Bendros naujienos

Lietuvių kalbos egzaminas užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams

Šių metų kovo 25 d. JAV ir Europos lituanistinių mokyklų 14–16 metų mokiniai rengiasi laikyti lietuvių kalbos mokėjimo A1–B1 lygių egzaminą. Egzaminas sukurtas VU Lituanistinių studijų katedros darbuotojų Joanos Pribušauskaitės, Elvyros Kutanovienės, Ritos Migauskienės, Virginijos Stumbrienės, Linos Vaškevičienės. Egzaminu siekiama nustatyti, kurį iš šių trijų lygių mokinys yra pasiekęs. Juo tikrinami skaitymo, rašymo, klausymo ir kalbėjimo gebėjimai. Egzaminą gali rinktis laikyti lituanistinių mokyklų mokiniai, kuriems svarbu turėti įrodymą, kad jie moka lietuvių kalbą, ir tas patvirtinimas būtų suprantamas kitoms institucijoms – t. y. nurodomas kalbos mokėjimo lygis pagal „Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis“. Išlaikiusieji lygių egzaminą gaus Lituanistinių studijų katedros pažymėjimą, nurodantį, kokiu lygiu moka lietuvių kalbą.

Apie tokio lietuvių kalbos mokėjimo lygių egzamino poreikį užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams pradėta kalbėti prieš keletą metų. Egzamino projektas gimė per ilgas diskusijas, kurių iniciatorės buvo Neila Baumilienė, Kazickų šeimos fondo Niujorko skyriaus direktorė, ir Gaila Narkevičienė, Bostono lituanistinės mokyklos direktorė. Jos kėlė šį klausimą įvairiais lygiais įvairiose Lietuvos institucijose, taip pat pačios ieškojo specialistų. Pirmajame egzamino kūrimo etape Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu buvo parengtas A2 lygio egzaminas ir išbandytas Bostono lituanistinės mokyklos mokinių. Apibendrinus minėto egzamino vykdymo patirtį ir rezultatus buvo nustatyta, kad tikslinga rengti ne vieno, bet kelių lygių egzaminą. Todėl naujame etape sukurtas vienas egzaminas, kuriuo būtų tikrinami trys kalbos mokėjimo lygiai (A1, A2 ir B1). A lygių kalbos vartotojai apibūdinami kaip pradedantieji; nors lituanistinių mokyklų mokinių, kaip paveldėtosios kalbos vartotojų, gebėjimai šiek tiek skiriasi nuo visiškų kitakalbių, kurie pradeda mokytis nuo nulio, tačiau dėl labai ribotų kalbos vartojimo situacijų jų tikrieji kalbiniai gebėjimai taip pat yra labai riboti. B1 lygio (vadinamojo Slenksčio) kalbos vartotojai suprantami kaip savarankiški vartotojai, t. y. jie, pasitelkdami bazines kalbines priemones, gali komunikuoti daugelyje numatomų viešojo gyvenimo, mokslo ir pan. situacijų. Naująjį egzaminą taip pat rengė Lituanistinių studijų katedros darbuotojos, konsultavo ir koordinavo JAV Švietimo tarybos deleguota atstovė Gaila Narkevičienė. Finansavo Švietimo ir mokslo ministerija, labai rėmė Filologijos fakultetas.

Kadangi A1–B1 lygių egzaminą vykdyti gali tik specialiai parengti egzaminuotojai,  2016 m. sausio 29–30 d. Bostono lituanistinėje mokykloje vyko pirmasis egzaminuotojų mokymo seminaras. Per mokymus buvo rengiami kalbėjimo egzaminuotojai, taip pat aptarti esminiai egzamino vykdymo principai, būsimieji egzamino bandymai. Seminarus vedė lekt. Joana Pribušauskaitė ir asist. Rita Migauskienė, rėmė Kazickų šeimos fondas, kuris labai rūpinasi lituanistiniu  švietimu.  Vienas A1–B1 lygių testo variantas buvo išbandytas vasario mėn. (dalyvavo 76 mokiniai, koordinavo G. Narkevičienė). Paskui daugelyje JAV lituanistinių mokyklų buvo suorganizuotas bandomasis egzaminas. Atsižvelgiant į rezultatus ir mokytojų pastabas, buvo pakoreguotas testo modelis ir 2016 m. balandžio 16 d. 7 centruose (JAV) įvyko tikrasis lygių egzaminas. Jame dalyvavo 89 mokiniai iš 11 JAV lituanistinių mokyklų. Šiuo lietuvių kalbos lygių egzaminu susidomėjo ir Europos lituanistinės mokyklos. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija kartu su VU Lituanistinių studijų katedra, remiami Kazickų šeimos fondo, 2016 metų lapkričio 25–26 dienomis suorganizavo mokymus egzaminuotojams Vilniuje. Į juos atvyko 15 mokytojų lituanistų iš Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV,  Norvegijos,  Prancūzijos, Rusijos ir Švedijos lituanistinių mokyklų ir kalbos ugdymo centrų. Seminarų dalyvės buvo supažindintos su kalbos mokėjimo lygių sistema, mokėsi, kaip reikia vykdyti egzaminą, o ypač – kalbėjimo dalį.

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą egzaminuotojų rengimą ir jų tobulinimąsi, 2017 metų sausio 13–15 dienomis Bostono lituanistinėje mokykloje  vėl buvo rengiami testuotojų mokymo seminarai, viename dalyvavo jau vykdę egzaminus, kitas buvo skirtas naujiems testuotojams.  Seminarus vedė Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros dėstytojos lekt. Joana Pribušauskaitė, doc. dr. Loreta Vilkienė, asist. Rita Migauskienė ir asist. Lina Vaškevičienė. Mokymus organizavo Bostono lituanistinės mokyklos direktorė Gaila Narkevičienė, finansinę paramą suteikė Kazickų šeimos fondas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas. Šiais metais kvalifikacijos kelti atvyko 30 lituanistinių mokyklų atstovų iš įvairių JAV miestų: Bostono, Niujorko, San Francisko, Čikagos ir kitų. Visos seminarų dalyvės išlaikė kvalifikacinę įskaitą.

 Lituanistinių studijų katedros svarbus darbo baras yra lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos mokymas, todėl dėstytojos, be testuotojų mokymo, dar surengė lietuvių kalbos mokymo seminarą visiems panorusiems – ir testuotojams, ir ne. Per seminarą  buvo kalbama apie paveldėtąją kalbą, diskutuojama, kaip veiksmingiau svetur mokyti lietuvių kalbos. Buvo mokoma(si) kelti mokymo tikslus, planuoti kalbos kursą ir atskiras pamokas, ugdyti kalbinę veiklą. Dalyvės aktyviai dalyvavo parodomosiose gramatikos ir žodyno pamokėlėse, diskutavo įvairiais aktualiais mokymo klausimais.

Kalbantis su kolegomis iš lituanistinių mokyklų, aiškėja keletas dalykų. Reikėtų užtikrinti nuolatinį nenutrūkstamą egzaminuotojų rengimą, kad egzaminą vykdytų tik sertifikuoti egzaminuotojai. Taip pat turėtų būti parengta speciali informacinė medžiaga kandidatams, kad jie galėtų susipažinti su egzaminų struktūra, užduočių pavyzdžiais, taip pat iš anksto žinotų egzaminų datas. Lietuvių kalbos mokėjimo pažymėjimas yra reikalingas ne tik bebaigiantiems lituanistines mokyklas, bet ir jau baigusiems jas, kartais – studentams ar net kitų amžiaus grupių nelietuvių kilmės asmenims, tad būtų tikslinga organizuoti ir aukštesnių kalbos mokėjimo lygių (B2 ar C1) egzaminus 17+ amžiaus kandidatams. Egzaminui vykdyti reikėtų kurti testavimo centrus, geriausiai prie Lietuvos įstaigų (konsulatų), kad būtų užtikrinamas egzamino slaptumas, sudaromos vienodos egzamino laikymo sąlygos visiems kandidatams. Kitaip tariant, turėtų būti parengta nuosekli lietuvių kalbos kaip svetimosios testavimo sistema ir suaugusiems, ir mokyklinio amžiaus testuojamiesiems.

