Naujienos

Dalinamės 2023 m. birželio 22 d. per Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bakalauro ir magistro diplomų teikimų ceremoniją skaityta dr. Dovilės Kuzminskaitės lectio ultima absolventibus:

Gerbiami kolegos, mieli svečiai,

Gavus garbę skaityti paskutinę šių metų paskaitą, iš pradžių galvoje nuvilnijo panikos bangelės, o paskui vienąryt nė iš šio nei iš to mintyse šmėstelėjo Meksikos baroko poetė Sor Juana, kuri, galėdama pasirinkti tik santuoką ar vienuolyną, norėdama mokytis turėjo stoti į pastarąjį, nors dievota anaiptol nebuvo. Kokia vieniša ji turėjo jaustis, pagalvojau. O kas būtų, jei vietoje paskaitos teksto parašyčiau jai laišką? Juk, galiausiai, kas yra filologija, jei nei kalbėjimasis, dialogas, kartais viršijantis žmogiškų galimybių ribas, kertantis geografijos ir laiko žymenis... Ir kas daugiau esu aš, jei ne nepailstanti knygų ir rašytojų kalbintoja.

Taigi:

2023 Viešpaties metai,
Vilnius,
netoli Šv. Jono,

Mieloji Sor Juana,

Širdingai dėkoju už tavo pasiųstą laišką – gražu gauti žinių iš taip toli, sakytum, kažkur iš už banginio nugaros. Klausi, kaip sveikata – dabar, vasarai švelniu vėju glostant pečius, esam jau kiek linksmesni, o štai rudenį ir peržiem, kai debesys „niūrūs šėmi padarai“, kaip rašė Donaldas Kajokas, per pakaušį kėsinasi perbraukt, arba ankstyvą pavasarį, kai šalto lietaus permerktas iškart pradedi kosėt, lyg artėtų pats Brisiaus galas, norisi ar tai kaukt stepių vilku, ar cituot tokį Aidą, tokį Marčėną: „aš labai pavargau, tu taipogi labai pavargai“.

Teiraujiesi, kaip mūsų mokslo metai praslinko – suprantu, smalsu tau, spoksančiai be atvangos tik į baltas celės sienas, iš atminties pamažu blunkant dvaro puotų šurmuliui.  

Rugsėjį, žinia, mokslo baruose sunkiau – skubantiems po kojom vis painiojasi koks tūlas pirmakursis, niekaip nerandantis auditorijos. O ir kaip žinoti, jei ta pati auditorija mūsų fakultete gali būti ir Krėvės, ir 118? Galvoju, ar taip yra todėl, kad Krėvės auditorijoje vyksta kokios orios tautinės paskaitos, o jau 118 su matematiniu tikslumu ir chirurgo precizika dirba kirčiavimo specialistai? Antrakursiai ir trečiakursiai, būna, grįžta po vasaros ar Erasmuso fiestų išsiblaškę ir viską pamiršę, ir vėl tu su jais iš naujo švebeldžiuok kaip Mažvydo katekizme „l ie tai lie...“. Su ketvirtakursiais vėl kita kalba – anie baigiamuosius rašo, paskui kai per gynimus paklausai, tai širdis dainuoja, kad taip didžiai protingų žmonių priaugo. Aišku, kai kada, pasitaiko, ir nukalba kiek – tada nors atsidusk kaip Rimvydas Stankevičius „Viešpats matė, aš stengiaus, bandžiau, bet, matyt, iš tiesų negaliu...“

Iš praktinių reikalų repertuaro, turiu įtarimą, kad pas mus fakultete vaidenasi – vos užduok studentams kokį klausimą, tai arba duria akis žemėn, arba kelia aukštyn į lubas – gal ten, sakau, koks kelio anapilin nerandantis jėzuitas tūno ir atsakymus diktuoja? Jei žinai kokį gerą indėnišką užkalbėjimą, parašyk, būk gera...

Trumpai tariant, triūsiam ir kamuojamės visi ir gausiai. Štai, pavyzdžiui, italistams tenka nusileisti į patį Dantės pragarą, ne viskas čia vien „dolce far niente“, prancūzistams vėl savi iššūkiai – žmonės sako, kad iš Proust’o sakinių kaip iš balos – sausas nekelsi. Klasikai, kur buvę kur nebuvę, vis mūzą pašlovina drąsiai. Ispanistai kaunasi su vėjo malūnais... Taigi, mokomės, jei trumpai, reikalų visokiausių – ir Europos ir ne Europos kalbom skaitom, rašom ir duonos neprašom – beje, matyt, valgyklos todėl ir neturim.

Stebėjaisi savo laiške, kad mūsų fakultete šitiek moteriškų, nematytas neregėtas daiktas laikais, kai tau teko dalia gyventi. Laimei, dabar jau visi lygia teise mokslo akmenis sizifiškai rita į kalną – juk nesvarbu, kieno rankom sodintas apelsinmedis, atėjus laikui jis baltais, svaigaus kvapo žiedais apsipila.

Taigi, studenčių ir studentų būrys gausus ir įvairus, kaip tų Donelaičio būrų: vienas viežlybai kruta jau nuo pat pirmo kurso, kitas kaip Šriodingerio katė – ir yra, ir ne tuo pat metu, o retas katras ir kaip tas katinas Begemotas iš „Meistro ir Margaritos“ – neaišku, ar kalbint žmogiškai, ar atatupsta trauktis.

Kolegų būrys taipogi didžiai įvairuoja – kol vienas senąja graikų kalba kažin ką deklamuoja po nosim, kitas, jau, žiūrėk, storiausią postilę ar Joyce’o „Ulisą“ paskaiton tįsia nustvėręs. Treti visai kaip iš „Hario Poterio“ nužengę – jei vienas mėtosi kažkokiais, tarytum, burtažodžiais (hermeneutika, semiotika, fenomenologija), tai kitas ima ir vidury seminaro sakinį medžiu liepia paversti. O kur dar lotynų – taip ir bijai, žmogus, ką ne taip ištaręs ar galūnę ne tokią pridėjęs, kolegę pele paversti... Vieni, tiesa, labiau atsipalaidavę, būna, ir patys namų darbus primiršta, o kitos znykia prisimygę, vis kažko reikalauja.

Dar, tiesa, toks naujas bekūnis veikėjas pas mus vis šmėsteli – Chat GPT jį vadina, suprask, dirbtinis intelektas. Neblogai rašo, daug ką ir išmano, žinoma, o kur nežino, prikuria, bet kažkaip vis be gyvybės. Man regis, žmogiška klaida man vis dar mielesnė. Juk daugiau autentikos ten, kur ne visai normalu, ne pagal algoritmą, nesulyniuota ir į stalčiukus nesukišta, neįprasta, kaip rašė argentinietis Julio Cortázar’as...

Žodžiu, katrie dirbam, tai plušam kone pusiau sulinkę, kompiuterių klaviatūros net rūksta įkaitusios. Kai birželio antron pusėn jau, žmogus, bent kiek atsitiesi, tai traška, braška stuburas ne blogiau, nei „Anykščių šilelis“.

Na o vietoje atsisveikimo, atsakysiu į tavo prašymą. Rašei, užprašė tave pasakyti sveikinimą absolventams, ir guodeisi nežinanti, ką jiems kalbėti. Būgštauji, suprantu, žmonių bus daug, o jei nusišnekėsi? O jei suklupsi skaitydama ar, dar blogiau, eidama link tribūnos? Vien pagalvojus matau, kaip popierius rankose virpa...  Man regis, geriau kalbėk trumpai, nes kai kam nuo aukštakulnių jau kojos bus aptirpę, o jei diena karštesnė pasitaikys, tai ir artimųjų atneštos gėlės, žiū, pailsusios pamažu galveles nunarins. Sakyk tu jiems šitaip, bet žodis į žodį:

Vienas Čilės rašytojas, toks Roberto Bolaño, yra pasakęs, kad gyvenime svarbiausi trys dalykai: literatūra, kelionės ir tai, ką akademinės rimties drumsti nenorėdama, pavadinsiu kūniška meile. To jums ir linkiu: skaityti knygas ir pasaulį kaip tekstą – išgirsti jų skambesį, ritmą ir paslėptą prasmę; keliauti ar bent jau eiti, judėti nebūtinai iš anksto žinoma trajektorija, bet netrypčioti vietoj, o kai kelio nėra – patiems ir pačioms jį praminti; ir meilės – tik visokios, ne to vieno tipo. Nes, kaip rašyta tokio poeto Tomo Venclovos eilėraštyje: „liks tai, ką išsaugos dosnaus amfibrachio žabangos/ platanai, šakas virš raupuoto asfalto susklendę,/ srovenantis niekas, apgaubęs putotą pakrantę,/ ir meilė, žvaigždžių pavara, jei tikėtume Dante“.

Ačiū kolegoms, kurie į parą, kaip į Merės Popins rankinę, sukiša kartais ir kelių dienų vertės darbus. Ačiū tiems ir toms, kurie atsakė į tą auditorijoje nuskambėjusį klausimą,  toms ir tiems, kurie kėlėsi ir ėjo į paskaitas, nors pats įdomiausias gyvenimas kartais trunka iki trečios ryto, kurie ir kurios patys kėlė klausimus, kurių akys paskaitų metų bent sykį sužibo susidomėjimu, pagaudamos ir neramiai klaidžiojantį dėstytojo žvilgsnį. Iki susitikimo toje didžiulėje, beribėje, kartais – neapsakomai klaidžioje, bet savitai gražioje, kiekvienam savaip autentiškoje Borges’o bibliotekoje – kuri kitaip dar vadinasi pasaulis.

Dalinamės 2023 m. birželio 22 d. per Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bakalauro ir magistro diplomų teikimų ceremoniją skaityta doc. dr. Jolantos Šinkūnienės lectio ultima absolventibus:

Mielos absolventės, mieli absolventai!

Man nepaprastai malonu šį rytą skaityti jums paskutinę paskaitą. Galbūt ne visi žinote, kad mano tyrimų sritis yra moksliniai straipsniai, todėl iš anksto atsiprašau tų, kuriems jie gal kiek per studijų metus jau yra pabodę, bet turiu likti savo tyrimų sričiai ištikima. Mano paskaitą, kurios pavadinimas yra „Tarpdisciplininiai ir tarpkalbiniai studijavimo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete aspektai: sinchroninis ir diachroninis tyrimas“, sudarys keletas dalių. Tai yra įprastos mokslinio straipsnio, aprašančio mokslinį tyrimą, dalys: įvadas, duomenys ir metodai, rezultatai ir jų aptarimas, išvados. Įvadas supažindina su atlikto tyrimo problematika ir istorija, duomenų ir metodų skyrelis pristato, kokia medžiaga remiantis ir kaip buvo atliktas tyrimas, rezultatų ir išvadų skiltyse pateikiami, interpretuojami ir apibendrinami tyrimo metu gauti rezultatai.

Tad pradėkime nuo įvado. O įvadas į Vilniaus universitetą yra, be abejo, Vilniaus universiteto kiemelių ir koridorių labirintas. Kiekvienas iš 13 kiemelių turi savo paslaptį ir įdomią istoriją. Malkų, Kolegijos, Ūkinis, Šeimyninis, Akademijos kiemeliai (beje, tris iš paminėtųjų turėjote pereiti pakeliui į Šv. Jonų bažnyčią pro centrinius Filologijos fakulteto vartus) dabar vadinami kitaip, o kadaise juos juosiančiuose pastatuose įsikūrusios alaus darykla, vaistinė, kepykla liudija apie universiteto atsidavimą ne tik sielai, bet ir kūnui. Būti Vilniaus universiteto profesoriumi tais laikais buvo taip pat gerai, kaip ir dabar, gal net kiek geriau – štai dabartinis Filologijos fakulteto dekanatas yra įsikūręs buvusiame profesorių bute, išlaikiusiame klasicizmo stiliaus interjero detalių. Studijos tokioje paslaptingai žavioje istorinėje aplinkoje neabejotinai turėjo kelti pavydą jūsų draugams ir pažįstamiems. Gal kiek mažiau žavesio ir daugiau paslapties atsiranda, kai vėluoji į paskaitą ir tuose labirintuose ieškai savo auditorijos, bet tikiuosi, kad nei vienam iš jūsų taip nebuvo atsitikę.

Įvadas nebūtų įvadas, jei jame nepaminėtume krikštynų prie garsiojo fontano Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kieme, kurio simbolis yra antros kartos beržas, jau skaičiuojantis savo 21-uosius metus, užėmęs savo pirmtako šešiasdešimtmečio beržo vietą. Žodžių junginiai „prie beržo“ taip kaip ir „prie Donelaičio“ šiuolaikiniams filologams turi specialią reikšmę, jie žymi susitikimo vietą. Galbūt jėzuitų laikais susitikimo vietos žymiklio funkciją atliko žodžių junginys „prie alaus“, nes alaus darykla buvo įsikūrusi viename iš Sarbievijaus kiemo pastatų.

O dabar – pagrindinė įvado dalis. Kartu sudėję šiuo metu salėje esančių ir diplomus atsiimsiančių absolventų programinius dalykus, kurių pavadinimuose yra žodis „įvadas“ ar „pagrindai“ gauname įspūdingą skaičių – 25. Visų neišvardinsiu, bet spektras išties platus – tai yra įvadai į įvairias kalbotyros šakas ir filologijas, įvairias kalbas ir literatūras, įvairių kalbų pagrindai ir kultūrinis kontekstas. Greta įvadų į filologams jau klasikiniais tapusius dalykus turėjote galimybių susipažinti ir su naujais, tarpdisciplininiais dalykais, tokiais kaip skaitmeninė humanitarika. Tokia įvadų gausa tikrai paruošia geriems rezultatams ir jų aptarimui, tačiau prieš tai apžvelkime duomenis ir metodus.

Tai, kad šiandien matome jus čia, Šv. Jonų bažnyčioje, pasirengusius atsiimti savo diplomus, įtikinamai patvirtina, kad turite visus duomenis atlikti mokslinius tyrimus – kritinį mąstymą, kūrybiškumą, atkaklumą, smalsumą, motyvaciją, etikos principų laikymąsi. O tai ir yra įgūdžiai, savybės ir gebėjimai, kuriuos Vilniaus universitetas siekia ugdyti ir kuriuos galėsite sėkmingai toliau taikyti būsimoje profesinėje ar mokslinėje veikloje.

Savo studijų metais įvaldėte įvairiausius metodus. Net neabejoju, kad, kai reikės, nesunkiai susirinksite patikimą įvairių kalbų tekstyną, lengvai skrosite skvarbiu žvilgsniu žiniasklaidos tekstus, išskirdami juose pagrindinę mintį, bet atsijodami melagienas ir dezinformaciją, laisvai diskutuosite apie įvairių šalių literatūrą ir kultūrą, nes įgijote visus tam reikalingus įgūdžius. 

O dabar galime pereiti prie rezultatų ir jų aptarimo. Siekdami savo studijų rezultatų neabejotinai turėjote apsilankyti bibliotekose. Senajame universiteto komplekse jų yra tikrai nemažai. Skliautuotose, kai kur originalias freskas išlaikiusiose salėse galima pasisemti įkvėpimo ne tik iš knygų. Observatorijos bokštelis, senieji astronominiai prietaisai ir gaubliai,  taip pat užburiantys miesto vaizdai pro kai kurių skaityklų langus primena, kad iš tiesų iš čia kylama į žvaigždes.

Bet pakeliui į jas dar reikia įveikti nemažai iššūkių ir išmokti įvairių dalykų. Tokių kaip lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų, danų, suomių, švedų, norvegų, ispanų, italų, prancūzų, rusų kalbų fonetika ir fonologija, morfologija, sintaksė, leksikologija ir stilistika, lotynų ir senoji graikų kalbos, Lietuvių literatūros Viduramžiai, Renesansas, Barokas ir Apšvieta, Romantizmas ir Realizmas, Britų kultūros studijos, Antikos mitologija ir filosofija, įvairios teisės kalbos atmainos, Intermedialumas literatūroje, tapyboje ir kine ir dar daug įvairių įdomių pasirenkamųjų ir privalomų dalykų.

O kad studijos ne vien tik mokslas, primena puikios tradicijos, tokios kaip šv. Liucijos diena, atnešanti šviesą į tamsų gruodį, FiDi dinozauras, kasmet vykstantis pas filologus atgailauti už senovėje prarytą filologę, ar klasikinis mediumas, kuris įvairiausiais būdais švenčiamas nuo senų laikų.

Aptarus šiuos tarpkalbinius, tarpdisciplininius studijavimo ir studentavimo Filologijos fakultete rezultatus metas eiti prie išvadų. Mano tyrimas atskleidė, kad sėkmingai įveikėte visus studijų etapus, įsigilinote į baigiamojo darbo rašymo technikas, jį parašėte, gynėte ir sėkmingai apgynėte. Ir dabar, lygiai taip pat kaip ir jėzuitų laikais, į šv. Jonų bažnyčią, kuri yra viena seniausių Vilniuje, susirenka šeimos nariai, draugai ir pažįstami pasveikinti jus gavus studijų diplomą.

Prastos išvados, kurios nepateikia tolimesnių tyrimų perspektyvų. Taigi, nepamirškite, kad čia atlikote dar ne visus tyrimus. Jie tik atvėrė tolimesnių tyrimų galimybes, o tai kai kuriems iš jūsų magistrantūros studijos, kai kuriems – doktorantūra, o vėliau ir podoktorantūros studijos. Lietuvai ir Vilniaus universitetui reikia jaunųjų talentų, o tai kaip tik ir yra mano pristatomo straipsnio tyrimo objektas.

Liko tik padėkos skyrelis. Tai nedidelė, bet nepaprastai svarbi mokslinio straipsnio dalis. Taigi šiame skyrelyje visų dėstytojų vardu norėjau visų pirma padėkoti jūsų tėvams, kad užaugino gabius, smalsius, motyvuotus ir darbščius studentus. Taip pat padėkoti jums patiems, kad savo žibančiomis akimis ir klausimais nuolat skatinate mus, dėstytojus, tobulėti ir ieškoti naujų metodų, naujų prieigų, naujų informacijos šaltinių, kad skatinate mus keistis, bet kartu jaustis visą laiką jauniems. 

Norėčiau palinkėti, kad kokių naujų veiklų besiimtumėte, įvadas į jas būtų turiningas, įvairus, žaismingas ir įkvepiantis. Sėkmingai naudokite įgytus įgūdžius, kad pasiektumėte kuo daugiau ir geresnių rezultatų, o gavę diplomus, kaip savo studijas patvirtinančią išvadą, su dėkingumu pavedžiokite savo šeimos narius ir draugus po Vilniaus universiteto kiemelius, susiraskite savo Zodiako ženklą Observatorijos kiemelyje, užsukite ir į bibliotekas. O literatūros sąrašas, t. y. šį straipsnį įkvėpusių autorių pavardės, netrukus bus perskaitytas, įteikiant diplomus.

Istoriniai faktai apie Vilniaus universitetą: Bulotaitė, N. 2019. Vadovas po senuosius Vilniaus universiteto rūmus. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Sveikiname Lyginamųjų literatūros studijų MTG dirbančią Gintarę Bidlauskienę, 2023 m. birželio 27 d. apgynusią daktaro disertaciją tema „Miestas ir tekstas: Vilniaus erdvės XX a. antrosios pusės lietuvių literatūroje ir poetinėje kino dokumentikoje“, mokslinė vadovė doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė, mokslinė konsultantė doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė.

Gintarė yra baigusi Politikos mokslų bakalaurą VU TSPMI, vėliau pasirinko MA programą Literatūros antropologija ir kultūra Filologijos fakultete. Studijos magistrantūroje atvedė ją prie vakar sėkmingai apgintos disertacijos.

Linkime sėkmės tolesniuose darbuose!

Pranešame, kad 2023 m. birželio 12 d. darbą baigė Filologijos fakulteto Komisija, kuri vertino skatinimui už ekspertinę veiklą, mokslo ir studijų komunikaciją bei įnašą į studijų kokybę Fakulteto darbuotojų pateiktas formas. Buvo gautos 89 skatinimo už ekspertinę veiklą ir mokslo ir studijų komunikaciją formos bei 73 skatinimo už įnašą į studijų kokybę formos.

Pateiktos formos Komisijos įvertintos remiantis Filologijos fakulteto skatinimo už ekspertinę veiklą ir universiteto vardu vykdomą mokslo ir studijų komunikaciją tvarkos aprašu bei Filologijos fakulteto skatinimo už įnašą į studijų kokybę tvarkos aprašu.

Kolegialiu Komisijos narių sprendimu už 2022 m. periodą nutarta paskatinti 138 darbuotojus: 26 iš ARKSI, 39 iš BKKI, 27 iš LKVTI, 28 iš TKI, 18 iš UKI.

Norime pasidžiaugti aktyviu Filologijos fakulteto bendruomenės narių darbu ir pasveikinti aktyviausiai užsiėmusius ekspertine veikla, mokslo ir studijų komunikacija bei įnašu į studijų kokybę, tarp kurių yra Brigita Speičytė, Ernesta Kazakėnaitė, Loreta Vaicekauskienė, Linara Bartkuvienė, Virginija Masiulionytė, Antanas Smetona, Paulius Vaidotas Subačius, Vytautas Ališauskas, Rūta Burbaitė, Alfonso Rascon Caballero. 

Daugiau informacijos bei rekomendacijas kito periodo lentelių pildymui rasite bendruomenės Teams kanale. 

Birželio 26 d., pirmadienį, 10.00 val. K. Donelaičio aud. maloniai kviečiame į knygos English for Academic Purposes and Research (C1) pristatymą.

Registracija į renginį >

Daugiau informacijos apie knygos pristatymą rasite prisegtuke >

Sekite informaciją UKI Facebook paskyroje >

Lauksime Jūsų renginyje!

We would like to invite you to the launch of the book "English for Academic Purposes and Research (C1)" on 26 June at 10.00-11.30 a.m. The  event  will take place at  K. Donelaitis Auditorium.

Registration for the event is available at >

More information about the event could be found in the attachment >

Looking forward to meeting you at the event!

Follow the news on our institutional Facebook >

Zehra Yilmaz, an English teacher from Turkey, made the decision to embark on a journey toward a Master's degree in English Studies at the Faculty of Philology, Vilnius University. Throughout her academic pursuit, she embraced the opportunity to immerse herself in a multicultural academic environment, which not only broadened her understanding of language, literature, and culture but also ignited a multitude of new ideas for her teaching career. Reflecting on her transformative experience, Zehra Yilmaz confidently asserts that her studies in English have significantly elevated her teaching abilities, positioning her as an outstanding and impactful educator.

What role do you think English studies play in today's globalized world? How has your education at Vilnius University prepared you to navigate the challenges and opportunities in the field of English education? Where did you hear about Vilnius University and how did you decide to move to study abroad?

English Studies has a significant place in the world of globalization as English has become the language of international communication, particularly in business, and academia. Specializing in English Studies allows for a variety of choices, including global career prospects, academic collaborations, and cultural exchanges. The university fostered critical thinking and research skills, which are essential in navigating the challenges and opportunities in the field of English education. I have expanded my knowledge and research skills by writing more research papers and developing research proposals on subjects. Within the Individual Study Plan framework, I also found the opportunity to choose elective subjects outside the field of study. So, I had the chance to take a comprehensive course like “Language and Education”, which is directly related to the field of my bachelor's degree. 
I first learned about Vilnius University through online research while seeking study-abroad options. Vilnius University popped up in the top English studies rankings, and its academic excellence reputation drew my attention. Then, I discovered that Vilnius University had a rich history, a supportive academic community, and a vibrant cultural scene.

Can you tell us about your background and what motivated you to pursue a Master's degree in English studies at Vilnius University?

I hold a Bachelor's degree in English Language Teaching from Istanbul University, which gave me a solid foundation in language acquisition theories, teaching methodologies, and practical classroom experience. During my Erasmus Program experience at Cologne University, I was exposed to a multicultural environment that deepened my passion for English education and intercultural exchange. Motivated by these experiences, I decided to pursue a Master's degree in English studies at Vilnius University.

How would you describe your overall experience studying English at Vilnius University? Did it meet your expectations? Why or why not?

When I reflect on my time at Vilnius University, I can confidently say that it has helped me become a better teacher in many ways. Through the linguistics seminars, I was challenged to explore areas I had not considered in detail before, and the literature and culture seminars provided me with new perspectives, enabling me to take a closer and more critical look at literary texts and cultural phenomena. In my role as a teacher, I have been able to revise my teaching practice using these new values and develop a greater sense of confidence. In particular, I have been able to create more critical assessments and formulate new discussion topics for my students, providing them with fresh and interesting ideas to engage with. I believe that these are the ripples of studying at Vilnius University, and I am grateful for the knowledge and skills that I gained during my time there.

Could you share an example of a research project or thesis you worked on during your Master's program? How did it contribute to your understanding of English studies?

Certainly! One research project I worked on during my Master's program in English studies focused on the field of British Cultural Studies. Specifically, I examined the challenges of translating poetry by diaspora poets who had experienced migration, refuge, or similar life experiences. The project aimed to explore how the unique cultural and linguistic elements embodied in their poems could be effectively conveyed in another language. By delving into this topic, I believe that I gained a deeper understanding of diaspora identities and the experiences of migrants. One other experience was the pleasant communication I had with my academic supervisor while working on my master's thesis, which greatly helped me resolve the issues I encountered regarding my thesis.

As an alumna of Vilnius University, how has your English studies degree contributed to your career progression as a teacher? Are there any specific skills or knowledge areas you acquired that have been particularly valuable?

First and foremost, the depth of knowledge I acquired during my studies, particularly in the field of linguistics, has been instrumental in my role as a language teacher. It has given me a solid foundation in understanding linguistic concepts. This knowledge allows me to effectively analyze and explain language structures to my students, helping them develop a strong grasp of the English language. Certainly, teaching a language is not solely about those fields I mentioned. Learning and teaching a language also requires understanding the culture it embodies. It also entails examining the literature. Therefore, the comprehensive structure of English Studies, encompassing linguistics, literature, and culture, has positively contributed to my profession as well.

If you were to give advice to prospective students considering pursuing English studies at Vilnius University, what would it be? Are there any specific aspects of the program or university experience you would highlight?

As an international student, it's crucial to feel a sense of belonging and not be alone while studying abroad. Vilnius University is a place where you will encounter friendly faces, and make you feel welcome.

Birželio 22 d. 17 val. kviečiame Fakulteto bendruomenę į oficialų S. Stanevičiaus kiemelio atidarymą. 

Šventėje dalyvaus Vilniaus universiteto rektorius prof. R. Petrauskas, kancleris Raimundas Balčiūnaitis bei Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. 

Kurį laiką uždarytas dėl tvarkymo darbų S. Stanevičiaus kiemelis jau pasiruošęs pradėti naują gyvenimą ir priimti Universiteto bendruomenę, tada maloniai laukiame visų!

Sofijos Čiurlionienės vardinė stipendija šiemet buvo skirta Intermedialių literatūros studijų magistrei Dovilei Gervytei. Ši stipendija, įsteigta JAV Vydūno jaunimo fondo, skiriama studentams, kurių moksliniai interesai apima lietuvių kalbos ir lietuvių literatūros sritis, kurie yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų, parodę ypatingą darbštumą, nepaprastus sugebėjimus bei pilietiškumą. D. Gervytė studijų metu pristatė savolituanistinius tyrimus tarptautinėse konferencijose ir publikavo moksliniuose straipsniuose. Jos magistro darbas „Literatūrinio teksto genezė: procesualumo konceptualizavimas“ gavo aukščiausią įvertinimą. S. Čiurlionienės stipendijos skyrimu pažymėta magistrės kryptinga mokslinė veikla bei ryškūs akademiniai pasiekimai. 

Sveikiname!

Sveikiname Klasikinės filologijos katedros asistentą Tomą Riklių, 2023 m. birželio 15 d. sėkmingai apgynusį daktaro disertaciją tema „Estetinių Baroko kategorijų tapsmas potridentiniuose meno teorijos traktatuose“, mokslinis vadovas doc. dr. Vytautas Ališauskas.

Linkime sėkmės tolesniuose darbuose!

Semestro pabaigoje skandinavistikos studentai su kolegomis iš Beowulfo kurso, keliais dėstytojais bei kolegomis iš kalbų centro Intellectus leidosi į ekstremalų žvalgybinį žygį baidarėmis Vilnios upe.

Kelionės tikslas buvo išbandyti plaukimo maršrutą, kuris galėtų tapti trasa planuojamoms šventinėms baidarių lenktynėms ateinantį pavasarį. Buvo pasirinkta didžiausius iššūkius kelianti atkarpa Vilnelės žemupyje, kur dėl didelio nuolydžio upė virsta tikru kalnų upokšniu, smagiai garmančiu per akmenis, seklumas ir slenksčius. 

Sumanymas rengti baidarių žygį kilo išgirdus apie tradicines Uppsalos universiteto studentų lenktynes savadarbiais plaustais, kurias jie kasmet balandžio pabaigoje, Valborgos šventės dieną, rengia Fyriso upėje. Švedijoje tai vienas didžiausių studentiškų renginių, pritraukiantis šimtus dalyvių ir dešimtis tūkstančių žiūrovų. Visą savaitę studentų komandos gaminasi sau plaustus, tada persirengia linksmais vikingų, nykštukų, dinozaurų, dešrainių ir pan. kostiumais ir leidžiasi pasroviui, stengdamiesi išsilaikyti ant vandens ir neapvirtę įveikti visus upės slenksčius.

Mūsų žygio metu baidarės, deja, vertėsi, ir ne vieną kartą. Tačiau tai buvo svarbi patirtis, leidusi geriau pažinti ne tik upę, bet ir savo draugus, drąsiai neriant kartu į visus nuotykius. 

Studentų įspūdžiai

Det var otroligt att paddla kajak på Vilnelė och Neris! Vädret var perfekt för paddling. Det var varmt och soligt. Fastän jag har paddlat några gånger tidigare i Dzūkija var det en helt ny upplevelse. Att paddla på Vilnelė var mer äventyrlig och spännande. Man behöver komma förbi olika hinder (stenar, träd, små vattenfall) men det var inte farligt. Det var roligt att samarbeta och fatta beslut tillsammans. Det finns en skillnad mellan paddling på Vilnelė och Neris därför att du kan paddla i lugn och ro på Neris. Då har du en chans att koppla av till slut. Vår paddlingsväg gick genom de vackraste platser i Vilnius: Užupis och Gamla stan. Vi fick möjlighet att se gamla kyrkor och Gediminas slottstorn. Vilka härliga bilder vi tog! Men det var ännu bättre att njuta av naturen. Denna upplevelse kommer jag inte att glömma länge. Det är värt att prova även om du är nybörjare. Du kommer också att bli väldigt imponerad! Det kan jag säga helt ärligt. – Andrius, Skandinavistika (švedų)

Puikus oras, įdomi trasa ir graži gamta, tad išvyka su baidarėmis buvo tikras malonumas. Nors, tiesą pasakius, pasiplaukiojimas nebuvo iš lengviausių... :) Nuo pat pirmo apsivertimo, praleidus baidarėje tik penkias minutes, iki antro apsivertimo jau trasos pabaigoje visą kelią plaukėme su vieninteliu nepamestu irklu vienoje srauniausių ir vingiuojančių upių! Bet nepaisant sušlapusių drabužių, pamestos kepurės ir pavargusių raumenų, juokas nesustojo, o veiduose spindėjo šypsenos. Tereikia ryžto įveikti sunkumus, geros nuotaikos ir bent vieno irklo bet kurią išvyką su baidarėmis paversti nuostabia. – Smiltė, Skandinavistika (danų)

Ja, het was superleuk natuurlijk! Ergens was het ook heel bijzonder om zo door de natuur te kayaken, zo dichtbij het stadcentrum. Dat zou thuis nooit kunnen. – Julius, Nyderlandai

Kayaking down the Vilnia and into the Neris was a fantastic opportunity! The beautiful scenery and the wonderful company was unforgettable. From the tame and wild Vilnia waters, to the bustle and strong-current steam of the Neris, it is an adventure more than worth taking! I couldn’t recommend it more, and in the company of such an adventurous and scholarly few, I’ll be boasting about it for many years to come! – Ian, JAV

Het kanoën permitteerde ons het prachte Litouwse natuur te ontdekken. We waren in staat, door het kanoën, om de stad zelf op een speelse maar ook sportieve manier te herontdekken.  Ik kijk met veel plezier terug naar deze dag! – Hugo, Nyderlandai

De kajak, ijverig door het Beowolf-collectief bevaard met dubbelzijdige peddels en onaflatende energiereserves, heeft ons doen onderdompelen in de wereld van het water. Al mocht het in vergane tijden een 'walvisweg' heten, ook op een doodgewone (maar wel puike) 'rivier' waanden we ons avonturiers en ontdekkers. Omgevallen bomen zullen ook op Beowolfs pad gekomen zijn; witte bruggen niet. Toch zijn wij avonturiers. – Jesper, Nyderlandai

Nuoširdžiai dėkojame savo rėmėjams – kalbų centrui „Intellectus“ ir turizmo įmonei „Pipiro baidarės“, be kurių geranoriškumo, kantrybės ir finansinės paramos šį žygį būtų buvę daug sunkiau suorganizuoti. Labai smagu, kad du „Intellectus“ mentoriai Gediminas ir Benas jau šiemet plaukė kartu su mumis. Kelionės metu jie ne tik stiprino komandą, kantriai rinko pasroviui plaukiančius studentų pamestus irklus, bet ir po plaukimo mielai dalijosi kalbų mokymo patirtimi su mūsų studentais ir dėstytojais. Rudens semestre, bendradarbiaujant su „Intellectus“, planuojami dar du renginiai visai Filologijos fakulteto bendruomenei apie efektyviausius kalbų mokymo metodus ir dirbtinio intelekto taikymą mokantis užsienio kalbų. 

Birželio 19-21d. vyksta trečioji ir paskutinė Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Twinning priemonės finansuojamo projekto „MotherNet“ (Nr. 952366) vasaros stovykla, kurią rengia Vilniaus universitetas. Pirmąją vasaros stovyklą rengė Meinuto, antrąją – Upsalos universitetas.

Ši vasaros stovykla skirta mokslo sklaidos įgūdžiams tobulinti. Pirmosios sesijos metu kelsime mokslo publikacijų klausimus. Svarbiausias jų – kaip rinktis žurnalus savo mokslo publikacijoms, egzistuojant mokslinės ekscelencijos reikalavimui spausdintis aukščiausio cituojamumo leidiniuose? Į šį ir panašius klausimus mėginsime atsakyti apskrito stalo diskusijos metu, kurią moderuos Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto leidžiamo akademinio žurnalo „Literatūra“ vyr. redaktorė Rūta Šlapkauskaitė.

Viena sesija skirta geresnių sąlygų akademijoje dirbančioms moterims kūrimui, ją ves Upsalos universiteto profesorė Margaretha Fahlgren, o dar viena – mokslo rezultatų sklaidai socialinėse medijose. Viena popietė skirta ateities mokslo projektų paraiškoms. Daug laiko skirsime darbui klasteriuose. Vasaros stovyklą rengė Filologijos fakulteto darbuotojos Dovilė Kuzminskaitė, Ieva Bisgirskaitė, Dovilė Čitavičiūtė ir Eglė Kačkutė. Vasaros stovyklos metu bus rodomas „Solo teatro“ spektaklis „Motinos pienas“.  

Birželio 5 d. Filologijos fakulteto docentės, Horizon2020 MotherNet narės Eglė Kačkutė ir Atėnė Mendelytė dalyvavo Horizon Europe Sveiktos, socialinių ir humanitarinių mokslų tarpininkavimo (angl. brokerage) renginyje Paryžiuje. Renginys skirtas „Europos horizonto“ 1 veiksmų grupės (SVEIKATA) 2024 m. kvietimams teikti paraiškas, kuriuose labai svarbu įtraukti partnerius, turinčius specialios patirties socialinių ir humanitarinių mokslų (angl. SSH) srityje. Kelioms 1 veiksmų grupės temoms reikalingas veiksmingas SSH disciplinų indėlis ir SSH ekspertų, institucijų dalyvavimas, taip pat atitinkamų SSH ekspertų įtraukimas, kad būtų pasiektas prasmingas ir reikšmingas poveikis, didinantis susijusios mokslinių tyrimų veiklos poveikį visuomenei. Renginio metu jos ieškojo partnerių savo kuriamam projektui motinų sveikatos srityje.

Po renginio E. Kačkutė ir A. Mendelytė taip pat buvo pakviestos į priėmimą Lietuvos ambasadoje, kur buvo pasakota apie bendradarbiavimo su Prancūzijos partneriais plėtros galimybes Lietuvos sezono Prancūzijoje metu.

Birželio 27 d., antradienį, 13.00 val. V. Krėvės aud. Gintarė Bidlauskienė gins disertaciją „Miestas ir tekstas: Vilniaus erdvės XX a. antrosios pusės lietuvių literatūroje ir poetinėje kino dokumentikoje“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2016–2022 metais Vilniaus universitete.

• Mokslinė vadovė – doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

• Mokslinė konsultantė – doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),

• prof. dr. Natalija Arlauskaitė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),

• prof. dr. Vigmantas Butkus (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),

• prof. dr. Aušra Jurgutienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),

• doc. dr. Julija Snežko (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >

Sveikiname apsigynus baigiamuosius darbus ir sėkmingai baigus studijas Filologijos fakultete! Nepamirškite atsiskaityti su Universitetu ir pasirašyti Diplomų registracijos žurnale. Daugiau informacijos apie tai > 

Šventė vyks dviem srautais skirtingų programų absolventams. Numatoma vieno srauto trukmė – 1,5-2 valandos. Šventė tradiciškai vyks Šv. Jonų bažnyčioje.

