Naujienos

Lietuvos mokslo taryba (LMT) drauge su Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir Vokietijos mokslo fondu (DFG) surengė gegužės 7 d. informacinį renginį „Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo galimybių moksle skatinimas“. Renginyje dalyvavo ir Vokiečių filologijos katedros atstovės dr. Iris Bäcker ir dr. Vaiva Žeimantienė.

Tardamas sveikinimo žodį dr. Cornelius Zimmermannas, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje, sakė, kad labai svarbus glaudesnis bendradarbiavimas įvairiose srityse ir visais lygmenimis tarp mūsų šalių. Bendravimo perspektyvas atveria plačios studijų ir mokslo finansavimo galimybės Vokietijoje, kurias pristatė Vokietijos mokslo fondas (DFG), Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Aleksandro von Humboldto fondas.

Nobelio premijos laimėtojas emeritas prof. dr. Robertas Huberis, dalyvavęs renginyje, dalinosi patirtimi, kaip pasiekiamas didysis mokslas, ir ragino apsidairyti aplink, atrasti, kas nauja ir svarbu ateičiai, skaityti ir kaupti žinias. Svarbiausia, kad susitiktų jauni žmonės, sakė Nobelio premijos laimėtojas.

Tokie susitikimai padeda kurti tinklus ir plėtoti ryšius – Vokiečių filologijos katedros atstovės su Vokietijos mokslo fondo direktoriumi dr. Jörnu Achterbergu, Vokietijos ambasados Lietuvoje kultūros skyriaus vedėja Anja Luther ir DAAD Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro vedėja Ieva Dzelme renginio metu aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes.

Būtent kalba jungia skirtingus žmones. Kalbų mokėjimo svarbą liudijo renginio dalyviai: Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermannas sveikinimo kalbą pradėjo lietuviškai, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. dr. Jūras Banys – vokiečių kalba, o prof. dr. Zenonas Norkus, dalyvaudamas diskusijoje, kuri vyko anglų kalba, perėjo prie vokiečių kalbos.

Studijų galimybės su vokiečių kalba VU besidomintiems:

BA Vokiečių filologija >

BA Anglų kalba ir kita užsienio kalba (vokiečių) >

BA gretutinės studijos Vokiečių kalba ir kultūra >

Dalykinė (teisės) kalba (vokiečių) >

Individualiosios studijos >

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. gegužės 15 d., trečiadienį, 18 val. Jis vyks nuotoliu, „MS Teams“ platformoje, planuojama trukmė – viena valanda.

Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais tekstų analizės ir anotavimo įrankiais, kuriais galima naudotis tiesiog savo naršyklėje. Juos trumpai pristatys Justina Mandravickaitė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti šie įrankiai:

• teminio modeliavimo įrankis jsLDA, skirtas išskirti statistika paremtas „temas“ dideliame tekstų rinkinyje;
• sentimentų analizės įrankis, leidžiantis nustatyti teksto emocinį atspalvį, t.y., ar tekstas yra teigiamas, neigiamas ar neutralus;
• teksto morfologinio ir sintaksinio anotavimo priklausomybių gramatikos kategorijomis įrankiai.

Prisijungimo nuoroda >

(jei nepavyktų prisijungti, rašykite arba „MS Teams“ kanale)

Seminarą planuojama įrašyti, įrašas bus prieinamas savaitę po seminaro bendruomenės MS Teams kanale.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis! Dalyvavusieji gaus MVG pažymėjimą.

Gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Seime buvo paskelbti 2024 m. Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatai.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą. Viena iš šių metų premijos laureačių – VU Filologijos fakulteto doc. dr Audronė Kučinskienė visuomenine ir moksline veikla jau beveik du dešimtmečius prisideda prie lituanistinės pažangos ir stengiasi skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą bendrojo ugdymo mokyklose, akademinėje srityje ir viešajame gyvenime. Jos atlikti lotyniškų Cicerono kalbų vertimai padėjo įtvirtinti lietuvių kalbos normomis pagrįstus antikinių terminų variantus lietuvių kalboje, suformavo unikalią lietuvišką Cicerono ir retorikos tyrimų tradiciją. Laureatės inicijuotas, vadovautas ir vykdytas projektas „Antikinių tikrinių vardų skaitmeninė duomenų bazė“ (2013–2015) padėjo susisteminti ir skaitmeninėje erdvėje pateikti vieningus, vertimų tradicija ir kalbos normomis pagrįstus antikinių vardų ir vietovardžių lietuvinimo principus.

Doc. dr. A. Kučinskienės visuomeninė veikla prisideda prie platesnės lietuvių kultūros plėtros ir visuomenės pažangos. Ji neatlygintinai organizuoja kasmetines klasikinės filologijos studentų tiriamąsias-pažintines ekspedicijas po antikines archeologines vietoves. Premijos laureatė dar 2010 m. inicijavo ir kasmet organizuoja Antikos žinių konkursą moksleiviams, rengia jo užduotis, organizuoja mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarus ir skaito pranešimus apie antikinę kultūrą lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos mokytojams. Doc. dr. A. Kučinskienė taip pat prisidėjo rengiant Lotynų kalbos ir Antikos kultūros bendrąją programą, nuolat dirba su jaunaisiais vertėjais iš lotynų kalbos ir padeda jiems koreguoti jų vertimus į lietuvių kalbą.

Nuošidžiausi sveikinimai gerbiamai docentei.

Nuotraukų autorystė – LR Seimas / Ilona Šilenkova

Semiotikos centro mokslininkės, prof. Irina Melnikova ir doc. Jurgita Katkuvienė, bei jų kolegė Tartu universiteto dėstytoja Silvi Salupere išleido monografiją Semiotinio skaitymo modeliai: grimzdimas (Vilniaus universiteto leidykla, 2024). Monografija parengta vykdant LMT Mokslininkų grupių projektą.

Irina Melnikova, Jurgita Katkuvienė, Silvi Salupere. Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas / Monografija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2024. – 336 p.

Monografijoje tiriama literatūros skaitymo problematika, kuri plėtojama semiotinėje perspektyvoje, skaitymą siejančioje su teksto prasmės klausimu. Autorės konstruoja skaitymo logiką aiškinančius – Charleso S. Peirce’o, Jurijaus Lotmano ir Algirdo Juliaus Greimo semiotikų idėjomis grįstus – teorinius modelius ir modeliuoja tris Gyčio Norvilo poezijos rinkinio grimzdimas (2017) skaitymo variantus. Knygoje aptariama, kaip skirtingų semiotikų perspektyvoje (gali būti) suvokiamas skaitymas, kuo pasižymi skirtingos semiotinės prieigos, kaip prieigų ypatumai kreipia grimzdimo skaitymą, leidžiantį atverti poezijos rinkinio (reikšmių) gelmes ir nubrėžti semiotinių teorijų susitikimo ir išsiskyrimo trajektorijas. Šis rizikingas akademinis nuotykis koreliuoja su Norvilo įrašu galiniame rinkinio viršelyje: „Poezija turi būti aitri, nepatogi, turi erzinti, neduoti ramybės nei pačiam autoriui, nei skaitytojui, nei pačiai kalbai“. Autorės grimzta į skirtingo gylio teorines gelmes ir kartu į Norvilo grimzdimą, nekeldamos užduoties sukurti išsamias „skaitymo instrukcijas“ ar išsamiai perskaityti rinkinį. Knygoje siekiama pristatyti semiotinės analizės metodą (jo aspektiškumą ir paslankumą) ir parodyti jo veikimo logiką bei principus analizėje, kuri leidžia išskleisti dalį poetinio teksto reikšmių. Svarstymai neišsemia visų teorinių (semiotikos) klausimų ir visų grimzdimo klodų, bet autorės turi vilties, kad skaitymo modeliai leis monografijos skaitytojui pratęsti tiek teorinių semiotikos gelmių, tiek grimzdimo reikšmės gelmių atradimo procesą ir įsitikinti, kad semiotinis teksto „preparavimas“ nenužudo teksto magijos.

Šią savaitę Lietuvoje viešės Bolonijos universiteto Kultūros paveldo departamento profesorė Donatella Restani. Ji skaitys paskaitą Music in Antiquity: Tracing its Legacy, per kurią papasakos apie Antikos muzikos paveldą. Paskaita vyks anglų kalba, ji numatyta gegužės 8 dieną, trečiadienį, 11 h K1 auditorijoje. Laukiame norinčių prisijungti.

Gegužės 10 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Pan

Šio seminaro tema bus polisemijos tinklų kopijavimas kalbų kontaktuose. Prisegame Grossmano ir Poliso straipsnį, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Skelbiame Vilniaus universiteto studentų lituanistų mokslinės konferencijos „Generalinė repeticija“ programą:

9.40–10.00 Dalyvių registracija
10.00–10.45 Ekskursija po VU bibliotekos istorines sales
10.45–11.00 Konferencijos atidarymas, sveikinimo žodžiai
11.00–12.00 Įvadinė paskaita „Hermeneutinė poetinio diskurso gramatika Alfonso
Nykos-Niliūno „Autobiografijoje 1986“, doc. dr. Jūratė Levina
12.00–12.15 Kavos pertrauka
12.15–14.25 Pirmoji konferencijos pranešimų dalis ir klausimai (moderuoja stud. Arnoldas Tarvydas)
12.15–12.30 Autorius ir redaktorius: vieno R. Gavelio apsakymo raida, Monika Kazabuckaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
12.30–12.45 Icchoko Mero kūrybos vertinimas Atlydžio laikotarpiu, Radvilė Bartkutė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
12.45–13.00 Netipiniai žodžių darybos būdai lietuvių neologijoje ir teorinė integracijos į darybos sistemą galimybė, Gabrielė Brazaitytė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
13.00–13.15 Žmogaus ir istorijos samprata Ievos Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“ ir Danutės Kalinauskaitės romane „Baltieji prieš juoduosius“, Milda Šimoliūnaitė (VU Kauno fakultetas, Lietuvių filologija ir reklama)
13.15–13.25 Kavos pertrauka
13.25–13.40 Jono Jaknavičiaus „Ewangelie polskie y litewskie“ ir Mikalojaus Daukšos „Postilla Catholicka“ perikopių ryšiai, Agnietė Čepėnaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
13.40–13.55 Mitas Juditos Vaičiūnaitės draminiuose tekstuose, Austėja Čaikinaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
13.55–14.10 Pramanytų vietovardžių vertimas iš anglų kalbos į lietuvių George’o R. R. Martino knygų serijoje „Ledo ir ugnies giesmė“, Gabija Mackevičiūtė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
14.10–14.25 Magiškojo realizmo variacijos Sauliaus Tomo Kondroto ir Ričardo Gavelio romanuose, Greta Končiūtė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
14.25–15.25 Pietų pertrauka
15.25–17.35 Antroji konferencijos pranešimų dalis ir klausimai (moderuoja stud. Arnoldas Tarvydas)
15.25–15.40 Neįgalaus kūno problemika: Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“, Samanta Kalinauskaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
15.40–15.55 Lietuvių avangardo poemų santykis su romantinės poemos architekstu, Iveta Ivanauskaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
15.55–16.10 Lietuvių ir latvių kalbų manipuliatyvinės ir kauzatyvinės konstrukcijos Naujojo Testamento vertimuose (1685 m. ir 1727 m.), Dovilė Gavelytė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
16.10–16.25 Moters vaidmuo Juozo Grušo dramų šeimos kolizijose: „Tėvo ir sūnaus“ ir „Gintarinės vilos“ atvejis, Simona Vasilevskytė (VU Kauno fakultetas, Lietuvių filologija ir reklama)
16.25–16.35 Kavos pertrauka
16.35–16.50 Alfonso Nykos-Niliūno kritiniai vertinimai: diskusijos su Henriku Radausku, Linas Daugėla (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
16.50–17.05 Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos rusų kalbos atžvilgiu, Smiltė Ivanovaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
17.05–17.20 Blogio anatomija Ričardo Gavelio romane „Vilniaus pokeris“, Daiva Misiūnaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
17.20–17.35 Vietos deiksės raiška šiaurės žemaičių kretingiškių šnektoje, Aušrinė Tverskytė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
17.35–17.45 Konferencijos uždarymas

Konferencijos pranešimų anotacijas galite rasti čia >

Filologijos fakultete svečiuojasi MotherNet projekto mokslininkė Jules Kielmann iš Uppsalos universiteto.

Gegužės 7 d., 13 val., 122 aud. Skandinavistikos centre ji skaitys paskaitą pavadinimu „Tactical Motherhood: Ideas about Femininity, Nation and Cultural Transfer around 1800 in the Writings of Amalia von Helvig“. Daugiau informacijos anglų kalba >

Sveikas, lietuvių kalbos pasauli! Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra pristato „Kalbos trumpulius“ – studentams, moksleiviams ir mokytojams, plačiajai visuomenei. Išgirsk ir sužinok! Trumpuliuose trumpai ir paprastai, suprantamai ir aiškiai – bendrieji kalbos dalykai, fonetika ir fonologija, morfologija ir sintaksė, semantika ir pragmatika, leksika ir terminologija, stilistika ir retorika, kalbos politika ir tvarkyba, kalbos praktika ir visokios kitokios naudingos kalbos įdomybės. „Kalbos trumpulių“ įrašai bus pildomi kiekvieną penktadienį. Tikimasi, kad iš trumpulių ilgainiui išaugs lietuvių kalbos vaizdo žinynas ar net enciklopedija.

Sekite „Kalbos trumpulius“ Youtube kanale kanale.  „Kalbos trumpulius“ kuria VU Lietuvių kalbos katedros dėstytojai.

Kviečiame į Ispanų kultūros savaitę, vyksiančią gegužės 6–10 dienomis Vilniaus universitete (Filologijos fakultete ir VU bibliotekoje)! Dauguma kultūros savaitės renginių vyks ispanų kalba. Šia kalba kaip valstybine kalbama net 21 šalyje visame pasaulyje, ji yra ir tarp populiariausių užsienio kalbų, kurių mokomasi mokyklose ir universitetuose. Taigi ispanų kalba atveria plačius kultūrinius klodus, apie kuriuos ir pasikalbėsime Ispanų kultūros savaitės metu.

Kviečiame apsilankyti visus susidomėjusius!

Nuotrauka: Greta Jurkūnaitė

Su Erasmus dėstymo vizitu Filologijos fakultete svečiuojasi tipologė-fonologė iš Salonikų Aristotelio unversiteto prof. Nina Topintzi. Maloniai kviečiame į prof. Ninos Topintzi seminarą Beyond and above the segment: the phonology of onsets, gegužės 8 d., trečiadienį, 15 val., 314B aud.

Nina Topintzi teigia, kad priebalsiai, pradedantys skiemenį, turi ženklų poveikį prosodijai.

Nina Topintzi — Salonikų Aristotelio universiteto profesorė (teorinė bei taikomoji kalbotyra, anglistika). Jos interesų sritys — skiemens struktūra, prosodija, ryšiai tarp morfologijos ir fonologijos, kalbų tipologija bendrai. Daugybės tarptautinių publikacijų autorė (Natural Language & Linguistic Theory, Phonology, Linguistic Inquiry, Glossa, Journal of Greek Linguistics), monografijos, išleistos Cambridge Univeresity Press autorė.

Anotacija (anglų k.):

The consonant­–vowel (CV) syllable is cross-linguistically the preferred syllable type. It consists of a nucleus (typically a vowel) and an onset—the consonant that precedes it. The phonology of onsets has been thoroughly investigated on the (sub)segmental level, regarding cluster phonotactics and co-occurrence restrictions. What has received much less attention is the phonology of onsets on the supra-segmental level. In fact, most standard theories (e.g. Hayes 1989) hold that onsets are prosodically inert and only rimes—the nucleus-coda sequences—are relevant to prosodic phenomena. In this talk, I show that this view is incorrect; drawing on my own work (Topintzi 2010, 2022; Topintzi & Davis 2017; Topintzi & Nevins 2017, a.o.), as well as much other research (Gordon 2005; Shinohara and Fujimoto 2011; Ryan 2014; Lubera 2024, a.o.), I present empirical evidence from a variety of languages and phenomena (including stress, compensatory lengthening, allomorphy, gemination and word minimality) that showcase the onset’s participation and contribution to suprasegmental phonology. I also discuss the implications for the typology of syllable and weight theories. 

References

• Gordon, Matthew. 2005. A perceptually-driven account of onset-sensitive stress. Natural Language and Linguistic Theory 23. 595–653.
• Hayes, Bruce. 1989. Compensatory lengthening in moraic phonology. Linguistic Inquiry 20. 253–306.
• Lubera, Amber. 2024. Sensitivity to complex onsets in Iron Ossetian. Phonological Data and Analysis 6(2). 1–40. https://doi.org/10.3765/PDA.V6ART2.71.
• Ryan, Kevin M. 2014. Onsets contribute to syllable weight: Statistical evidence from stress and meter. Language 90(2). 309–341. https://doi.org/http://doi.org/10.1353/lan.2014.0029.
• Shinohara, Shigeko & Masako Fujimoto. 2011. Moraicity of Initial Geminates in the Tedumuni Dialect of Okinawa. ICPhS 17. 1826–1829.
• Topintzi, Nina. 2010. Onsets: Suprasegmental and prosodic behaviour. Cambridge: Cambridge University Press.
• Topintzi, Nina. 2022. A new phonological analysis of geminates in Cypriot Greek. Journal of Greek linguistics 22(1). 36–71. https://doi.org/10.1163/15699846-02201002.
• Topintzi, Nina & Stuart Davis. 2017. On the weight of edge geminates. In Haruo Kubozono (ed.), The Phonetics and Phonology of Geminate Consonants, 260–282. Oxford: Oxford University Press.
• Topintzi, Nina & Andrew Nevins. 2017. Moraic onsets in Arrernte. Phonology 34(3). 615–650. https://doi.org/10.1017/S0952675717000306.

You are cordially invited to the Faculty’s Literature Seminar "Beyond Cold War Antinomies: Re-thinking Translation and Censorship in the 21st Century", which will be held in English, and will take place on Tuesday, 7 May, at 5 pm in Kazimieras Būga Auditorium. 

This time our speaker will be the professor Brian James Baer from Kent State University, USA. 

The abstract of the presentation:

This talk begins with a theoretical discussion of translation and censorship as double-voiced texts, followed by a description of the two main approaches to conceptualizing censorship. Then a historical overview of censorship practices is offered, with a special focus on sexually explicit writings in translation. Between the extremes of total banning and total acceptance lie a range of censorial practices applied to translations, such as non-translation or the use of a third language, as well as euphemism, innuendo, and annotation. The textual traces left by such practices bring attention to translation and generate strategies for evading censorship restrictions. Censorship can also take place at an extra-textual level through paratextual material meant to foreclose certain interpretations of a text and promote others. Paradoxically, those paratexts may allow the texts themselves to remain unaltered, providing the possibility of alternative readings. In addition, the effort required to evade censorship to create alternate translations and interpretations results in the creation of minority reading communities. 

Kviečiame Jus dalyvauti akademiniame vasaros seminare „Literatūros salos“, kuris šiemet vyks liepos 23–26 d. Karalkrėslio kaime, Vilkaviškio rajone. Filologijos fakulteto bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuojamas XIX akademinis vasaros seminaras skirtas autorystės temai ir problemoms aptarti.

Siūlomas seminaro probleminis laukas:

• Autorystės formos, istorinė jų raida;
• Autoriaus atminties vietų kūrimo strategijos;
• Autorių tekstų korpuso konstravimo ir rengimo klausimai;
• Autoriaus vaidmuo leidybos procese ir literatūros rinkoje;
• Kolektyvinės autorystės problema, anonimai ir pseudonimai;
• Kultūrinių paribių autoriai skirtingose interpretacinėse bendruomenėse.

Planuojama diskusija apie autoriaus biografiją kaip kultūrinės recepcijos problemą.

Prašome siūlyti pranešimų temas, užsirašyti dalyvauti diskusijoje arba registruotis kaip klausytojus iki gegužės 10 d. užpildant anketą. Nuorodą į anketą rasite įrašo komentare.

Vietų skaičius ribotas, todėl pirmenybė bus teikiama planuojantiems skaityti pranešimus. Dėstytojų ir mokslininkų pranešimams numatyta po 30 min., studentų pranešimams – po 15 min. Dalyvavimą patvirtinsime iki gegužės 20 d.

Renginyje vyks susitikimas su rašytoju, poezijos skaitymai, kultūrinė-literatūrinė ekskursija po apylinkes, „Metų straipsnio“ konkurso apdovanojimai.

Turėdami klausimų rašykite el. paštu

Nuotraukos: Rūta Lazauskaitė, Marius Gailius.

Maloniai kviečiame gegužės 3 d. 15.00 val., Z. Zinkevičiaus (92) aud. į dr. Vuk Vukotič seminarą Kas toji kalba? Kalbokūros perspektyva.

Anotacija:

Kalbinių vienetų žymių, tokių kaip „kalba“, „tarmė“, „atmaina“, „sociolektas“, „kreolas“, jų pavadinimai ir taksonomijos yra sukurtos tam tikrų agentų, kurie gali būti paprasti kalbos vartotojai, politikai, mokytojai ir pan. Vis dėl to, akademiniai lingvistai turi didžiausią autoritetą apibrėžiant, kas yra „teisingas“ kalbos vienetas ir koks jo statusas. Jiems suteiktas svarbus, bet moksliškai nedėkingas darbas kurti lingvistines taksonomijas ir pavadinimus. Nedėkingas tuo, kad patys lingvistai supranta, jog jų sugalvotos etiketės – kalbinės realybės idealizuoti vaizdiniai. Be to, idealizuoti kalbos vaizdiniai neretai gali virsti ideologizuotais, kas gali turėti rimtų politinių pasekmių.

Šiame pranešime, remdamasis naujausiais „kalbokūros“ (language making) (Krämer, Vogl & Kolehmainen, 2022) paradigmos tyrimais, noriu pristatyti sociologinį požiūrį į kalbinių vienetų kilmę. Sociolingvistai tradiciškai išskiria kalbos standardizavimą kaip pagrindinį ir svarbiausią kalbokūros procesą, tačiau jie nepakankamai atsižvelgia į nestandartinių atmainų kūrimą. Atsekdamas, kaip lingvistai apibrėžia, įvardyja ir hierarchizuoja kalbinius vienetus, išskyriau bent keturis kalbokūros procesus, kurie galėtų paaiškinti, kaip istoriškai atsiranda (bet kurios hierarchijos ir prestižo lygmens) įsivaizduojamas kalbinis vienetas. Jos yra: (1) Vieneto apibrėžimas, kuris gali būti (1.1) Lingvistinis, (1.2) Ekstralingvistinis ir (1.3) Taksonominis; (2) Vieneto pavadinimas, (3) Kvaziingvistinių bruožų priskyrimas (pvz. raštas, rašyba); (4) Santykių su kitais / aplinkiniais vienetais apibrėžimas.

Šį modelį iliustruosiu lygindamas slavų, baltų bei germanų lingvistų sukurtus kalbinius vienetus, remdamasis savo šiuo metu atliekamais tyrimais su užsienio tyrėjais (Vukotić, 2024; Vukotić, forthcoming; Maxwell, Vukotić & Klaver, forthcoming; Maxwell, Dollinger & Vukotić, forthcoming). Modelis gali būti naudojamas kritiškai nagrinėti pačių kalbininkų nusistovėjusias kalbokūros praktikas, kurias būtina įvertinti ypač, kai prasideda diskusijos apie tam tikrų vienetų hierarchizavimas. Vienas iš kalbokūros diskurso politinio panaudojimo pavyzdžių yra 2021 m. V. Putino išleista esė “Об историческом единстве русских и украинцев”, kur jis tuo pačiu metu teigė, kad rusų ir ukrainiečių kalbos yra dvi atskiros kalbo, tiek kad ukrainiečių yra rusų kalbos tarmė.

Literatūra:

• Krämer, Philipp, Ulrike Vogl & Leena Kolehmainen. (2022). What is “Language Making”?. International Journal of the Sociology of Language 274, 1-27.
• Vukotić, Vuk. (2024). Are languages and dialects inventions of nationalism? On the problem of totalising metalanguage. Nations and Nationalism. Pre-published online >
• Vukotić, Vuk. (forthcoming). Verisimilous nationalism and ideological nationalism as epistemological stances. Nationalities papers. Submitted.
• Maxwell, Alexander, Vuk Vukotić & Susie Klaver. (forthcoming). Rhetorical Strategies and the Language/Dialect Dichotomy: Linguists Justifying the Classification of Central South Slavic. Slavonic and East European review. Revise & resubmit.
• Maxwell, Alexander, Stefan Dollinger & Vuk Vukotić (forthcoming). On the Glottonyms of Dialect Taxonomies and their inevitable “language making” dimension. Discourse and Society. Drafting.

Skelbiame nuo gegužės 2 d. prasidedantį priėmimą į doktorantūros studijas 2024 m. Priėmimas į doktorantūrą vyksta VU nustatyta tvarka.

Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu  (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2024 m. birželio 14 d. darbo dienos pabaigos.Pateikus ne visą būtiną informaciją ar ne visus reikalingus dokumentus prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis. Mokslinio projekto bei pokalbio vertinimo datos: birželio 26 d. ir 28 d. nuo 10 val. Birželio 26 d. pokalbis vyks 118 (V. Krėvės) auditorijoje, o birželio 28 d.– A7 auditorijoje, Universiteto g. 5.

Daugiau informacijos lietuvių kalba Fakulteto puslapyje > 

Daugiau informacijos lietuvių kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba Fakulteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Justinas Noreika, Mindaugas Kvietkauskas, Eglė Danielienė, Romualdas Danielius, Artūras Vasiliauskas. Katažynos Polubinskos nuotr.

Viniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete, prof. Jono Kazlausko (1930–1970) auditorijoje, atidengtas bronzinis bareljefas, išlietas pagal 1979 m. sukurtą skulptoriaus Vytauto Mačiuiks (1929–1999) gipsinį medalį. Renginio metu žymaus kalbininko dukra Eglė Danielienė su vyru Romualdu Danieliumi paskelbė VU fonde įkuriantys 140 tūkst. eurų vertės prof.J. Kazlausko neliečiamojo kapitalo subfondą, iš kurio investicijų grąžos VU Filologijos fakultete bus steigiamos vardinės stipendijos, premijos ir remiamos kitos iniciatyvos.

Profesorius, habilituotas mokslų daktaras J. Kazlauskas – vienas žymiausių XX a. baltų kalbotyros specialistų – buvo faktinis pokario baltistų veiklos vadovas. 1949–1954 m. jis VU studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958–1970 m. dirbo VU dėstytoju, nuo 1962 m. – docentu. 1968 m. apsigynė filologijos mokslų habilituoto daktaro laipsnį. 1968–1970 m. buvo VU Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, nuo 1969 m. – profesorius.

VU Filologijos fakultete atidengtas kalbininko prof. Jono Kazlausko bareljefas ir įsteigtas vardinis neliečiamojo kapitalo subfondas. Katažynos Palubinskos nuotr.

„Dekano profesoriaus Jono Kazlausko, didžiulio baltistikos talento, kelią į pasaulinį pripažinimą nutraukė sovietų režimas. Nuostabu, kad šiandien jo atminimas ne tik įamžinamas, bet ir tampa tvirta atrama šiuolaikiniams jauniems filologijos talentams, jų keliui į mokslo viršūnes. J. Kazlausko vardu skiriama mecenatų Eglės ir Romualdo Danielių parama yra ypatingos vertės dovana fakultetui ir Lietuvos filologijos ateičiai“, – sako VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas.

Prof. J. Kazlausko pastangomis 1965 m. įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“, netrukus pelnęs tarptautinį pripažinimą (1965–1970 m. jis buvo atsakingasis redaktorius). Profesoriaus iniciatyva Vilniuje 1964 ir 1970 m. surengtos  tarptautinės baltistų konferencijos, kurios vėliau tapo tradicinės ir nuo 1980 m. pakaitomis vyksta Vilniuje ir Rygoje. 1970 m. prof. J. Kazlauskas buvo pakviestas į JAV Pensilvanijos universitetą skaityti baltų kalbotyros kurso.

Deja, 1970 m. spalio 8 d. profesorius dingo. Jo kūnas surastas lapkričio 17 d. Neries upėje. Profesoriaus mirtį iki šiol gaubia paslaptis – visi dokumentai iš KGB archyvų dingę. Profesorius palaidotas 1970 m. lapkričio 20 d. Saulės kapinėse Vilniuje.

Prof. J. Kazlausko auditorija VU Filologijos fakultete renovuota mecenatų Eglės ir Romualdo Danielių lėšomis 2020–2021 m.

Daugiau renginio akimirkų rasite čia >>

Balandžio 29 d., pirmadienį, V2 aud. kviečiame į Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto studentų mokslinę konferenciją „Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai“.

Konferencijos pradžia 13:00. 

Konferencijos programą rasite čia.

Konferenciją taip pat bus galima stebėti per Teams.

Sekite naujienas Facebook socialiniame tinkle ir Twitter paskyroje.

Nuotraukoje praėjusių metų konferencijos dalyviai. Autorė – Monika Būblaitytė.

Gegužės 8 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas kartu su VU Kauno fakultetu organizuoja jau ketvirtąją studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“, kuri šiais metais vyks VU Filologijos fakultete. Mokslinė konferencija jau tapo tradicija, ketvirtus metus suburiančia jaunuosius tyrėjus iš dviejų VU fakultetų dėl galimybės pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, aptarti filologines aktualijas ir šios krypties svarbą XXI a.

Konferencija prasidės ekskursija, supažindinančia su VU bibliotekos istorinėmis salėmis, po jos įvadinį konferencijos pranešimą tema „Hermeneutinė poetinio diskurso gramatika Alfonso Nykos-Niliūno „Autobiografijoje 1986“ skaitys doc. dr. Jūratė Levina, vėliau savo tyrimus pristatys III ir IV kursų bakalaurantai.