 Lituanistinių studijų katedros informacija

foto

Lituanistinių studijų katedros dėstytojos su lituanistinių mokyklų mokytojomis. JAV, Bostonas, 2017 m. sausis. Nuotrauka Aistės Solly.

Baigtas leisti Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ kritinis leidimas

2016 metais baigtas leisti Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinis leidimas, kurį sudaro penkios knygos. Metų pradžioje pasirodė doc. dr. Virginijos Vasiliauskienės ir doc. dr. Kristinos Rutkovskos parengtos dvi Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinio leidimo knygos: Punkai sakymų nuo Advento iki Gavėnios (1629) ir Punktai sakymų Gavėniai (1644), kuriose paskelbtos minėto pamokslų rinkinio faksimilės ir dokumentiniai perrašai su kritiniu aparatu. O metų gale atskira knyga išėjo „Konstantino Sirvydo  Punktų sakymų teksto rengimo principai, rodyklės ir šaltiniai“ ir dvi monografijos: Virginijos Vasiliauskienės monografija „Konstantino Sirvydo Punktų sakymų struktūra, turinys ir šaltiniai“ ir Kristinos Rutkovskos monografija lenkų kalba „Konstantino Sirvydo Punktai sakymų – XVII amžiaus pirmosios pusės lietuvių ir lenkų kultūros paminklas“.

Virginijos Vasiliauskienės monografija orientuota į Sirvydo pamokslų ir perikopių tekstų šaltinius, Sirvydo biblinės terminijos kilmę ir šaltinius ir šio pamokslų rinkinio sąsajas su kitais panašaus pobūdžio rašto paminklais. Čia taip pat aprašyti tie tyrimo aspektai, kurie buvo labai svarbūs Punktų sakymų kritinio leidimo tekstui parengti: spaudmenys, rašyba, skyryba, korektūros klaidų tipai. Tyrimo metu atskleista senesniojo ir naujesniojo kalbos klodų susipynimo atvejų, sąsajų su Jokūbo Wujeko, Mikalojaus Daukšos, Jono Jaknavičiaus darbais ir Sirvydo žodynais.

Kristinos Rutkovskos monografijoje buvo tyrinėjamas Punktų sakymų tekstas lenkų kalba: tirtos jo sąsajos su lietuvišku ir lotynišku tekstais, Sirvydo veikale vartotų kalbų funkcijos, nagrinėjami lietuviško teksto vertimo į lenkų kalbą ypatumai. Identifikuojant Punktų sakymų šaltinius,  ypač parašytus lenkų kalba, tikrintas jų pasitelkimo būdas ir mastai. Didelis dėmesys skirtas biblinių intekstų analizei, svarstoma apie biblinio stiliaus formavimosi ypatumus.  Knyga įsilieja į postilių žanro tyrimus Lietuvoje, joje atspindėta daugiakalbystės problematika diachroniniu aspektu.

Šio kritinio leidimo recenzento prof. Pauliaus Subačiaus tvirtinimu, monografijos pagirtinos dėl metalingvistinio tarpdalykinio galvojimo užuomazgų: Sirvydo pastangos savarankiškai ieškoti lietuviškų ir lenkiškų atitikmenų biblinei leksikai ir raiškai regimos kaip civilizacinis procesas, o ne vien lingvistinio dėmesio objektas.

20161227 133709

Išankstiniai rinkimai į VU tarybos nario vietą

Maloniai primename, kad išankstiniai rinkimai į VU tarybos nario vietą vyks sausio 18–19 d. 9.00–12.00 ir 13.00–17.00 val. FilF Lietuvių kalbos katedroje.

Išankstinių rinkimų metu gali balsuoti tik tie rinkėjai, kurie dėl svarbių priežasčių (VU patvirtintų atostogų arba VU komandiruotės darbo reikalais) negali dalyvauti pagrindiniuose rinkimuose.

Pagrindiniai rinkimai vyks sausio 24 ir 25 dienomis. FilF ir OC rinkėjai tomis dienomis kviečiami balsuoti 9.00–17.00 val. K. Donelaičio auditorijoje.

Patvirtintas kandidatų į Vilniaus universiteto tarybos narius sąrašas

Centrinė rinkimų komisija šių metų sausio 3 d. posėdyje patvirtino kandidatų į Vilniaus universiteto tarybos nario - ne Universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą sąrašą.

