2023 m. spalio 19 d.
Spalio 13 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Artimiausiame seminare bus tęsiamos diskusijos apie gramatikalizaciją. Pagrindas bus antras skyrius iš Hopperio ir Traugott knygos.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2023 m. spalio 18 d.
We kindly invite you to lectures and seminars on Motherhood and Teaching of French Literature/Culture by dr. Julie Rodgers, dr. Loïc Bourdeau and Laurence Paré on October 18-20th.
Dr. Julie Rodgers and Dr. Loïc Bourdeau have been awarded the Vilnius University Teaching and Learning Internationalisation Initiatives funding for the initiative 2023-2024. As part of this, they will deliver a series of lectures and workshops.
Dr. Julie Rodgers and dr. Loïc Bourdeau are a part of the project “Developing a New Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)”. This project received funding from the European Union's Horizon 2020 research and innovation programme under grant agreement No. 952366.
Find the programme below.
2023 m. spalio 18 d.
Kviečiame skaityti internete naujausią, šešioliktąjį žurnalo „Vertimo studijos / Studies in Translation“ numerį, skirtą vertimo, ideologijos ir etikos sąveikos problematikai. Šį specialųjį numerį parengė prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Ingrida Tatolytė. Numerio autoriai dalyvavo Vertimo studijų katedros 25-mečiui skirtoje konferencijoje „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“, vykusioje 2022 m. rugsėjo 22–24 d. Jų straipsniuose tęsiama per konferenciją užsimezgusi šių dienų geopolitiniame kontekste itin aktuali diskusija ir gilinamasi į tai, kaip ideologijos veikia vertimo sritį (straipsnių autoriai Seyhan Bozkurt Jobanputra ir Mehmet Zeki Giritli, Nataliia Rudnytska, Paulius V. Subačius, Karolina Butkuvienė ir Lolita Petrulionė); kaip vertimas veikia mūsų pozicijas ir vertybes, formuoja mūsų įvaizdžius ir suvokimą apie save bei kitus (Ayman S. Elbarbary, Sabrina Solange Ferrero); kaip vertimo tyrimus praturtina daugiadisciplinės, tarpdisciplinės ir supradisciplinės prieigos (Anna Sverediuk, Mathilde Kamal-Girard); kaip suvokiame vertimo istoriją bei kaip šioji veikia kolektyvinę ir individualią atmintį (Antony Hoyte-West, Karin Sibul, Gaëtan Regniers, Andrejs Veisbergs ir Gunta Ločmele); kokius įgūdžius turėtų įgyti vertėjai raštu ir žodžiu, kad galėtų dirbti situacijose, kai jie nebėra vien pasyvūs pokalbio perdavimo kanalai, o atlieka aktyvesnį komunikacijos moderatorių vaidmenį, ir kaip vertėjai turėtų būti jam rengiami (Carmen Torrella Gutiérrez ir Francisco J. Vigier-Moreno).
Tikimės, kad jus sudomins ir du pokalbiai su žymiais vertimo studijų mokslininkais, profesoriais Jorge Díaz-Cintas`u (Londono universiteto koledžas) ir Outi Paloposki (Turku universitetas), kuriuose diskutuojama apie kintantį vertimo studijų lauką, augantį dėmesį vertimo galiai bei poveikiui, vertimo kontekstams bei vertėjų atsakomybei ir savirefleksijai.
Kviečiame skaityti ir įsitraukti į diskusijas. Žurnalo prieiga internete >
2023 m. spalio 17 d.
Spalio 14 dieną pasibaigė dvi dienas (spalio 13-14) trukę Slavistikos katedroje organizuoti Antrieji tarptautiniai studentų skaitymai. Iš viso juose dalyvavo 19 studentų ir doktorantų iš Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, taip pat jaunieji slavistai iš Austrijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Vengrijos. Norime pasidžiaugti, kad dauguma užsienio svečių panoro aplankyti Vilnių ir mūsų universitetą, todėl skaitymuose dalyvavo tiesiogiai.
Tarptautinių studentų skaitymų metu pasitelkiant struktūrinę, sociologinę, psichoanalitinę, tipologinę, kultūrinę ir istorinę strategijas buvo nagrinėjami įvairūs slavų kalbų (kroatų, lenkų, rusų, serbų), rusų literatūros, kultūros, politikos ir ideologijos reiškiniai. Studentai ir doktorantai pasirinko įvairius tyrimo objektus: nuo M. Dobužinskio archyvų iki šiuolaikės lenkų spaudos, nuo serbų ir “ilyrų” kalbų gramatikos, rusų ir lenkų kalbos dėstymo metodikos ir skirtingų jų mokymų platformų analizės, V. Goreckio “Pradžiamokslio” iki XVIII a. rusų ir N. Gogolio mistinės prozos, F. Dostojevskio ir L. Tolstojaus kūrinių, A. Matvejevos prozos, A. Tarkovskio filmų, nuo imagologijos instrumentarijaus, kalbinių ir vaizdinių miestų reprezentacijos klausimų, rusiško repo, socialinių ir neuroninių tinklų vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje iki japonų popkultūroje pristatomo rusų įvaizdžio.
