų kalbos dūrinys ἀρχιερεύς ‚aukščiausiasis kunigas‘, paliudytas visose keturiose Evangelijose. Nors graikiškajame originale nuosekliai laikomasi šio dūrinio, gotiškojoje Biblijoje jis verčiamas net septyniais skirtingais būdais. Įdomiausia šiuo požiūriu lyginti Kristaus suėmimo ir teismo fragmentą Evangelijose pagal Joną ir Morkų.

Minėtame Evangelijos pagal Joną fragmente pasitaiko net penki skirtingi šio graikų kalbos dūrinio vertimai, o analogiškame Evangelijos pagal Morkų fragmente keliolika šio dūrinio pavartojimų verčiami vienodai, vartojant tą patį gotų k. junginį (auhumista gudja ‚aukščiausiasis kunigas‘). Išsiaiškinus dūrinio ἀρχιερεύς referencinius požymius ir sąvokos vartojimą kontekste paaiškėjo, kad graikiškojo dūrinio vienaskaita ir daugiskaita reiškia skirtingas sąvokas (‚vyriausiasis kunigas‘ ir ‚aukštieji kunigai‘), o penkiais skirtingais graikiškojo dūrinio vertimais Evangelijoje pagal Joną bandoma ne tik realizuoti šiuos reikšmių skirtumus, bet ir panaikinti galimą dviprasmybę pakaitomis nurodant kunigus Aną ir Kajafą.

Taigi Evangelijos pagal Joną vertėjas į gotų kalbą aiškiai suvokė šio Biblijos fragmento vidinę dinamiką ir, siekdamas išvengti dviprasmybių, versdamas vykdė Biblijos egzegezę (t. y. aiškinimą). Kaip minėta, Evangelija pagal Morkų skiriasi tuo, kad joje egzegezė vykdoma nebuvo, o į skirtingas dūrinio ἀρχιερεύς reikšmes žiūrėta pro pirštus, aklai verčiant graikiškąjį dūrinį vienu gotų kalbos junginiu. Iš čia išplaukia du skirtingi ir vienas kitam prieštaraujantys požiūriai į Šventojo Rašto egzegezę ir dvi skirtingos vertimo technikos, liudijančios tai, kad už minėtųjų fragmentų vertimą buvo atsakingi skirtingi asmenys. Šias išvadas papildomai patikrinus kitais kriterijais (žodyno vartosenos skirtumų, fonologijos, morfologijos, sintaksės), paaiškėjo, kad gotiškojoje Biblijoje gausu nenuoseklumų, o skirtingos teksto atkarpos tarpusavyje nesuderinamos vidiniais kalbos skirtumais. Visa tai rodo kelių asmenų indėlį verčiant Bibliją į gotų kalbą.

Pasak tyrėjo, ši išvada reikšminga tuo, kad leis iš esmės naujai pažvelgti į visus iki šiol skelbtus gotų kalbos tyrimus, naujai įvertinti tas kalbos apraiškas ir variantus, kurie iki šiol buvo nurašomi kaip atsitiktiniai vertimo nenuoseklumai, klaidos, vėlesni taisymai ir pan., aklai laikantis bažnytinės vieno vertėjo (t. y. Vulfilos) legendos.

Mokslininko paskelbtoje studijoje tyrimas atliktas kalbotyros, vertimo ir Biblijos egzegezės sankirtoje, nes jo išvados nepasiekiamos jokio atskiro metodo ar srities priemonėmis. Tyrimo rezultatai turės didelę reikšmę gotų kalbos ir germanų kalbų istorijos studijoms, Šventojo Rašto sklaidos istorijai, senųjų raštų ir literatūros paminklų perdavimo studijoms bei vertimo teorijai.

Šaltinis naujienos.vu.lt

 

Skelbiami Fakulteto institutų (ARKSI, BKKI, LKTI, TKI, UKI) direktorių rinkimai

Institutų direktorių rinkimai vyks 2018-06-21:

  • Instituto direktorių slaptu balsavimu renka atitinkamo Instituto rinkėjai.
  • Instituto direktoriaus rinkimai bus laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvaus ne mažiau kaip 2/3 Instituto rinkėjų.
  • Instituto direktorius bus laikomas išrinktu, jei už jį balsuos daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių Instituto darbuotojų.

Rinkėjų sąrašą žr. čia. Sąrašas atitinka Senato rinkimų rinkėjų sąrašą.

Kandidatus gali kelti katedros, mokslininkų grupės ar išsikelti pats kandidatas.

Rinkimų komisijai pateikiami dokumentai:

  1. prašymas dalyvauti konkurse (laisva forma);
  2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
  3. gyvenimo aprašymas (CV);
  4. mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopija;
  5. Instituto raidos planas (iki 2 psl.)

Dokumentai pateikiami el.paštu (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el.paštu (rinkimų komisijos narė) iki 2018 m. birželio 11 d. 15:30 val.

Kitos svarbios datos:

  • Kandidatų kėlimas vyks 2018-05-26 – 2018-06-11.
  • Kandidatų sąrašo paskelbimas: 2018-06-12.
  • Kandidatų prisistatymai Institutuose vyks 2018-06-12 – 2018-06-18.

Informacija apie rinkimų vietą bei valandas, išankstinius rinkimus bus siunčiama vėliau.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos