„Priimk iššūkį – tapk pokyčiu mokykloje!“ – jau septintąjį kartą kviečia „Renkuosi mokyti!“. Pirmoji Lietuvoje alternatyvaus pritraukimo į pedagogo kelią programa ieško jaunų, aktyvių, motyvuotų žmonių, kurie dvejus metus dirbdami mokykloje kiekvieną vaiką įkvėptų mokytis, o ilguoju laikotarpiu siektų kiekvieno vaiko mokymosi sėkmės ir džiaugsmo, prisidėdami prie sisteminių pokyčių švietime, politikoje ir visuomenėje.
Šiais metais atrankoje gali dalyvauti aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės iki 35 m., kurie nėra dirbę mokykloje, arba dirbę ne daugiau kaip vienerius metus, pedagogo kvalifikacija nebūtina. Kandidatų registracija vyksta iki kovo 14 dienos programos internetiniame puslapyje www.renkuosimokyti.lt. Lietuvos mokyklos, norinčios nuo rugsėjo priimti atrinktus „Renkuosi mokyti!“ dalyvius, kviečiamos registruotis iki gegužės 1 dienos. Pirmenybė teikiama mokykloms, kuriose yra daugiau socialiai pažeidžiamų vaikų.
Programos vadovė Gabrielė Characiejienė kviečia skleisti žinią ir prisidėti prie svarbių darbų mokyklose: „Šiandien vis daugiau žvilgsnių visuomenėje krypsta į švietimą, didėja suvokimas, kad tai yra viena svarbiausių valstybės vystymosi sričių, tačiau dar turime daug padirbėti, kad kiekvienas vaikas būtų pastebėtas ir turėtų galimybę gauti kokybišką išsilavinimą. „Renkuosi mokyti!“ – tai kelias ne tik išbandyti mokytojo profesiją, bet ir galimybė prisijungti prie entuziastingų žmonių bendruomenės, kurie kartu tobulėja ir kiekvienas savo darbu prisideda prie esminių pokyčių“.
Kaip ir kiekvienais metais, „Renkuosi mokyti!“ dalyviai bus kruopščiai atrenkami: iš kelių šimtų kandidatų atrenkama 10–20 dalyvių grupė, bendradarbiaujant su verslo konsultacijų įmone „Primum esse“: „Atrinkdami programos dalyvius, dėmesį kreipiame į keletą sričių – koks jo santykis su savimi, koks jis su kitais ir kaip jis mato aplinkinį pasaulį. Santykis su savimi – kokie jo siekiai, motyvacija, ryžtas, optimizmas. Labai svarbu ir kita savybių grupė – atsparumas, gebėjimas atsistatyti – nes mokytojo darbas sunkus tiek fiziškai, tiek emociškai. Santykis su kitais – tikėjimas kitais žmonėmis, domėjimasis jais, pagarba kiekvienam asmeniui, gebėjimas įkvėpti. Santykis su pasauliu – tikėjimas, kad gali jį keisti, pozityvus požiūris į aplinką. Svarbu, ne kad pats mokytojas būtų žvaigždė, bet kad mokiniai greta jo atsiskleistų, sužydėtų,“ – sakė „Primum esse“ direktorė Solveiga Grudienė.
Atrinkti dalyviai dvejus metus dirba mokytojais įvairiose šalies mokyklose, dalyvauja tęstinėje pedagogikos ir lyderystės mokymų programoje, kuri prasideda mėnesio trukmės intensyviu kursu vasarą. Be to, jie gauna individualią profesinę pagalbą, kuri yra ypač svarbi mokytojo darbo pradžioje. Mokymų programa paremta šiuolaikinės pedagogikos principais, orientuota į aktyvų mokinių įtraukimą.
Dvejiems programos metams pasibaigus, 80 proc. „Renkuosi mokyti!“ alumnų lieka aktyviai susiję su švietimu, iš jų yra: 2 mokyklos direktoriai, 3 direktoriaus pavaduotojai, 1 mokytojas metodininkas, keletas vyr. mokytojų, NVO steigėjai ir vadovai, 1 mokslų daktaras, 4 Meilės Lukšienės premijos laureatai, Metų Tolerancijos žmogaus laureatas.
„Renkuosi mokyti!“ alumnas, KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras atėjo į švietimą kaip pirmosios „Renkuosi mokyti!“ kartos dalyvis, 2013 m. laimėjo M. Lukšienės premiją jauniesiems mokytojams, rengia Lietuvos mokinius tarptautinėms gamtos mokslų olimpiadoms. T. Kivaras sako: „Man „Renkuosi mokyti!“ buvo tiesiausias kelias įgyvendinti savo svajonę – būti tarp žmonių, kurie kiekvieną dieną dirba su Lietuvos ateitimi. Aš tikiu, kad kiekvieną dieną turiu progą bendrauti su būsimais mokslininkais, gydytojais, iškiliais kultūros atstovais ir net būsimais valstybės vadovais. Bet svarbiausia, kad kiekvieną dieną turiu galimybę matyti, kaip auga ir tvirtėja mūsų valstybės ateitis. Ir tai, ką matau, mane priverčia dažniau būti optimistu.“
„Renkuosi mokyti!“ yra ilgalaikė nevyriausybinė iniciatyva, Lietuvoje veikianti nuo 2008 metų, ją įgyvendina viešoji įstaiga „Mokyklų tobulinimo centras“. Programą „Renkuosi mokyti!“ remia „Primum esse“, Kazickų šeimos fondas, „Samsung Electronics Baltics“, „Linea Libera“, „Public Policy and Management Institute“, „Friisberg & Partners“, iniciatyvą palaiko LR Švietimo ir mokslo ministerija. „Renkuosi mokyti!“ yra pasaulinio tinklo „Teach For All“ narė. Daugiau informacijos apie programą ir atranką – www.renkuosimokyti.lt
Štai ką apie šią programą pasakoja mūsų absolventai
Gal gali trumpai prisistatyti?
Esu Urtė Penkauskaitė. 2010 metais įstojau į Vilniaus universitetą, Prancūzų filologijos studijų programą. 2014 metais baigiau bakalauro studijas, o 2015 metais tame pačiame Vilniaus universitete įgijau pedagogo kvalifikaciją laipsnio nesuteikiančiose Mokyklos pedagogikos studijose.
Taip pat esu aktyvi skautė. Skautauju nuo 7 metų, dar būdama mokykloje pradėjau dirbti su jaunesniais skautais, manau, kad ši patirtis stipriai prisidėjo prie mano noro tapti mokytoja.
Gal atsimeni, kaip pamatei/sužinojai/susidomėjai programa „Renkuosi mokyti!“? Kodėl apsisprendei prisijungti ir tapti „Renkuosi mokyti!“ mokytoju, ateiti dirbti į mokyklą?
Apie „Renkuosi mokyti!“ programą sužinojau iš pažįstamų, draugų, kurie yra arba buvo šios programos mokytojai. Dar 12 klasėj galvojau apie mokytojos profesiją, studijų metais šis noras neišblėso, o baigus bakalaurą tikrai žinojau, kad noriu dėstyti prancūzų kalbą mokykloje. Dalyvavimas programoje man atrodė užtikrinčiausias būdas įgyti geram mokytojui reikalingų kompetencijų, taip pat mane sužavėjo „Renkuosi mokyti!“ bendruomenė, kuriai priklauso žmonės, nuoširdžiai siekiantys, kad mokykloje būtų pastebėtas kiekvienas vaikas, kad mokymasis būtų prasmingas ir teikiantis džiaugsmą. Būti tarp tokių bendraminčių, dalintis kylančiomis problemomis ir su jų pagalba jas spręsti man yra viena stipriausių šios programos pusių.
Kuo tau asmeniškai svarbi „Renkuosi mokyti!“ vizija – siekis mokymosi sėkmės ir džiaugsmo kiekvienam vaikui?
Visų pirma man ši vizija yra svarbi tuo, kad sutampa su mano vidine vizija. Nėra smagu girdėti, kai mokiniai sako, kad mokykloje jiems nepatinka, kad jie laukia, kada baigs mokyklą ir galės pradėti „gyventi“. Nuoširdžiai noriu, kad visi vaikai atrastų prasmę mokykloje, o tai yra įmanoma tada, kai jie patiria džiaugsmą besimokydami, jaučiasi pastebėti, įvertinti.
Kokie tavo atsiminimai, įspūdžiai iš atrankos? Ką patartum/palinkėtum dabar dalyvaujantiems?
Pats atrankos procesas buvo labai įdomus. Pildydama atrankos anketą, permąsčiau savo ateities tikslus, labai aiškiai sau įsivardinau, kur ir dėl ko einu. Grupinės atrankos buvo įdomios jau vien dėl to, kad susipažinau su kitais jaunais žmonėmis, norinčiais dirbti mokykloje, sužinojau, kodėl jie nori būti mokytojais, koks jų požiūris į švietimą, tai dar geriau padėjo suprasti savo santykį su mokykla. Juk dalintis savo požiūriu su kitais, diskutuoti yra pats geriausias būdas augti. Tad po grupinės atrankos ir 7 minučių pamokos jaučiausi patobulėjusi ir sakiau sau, kad nesigraušiu nepatekusi, nes įgyta patirtis man tikrai pravers.
Ką galėčiau patarti dalyvausiantiems? Nuo galvos iki kojų būti savimi, sakyti, rašyti tai, kuo tikite. Nes bet kokiu atveju visą tą tikėjimą, vertybes atsinešite į mokyklą, niekur to nepaslėpsite. O kai esi nuoširdus, tai pats procesas tampa tikrai malonus, nesistengi niekam įtikti, tiesiog darai tai, kas tau atrodo teisinga.
Koks tavo laikas mokykloje programos metu: darbas su mokiniais, kolegomis, santykiai, smagumai, sunkumai? Kodėl buvo verta – gal gali pasidalinti bent vienu atsiminimu, kuris ir dabar iškyla?
Mokykloje leidžiu labai įdomų laiką. Kiekviena diena kaip nors vis kitokia (na, bent jau pirmaisiais mokymo metais). Mokau prancūzų kalbos 3-8 klasių mokinius Vilniaus Petro Vileišio progimnazijoje, taip pat esu penktokų auklėtoja. Smagiausias yra buvimas su vaikais, jų progreso matymas, o patys geriausi momentai būna, kai pamoka baigiasi ir tu matai iš jos išeinančius laimingus, pamokos temą supratusius ir išmokusius mokinius. Na, o pagrindinis kiekvieno pradedančio mokytojos sunkumas – didelis naujos informacijos kiekis ir daug darbo ir laiko pasiruošiant pamokoms. Tačiau pamokoms ruoštis man patinka – tai kūrybiškas procesas. Tu žinai, ką mokiniai turi išmokti ir juk reikia padaryti, kad jiems tai būtų įdomu, kad jie būtų ne pasyvus dalyviai, o aktyvūs veikėjai. Tada ir prasideda kūryba: kuri įvairius žaidimus, dėlioji, adaptuoji metodus, o dar ir iššūkis tilpte laike.
Praėjus pirmam mokslo semestrui, neseniai atsiminiau savo pirmąsias pamokas (beje, tikrai atrodo, kad tai buvo prieš daug daugiau nei pusmetį). Su visų klasių mokiniais norėjau susipažinti, tad pirmąsias pamokas mėtėme kamuoliuką, sakėme savo vardus, kas patinka ir nepatinka mokykloje. Man šis atsiminimas iškilo dėl to, kad antrąją-trečiąją pamokas jau mokėjau visų mokinių vardus ir mačiau, kad jie buvo laimingi, pamokoje išgirdę savo vardą. Labai gera būti pastebėtam. Tai galioja visiems, ne tik vaikams.
Kaip manai: kaip dalyvavimas programoje „Renkuosi mokyti!“ turės įtakos dabartiniam tavo pasirinkimui, tavo karjerai, veiklai?
Visų pirma tai, jog aš niekada neliksiu abejinga švietimui. Nežinau, ką veiksiu po kelių metų, manau, kad liksiu švietime – ar tai bus mokykla, ar projektai, ar kita su tuo susijusi veikla. Na, ir bet kokiu atveju, manau, kad tikrai rasiu, kur pritaikyti įgytą patirtį. O patirties tikrai labai daug.