Dėkojame Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto administracijai už suteiktą galimybę organizuoti šią jaunatviškai gyvą ir aktualią tarptautinę studentų-slavistų konferenciją, už šiltus sveikinimo žodžius padėką norėtume išreikšti ir fakulteto prodekanei doc. dr. Gintarei Judžentytei-Šinkūnienei, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorei doc. dr. Erikai Sausverde, Slavistikos katedros vedėjui doc. dr. Pavelui Lavrinec. Dėkojame ir visam Antrųjų studentų skaitymų organizaciniam komitetui, Slavistikos katedros III kurso studentėms Alicijai Dubovskai, Dzianai Himpel ir Vitalijai Timofejevai, ITPC Multimedia techninės įrangos konsultantei Laurai Bložytei.
Slavistikos katedra
2023 m. spalio 16 d.
Spalio 19 d. 17 val. Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondas kviečia į parodos „Špūren" atidarymą Vilniaus universiteto bibliotekoje. Renginio metu bus apdovanoti geriausių nuotraukų autoriai ir autorės, o svečiai bus kviečiami susipažinti su geriausiomis atrinktomis nuotraukomis, pasivaišinti ir pabendrauti.
Nuotraukų konkursą „Špūren” organizuoja Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (Deutsch-Baltische Zunkunftsstiftung) Lietuvos biuro darbuotojai Indrė Aukštikalnienė ir Daumantas Katinas bei fotografas, visuomenininkas, „Neregėta Lietuva” autorius Marius Jovaiša.
Konkurso tikslas – rasti vokiškų pėdsakų Lietuvoje, juos nufotografuoti, trumpai aprašyti.
Partneriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Neregėta Lietuva, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada, Lietuvos DAAD klubas, DAAD, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba
Daugiau informacijos rasite čia >>
2023 m. spalio 16 d.
Lietuvos mokslo premijų konkurso komisija šiemet nominavo dvidešimt šešis fundamentinius ir taikomuosius mokslo darbus ir vieną eksperimentinės plėtros darbą. Vilniaus universitetas Lietuvos mokslo premijų konkursui yra pateikęs dvylika nominuotų darbų. Konkurso nugalėtojus Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbs vasario mėnesį.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse nominuotas prof. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės (Filologijos fakultetas) darbų ciklas „Reformacija Lietuvoje: religinė mintis, italų migracija ir medicinos protestantizacija (2008–2022)“. Socialinių mokslų sekcijoje VU atstovauja dr. Evaldo Kazlausko (Filosofijos fakultetas) darbų ciklas „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas (2013–2022)“ ir prof. Vitalio Nakrošio (TSPMI) darbų ciklas „Viešojo valdymo reformų tyrimai (2009–2022)“.
Gamtos mokslų srityje nominuoti prof. Jūro Banio, dr. Manto Šimėno, dr. Jano Macutkevičiaus, dr. Šarūno Svirsko, dr. Sergejaus Balčiūno, dr. Vidmanto Kalendros, dr. Roberto Grigalaičio (Fizikos fakultetas) tyrimai „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija (2008–2022)“, dr. Vyginto Gončio, dr. Aleksejaus Kononovičiaus, dr. Juliaus Rusecko (Fizikos fakultetas) darbų ciklas „Statistinės fizikos metodų taikymai finansinėse ir kitose socialinėse sistemose (2008–2022)“ ir dr. Editos Kriukienės, dr. Giedriaus Vilkaičio (GMC) darbų ciklas „Nukleorūgščių tyrimo technologijų inovacijos epigenetinių modifikacijų ir reguliacinių RNR analizei bei ligų diagnostikai“.
Gamtos mokslų srityje taip pat nominuoti prof. Rūta Navakauskienė, prof. Dalius Navakauskas, dr. Veronika Viktorija Borutinskaitė, prof. Dalius Matuzevičius už darbų ciklą „Vėžinių ir kamieninių ląstelių vaidmens tyrimas ligų patogenezėje ir jų taikymas terapijai – eksperimentinės biologijos ir kompiuterinės informatikos sinergija (2008–2022)“ (darbas teikiamas kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu).
Medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio mokslų srityse nominuoti trys Medicinos fakulteto mokslininkų darbai. Tai prof. Lauros Malinauskienės ir prof. Rūtos Dubakienės darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų (2008–2022)“, prof. Kęstučio Ručinsko, prof. Viliaus Janušausko, doc. Roberto Stasio Samalavičiaus, prof. Prano Šerpyčio darbų ciklas „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas (2008–2022)“ ir prof. Kęstučio Strupo, prof. Tomo Poškaus, doc. Aistės Kielaitės-Gulla darbų ciklas „Nuo chirurgijos iki genomo, transkriptomo, metabolomo: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai bei inovacijos (2008–2022)“.
Prof. Antano Žilinsko (Matematikos ir informatikos fakultetas) darbų ciklas „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams (2008–2022)“ buvo nominuotas technologijos mokslų srities premijai.
Eksperimentinės plėtros darbo kategorijoje nominuotas Jono Adamonio, Rimanto Budriūno, Andrejaus Michailovo, Tomo Stanislausko, Arūno Varanavičiaus darbų ciklas „Kelių optinių ciklų teravatų smailinės galios impulsų generacija parametrinio stiprinimo sistemomis (2008–2022)“. Jį pateikė Fizikos fakultetas kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru, UAB „Light Conversion“, UAB „Ekspla“.
Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas. Linkime pretendentams sėkmės konkurse.
Šaltinis: VU naujienos
2023 m. spalio 13 d.
Spalio 13 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Organizaciniame susitikime buvo nutarta rudens semestrą seminarą skirti gramatikalizacijai; praeitas semestras buvo skirtas indoeuropeistikai.
Skaitinys pirmam susitikimui – pirmas skyrius iš Hopperio ir Traugott knygos.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2023 m. spalio 13 d.
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas bendradarbiaudamas su Filosofijos fakultetu prisijungė prie Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, skirto Lietuvos pedagogų kvalifikacijai kelti finansuojamose modulių studijose.
Nuo š. m. spalio 9 d. startavo trijų mokomųjų dalykų – lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbų – modulių studijos. Šitaip Filologijos fakultetas prisideda prie strateginio siekio plėtoti Lietuvos mokyklose daugiakalbystę ir plėsti antrųjų užsienio kalbų pasirinkimo spektrą.
Moduliai pirmiausia skirti humanitarinių ir socialinių mokslų dalykų mokytojams, tačiau juos galėjo rinktis ir kitų dalykų mokytojai. Per 70 mokytojų studijuodami pasirinktą kalbą mokysis gramatikos, fonetikos, kalbos mokymo(si) principų, susipažins su šalies kultūra bei literatūra.
Pusantrų metų programą baigę mokytojai įgis papildomą kompetenciją, t. y. be savo pagrindinio mokomojo dalyko, galės mokyti lenkų, prancūzų arba vokiečių kaip užsienio kalbos. Įvykdžiusiems visą programą bus išduotas tai patvirtinantis studijų pažymėjimas.
Nacionalinės švietimo agentūros projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „PIRMIAUSIA – MOKYTOJAS“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2.
2023 m. spalio 13 d.
Spalio 19 d., ketvirtadienį, 19.00 val. maloniai kviečiame į IX Kultūrinės lingvistikos seminarą. Pranešimą „Žodinės istorijos raida iš kalbos ir kultūros mokslo perspektyvos“ skaitys dr. Damian Gocół (Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas).
Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >
Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.
Paskaitos santrauka. Žodinė istorija – tai mokslinis, socialinis ir kultūrinis judėjimas, pagrįstas žodinių praeities pasakojimų įrašymu, archyvavimu ir tyrinėjimu. Jos institucionalizavimo procesas prasidėjo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Siekiant parodyti žodinės istorijos ir kalbos bei kultūros mokslų santykį, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į daugybę pokyčių, kuriuos ši kryptis patyrė vėlesniais dešimtmečiais. Iš pradžių amerikiečių plėtojama žodinė istorija daugiausia dėmesio skyrė socialinio elito istorijoms rinkti. Taigi ji vystėsi lygiagrečiai su kalbos ir kultūros mokslais, kurie daugiausia dėmesio skyrė vadinamųjų paprastų žmonių pasakojimams.
Savo pranešime nagrinėsiu pokyčius, kuriuos patyrė žodinė istorija, palaipsniui priartėdama prie tokių disciplinų kaip lingvistika, folkloristika, etnolingvistika ar dialektologija. Daugiausia dėmesio skirsiu tokiems veiksniams kaip žodinio teksto apie praeitį siuntėjo prototipo kategorija, požiūris į žodinių pranešimų turinį ir jų formos analizės būdai. Tai leis man apsibrėžti pagrindinius žodinės istorijos (archyvinės, socialinės ir tekstologinės) raidos laikotarpius, kuriais keitėsi pagrindinės tyrimų tendencijos. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio žodinė istorija aiškiai suartėjo su kalbos ir kultūros mokslais, todėl šiandien galime kalbėti apie keletą skirtingų požiūrių į žodinius tekstus apie praeitį: nuo istoriografinio (orientuoto į praeities rekonstravimą) iki antropologinio (su atmintimi kaip žinių ir patirties formavimu, aktualizuojamu pasakojimuose).