Kviečiame susipažinti su kandidatų sąrašu ir jų pateiktais dokumentais:

ALEKSANDRAS ALGIRDAS ABIŠALA

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

GIEDRIUS DUSEVIČIUS

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

ČESLAV OKINČIC

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

RŪTA PRUSEVIČIENĖ

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

ŽILVINAS ŠILĖNAS

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

Tarybos rinkimai kamieniniuose akademiniuose padaliniuose vyks šių metų sausio 24-25 dienomis. Prieš tai sausio 18-19 dienomis numatytas išankstinis balsavimas.

Rinkimuose galės dalyvauti asmenys, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintus rinkėjų sąrašus.

 

Informacija iš www.vu.lt

 

Švedijos Akademijos apdovanojimas Erikai Sausverde

Nuoširdžiai sveikiname Skandinavistikos centro įkūrėją ir ilgametę vadovę doc. dr. Eriką Sausverdę su Švedijos akademijos apdovanojimu.

Šią premiją Švedijos akademija skiria iš savo lėšų už įvairius nuopelnus, susijusius su Akademijos veikla.

Erika Sausverdė yra kalbininkė, gimusi 1959 m. ir gyvenanti Vilniuje, Lietuvoje. 1987 m. ji apsigynė daktaro disertaciją ir šiuo metu dirba dėstytoja Vilniaus Universiteto Skandinavistikos centre. Šį padalinį ji įkūrė 1991 m. Tuomet jis vadinosi Vilniaus Universiteto Skandinavistikos katedra. Erika Sausverdė yra išleidusi keletą veikalų, tarp kurių yra ir Švedų-lietuvių kalbos žodynas (2012 m.)

Sveikiname dr. Rasą Baranauskienę!

Sveikiname Skandinavistikos centro vedėją dr. Rasą Baranauskienę, kuri buvo pripažinta geriausia 2016 metų Filologijos fakulteto dėstytoja!

Susitikimas su Carmen Caro Dugo

Lituanistų sambūris ir VU Filologijos fakultetas gruodžio 13 d., antradienį, 17 val. kvietė į pokalbį su  Carmen Caro Dugo. Renginys vyko Kristijono Donelaičio auditorijoje.

Pokalbio, kurį moderavo dr. Darius Kuolys,  tema – „Kuo lietuvių literatūra įdomi pasauliui?“

Po susitikimo Lituanistų sambūrio valdybos narys Darius Kuolys pasidalijo įspūdžiais.

„Ar gali dabartinis lietuvių jaunimas pasitikėti lietuvių literatūra, kultūra?“ – klausiau šį vakarą kolegės Carmen Caro Dugo. „O, žinoma“, – sako Carmen, K. Donelaičio, A. Baranausko ir šiuolaikinių lietuvių autorių vertėja į ispanų kalbą.

„Jei nesugebi vertinti savos kultūros, negalėsi priimti ir kitos. Tik vertindama savą ispanų kultūrą, galiu vertinti ir lietuvių. Mane labiausiai sujaudino Ispanijos karaliaus skirtas apdovanojimas už ispanams suteiktą galimybę skaityti Donelaitį.“

Kartu su Vilniaus mokytojais, gimnazistais ir studentais pilnoje VU Donelaičio auditorijoje kalbinome Carmen apie lietuvių literatūrą – kuo ji yra, galėtų būti įdomi pasauliui. Netikėtas atsakymas – „kalbos turtingumu, mėgavimusi pačios kalbos grožiu šiais minimalizmo laikais“.

Nuoširdžiai dėkojame vertėjai Carmen Caro Dugo už smalsiam Lituanistų sambūrio ratui skirtą vakarą.

Carmen Caro Dugo yra išvertusi į ispanų kalbą Kristijono Donelaičio „Metus“ ir Antano Baranausko „Anykščių šilelį“. Už Ispanijos kultūros sklaidą Lietuvoje ir savo šaliai suteiktą galimybę skaityti Kristijono Donelaičio poemą vertėja yra apdovanota Ispanijos Karalystės Izabelės Katalikės ordino kryžiumi. 

1