Ši studentų lituanistų mokslinė konferencija yra reikšmingas renginys, suvienijantis studentus, dėstytojus ir kitus lietuvių kalba, literatūra ir kultūra besidominčius žmones, norinčius prisidėti prie lituanistikos vystymosi. Toks ir renginio tikslas – įkvepiant bendradarbiavimą tarp lituanistų iš VU Filologijos ir Kauno fakultetų, skatinti akademines diskusijas ir jaunųjų tyrėjų aktyvumą.

Abejojančius ar nesiryžtančius dalyvauti drąsina ir lituanistikos studentas Arnoldas Tarvydas, pasidalijęs savo mintimis apie tai, kodėl šie susibūrimai yra reikšmingi ne tik mums, šios krypties studentams, VU bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei:

Mąstydamas apie humanitariką ir lituanistiką, iškart prisimenu austrų filosofo Liudvigo Vitgenšteino mintį: „Mano kalbos ribos žymi mano visatos ribas“. Be jokios abejonės, neneigiu kitų disciplinų svarbos, tačiau, mano akimis, studijuojant literatūrą ir kalbą, prisiliečiama prie žmogaus, jo būties; joje, literatūroje, ieškome atsakymų į tai, kas svarbu, išgyvename, kaip sakė Vytautas Mačernis, aukštąsias akimirkas.
Tiek mokykloje, tiek universitete ir apskritai gyvenime svarbiausia plėsti ribas, varžančias žmonių protą, jausmus, ribas, kurios įkalina. Man atrodo, kad mokyklinė lituanistika kiek skursta – mokiniai per daug neskaito, nesidomi, bet tie, kurie leidžiasi į knygos pasaulį, atranda šimtus naujų pasaulių – nematytų, nepatirtų, bet atliepiančių jų, jaunų žmonių, būtį; literatūroje jie atranda tai, ką pastebi, jaučia, bet negali arba nemoka artikuliuoti. Tai džiugina. Dalis jų tęsia kelionę su knyga...
Įstojęs į lituanistikos studijas, didžiavausi. Tebesididžiuoju. Gyvendami šiuolaikiniame pasaulyje, universitete irgi susiduriame su sunkumais, bet juos įveikiame, nes čia pradedamos trinti mokslinių tyrimų ribos, daugybė konferencijų, diskusijų ir kitų galimybių leidžia dar kartą patikėti humanitarikos galia. Dalyvaudami akademinėje veikloje, kaip akį saugome savo individualumą. Ir, žinoma, augame, padedami bendraminčių, dėstytojų, stumtelėjančių tirti, ieškoti ir atrasti.
Apibendrindamas norėčiau priminti Viktoriją Daujotytę: „Jei pasakysi, jei pajėgsi pasakyti, bus, kas išgirs. Žmogaus pasaulis keičiasi iš to, kas pasakoma ir kas išgirstama“. Kad ir sunku kartais būti išgirstam, kalboje ir literatūroje ieškome drąsos ir įkvėpimo, polėkio ir kūrybos, plėsdami kalbos ribas, kuriame tokį pasaulį, kokį norime matyti.

Konferencijoje norintys dalyvauti III ir IV kursų studentai lituanistai kviečiami siųsti savo pranešimų anotacijas (iki 150 žodžių) el. paštu iki balandžio 29 d.
Kilus klausimų, susisiekite el. paštu .

Gegužės 3 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Kitos savaitės seminare kalbėsime apie kalbų kontaktų paskatintą struktūrų replikaciją. Prašome perskaityti Yarono Matraso ir Jeanette Sakel straipsnį "Investigating the mechanisms of pattern replication".

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Balandžio 26 d., penktadienį, Skandinavistikos centras kviečia į kasmetinę BA programos studentų mokslinę konferenciją, kurioje bus pristatyta keturiasdešimt baigiamųjų darbų. Konferenciją 9 val. pradės plenarinis suomių lektorės Tainos Mylläri pranešimas

Nuo 9.30 iki 12.45 bus skaitomi pranešimai trijose – Literatūros, Lingvistikos ir Kultūros – sekcijose.

Nuo 13.30 iki 15.00 bus aptariami Posterių sekcijoje pristatomi studentų darbai.

Pranešimai ir aptarimai vyks skandinavų, lietuvių ir anglų kalbomis. 

Konferencija vyks Zigmo Zinkevičiaus (92) ir 314 auditorijose.

Konferencijos programą rasite čia >