Damian Gocół – humanitarinių mokslų daktaras, lingvistas, Liublino Marijos Kiuri-Skłodowskos universiteto Semantikos, pragmatikos ir kalbos teorijos katedros mokslo darbuotojas, leidinių redaktorius ir žurnalistas. Jis yra žurnalo „Folk magazine“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, apdovanotas 2020 m. Oskaro Kolbergo premija kategorijoje už veiklas liaudies kultūros labui. Monografijos „Historia mówiona: geneza, rozwój, koncepcje“ (Liublinas 2023) ir kelių dešimčių mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų autorius. Jis yra LMA Etnolingvistinės komisijos, Lenkijos folkloro draugijos ir Tarptautinės liaudies meno organizacijos narys. Mokslo tyrimus vykdo žodinės istorijos, atminties tyrimų, tradicinės kultūros ir žiniasklaidos srityse.
2023 m. spalio 12 d.
2023 m. spalio 9 d. VU Anglų filologijos ir vokiečių kalbos studijų programos II kurso studentai ir studentės lankėsi įmonėje „Reiz Tech", su kuria Vilniaus universitetas neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Susitikime taip pat dalyvavo įmonės „Reiz Tech" direktorius Valdas Šimas, įmonės klientų vadovė Kristina Kikalienė, marketingo specialistė Agnė Jaraminaitė, darbdavio įvaizdžio specialistė Gabija Jakaitė, jaunesnioji JAVA programuotoja atstovė Adelė Misiūnaitė, marketingo praktikantas Tautvydas Kilkis bei Vilniaus universiteto dėstytojai Iris Bäcker ir Daumantas Katinas.
Renginio metu įmonės atstovai pristatė įmonę, dalijosi patirtimi apie filologinių žinių pritaikymo IT sektoriuje galimybes ir perspektyvas su vokiečių kalba, informavo apie apmokamos praktikos galimybes įmonėje, papasakojo apie įmonės įsteigtą stipendiją VU Vokiečių filologijos katedros studentams bei aptarė bendras tolimesnes veiklas.
2023 m. spalio 11 d.
Spalio 13-14 d. kviečiame į slavistikos studentų konferenciją „Studentų moksliniai skaitymai #2“. Programa >
2023 m. spalio 11 d.
Baigėsi daugiau nei dvejus metus trukęs darbas ties nemokamos internetinės užsienio kalbų užduočių, pratimų ir testų kūrimo platformos „TestU“ sukūrimo. Projekto tikslu buvo sukurti daugiakalbę nemokamą internetinę platformą, kurioje galima lengvai ir greitai kurti įvairias užduotis, testus ir pratimus įvairiomis užsienio kalbomis, naudojant įvairias priemones.
2020 m. pavasarį tarptautinei jaunimo nevyriausybinei organizacijai E@I (Slovakija) kilo idėja sukurti daugiakalbę nemokamą internetinę platformą lengvam ir greitam įvairių užduočių kūrimui, kuria galėtų naudotis ir užsienio kalbų mokytojai, ir visi norintys mokytis užsienio kalbų. 2021 m. balandį projektas gavo Slovakijos nacionalinės Erasmus+ programos agentūros patvirtinimą. Vilniaus universiteto komanda (doc. dr. Jelena Konickaja, dr. Ingrida Kisieliūtė, Aida Jungaitytė) šiame projekte bendradarbiauja su bit Schulungscenter GmbH centru (Gracas, Austrija), Adomo Mickevičiaus universitetu (Poznanė, Lenkija), Leipcigo universitetu (Vokietija). Vilniaus universitetas su E@I bendradarbiavo ir kuriant svetaines Slovake.eu, Russky.info ir kt.
Per šiuos darbo metus svarbiems projekto plėtros klausimams aptarti partneriai susitikdavo įvairiose Europos šalyse (Austrijoje, Vokietijoje), o šių metų balandį projekto partnerių susitikimas vyko Lietuvoje. Nuolat vykusiuose virtualiuose susitikimuose buvo aptariami įvairūs platformos turinio klausimai - nuo paprasčiausių gramatikos ir leksikos užduočių kūrimo aspektų iki galimybių naudoti garso ir vaizdo medžiagą užduotyse.
2023 m. birželį projektas buvo pristatytas Lietuvos mokytojams ir aukštųjų mokyklų dėstytojams. Vilniaus universitete vykusiame pristatyme Lietuvos užsienio kalbų mokytojai, taip pat, kaip ir kitų Europos šalių kolegos, galėjo ne tik susipažinti su platformos galimybėmis, bet ir teikti pasiūlymus platformai tobulinti. Projekto dalyviai atsižvelgė į mokytojų rekomendacijas ir, galiausiai, galime pasidžiaugti: daugiakalbė platforma jau sukurta!
