Bendros naujienos

Išleistas prof. Almanto Samalavičiaus akademinių straipsnių ir pokalbių rinkinys

Ką tik išleistas prof. Almanto Samalavičiaus akademinių straipsnių ir pokalbių rinkinys „TARP SCILĖS IR CHARIBDĖS: AUKŠTASIS MOKSLAS PERMAINŲ METAIS“ (Vilnius: LEU leidykla, 2016, 192 p.) yra skirtas jau pora dešimtmečių Lietuvoje (ir pasaulyje) vis energingiau vykstančių aukštojo mokslo institucijų bei jų aplinkos procesų kaitos analizei ir apmąstymui. Autoriaus svarstymų objektai – globaliu mastu įsigalinčios vartotojiškos tendencijos ir jų poveikis aukštojo mokslo sektoriui, universitetams primygtinai peršamo ,,verslumo“ sukeliamos prieštaros, faktai ir mitai apie  esą neišvengiamą Lietuvos universitetų stambinimą. Knygoje kritiškai vertinami iš verslo korporacijų perimti universitetų valdymo modeliai, atskleidžiamos aukštojo mokslo kaip efektyvios žinių ir paslaugų industrijos supratimo ydos... Įvardijami ir aptariami potencialūs pavojai, slypintys už vienintelio - tyrimų universiteto modelio sureikšminimo  bei problemos, kurias sukuria humanitarinio, bendrojo lavinimo ir asmenybės formavimo aukštojo mokslo aplinkoje nuvertinimas.

Knygą sudaro keliolika autoriaus straipsnių bei pokalbiai su iškiliais, tarptautiniu mastu pripažintais JAV, Kanados ir Anglijos aukštojo mokslo analitikais.

samalavicius copy

Studijų metų pradžios šventė

NB! Paskaitos Filologijos fakultete vyks nuo rugsėjo 5 d. Tai bus antroji studijų savaitė.

Pirmo kurso kuratorių kontaktai

Visi renginiai 2016 www

Sveikiname doc. dr. Kęstutį Urbą gavus valstybės apdovanojimą

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos – proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.

Pasak prezidentės, šiandien daug mąstome ir kalbame apie savo valstybę – stiprėjančią, gražėjančią ir saugesnę. Tada, kai netrūksta principų, pareigos ir atsakomybės jausmo, sulaukiame rezultatų, kurie pranoksta visus lūkesčius, įkvepia ir pakylėja.

Valstybės ordinas taip pat įteiktas ir vaikų literatūros tyrinėtojui doc. dr. Kęstučiui Urbai.

Prezidentė apdovanojimus pelniusiems žmonėms padėkojo už nuopelnus Lietuvai ir palinkėjo dirbti toliau, kad Lietuva augtų kaip demokratiška, atvira valstybė, visada žvelgianti į priekį ir drauge sauganti savo tapatybę, istorinę ir kultūrinę atmintį.

 

Daugiau skaitykie čia.

Prof. dr. Dainorai Pociūtei-Abukevičienei įteiktas antrojo laipsnio Italijos Žvaigždės ordinas

Šiandien Italijos ambasadoje VU Senato pirmininkei, Filologijos fakulteto profesorei Dainorai Pociūtei-Abukevičienei buvo įteiktas antrojo laipsnio Italijos Žvaigždės ordiną (Ordine della Stella d'Italia – Ufficiale). Ordinas suteiktas už mokslo darbus, įtvirtinančius istorinius Lietuvos ir Italijos ryšius ir stiprinančius kultūrinį ir akademinį abiejų valstybių bendradarbiavimą.

Sveikiname!

2016.06.20 083 Italijos ambasadoje Regimanto Tamosaicio Resized

Išleista doc. dr. Audingos Peluritytės-Tikuišienės knyga „Ribos architektonika. Šiuolaikinė lietuvių literatūra ir kontekstai“

Knygoje susitelkiama ties šiuolaikine lietuvių literatūra, brėžiant jos raidos kontūrus sovietmečiu ir atgautos nepriklausomybės metais. Vienas svarbiausių šios knygos argumentų – lietuvių literatūrą pamatyti iš platesnės perspektyvos. Į knygos teorinių tyrinėjimų laiką patenka artimiausių Rytų ir Vidurio Europos kaimynų (lenkų, čekų, slovakų) literatūros tyrimai, o kultūros ribų refleksija tampa pamatiniu pasakojimo apie literatūros tapsmą būdu, užtikrinančiu literatūrologinio žvilgsnio perkėlimą nuo sistemos prie proceso, nuo abstraktaus neapibrėžtumo prie individualaus stiliaus tyrimų. Knyga skirta literatūros mokslo tyrinėtojams, specialistams, studentams, mokytojams ir visiems, besidomintiems šiuolaikine literatūra.