Facebook renginys >

I sraute nuo 10.00 val. bus įteikiami diplomai visiems

• Anglistikos
• Anglų filologijos
• Dalykinės (teisės) kalbos
• Intermedialiųjų literatūros studijų
• Kalbotyros (bendrosios / taikomosios / gretinamosios)
• Lietuvių filologijos
• Lietuvių filologijos ir latvių kalbos
• Lietuvių filologijos ir graikų kalbos
• Literatūros antropologijos ir kultūros
• Lituanistinių studijų
• Lenkų filologijos
• Semiotikos
• Skandinavistikos (danų / norvegų / suomių ir švedų / švedų)
• Šiaurės Europos kalbų ir kultūrų (germanistikos / polonistikos / skandinavistikos (danų / norvegų / švedų))
• Vokiečių filologijos

studijų programų absolventams.

II sraute nuo 13.00 val. bus įteikiami diplomai visiems

• Anglų ir kitos užsienio kalbos (ispanų / norvegų / prancūzų / rusų)
• Ispanų filologijos
• Italų filologijos
• Klasikinės (lotynų ir senovės graikų) filologijos
• Klasikinių studijų
• Prancūzų filologijos
• Rusų filologijos
• Vertimo (ispanų / latvių)
• Vertimo (raštu / žodžiu)

studijų programų absolventams.

Renginys bus fotografuojamas, nuotraukas bus galima rasti Fakulteto Facebook paskyroje.

Taip pat primename, kad mantijos nėra mūsų Universiteto tradicija. Daug gražiau atrodytumėte pasipuošę universitetinėmis kepuraitėmis ar net tautiniais drabužiais. Kepuraites galima įsigyti čia >  Taip pat VU atributika bus prekiaujama šventės metu.

Rekomenduojamas aprangos kodas – oficialus.

Maloniai kviečiame visus besidominčius skaitmenine filologija bei senąja lietuvių raštija į Chylinskio svetainės kūrėjų paskaitas. Paskaitos vyks Filologijos fakultete, V2 auditorijoje (įėjimas iš Sarbievijaus kiemo).

Dr. Wolf-Dieter Syring paskaitos

Birželio 27 d. 11:00 

A bridge over centuries – joining historical text corpora and computational methods

Birželio 28 d. 11:00 

Building and deploying text corpora – technical and practical aspects

Dr. Wolf Dieter Syring yra Mainco Mokslų ir literatūros akademijos mokslo darbuotojas. Jis yra vienas iš istorinių tekstų korpusais paremtų duomenų bazių Corpus Bibliorum Aetatis Reformationis, www.corpusbibliorum.de, programos Quest 2, kurios viena dalis skirta Jono Bretkūno rankraščio skaitmeninimui, kūrėjų, interneto svetainės www.chylinskibible.flf.vu.lt programuotojas. 1999 m. Wolf-Dieter Syring apgynė teologijos mokslų daktaro disertaciją “Hiob und sein Anwalt. Die Prosatexte des Hiobbuches und ihre Rolle in seiner Redaktions- und Rezeptionsgeschichte.”

Dr. Felix Thiess paskaita

Birželio 27 d. 13:00

Trumpųjų senosios lietuvių kalbos tekstų tyrinėjimo aspektai 

Dr. Felix Thiess studijavo kalbotyrą Kelno universitete, 2016 m. apgynė daktaro disertaciją “Innere Variation bei Daukša. Untersuchungen zu Orthographie und Syntax des altlitauischen Katechismus (1595) und der Postille (1599) von Mikalojus Daukša.” Mokslinių interesų sritys – baltų kalbų gramatika, senosios lietuvių kalbos sintaksė, leksikografija. Šiuo metu Felix Thies dirba Berlyno Humboldtų universitete vykdomame projekte „Trumpieji senosios lietuvių kalbos tekstai” („Altlitauische Kleintexte“). Projekto „Altlitauische Kleintexte“ tikslas – publikuoti visus iki šiol žinomus trumpuosius senosios lietuvių kalbos tekstus ir padaryti juos prieinamus ateities tyrimams. Į šį projektą įtraukiami visi trumpesni nei 1000 žodžių tekstai nuo rašytinės tradicijos pradžios iki 1700 metų.

Kviečiame užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokytojus, dėstytojus, lektorius į tarptautinio edukacinio projekto „TestU Online - free portal of tests for education“ svetainės pristatymą birželio 15 d., 15 val. VU Filologijos fakulteto V2 auditorijoje.

Seminare bus pristatyta nemokama daugiakalbė internetinė e. mokymo platforma, kurioje galima greitai ir lengvai kurti įvairias užduotis kalbos mokymui, testus, pratimus ir pan. Svetainė suteikia galimybę kurti gramatikos, leksikos, tekstų užduotis, įtraukti garso ir vaizdo medžiagą, tikrinti savo žinias įvairiose kalbos (kalbų) srityse.

Seminaro programa

15.00- 15.30 – daugiakalbės interneto svetainės TestU Online pristatymas (dr. Ingrida Kisieliūtė)

15.30-15.45 – praktinis darbas su interneto svetaineTestU Online (dr. Ingrida Kisieliūtė)

15.45-16.00 – klausimai ir atsakymai (su prizais) (dr. Jelena Konickaja)

16.00-16.30 – diskusija prie kavos puodelio (dr. Jelena Konickaja, dr. Ingrida Kisieliūtė).

Svetainės sukūrimo projektas “TestU Online - free portal of tests for education“ Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341 finansuojamas pagal Erasmus+ programą.

Projekto dalyviai: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, bit Schulungscenter GmbH centras (Gracas, Austrija), Adomo Mickevičiaus universitetas (Poznanė, Lenkija), Leipcigo universitetas (Vokietija). 

Projekto organizatorius – tarptautinė jaunimo nevyriausybinė organizacija E@I (Slovakija).

Projekto vadovė – doc. dr. Jelena Konickaja

Susitikimo dalyviai bus išduoti sertifikatai, patvirtinantys dalyvavimą seminare. 

Registracija į seminarą:https://forms.office.com/e/jTj7U5D75k 

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min. 

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Informacija dėl Tarybos nario (-ės) rinkimų (Fakulteto rinkimų komisijos pirmininkė dr. Violeta Katinienė, 10 min.)
3. 2023–2024 m. m. Tarybos darbo plano aptarimas ir tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 20 min.)
4. Institutų direktorių teikimas tvirtinti (dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
5. Katedrų vedėjų teikimas tvirtinti (dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
6. Klasikinės filologijos (BA) ir Klasikinių studijų (MA) SPK sudėties tvirtinimas (prodekanė dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
7. Dėl UAB „Reiz Tech“ stipendijos, skiriamos vienam ar vienai Vokiečių kalbą ar filologiją studijuojančiam studentui ar studentei, nuostatų patvirtinimo (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.)
8. Baigiamieji posėdžio žodžiai.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistikos tyrimų centras ir Lietuvių kalbos institutas kviečia dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas, skirtoje paminėti 55-ąsias prof. Antono Antonovičiaus (1910–1980) monografijos „Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema“ (1968) išleidimo metines ir prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) 85-ąsias gimimo metines.

Konferencija vyks 2023 m. spalio 5–6 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 3, Vilnius).

Konferencijos tikslas ‒ suburti mokslininkus dialogui ir diskusijai, siekiant tęsti ir plėtoti iškilių profesorių A. Antonovičiaus ir V. Čekmono pradėtus tyrimus.

Siūlomos pranešimų temos:

• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių kultūros paveldas;
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos paveldas;
• Lenkų ir baltarusių kalbų teritorinė, tarminė ir socialinė įvairovė;
• Kalba ir visuomenė;

Pranešimų trukmė:

• Žodinių pranešimų trukmė – 20 min.
• Plenarinių pranešimų trukmė ‒ 30 min.

Konferencijos kalbos: 

• Lietuvių, anglų, lenkų, baltarusių ir rusų.

Svarbios datos:

• Dalyvio anketos ir pranešimo santraukos lauksime iki 2023 m. birželio 30 d.
• Patvirtinimą apie priimtus pranešimus e. paštu atsiųsime iki 2023 m. liepos 15 d.
• Registracija – iki 2023 m. rugpjūčio 15 d.
• Konferencijos programa bus paskelbta 2023 m. rugsėjo 22 d. 

Kviestiniai pranešėjai

• Prof. habil. dr. Czesław Łapicz (Mikalojaus Koperniko universitetas)
• Prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Mikalojaus Koperniko universitetas)
• Dr. Vladislav Hrybovskyi (Ukrainos nacionalinė mokslų akademija)
• Doc. dr. Nadiežda Morozova (Lietuvių kalbos institutas)

Konferencijos mokslinis komitetas

• Prof. habil. dr. Stefan Grzybowski (Mikalojaus Koperniko universitetas)
• Dr. Vladislav Hrybovskyi (Ukrainos nacionalinė mokslų akademija)
• Doc. dr. Jelena Konickaja (Vilniaus universitetas)
• Prof. habil. dr. Alla Kozhinowa (Silezijos universitetas)
• Prof. habil. dr. Czesław Łapicz (Mikalojaus Koperniko universitetas)
• Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė (Lietuvių kalbos institutas)
• Prof. habil. dr. Agata S. Nalborczyk (Varšuvos universitetas)
• Doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas)
• Prof. dr. Kristina Rutkovska (Vilniaus universitetas)
• Doc. dr. Ērika Sausverde (Vilniaus universitetas)
• Prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson (Vilniaus universitetas)
• Prof. habil. dr. Marek Stachowski (Jogailos universitetas)
• Akad. prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia (Vilniaus universitetas)
• Prof. habil. dr. Sergejus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas)
• Doc. dr. Viktorija Ušinskienė (Vilniaus universitetas)
• Prof. habil. dr. Andrzej Zakrzewski (Varšuvos universitetas)

Konferencijos organizacinis komitetas

• Prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Mikalojaus Koperniko universitetas)
• Doc. dr. Galina Miškinienė (Vilniaus universitetas, Lietuvių kalbos institutas)
• Doc. dr. Nadiežda Morozova (Lietuvių kalbos institutas)

Konferencijos dalyvio mokestis

• Pranešimą skaitantiems dalyviams – 50 eurų*.
• Studentams, doktorantams – 40 eurų.

Kontaktai

• Dalyvių anketas ir pranešimų santraukas  prašome siųsti e. paštais  ir 
• Kilus klausimų, kreipkitės e. paštu 

Dalyvio (pranešėjo) anketa

Pranešimo santraukos forma

Kvietimas

Laukiame Jūsų tarptautinėje mokslinėje kitabistikos konferencijoje!

*Į mokestį įskaičiuotas maitinimas, konferencijos medžiaga ir pranešimo publikavimas straipsnių rinkinyje. Konferencijos dalyviams pageidaujant, mielai padėsime susirasti apgyvendinimą patogioje vietoje.

VU mokslo žurnalo Kalbotyra atsakingosiomis redaktorėmis patvirtintos doc. dr. Jolanta Šinkūnienė (ARKSI) ir doc. dr. Vaiva Žeimantienė (BKKI), atsakingoji sekretorė – doc. dr. Justina Daunorienė (BKKI). Taip pat buvo atnaujinta ir redakcinė kolegija, kurią sudaro 14 narių, 4 iš Lietuvos ir 10 iš užsienio. 

Tarptautinis atvirosios prieigos žurnalas Kalbotyra skirtas įvairių kalbų aspektų (taip pat ir tarpkalbinių) sinchroniniams ir diachroniniams tyrimams. Jame spausdinami mokslo straipsniai, knygų recenzijos, pranešimai apie konferencijas. Gali būti spausdinama ir konferencijų medžiaga. Kaip informavo VU leidykla, 2023 m. pavasarį Kalbotyrai, kaip ir daugumai Vilniaus universiteto (VU) leidžiamų mokslo žurnalų, DOAJ duomenų bazėje suteiktas aukščiausio atvirumo įvertinimas – „DOAJ Seal“. 

Šiuo metu priimami straipsniai 76 (2023) Kalbotyros numeriui. 

Lietuvos ir užsienio mokslininkus kviečiame teikti straipsnius

2023 m. birželio 18 d., sekmadienį, Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, po 11 valandos Šv. Mišių vyks kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos įteikimo šventė.

Šių metų premijos laureatė – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė emeritė habil. dr. Evalda Jakaitienė.

Renginyje dalyvaus Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro direktorė Neila Baumilienė.

Vargonuos prof. Renata Marcinkutė-Lesieur.

Renginį ves dr. Aurelija Gritėnienė.

Maloniai kviečiame dalyvauti!