Su visomis naudojimosi instrukcijomis, rekomendacijomis ir taisyklėmis galima susipažinti įvairiomis kalbomis (anglų, vokiečių, ispanų, lietuvių, valų, esperanto ir t.t.). Mokytojai gali neribotai naudotis platformoje esančiomis užduotimis ir pratimais arba gali kurti savo užduotis pagal savo mokymo tikslus ir mokinio kalbos mokėjimo lygį. Kviečiame visus naudotis nemokama platforma - moderniu būdų mokytis užsienio kalbų!
Tikimės, kad TestU platforma https://www.testu.eu/, nemokamas testų portalas mokymui(si), finansuojamas pagal Erasmus+ programą (Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341) taps jūsų patikimu pagalbininku darbe!
2023 m. spalio 10 d.
Prasidėjo registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Jo metu moksleiviai turės galimybę išbandyti studento kėdę, patirti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje, artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis.
Renginio dalyviams siūloma drauge su VU studentais apsilankyti paskaitose 15 fakultetų, tarp jų ir Kaune bei Šiauliuose. „Studentas vienai dienai“ vyks gyvai ir nuotoliniu būdu, be to, paskaitos bus organizuojamos ir užsienio studentams anglų kalba.
Spalio 23–27 d. vyksiančiame renginyje mokiniai dalyvaus paskaitose, seminaruose ir specialiuose užsiėmimuose. Vienai dienai studentu tapęs moksleivis turės galimybę ne tik susipažinti su VU ir jo fakultetais, bet ir atrasti naujas disciplinas, praturtinti savo žinias ir rasti atsakymus į sau rūpimus klausimus dėl studijų pasirinkimo.
Kiekviena aukštoji mokykla skiriasi savo dydžiu, studijų vieta, auditorijomis ir pastatais, kursų dydžiu. Visa studijų aplinka yra svarbi studijų dalis. VU padaliniai yra išsidėstę po visą Vilnių, kai kurie fakultetai įsikūrę senajame VU ansamblyje senamiestyje, kiti – Saulėtekyje, dar kiti – M. K. Čiurlionio ir Naugarduko gatvėse. Be to, du VU padaliniai yra ir kituose miestuose – Šiauliuose bei Kaune. Tapę studentu vienai dienai, galėsite suprasti, ar šiose studijų aplinkose jaučiatės jaukiai, drąsiai ir patogiai, ar jums patinka atmosfera pasirinktame fakultete. Planuodami studijuoti VU, dar prieš studijas sužinosite paskaitų vietas ir pradėję studijuoti jau drąsiau galėsite orientuotis VU aplinkoje.
Dėstytojai yra tie žmonės, su kuriais daug bendrausite studijų metais, kurie padės jums įgyti išsilavinimą. Todėl itin svarbu, kad tarp studento ir dėstytojo užsimegztų ryšys. Tokie renginiai kaip „Studentas vienai dienai“ yra puiki proga sutikti savo būsimus dėstytojus, šiek tiek juos pažinti ir nevaržomai užduoti visus kylančius klausimus. Be to, kartu galėsite susipažinti su paskaitų forma, įvertinti, kaip paskaitos VU skiriasi nuo pamokų mokykloje.
Mokiniai, dalyvavę „Studento vienai dienai“ veiklose, pabrėžia, kad ši patirtis jiems suteikė galimybę geriau susipažinti su dominančia studijų programa. Dalyvaudami paskaitose ir seminaruose, jie praktiškai patyrė, kokios galėtų būti jų studijos ateityje. Be to, dalyviai teigia, kad „Studento vienai dienai“ renginiai jiems padėjo apsispręsti, kur tiksliai jie nori stoti.
Daugiau informacijos ir registraciją į paskaitas rasite čia.
2023 m. spalio 10 d.
Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad skelbiami Filologijos fakulteto Tarybos nario/narės rinkimai.
Kandidatai į Filologijos fakulteto Tarybos narius:
Rinkėjų sąrašas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Prašome pasitikrinti, ar visi atitinkantys VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus yra įtraukti į sąrašą.
Rinkimai vyks elektroniniu būdu.
Filologijos fakulteto rinkimų komisija:
Pirmininkė: asist. dr. Violeta Katinienė
Nariai: doc. dr. Viktorija Makarova
stud. Rapolas Antanavičius
2023 m. spalio 9 d.
Straipsnių lenkų, lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis reprezentuoja Čekijos, Lenkijos, Lenkijos, Vokietijos mokslo ir studijų institucijas. Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >
STRAIPSNIAI
Jerzy Ostapczuk
Oryginał cyrylickich starych druków Ewangelii tetr wydanych w Poczajowie. Analiza świąt i świętych obecnych w menologionach
Витторио Спрингфилд Томеллери
Te Deum в кириллической транскрипции с подстрочным церковнославянским переводом
Mirosława Sagan-Bielawa
Świadomość językowa mieszkańcówGórnego Śląska przesiedlonych z dawnychwojewództw południowowschodnichDrugiej Rzeczypospolitej
Irena Bogoczová
Mieszana odmiana językowa jako sposób na wielojęzyczność i wieloetniczność pogranicza (na przykładzie Śląska Cieszyńskiego w Republice Czeskiej)
Vilija Ragaišienė
Pietų aukštaičių šnektose vartojamų slavizmų vertinimo atspalviai
Irena Masojć
Zapożyczenia czy przełączanie kodów? Analiza integracji morfosyntaktycznej litewskich i rosyjskich rzeczowników w powieści Bartosza Połońskiego „Robczik”
APŽVALGA
Владимир Овсейчик
Из истории изучения старообрядчества северозападной Беларуси: обзор литературы (современный этап)
ATSIMINIMAI
Rainer Eckert
Erinnerungen an Akademiemitglied Professor Dr. Vjačeslav Vsevolodovič Ivánov anlässlich seines fünften Todestages
KRONIKA
Александр Паршенков
Год Франциска Скорины в Литве, Польше и Чехии
IN MEMORIAM
Надежда Морозова
2023 m. spalio 9 d.
Vytauto Kardelio nuotrauka
Šį rugsėjį mūsų universiteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros dėstytojų dėka turėjome nuostabią progą dalyvauti dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrijos regione, Italijoje. Ši ekspedicija vyksta jau septintus metus iš eilės ir net nesitiki, kad dar nedaug studentų žino apie tokią galimybę. Labai džiaugiamės, jog jos nepraleidome ir norime pasidalyti su visais italų filologijos studentais nuoširdžiu kvietimu prisijungti ir išbandyti, nes mums tai buvo puikus atradimas.
Dialektologinė ekspedicija daugiausia dėmesio skiria, žinoma, Ligūrijos dialektui, kultūrai, istorijai, bet ypač – patiems regiono žmonėms. Ekspedicijos metu teko dalyvauti San Bartolomeo al Mare kaimo šventėje (Festa patronale di San Matteo), kuri buvo visiškai nauja patirtis. Įsivaizduokite daug metų tęsiamą mažo kaimelio tradiciją, vienijančią žmones, kurie patys kuria šią šventę ir joje dirba savanoriškai, gamina tipišką ligūrišką maistą bei saldumynus, bendrauja, dalinasi, juda kruta šokių aikštelėje klausydami vietinių muzikantų, kurių muzika, tiesą sakant, gal ir nėra geriausia, ką girdėjo jūsų ausys, bet kitokios muzikos tokioje aplinkoje įsivaizduoti ir nebūtų galima. Gražu stebėti, kaip visi vienas kitą sveikina, džiaugiasi ir nepabėga net užėjus smarkiai, visą vakarą pliaupiančiai liūčiai.
Be San Matteo šventės, su mūsų fakulteto dėstytojais keliavome po mažus Ligūrijos miestelius, pažinome jų istorijas, kultūrą, lankėmės muziejuose, dalyvavome ekskursijose ir, žinoma, mėgavomės nuostabiais ir net kvapą užimančiais kraštovaizdžiais. Andora, San Bartolomeo al Mare, Diano Castello, Diano Marina, Albenga, Cervo, Imperia, Bordighera... Tiek miestelių aplankyta, apžiūrėta, apvaikščiota, susipažinta, išragauta ir išjausta per savaitę laiko Ligūrijoje. Prie didžiųjų apsilankymų įvardintume ir Archivio di Stato di Imperia bei Archivio storico diocesano di Albenga, nes niekada nebūtume pagalvoję, jog turėsime progą pabūti tokiose vietose, išgirsti ir suprasti, kam reikalinga archyvuose sukaupta medžiaga, sužinoti begalę istorinių aspektų bei, svarbiausia, gauti progą pavartyti ir paskaityti senovinius šių archyvų dokumentus. Patikėkite, jausmas neapsakomas, kai gali paliesti ir patyrinėti prieš kelis šimtus metų rankomis rašytus dokumentus lotynų, liaudies lotynų, senąja italų kalba ir suprasti, kaip veikė to meto visuomenė... Kad ir koks užsidaręs savyje būtum, tokia galimybė sukrečia gerąja prasme.
Vytauto Kardelio nuotraukos
Be visų kelionių, radome laiko ir pasimokyti apie morfologinius bei fonetinius kalbos aspektus tam, suprastume, kaip nagrinėjami ir tyrinėjami dialektai, kokiu tikslu tai daroma ir kodėl tai reikalinga bei svarbu. O tai yra labai svarbu... Be to, išgirsti taip natūraliai „plaukiantį“ ligūrišką dialektą iš senyvo amžiaus žmonių yra kažkas magiško. Tai leidžia suprasti ir gerbti dialektus kaip kultūrinį paveldą ir gyvenimo dalį.
Ir, žinoma, svarbiausia paminėti žmonių svetingumą ir maistą! Visą savaitę mėgavomės nuostabiausiu naminiu vietiniu maistu, vynu, o visa tai lydėjo mieliausių žmonių šypsenos ir pokalbiai. Savaitę užbaigėme dviejų gitarų koncertu prie vakarienės stalo. Buvo nuostabu! Mums jau pavydu tiems, kurie dar tik turės galimybę išgyventi tokią ekspediciją pirmą kartą!
Vytauto Kardelio nuotrauka
Septintojoje VU FLF ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedros organizuotoje dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrioje dalyvavo: doc. dr. Diego Ardoino, Agnė Babrauskaitė, doc. dr. Dainius Būrė, prof. dr. Vytautas Kardelis, Agnė Markulytė, Greta Paliulytė, dr. Julija Šabasevičiūtė, Andrej Taciak, Jogilė Vaitkaitytė.
Teksto autorės - Agnė Babrauskaitė ir Greta Paliulytė.
Nuotraukos - Vytauto Kardelio et alii.
Vytauto Kardelio nuotrauka
Vytauto Kardelio nuotrauka
Vytauto Kardelio nuotrauka
2023 m. spalio 6 d.
Rugsėjo 27–spalio 1 d. surengtas didžiausias bei svarbiausias Šiaurės šalių regione literatūrai ir bibliotekoms skirtas renginys – 39-oji tarptautinė Geteborgo knygų mugė „Bok & Bibliotek 2023“. Joje Lietuvai atstovavo penkių įvairių sričių ekspertai: rašytojai, vertėjai, literatūros žinovai, kelių literatūros organizacijų atstovai, tarp jų – ir VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.
Geteborgo knygų mugė yra didžiausias kultūros įvykis Šiaurės šalyse, kasmet sutraukiantis iki šimto tūkstančių žmonių. Šiųmetėje mugėje ypatingas dėmesys buvo skirtas trims pagrindinėms temoms: „Žydų kultūra“, „Miestas“ ir „Garsas“.
M. Kvietkauskas dalyvavo pagrindinės mugės programos seminare „Šeimos šaknų beieškant: Lietuva, Lenkija, Italija“ kartu su rašytojais Mikolajumi Lozinskiu (Mikołaj Łoziński) (Lenkija) ir Helena Janeczek (Italija), moderuojant švedų rašytojui, žurnalistui, leidėjui Svantei Veileriui (Svante Weyler). Taip pat M. Kvietkauskas kartu su L. Briedžiu dalyvavo diskusijoje „A Jewish City in Translation: placing Vilna in Vilnius“ Europos jungtiniame stende „Cafè Europa“.
„Po diskusijų apie Vilniaus kultūrą ir žydų paveldo atradimus iš daugybės klausytojų girdėjau, kaip juos domina lietuviška tematika, teko konsultuoti juos dėl anglų ar švedų kalbomis prieinamų knygų apie Lietuvą. Džiugino tai, kad Lietuvos programos renginių erdvės buvo pilnos žmonių, imliai klausiusių ir įdomiai klausinėjusių. Be to, diskusijose vilnietiška patirtis įdomiai rezonavo su Šiaurės šalių ir Vidurio Europos rašytojų pasisakymais. Manyčiau, tuo savaime patvirtiname: mus iš tiesų jungia bendras kultūrinis regionas. Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio solidarumo pojūtis itin svarbus dabar, kai turime rūpintis, kaip kartu ginti savo demokratinę erdvę. Geteborgo knygų mugėje teko pajusti, kad čia tikrai ilgimasi nuolatinio Lietuvos matomumo. Visa tai aiškiai liudija: šiame didžiausiame visame Šiaurės šalių regiono knygų forume mums tiesiog būtina dalyvauti“, – mintimis dalijasi literatūrologas, rašytojas, vertėjas M. Kvietkauskas.
2023 m. spalio 6 d.
Šiemet literatūros Nobelio premijos laureatu tapo 64 metų norvegų rašytojas Jonas Fosse. Per pastaruosius du dešimtmečius šis dramaturgas, poetas, eseistas, vaikų rašytojas ir romanistas laimėjo beveik visus Norvegijoje teikiamus apdovanojimus. Nobelį Švedijos akademija jam paskyrė „už novatorišką prozą ir dramaturgiją, suteikiančią balsą tam, kas nenusakoma“. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centro vedėja doc. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė laureatą apibūdino kaip nutylėjimo, po kuriuo slypi neįvardyti konfliktai ir jausmai, meistrą.
