Gruodžio 15 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šį semestrą nagrinėjamos gramatikalizacijos temos kontekste artimiausias kalbotyros seminaras bus grįžtama prie gramatikalizacijos temos. Prisegame 6 skyrių iš Hopperio ir Traugott knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Dar viena mokslo šventė Fakultete. Gruodžio 8 d. doktorantė Dalia Pinkevičienė apgynė disertaciją „Mišri kalba ir jos socialinės reikšmės: keturių darbo aplinkų Vilniuje tyrimas“ (mokslinė konsultantė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė) ir tapo daktare. Sveikiname Dalią, dėkojame komisijai už darbą!

Minint Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo 700 metų sukaktį praėjusią savaitę Tokijuje ir Nagojoje surengtas Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Mindaugo Kvietkausko paskaitų tema „Daugiakalbė Vilniaus literatūra: rekostruojant miesto erdvės įvairovę“ ciklas. Paskaitos vyko savaitės „Laikas Lietuvai“ programoje Tokijo Hillside Forum salėje, Nagojos miesto archyvų salėje senųjų Vilniaus fotografijų iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų parodos uždarymo proga ir Tokijo užsienio studijų universitete, kur dėstoma ir lietuvių kalba.

Lektorius pasakojo, kad nuo pat įkūrimo kaip Lietuvos sostinė prieš 700 metų Vilnius pasižymėjo giliomis daugiataučio ir įvairių religijų sugyvenimo tradicijomis. Jis taip pat buvo kosmopolitinio mobilumo miestas, susijęs su kitais Baltijos regiono, Vidurio Europos ir Vokietijos ar Pietų Europos miestais. Jo gyventojų sudėtis kartais smarkiai keitėsi, ypač XX amžiuje. Daugiakalbė Vilniaus literatūra sudaro labai turtingą paveldą, apimantį tekstus keturiomis abėcėlimis dvylika pagrindinių kalbų, kuriomis buvo kalbama mieste įvairiais istoriniais laikotarpiais. XX a. Vilnius tapo svarbiu keturių modernių nacionalinių literatūrų – lietuvių, lenkų, žydų ir baltarusių – centru. Deja, šią kalbinę ir kultūrinę įvairovę iš esmės sunaikino Antrasis pasaulinis karas, ypač Holokaustas, ir sovietų okupacija.

Tačiau 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėta kryptingai tyrinėti ir versti daugiakalbį Vilniaus literatūrinį paveldą, rekonstruoti jo autorių biografijas, įamžinti jų atminimą šiuolaikinio miesto erdvėje. Paskaitose aptarti keli tokio sugrįžimo pavyzdžiai: lenkų poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo, garsaus jidiš poeto Abraomo Sutzkeverio, keturiolikmečio žydų berniuko Icchoko Rudaševskio, Vilniaus gete rašiusio dienoraštį, ir lietuvių poetės Juditos Vaičiūnaitės, savo kūryba siekusios prikelti prarastą miesto atmintį, kūrybos tyrimai ir vertimai. „Šiandien skaitant ir lyginant jų kūrybą atsiveria naujas ir netikėtas požiūris į gyvenimą daugiatautėje Vilniaus erdvėje“, – kalbėjo M. Kvietkauskas. Pabaigoje buvo pristatyta neseniai išleista poezijos antologija „Mačiau Vilnių“ (VšĮ Vilnius – UNESCO literatūros miestas, 2023). 

Į paskaitas susirinkusi akademinė bendruomenė, atminties institucijų vadovai ir tyrėjai, literatai, miesto administracijų atstovai su dideliu dėmesiu klausė prof. M. Kvietkausko pranešimų, o jų pabaigoje vyko gyvos diskusijos.

Renginius organizavo Lietuvos ambasada Japonijoje bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, Lietuvos kultūros institutu, Nagojos miesto muziejumi ir Nagojos miesto archyvu bei Tokijo užsienio studijų universitetu, iš dalies finansavo Užsienio reikalų ministerija.

Nuoširdžiai sveikiname naujuosius Filologijos fakulteto doktorantus, kurie jau baigia rengti savo studijų planus ir tuoj entuziastingai kibs į mokslus!

