2023 m. gruodžio 18 d.
Prieš jūsų akis - interviu su buvusiu lituanistinių studijų studentu Kovu Juan'u Lukšu iš Argentinos. Jis tris semestrus studijavo lietuvių kalbą lituanistinėse studijose. Interviu apie jo į kelią į Lietuvą, lietuvių kalbą, lietuvišką kilmę, įdomų vardą ir tapatybės klausimus skaitykite čia >>
Kovas Juan’as Lukšas. Asmeninio archyvo nuotr.
2023 m. gruodžio 12 d.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. gruodžio 15 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)
Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.
Daktaro diplomo įteikimas Daliai Pinkevičienei.
2023 m. gruodžio 12 d.
2023 m. lapkričio 19–23 dienomis VU lenkų filologijos studentės Justyna Tankeliun, Dominyka Matuliauskaitė, Karolina Bartoško ir Beata Gulbicka kartu su doc. dr. Regina Jakubėnas dalyvavo tarptautiniame projekte „The feminine side of poetry, or through poetry to language”. Projekto I-asis etapas vyko Lenkijos mokslų akademijos atstovybėje Romoje (Accademia Polacca), La Sapienza universitete ir Lenkijos institute Romoje.
Projektą „The feminine side of poetry, or through poetry to language” įgyvendina Lenkijos mokslų akademijos atstovybė Romoje (Accademia Polacca) kartu su La Sapienza universiteto Europos, Amerikos ir tarpkultūrinių studijų institutu, Vilniaus universiteto Polonistikos centru, Voluinės nacionalinio Lesės Ukrainkos universiteto Polonistikos ir vertimo studijų katedra ir Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutu.
Projekto vadovė yra Lenkijos mokslų akademijos atstovybės Romoje (Accademia Polacca) direktorė Agnieszka Stefaniak-Hrycko, studentų vadovai: prof. Monika Woźniak ir prof. Luigi Marinelli iš La Sapienza universiteto, prof. Svitlana Sukharieva iš Voluinės nacionalinio Lesės Ukrainkos universiteto, doc. Regina Jakubėnas iš Vilniaus universiteto ir Mariola Wilczak iš Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų instituto. Daugiau apie projektą >
 |
 |
2023 m. gruodžio 12 d.
Gruodžio 15 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Šį semestrą nagrinėjamos gramatikalizacijos temos kontekste artimiausias kalbotyros seminaras bus grįžtama prie gramatikalizacijos temos. Prisegame 6 skyrių iš Hopperio ir Traugott knygos.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2023 m. gruodžio 8 d.
Dar viena mokslo šventė Fakultete. Gruodžio 8 d. doktorantė Dalia Pinkevičienė apgynė disertaciją „Mišri kalba ir jos socialinės reikšmės: keturių darbo aplinkų Vilniuje tyrimas“ (mokslinė konsultantė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė) ir tapo daktare. Sveikiname Dalią, dėkojame komisijai už darbą!
2023 m. gruodžio 8 d.
Minint Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo 700 metų sukaktį praėjusią savaitę Tokijuje ir Nagojoje surengtas Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Mindaugo Kvietkausko paskaitų tema „Daugiakalbė Vilniaus literatūra: rekostruojant miesto erdvės įvairovę“ ciklas. Paskaitos vyko savaitės „Laikas Lietuvai“ programoje Tokijo Hillside Forum salėje, Nagojos miesto archyvų salėje senųjų Vilniaus fotografijų iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų parodos uždarymo proga ir Tokijo užsienio studijų universitete, kur dėstoma ir lietuvių kalba.
Lektorius pasakojo, kad nuo pat įkūrimo kaip Lietuvos sostinė prieš 700 metų Vilnius pasižymėjo giliomis daugiataučio ir įvairių religijų sugyvenimo tradicijomis. Jis taip pat buvo kosmopolitinio mobilumo miestas, susijęs su kitais Baltijos regiono, Vidurio Europos ir Vokietijos ar Pietų Europos miestais. Jo gyventojų sudėtis kartais smarkiai keitėsi, ypač XX amžiuje. Daugiakalbė Vilniaus literatūra sudaro labai turtingą paveldą, apimantį tekstus keturiomis abėcėlimis dvylika pagrindinių kalbų, kuriomis buvo kalbama mieste įvairiais istoriniais laikotarpiais. XX a. Vilnius tapo svarbiu keturių modernių nacionalinių literatūrų – lietuvių, lenkų, žydų ir baltarusių – centru. Deja, šią kalbinę ir kultūrinę įvairovę iš esmės sunaikino Antrasis pasaulinis karas, ypač Holokaustas, ir sovietų okupacija.