Kūryboje – amžinos temos
„Iš tiesų J. Fosse’ę galima vadinti nutylėjimo meistru, ypač jei kalbame apie jo pjeses, kuriose po lakoniškomis sintaksinėmis struktūromis, pasikartojančiomis frazėmis slypi neįvardyti konfliktai ir jausmai. Ilgesys, meilė, pavydas, baimė, netikrumas… Visa tai, kas mus daro žmonėmis, ir tai, kas turbūt mus stipriausiai veikia mene, bet būtent tuomet, kai lieka iki galo neišsakyta“, – įžvalgomis dalijosi doc. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.
Jos teigimu, norvegų rašytojo kūryboje aktualios tokios universalios temos kaip laikas, kalba, atmintis: „Yra ir dar viena svarbi tema – pati kūryba, skausmo transformacija į meną – amžina kaip pats menas tema. Kai kuriuose J. Fosse’ės tekstuose, tokiuose kaip romanas „Melancholija“ (1995), menininkas tampa pagrindine figūra. Naujausias jo projektas, septynių dalių ciklas „Septologija“, yra sukonstruotas kaip ištisas menininko, bandančio suvokti save, pasaulį ir Dievą, sąmonės srautas.“
Apdovanotas už talentą ir originalias formas
Bandymus priskirti J. Fosse’ę konkrečiai literatūros krypčiai doc. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė vertina skeptiškai: „Kitas norvegų autorius Dagas Solstadas kartą yra prilyginęs literatūros kritikus nelabajam, kuris nieko kito nedaro, tik bando įsprausti menininką į rėmus – literatūros istorijos ar muziejaus. Nobelio premija yra skiriama už originalumą, išskirtinį talentą. J. Fosse’ės atveju tai visiškai pasiteisina. Nors, žinoma, yra bandymų tam tikras etiketes užkabinti: minimalistas, mistinis realistas.“
J. Fosse’ės kūryba, parašyta naująja norvegų kalba (norv. nynorsk), apima pačius įvairiausius žanrus, ją sudaro gausybė pjesių, romanų, poezijos rinkinių, esė, knygų vaikams ir vertimų. Nors Lietuvoje ir pasaulyje šis autorius yra labiau žinomas kaip dramaturgas, vis daugiau dėmesio skiriama ir jo prozai.
Literatūrą vertė VU alumnai, pjeses statė O. Koršunovas
Lietuvių kalba šio rašytojo kūryba taip pat verčiama, dalis jos – VU alumnų: „J. Fosse’ės knygą „Vaizdai iš vaikystės“ (2021), kurią sudaro keli trumpieji autoriaus prozos tekstai, vertė buvusi Skandinavistikos centro studentė Justė Nepaitė, dabar jau patyrusi vertėja iš norvegų kalbos. Kitas buvęs mūsų studentas Titas Satkūnas išvertė novelę „O tada lai ateina šuo“, publikuotą „Metuose“ 2014 m. VU alumnė Alma Ločerytė-Dale, viena pirmųjų vertėjų iš norvegų kalbos, yra išvertusi romaną „Alesė“. Jis taip pat buvo publikuotas žurnale „Metai“ 2013 m. Teatro režisierius Oskaras Koršunovas yra pastatęs ne vieną J. Fosse’ės pjesę, tik tie vertimai turbūt niekada nebuvo publikuoti“, – vardija VU docentė.
Ji tikisi, kad Nobelio premija paskatins išleisti ir daugiau šio labai įvairiapusio, įdomaus ir produktyvaus kūrėjo darbų, o kartu atrasti ir išsibarsčiusius J. Fosse’ės lietuviškus vertimus.
2023 m. spalio 5 d.
Sveikiname Juliją Šabasevičiūtę 2023 m. rugsėjo 11 d. Pizos universitete, pagal jungtinio vadovavimo sutartį cotutelle su Vilniaus universitetu, sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją Cromonimia contrastiva lituano-italiana („Kontrastyvinė lietuvių-italų kalbų chromonimija“). Džiaugiamės kartu su moksliniais vadovais prof. dr. Pietro U. Dini (Pizos universitetas) ir doc. dr. Diego Ardoino (Vilniaus universitetas).
Linkime sėkmės tolesniuose darbuose!
2023 m. spalio 5 d.
Spalio 12 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame į tarptautinį seminarą „ES dokumentų kalba („Eurolektas“) ir administracinė lietuvių kalba”.
Seminarą organizuoja Vertimo studijų katedra kartu su Europos Komisijos Vertimo raštu generaliniu direktoratu pagal programą „Verčiame Europai". Kviečiame padiskutuoti aktualiomis lietuvių kalbos vartojimo temomis gyvai 92 aud. arba prisijungus per Teams.