Tai Simonas Baliukonis (ARKSI, disertacijos tema  „Kultūrinių ir religinių konceptų įtaka antikinei etikai: nuo Platono iki stoikų“, darbo vadovas doc. dr. Vilius Bartninkas),  Vasarė Butkutė (ARKSI, disertacijos tema „Aristoteliškoji mimezė: santykis tarp meno ir tikrovės“, darbo vadovas doc. dr. Vilius Bartninkas), Dovilė Gervytė (LKVTI, disertacijos tema „Genezės agentų žaismas modernistiniame tekste“, darbo vadovas prof. dr. Paulius Vaidotas Subačius), Ieva Kristinaitytė (LKVTI, disertacijos tema „Pirmeivių literatūrinė kultūra XIX–XX a. sandūros Lietuvoje“, darbo vadovė prof. dr. Brigita Speičytė), Radvilė Musteikytė (BKKI, disertacijos tema „The Environmental Rhetoric of Contemporary Finnish Speculative Fiction“ (liet. „Gamtosauginė šiuolaikinės fantastinės suomių literatūros retorika“, darbo vadovė doc. dr. Satu Grünthal), Ignas Rudaitis (BKKI, disertacijos tema „Doing syntax with unordered representations: focus on recursion“ (liet. „Sintaksė su nesutvarkytosiomis reprezentacijomis: dėmesys rekursijai“, darbo vadovas prof. dr. Axel Holvoet), Elina Sidorovič (UKI, disertacijos tema „Kontrastyvinė pragmetemų analizė ir jos rezultatų taikymas dvikalbėje lietuvių-prancūzų leksikografijoje“, darbo vadovė prof. dr. Danguolė Melnikienė), Gintarė Škėmaitė (ARKSI, disertacijos tema „Antikos recepcija ir interpretacija Arvydo Šliogerio europinės literatūros skaitymuose“, darbo vadovas doc. dr. Vytautas Ališauskas).

Aktyviai vykstant Filologijos fakulteto atstovų vizitams į mokyklas, gruodžio 5 d., antradienį, Fakulteto atstovai lankėsi Šalčininkuose: Šalčininkų rajono Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazijoje ir Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje vyko Lenkų filologijos programos pristatymai. Vizite dalyvavo ir moksleiviams paskaitą lenkiškai skaitė Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, taip pat Lenkų filologijos programoje dėstanti prof. dr. Kristina Rutkovska ir doktorantė Violeta Švaikovskaja.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas šiemet ir vėl organizuoja tarpfakultetinius akademinius debatus anglų kalba. Šių metų debatų tema – „Perteklinės informacijos poveikis visuomenei“ (angl. „Hype and Its Effects on Society“).

Debatuose susirungs 10 studentų komandų, kurios varžysis dėl geriausios 2023 m. debatų komandos vardo. Šie debatai ypatingi tuo, kad studentų komandos atstovauja įvairiems VU padaliniams ir turi parengti tezes, pagrįstas moksliniais tyrimais, labiausiai atspindinčiais jų atstovaujamą discipliną ir būsimą profesiją.

„Akademinių debatų formatą taiko prestižiniai Europos universitetai, prie jų prisijungė ir VU akademinė bendruomenė. Tai puiki galimybė studentams padiskutuoti apie perteklinės informacijos poveikį visuomenei, o komanda, savo argumentais labiausiai įtikinusi garbingą komisiją, galės laimėti ir 2023 m. debatų taurę. Šis renginys puoselėja viešojo kalbėjimo tradicijas ir pabrėžia kalbos santykį su kitomis disciplinomis“, – sako debatų ambasadorius, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas.

Šiemet studentų komandos atstovaus VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui, Matematikos ir informatikos, Komunikacijos, Medicinos, Ekonomikos ir verslo administravimo ir Filologijos fakultetams.

Debatuojančius vertins penkių ekspertų komisija – lyderiai, aktyviai atstovaujantys savo veiklos sritims: VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. Vilmantė Pakalniškienė, diplomatė Emily J. Hicks (JAV ambasada), vaikų gydytojas nefrologas doc. Karolis Ažukaitis (VU Medicinos fakultetas), 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, knygų apžvalgininkas ir literatūros ekspertas Audrius Ožalas ir diplomatas Markas Passas (Jungtinės Karalystės ambasada).

Renginio metu Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fortepijono skyriaus mokinės Emilija Šoriūtė ir Vasarė Vaičiulytė kartu su savo vadove mokytoja, meno eksperte dr. Gabrielė Kondrotaite atliks Roberto Schumanno ir Franzo Schuberto kūrinius.

VU akademiniai debatai „Perteklinės informacijos poveikis visuomenei“ vyks gruodžio 14 d. 17.00 val. VU Filologijos fakultete, V. Krėvės auditorijoje.

Debatus moderuos doc. Liudmila Arcimavičienė. Renginio kalba – anglų.

Renginio plakatą rasite čia >>

Gruodžio 12 d., 13 val. V. Krėvės (118) aud. (VU FilF II aukšte) įvyks susitikimas su poetu, vertėju, Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatu Antanu A. Jonynu!

Renginį veda doc. dr. Audinga Peluritytė – Tikuišienė, klausimus užduoda lituanistai pirmakursiai, renginį remia Rašytojų klubas (LRS).

Kviečiame universiteto dėstytojus, studentus, alumnus, besidominčius poeto Antano A. Jonyno kūryba!

Monikos Požerskytės nuotrauka

Gruodžio 8 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šį semestrą nagrinėjamos gramatikalizacijos temos kontekste artimiausias kalbotyros seminaras bus skiriamas žmogiškajai kalbai būdingo kompleksiškumo slenksčio klausimui. Prisegame Davido Gilio straipsnį "Isolating-monocategorial-associational language".

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!