Tačiau 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėta kryptingai tyrinėti ir versti daugiakalbį Vilniaus literatūrinį paveldą, rekonstruoti jo autorių biografijas, įamžinti jų atminimą šiuolaikinio miesto erdvėje. Paskaitose aptarti keli tokio sugrįžimo pavyzdžiai: lenkų poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo, garsaus jidiš poeto Abraomo Sutzkeverio, keturiolikmečio žydų berniuko Icchoko Rudaševskio, Vilniaus gete rašiusio dienoraštį, ir lietuvių poetės Juditos Vaičiūnaitės, savo kūryba siekusios prikelti prarastą miesto atmintį, kūrybos tyrimai ir vertimai. „Šiandien skaitant ir lyginant jų kūrybą atsiveria naujas ir netikėtas požiūris į gyvenimą daugiatautėje Vilniaus erdvėje“, – kalbėjo M. Kvietkauskas. Pabaigoje buvo pristatyta neseniai išleista poezijos antologija „Mačiau Vilnių“ (VšĮ Vilnius – UNESCO literatūros miestas, 2023).
Į paskaitas susirinkusi akademinė bendruomenė, atminties institucijų vadovai ir tyrėjai, literatai, miesto administracijų atstovai su dideliu dėmesiu klausė prof. M. Kvietkausko pranešimų, o jų pabaigoje vyko gyvos diskusijos.
Renginius organizavo Lietuvos ambasada Japonijoje bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, Lietuvos kultūros institutu, Nagojos miesto muziejumi ir Nagojos miesto archyvu bei Tokijo užsienio studijų universitetu, iš dalies finansavo Užsienio reikalų ministerija.
2023 m. gruodžio 6 d.
Nuoširdžiai sveikiname naujuosius Filologijos fakulteto doktorantus, kurie jau baigia rengti savo studijų planus ir tuoj entuziastingai kibs į mokslus!
Tai Simonas Baliukonis (ARKSI, disertacijos tema „Kultūrinių ir religinių konceptų įtaka antikinei etikai: nuo Platono iki stoikų“, darbo vadovas doc. dr. Vilius Bartninkas), Vasarė Butkutė (ARKSI, disertacijos tema „Aristoteliškoji mimezė: santykis tarp meno ir tikrovės“, darbo vadovas doc. dr. Vilius Bartninkas), Dovilė Gervytė (LKVTI, disertacijos tema „Genezės agentų žaismas modernistiniame tekste“, darbo vadovas prof. dr. Paulius Vaidotas Subačius), Ieva Kristinaitytė (LKVTI, disertacijos tema „Pirmeivių literatūrinė kultūra XIX–XX a. sandūros Lietuvoje“, darbo vadovė prof. dr. Brigita Speičytė), Radvilė Musteikytė (BKKI, disertacijos tema „The Environmental Rhetoric of Contemporary Finnish Speculative Fiction“ (liet. „Gamtosauginė šiuolaikinės fantastinės suomių literatūros retorika“, darbo vadovė doc. dr. Satu Grünthal), Ignas Rudaitis (BKKI, disertacijos tema „Doing syntax with unordered representations: focus on recursion“ (liet. „Sintaksė su nesutvarkytosiomis reprezentacijomis: dėmesys rekursijai“, darbo vadovas prof. dr. Axel Holvoet), Elina Sidorovič (UKI, disertacijos tema „Kontrastyvinė pragmetemų analizė ir jos rezultatų taikymas dvikalbėje lietuvių-prancūzų leksikografijoje“, darbo vadovė prof. dr. Danguolė Melnikienė), Gintarė Škėmaitė (ARKSI, disertacijos tema „Antikos recepcija ir interpretacija Arvydo Šliogerio europinės literatūros skaitymuose“, darbo vadovas doc. dr. Vytautas Ališauskas).
2023 m. gruodžio 6 d.
Aktyviai vykstant Filologijos fakulteto atstovų vizitams į mokyklas, gruodžio 5 d., antradienį, Fakulteto atstovai lankėsi Šalčininkuose: Šalčininkų rajono Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazijoje ir Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje vyko Lenkų filologijos programos pristatymai. Vizite dalyvavo ir moksleiviams paskaitą lenkiškai skaitė Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, taip pat Lenkų filologijos programoje dėstanti prof. dr. Kristina Rutkovska ir doktorantė Violeta Švaikovskaja.