„XX amžiaus paskutiniaisiais dešimtmečiais lietuvių menininkų trauka prie (sovietmečiu laisvai prieinamos) klasikinės graikų mitologijos ir filosofijos, prie Oriento religinės patirties, prie kalbos mokslo, etimologijos ir kraštotyros yra nulemta susiklosčiusio poreikio permąstyti ir atkurti savo tapatybę ir intelektualiomis meno interpretacijomis užpildyti dirbtinai suformuotas tuštumas. Ginties pozicija XX amžiaus lietuvių literatūrą ir literatūrologiją uždarė hermetiškos savianalizės kiaute, kuriame fermentavosi psichologiškai motyvuota, tačiau universalios Europos kultūros tuo metu neverifikuojama, sunkiai tikrinama literatūrinės vienišytės atmaina – vienišystės tarp vienišųjų didelės atskirties ir hermetiškos patirties sąlygomis. Sovietinė sienų riba, atkirtusi Lietuvą nuo likusių regiono kaimynų, iš dalies lėmė šią komplikuotą egzistenciją. Tačiau net ir tuo hermetiškos egzistencijos metu, oficialiai nekomunikuojat nei su Vakarų pasauliu, nei su išeivijos diaspora (o neoficialiai, slaptai visgi komunikuojant), lietuvių literatūrai visgi pavyko išgyventi genetinių mutacijų sąlygomis – išgyventi dėl daugybės kompromisų, kurie ištrynė ribos ir kultūrinės tapatybės jauseną.“

doc20160620142956 001

LR Prezidento Antano Smetonos vardinių stipendijų laimėtojai

Sveikiname Miglę Šaltytę, Vertimo bakalauro studijų III kurso studentę, ir Jorį Kazlauską, Taikomosios kalbotyros magistro studijų I kurso studentą, kuriems paskirtos LR Prezidento Antano Smetonos vardinės stipendijos.

Netektis. Prof. dr. dr. h. c. Friedrich Scholz (1928-03-01–2016-05-27)

Foto Scholz b jpg copyMünsterio Westfalijos Wilhelmo universitetas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas praneša, kad netekome iškilaus filologo, baltisto prof. dr. dr. h. c. Friedricho Scholzo. Profesorius buvo Slavų ir baltų filologijos katedros, kuri vėliau išaugo į Tarpdisciplininį baltų studijų institutą (Institut für Interdisziplinäre Baltische Studien), Westfalijos Wilhelmo universitete Münsteryje įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Profesorius Friedrichas Scholzas buvo įvairių vyriausybinių komisijų, fondų, tarp jų ir Herderio fondo, valdybos narys, Reino-Westfalijos mokslų akademijos tikrasis narys, JAV Ukrainos menų ir mokslų akademijos tikrasis narys, Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, Helsinkio suomių literatūros draugijos narys, Götingeno baltų istorinės komisijos garbės narys. 1988 metais Profesorius buvo apdovanotas Vokietijos Respublikos Nuopelnų ordino kryžiumi už ypatingus nuopelnus puoselėjant kontaktus tarp Baltijos šalių ir Vokietijos Respublikos. 1998 metais Profesorius tapo Vilniaus universiteto garbės daktaru.

Profesorius Friedrichas Scholzas paliko ryškų pėdsaką ne tik baltistikoje, bet ir slavistikoje, taip pat finougristikoje. 1947–1952 Hamburgo universitete baigęs lyginamosios kalbotyros, slavistikos, indologijos ir klasikinės filologijos studijas, Profesorius visą savo įvairiapusę, kūrybingą ir produktyvią veiklą įprasmino kaip filologas, lingvistas, literatūrologas ir organizatorius. Profesorius Friedrichas Scholzas buvo tikras filologas, kuriam vienodai rūpėjo ir kalbotyros, ir literatūrologijos, ir – būtina pridurti – kultūros dalykai.

Svarbiausias Profesoriaus Friedricho Scholzo baltistikos darbas – J. Bretkūno Biblijos vertimo rengimas spaudai. Profesoriaus literatūrologijos opus magnum yra komparatyvinė monografija „Die Literaturen des Baltikums“.

Profesorius Friedrichas Scholzas buvo ne tik plačių filologinių interesų mokslininkas, puikus organizatorius. Jis buvo ir nuoširdus Baltijos šalių bičiulis, labai šiltas, geranoriškas, rūpestingas žmogus. Visa tai ir buvo Profesoriaus, kaip žmogaus ir kaip filologo, nueito gyvenimo kelio didžioji prasmė.

 

 

Sveikiname Vilniaus universiteto garbės daktarą prof. Pietro Umberto Dini

Pietro Dini2016 m. gegužės 28 d. italų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto garbės daktaras prof. habil. dr. Pietro Umberto Dinis už Lietuvos kultūros sklaidą per kalbą ir jos tyrimus, vertimų inicijavimą, bendradarbiavimą su leidyklomis, poezijos pristatymą Italijoje bei nuoseklią ir aktyvią veiklą Pizos universiteto Baltų filologijos katedroje Kultūros ministerijos apdovanotas aukščiausiu apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

 

 

 

 

 Daugiau skaitykite: