Sidebar

Baltistas V. Rinkevičius: prūsų kalbos nykimas buvo lėtas ir laipsniškas  procesas - Bernardinai.lt

Lingvistiniu požiūriu baltų kalbos ­– maža, bet nepaprastai svarbi indoeuropiečių kalbų šeimos grupė. Iki šių dienų išlikusios lietuvių ir latvių kalbos – itin vertinamos lingvistų. Tačiau dėmesio susilaukia ir kitos baltų kalbų grupei priskiriamos kalbos, ypač prūsų kalba, kuri, jeigu būtų išlikusi iki šių dienų, būtų vadinama pačia archajiškiausia baltų kalba. Ji nykdama su savimi nusinešė nemažai paslapčių, kurias šių laikų baltistai bando įminti.

Interviu portalui Bernardinai.lt Vilniaus universiteto Baltistikos katedros dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Rinkevičius pasidalijo įžvalgomis apie prūsų kalbą: papasakojo jos istoriją, aptarė prūsų kalbos lingvistinius bruožus ir pabrėžė jos svarbą šių dienų mokslui.

Visą interviu skaitykite >

20230920_104135_copy.jpg

 

Rugsėjo 20–22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija „58. Linguistisches Kolloquium“ (konferencijos istorija žr. čia >>), kurią organizavo BKKI Vokiečių filologijos katedra ir ARKSI Anglų filologijos bei Prancūzų filologijos katedros. Šių metų konferencijos tema buvo Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt / Linguistic Diversity in the World and for the World / La diversité linguistique dans le monde et pour le monde. Per tris konferencijos dienas lingvistai iš 18 šalių trimis kalbomis (vokiečių, anglų ir prancūzų) perskaitė net 61 mokslinį pranešimą ir diskutavo įvairių kalbotyros sričių  temomis.

Tarptautinė konferencija buvo puiki proga ne tik pasikviesti garsius kitų šalių mokslininkus, bet ir galimybė užsienio svečiams pristatyti mūsų universitete vykdomus tyrimus. Džiaugiamės dviem plenariniais BKKI instituto kolegų pranešimais: Baltistikos katedros profesoriaus dr. Jurgio Pakerio pranešimas buvo skirtas baltų kalbų kauzatyvams (pranešimo tema: „Baltic causatives in the Circum-Baltic context“), o Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Lina Plaušinaitytė bandė atsakyti į klausimą, kokių lietuvių ir vokiečių kalbų žodynų dar trūksta pateikdama platų dvikalbės leksikografijos istorijos kontekstą (pranešimo tema: „Wörterbücher mit Litauisch und Deutsch: was wir haben und was wir brauchen?“).

Konferencijos santraukų leidinį galima rasti čia >>

Daugiau informacijos apie vykusią konferenciją žr. čia >>

Už finansinę paramą dėkojame Prancūzų institutui Lietuvoje, asociacijai „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Mokslo skatinimo fondui.

„59. Linguistisches Kolloquium“ vyks 2024 m. spalio mėn. Ciuricho universitete (Šveicarija).

[EN below]

Šių metų spalio 5–6 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“.

Šis tarptautinis mokslo renginys skirtas 55-osioms prof. Antono Antonovičiaus (1910–1980) monografijos „Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema“ (1968) išleidimo metinėms ir prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencijos tikslas ‒ suburti mokslininkus dialogui ir diskusijai, siekiant tęsti ir plėtoti iškilių profesorių A. Antonovičiaus ir V. Čekmono pradėtus tyrimus ir aptarti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos paveldą, Lietuvos ir kitų šalių totorių ir sentikių istorijos bei kultūros klausimus, baltų ir slavų sociolingvistikos, etnolingvistikos ir kalbų kontaktų tyrimų problemas.

Dviejų dienų trukmės konferencijoje pranešimus skaitys net 37 mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Turkijos ir kt.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistikos tyrimų centras ir Lietuvių kalbos institutas.

Konferencijos išvakarėse, spalio 4 d., 17.00 val., Vilniaus universiteto Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, 4 aukštas) bus atidaryta paroda „Mokytojų kelias: Lietuvos tautų kultūros tyrimai“. Paroda veiks iki lapkričio 1 d.

Konferencijos programa >

Pranešimų santraukos >


EN

On October 5–6, 2023 in the Faculty of Philology of Vilnius University (Universiteto St. 5, Vilnius) the international scientific conference Kitab Studies – Research Methodology and Source Publication will be held.

The conference is dedicated to celebrate the 55th anniversary of the publication of Anton Antonovichʼs (1910‒1980) monograph “Belarusian Texts written in Arabic Script and Their Graphic and Orthographic System” (1968) and the 85th birthday of Valery Chekmonas (1937–2004).

The purpose of the conference is to unite the scientists in dialogue and discussion to continue and develop the research of eminent professors A. Antonovich and V. Chekmonas, to discuss the written heritage of the Grand Duchy of Lithuania, the issues of the history and culture of Tatars and Old Believers in Lithuania and other countries and the problems of research in the field of Baltic and Slavic sociolinguistics, ethnolinguistics and language contacts.

The two-day conference will bring together 37 scientists from Lithuania, Poland, Estonia, Ukraine, Turkey and other countries.

The conference is organized by the Institute for the Languages and Cultures of the Baltic of the Faculty of Philology of Vilnius University, the Centre for Kitab Studies at the Nicolaus Copernicus University and the Institute of the Lithuanian Language.

On the eve of the conference on 4 October at 5 p.m. the exhibition “Teachers’ Way: Research on Culture of Lithuanian Nations” will be opened in the White Hall of Vilnius University (Universiteto St. 3, 4th floor). The exhibition will be opened for visitors until 1 November.

Conference programme >

Abstracts >

TARPTAUTINĖ_MOKSLINĖ_KONFERENCIJA_KITABISTIKA__TYRIMŲ_METODOLOGIJA_IR_ŠALTINIŲ_PUBLIKAVIMAS_Konferencija_skirta_55-osioms_prof._Antono_Antonovičiaus_19101980_monografijos_Baltarusių_tekstai.png

IMG_1437.jpeg

 

Šiandien, rugsėjo 28 d., Filologijos fakultete įvyko susitikimas su Turkijos ambasadoriumi Lietuvoje G. Barış Tantekin bei antruoju sekretoriumi Mehmet Bakıc. Susitikime dalyvavo Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, turkologė doc. dr. Galina Miškinienė bei šiais metais prie Fakulteto prisijungęs turkų kalbos lektorius dr. Akın Gürbüz. 

Susitikimo metu buvo aptartas bendradarbiavimas su Turkijos universitetais vykdant akademinių mainų programą Erasmus+, turkų kalbos dėstymas fakultete, nubrėžtos gairės tolesniems projektams. Anot susitikimo dalyvių, ši dvišalė partnerystė svarbi stiprinant Turkijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius, studijų programų ir verslo sąveikas. Be to, aptarti planai plėsti bendradarbiavimą su Turkijos universitetais sukuriant naujas galimybes studentų ir dėstytojų praktikoms bei stažuotėms.  

 

IMG_1440.jpeg

[ENG BELOW]

Maloniai kviečiame į spalio 4 d., trečiadienį, 13 val., 111 (Algirdo Juliaus Greimo) aud. vyksiančią Monrealio universiteto profesoriaus François Vaillancourt paskaitą „Economics and language: framework, policy relevant tools, policies in Québec/Canada".

Paskaitos anotaciją rasite žemiau.

Dalyvauti paskaitoje galima ir per MS TEAMS paspaudus šią nuorodą >> 

[ENG]

We kindly invite you to a guest lecture "Economics and language: framework, policy relevant tools, policies in Québec/Canada" by Montreal professor François Vaillancourt. The lecture will take place on October 4th, 13 p.m. at Room 111

This presentation will first briefly summarize the underpinnings of the economics and language, then examine how its empirical tools can be used to help language policy makers design and assess language policies. Examples from Québec/Canada and Europe will be used.

The lecture will be streamed online via MS TEAMS >>

Rugsėjo 29 d., penktadienį, 10.00 val. K. Donelaičio aud. kviečiame į nuo 2015 m. vykdomo Baltistikos projekto baigiamąjį renginį – seminarą-diskusiją „Permainų akivaizdoje: bendradarbiavimas su baltistikos centrais užsienyje“.

Daugybė Filologijos fakulteto dėstytojų ir studentų vienu ar kitu metu dalyvavo šio projekto veiklose. Greta dėstymo veiklų, pranešimų ir vizitų buvo išbandytas ir naujas žanras – sukurta mokomųjų filmukų serija „Baltistikos miniatiūros“. Kviečiame į pasiektų rezultatų apibendrinimą.

Renginyje bus aptarti nuveikti darbai, rodomi filmukai ir bus svarstysimi tolesni bendradarbiavimo žinigsniai su baltistikos centrais.

Renginys vyks hibridiniu būdu: gyvai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5) K. Donelaičio auditorijoje ir nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. Prisijungimo nuoroda >

Edukacinių filmukų serijos „Baltistikos miniatiūros“ anonsas >

Renginio programa > 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. rugsėjo 29 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90-100 min.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  2. Tarybos pirmininko pavaduotojo (-os) kandidatūros teikimas ir tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  3. 2023 m. studentų priėmimo analizė (prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 20 min.)
  4. 2024 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 30 min.)
  5. 2023 m. vykusio palyginamojo vertinimo apžvalga ir analizė (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)
  6. Dėl fakulteto paramos tarptautinių mokslo publikacijų rengimui (vertimui, redagavimui) (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)
  7. Katedrų, centrų, MTG vadovų (-ių) tvirtinimas dekano teikimu (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)
  8. Fakulteto rinkimų komisijos sudėties keitimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  9. Dėl Fakulteto ir institutų nuostatų suderinamumo (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)

2023 m. rugsėjo 28-29 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Prekybos kalbos" ("Die Sprachen des Handels").

Konferencijoje bus pristatomi filologiniai ir istoriniai Europos ir Baltijos regiono prekybos kelių, prekybos kalbos kaip dalykinės kalbos ir jos terminologijos raidos, prekybos kalbos kaip mokomojo dalyko, jos vartojimo specifikos, prekybos metu susiformavusių kalbinių kontaktų, pirklių veiklą dokumentuojančių istorinių šaltinių ir kt. tyrimai.

Konferenciją organizuoja Matthias-Kramer-Gesellschaft (Bambergo universitetas) ir Vokiečių filologijos katedra (Vilniaus universitetas).

Daugiau informacijos ir konferencijos programą rasite čia >>

Maloniai kviečiame!

Oratorius_ciceronas-642x410.jpg

„Versdami Cicerono veikalus – ar tai būtų kalbos, ar traktatai, – į juos žiūrime kaip į grožinės literatūros par excellence tekstus. Todėl ir vertime stengiamės ne tik kaip įmanoma tiksliau perteikti mintį, išlaikyti sintaksinę periodo struktūrą ir perteikti stilių, bet visų labiausiai – pasiekti, kad Cicerono tekstas skambėtų natūraliai lietuviškai. Antikinių veikalų vertimas ir komentavimas – neatsiejamos, viena kitą papildančios proceso dalys. Pirmajame – daugiau kūrybos, antrajame – mokslinio darbo, nors abu reikalauja daug pastangų ir laiko. Vis dėlto šioje knygoje vertimą stengiamės pateikti taip, kad galima būtų skaityti jį vieną patį, be komentarų – kaip bet kurį kitą literatūros kūrinį. Tačiau tekste palikome nežymius ženkliukus kaip užuominą, kur galima tikėtis komentaro. Tikimės, kad jie per daug neerzins skaitytojo akies ir neatitrauks nuo Cicerono minties eigos, o komentarai – papildys, išplės verčiamą tekstą, įpins jį į platesnį kontekstą“, – sako knygos vertėja Audronė Kučinskienė.

Taigi knygoje pirmą kartą pristatomas garsiojo romėnų oratoriaus Marko Tulijaus Cicerono retorikos traktato „Oratorius“ lietuviškas vertimas su moksliniais komentarais. „Oratorius“ – paskutinis iš trijų svarbiausių Cicerono retorikos veikalų, apibendrinantis ir išbaigiantis ankstesniuose traktatuose keltas idėjas, įtvirtinantis autoriaus visą gyvenimą puoselėtos iškalbos idealą. Remdamasis Platono mokymu apie grožio idėją, Ciceronas formuluoja idealios iškalbos sampratą ir apibūdina įsivaizduojamą tobulą oratorių. Ciceronas reikalauja iš oratoriaus plataus ir visapusiško išsilavinimo, apimančio ne tik retorikos meną, bet ir istoriją, literatūrą, teisės, politikos žinias, o svarbiausia – filosofiją. Veikalas visų pirma skirtas polemikai su naujaisiais Romos atikistais, kurių šalininkas buvo ir knygos adresatas Markas Junijus Brutas. Atikistai pernelyg sureikšmino žemąjį stilių, atmesdami puošnią ir žodingą kalbą, kurios puoselėtojas buvo pats Ciceronas. Iš čia kyla ir svarbiausias teiginys, kad tikras oratorius privalo valdyti visus tris kalbos stilius, nes jie padeda įvykdyti tris svarbiausius kalbėtojo siekius – pamokyti, pamaloninti klausytoją ir paveikti jo jausmus. Ypatingas dėmesys skiriamas prozos ritmui ir periodo struktūrai.

Iš lotynų kalbos vertė, įvadinį straipsnį ir komentarus parašė Audronė Kučinskienė.

Marko Tulijaus Cicerono knygą „Oratorius“ galite įsigyti VU internetiniame knygyne, knygynuose „Akademinė knyga“, el. knygynuose patogupirkti.ltknygos.lt.

Renginio tikslas – Europos kalbų dienos proga diskutuoti apie užsienio kalbų mokymo(si) universitetuose svarbą šiuolaikiniame kultūrinės įvairovės kontekste. Diskusijoje dalyvaus VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojai: doc. dr. Inna Samoylyukevych, asist. dr. Ovidiu Ivancu, asist. dr. Adam Mastandrea, doc. dr. Loreta Chodzkienė ir lekt. Gitana Irnienė. Diskusijos dalyviai pasidalins kalbų dėstymo daugiakultūrėje aplinoje patirtimi, atsakys į „Facebook" auditorijos per „Facebook" tiesioginę transliaciją užduodamus klausimus. Diskusiją moderuos VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto doc. dr. Liudmila Arcimavičienė.

  • Data: 2023-09-26
  • Laikas: 15:00
  • Auditorija: SP2 (J. Kazlausko) 
  • Kalba:  anglų

Daugiau apie renginį (anglų kalba) skaitykite žemiau


Live Facebook Event to celebrate the European Day of Languages Panel discussion “Language Education: Empowering Minds and Bridging Cultures”

  • Date: 2023-09-26
  • Time: 15:00
  • Room: SP2 
  • Language: English  

The purpose of the panel discussion is to facilitate a dynamic conversation about the significance of learning and teaching foreign languages within the context of cultural diversity at the university level. The panel will be moderated by Assoc. Prof. Dr. Liudmila Arcimavičienė, who will be joined by a team of five invited guests: Senior Researcher Dr. Inna Samoylyukevych from Ukraine, Dr. Ovidiu Ivancu from Romania, Dr. Adam Mastandrea from the USA, Assoc. Prof. Dr. Loreta Chodzkienė, and Lect. Gitana Irnienė from Lithuania. These experts will share their insights and address questions from the Facebook audience, which will be curated by the moderator and collected via Facebook live streaming. 

All the discussion panelists are currently teaching at the Faculty of Philology, Institute of Foreign Languages at Vilnius University, and during the discussion dedicated to celebrating European Day of Languages will tackle the following questions:  

Discussion questions

  1. What inspired your passion for teaching foreign languages?
  2. What are the practical benefits of multilingualism for students in various career fields?
  3. What strategies can educators use to encourage creativity in language learning?

We have great expectations that this panel discussion will serve as a catalyst for raising the audience's awareness of the significance of language education and the rich tapestry of intercultural values. Our aim is to inspire a deeper appreciation for the role of language in fostering cross-cultural understanding and forging connections across diverse societies. By the end of our discussion, we hope that attendees will carry forward a renewed commitment to championing language education and celebrating the invaluable cultural treasures it brings to light.

 

sekmes1knyga internetui 900x900Vilniaus universiteto leidykla šiemet jau penktą kartą išrinko skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus. 

Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas buvo teikiami keturiose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga ir skaitomiausia Vilniaus universiteto leidyklos knyga Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Skaitomiausia studijų knyga tapo Filologijos fakulteto mokslininkių Virginijos Stumbrienės, Ingos Daraškienės ir Linos Vaškevičienės parengtas Sėkmės! Vadovėlis lietuvių kalbos A1 (Lūžio) lygiui pasiekti. Džiaugiamės ir sveikiname!

Apdovanojimų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus, skaičiuojamos tik per paskutinius trejus metus išleistos knygos. Vilniaus universiteto leidyklos skaitomiausios knygos Vilniaus universiteto bibliotekoje nustatomos apskaičiuojant išdavimo dažnumą vienam turimam knygos egzemplioriui.

Pagal Germanistikos katedrų partnerystės programą (GIP, DAAD) į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

  • antradienis, 2023 m. rugsėjo 26 d., 9.00 val. 130 aud.: „Variation im Deutschen aufgrund von Migration am Beispiel von „Kiezdeutsch“;
  • trečiadienis, 2023 m. rugsėjo 27 d., 11.00 val. 128 aud.: „Zu Konnektoren und Korpuslinguistik“.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Poloniskos centras kartu su Palenkės vaivadijos Lukaszo Górnickio biblioteka ir Balstogės universiteto Filologijos fakultetu maloniai kviečia į 2023 m. rugsėjo 26-27 d. vyksiančią konferenciją, skirtą iškiliems XX amžiaus rašytojams Barbarai Toporskai ir Józefui Mackiewicziui.

Daug metų šio rašytojų dueto kūriniai Lenkijoje buvo mažai žinomi ir sunkiai prieinami. Lenkijos Liaudies Respublikoje „Kelio į niekur“ (Droga donikąd) autoriaus pavardė galėjo būti paminėta tik aštrios rašytojo kritikos kontekste, o lenkų skaitytojus knygos pasiekė nelegaliai pragabentos pro geležinę uždangą. Dėl antikomunistinio kūrinių pobūdžio Mackiewiczių šeima turėjo ne tik būrį ištikimų skaitytojų, bet visų pirma daug oponentų (Lenkijoje ir užsienyje). Literatūrinėje ir politinėje emigracijos aplinkoje Józefas Mackiewiczius išgarsėjo puikiais reportažais ir romanais, tačiau buvo žinomas ir dėl vadinamos „Mackevičiaus bylos“ – tariamo rašytojo bendradarbiavimo su vokiečiais Antrojo pasaulinio karo metais.

Po 1989 m., Londono leidyklos „Kontra“ pastangomis, abiejų rašytojų knygos pasirodė Lenkijos knygų rinkoje. Šiai leidyklai priklauso autorių teisės į rašytojų palikimą. Praėjusiais metais Lenkijos Respublikos Seimas 2022-uosius metus paskelbė „Józefo Mackiewicziaus metais“, o daugybė mokslo ir kultūros renginių šalyje ir užsienyje prisidėjo prie kūrinių populiarinimo ir didesnio skaitytojų susidomėjimo autoriumi. Tačiau Barbara Toporska vis dar yra mažai žinoma rašytoja, likusi savo vyro šešėlyje.  Nors būtent ji buvo pirmoji Mackiewicziaus kūrinių skaitytoja, redaktorė ir recenzentė. Visą gyvenimą emigracijoje ji stengėsi sudaryti sąlygas vyro kūrybai, o visų pirma – rūpintis šeima. Jos literatūrinis palikimas, ne itin didelis, bet labai įvairus, yra retai nagrinėjamas ir beveik nežinomas.

Konferencijos programa >

Rugsėjo 25 d., pirmadienį, 11.00 val. A9 aud. (Germanistikos studijų kabinete) maloniai kviečiame į susitikimą su poete ir vertėja Katrin Pitz iš Darmštato (Vokietija).

Baigusi mechanikos inžinerijos studijas, jaunoji mokslininkė 8 metus dirbo pagal profesiją. Tačiau po pirmosios poezijos knygos „Auch solche tage waren immer schon da“ („Ir tokių dienų čia būta visados“) sėkmės nusprendė skirti daugiau laiko kūrybai ir vertimui iš norvegų bei ispanų kalbų.

Renginys vyks vokiečių kalba.

Organizatoriai: Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Lietuvos rašytojų sąjunga.

Poetės viešnagę Vilniuje remia Heseno literatūros taryba.

Renginio plakatas >>

2023 m. rugsėjo 11-15 d. Vroclavo universiteto (Lenkija) studentai polonistai, kurie specializuojasi lenkų kalbos kaip užsienio kalbos didaktikos srityje ir yra Glotodidaktikos būrelio nariai, atliko praktiką pagal Erasmus+ programą Vilniaus universiteto Polonistikos centre. Viešnagės Vilniaus universitete metu studentai stebėjo paskaitas, susipažino su Lenkijos instituto Vilniuje veikla, dalyvavo seminare, organizuojamame pagal tarptautinį projektą „Patikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje” (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”). 

studentai_iš_Vroclavo_universiteto.jpg

Rugsėjo 25 d., pirmadienį, 15.00 val., A9 aud. (Germanistikos studijų kabinete) maloniai kviečiame į prof. dr. Sandros Reimann (Regensburgo universitetas/Oulu universitetas) pranešimą tema “Tanz der Nordlichter, Saunahonig und Polarsommerzauber -Deutschsprachige Produktnamen mit Nord-Touch”, skirtą Europos kalbų dienai.

Renginio kalba - vokiečių.

Dalyvavimas - nemokamas, tačiau maloniai prašytume užsiregistruoti čia >> 

Daugiau informacijos rasite Facebook svetainėje > 

[EN below]

2024 m. erdvės semiotikos numeriu norime pratęsti greimistinės semiotikos erdvės tyrimus, publikuotus Baltų lankų (34) ir Semiotikos (2013, 2014) žurnaluose. Naujasis Semiotikos numeris kviečia praplėsti lauką, įtraukiant į jį Jurijaus Lotmano erdvės tyrimus kultūros semiotikos kontekste, o taip pat erdvės posūkio (spatial turn) inspiruotus ar jį atliepiančius pokolonijinių studijų, literatūros kartografijos, geokritikos, literatūrinės urbanistikos tyrimus plačiame teorinių ir metodologinių prieigų lauke.

Kviečiame teikti straipsnius, kuriuose svarstomos šios ar kitos susijusios problemos:

  • erdvė semiotikos ir kitose teorijose;
  • erdvės tyrimai: metodai, atradimai ir iššūkiai;
  • erdvė literatūros semiotikoje;
  • erdvė kino, vaizduojamųjų ir plastinių menų, muzikos, architektūros semiotikoje;
  • erdvė naujosiose medijose;
  • kiti susiję klausimai.

Priimame straipsnius lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis.Straipsnius kviečiame teikti iki 2024 metų birželio 30 dienos.

Straipsnius prašome siųsti šiais adresais: 

„Semiotika“ – tarptautinis tarpdisciplininis atvirosios prieigos recenzuojamas mokslo darbų žurnalas, skirtas semiotinių kultūros problemų tyrimams teoriniu ir praktiniu aspektu, įvairių semiotikos, struktūralizmo, poststruktūralizmo problemų gvildenimui, skirtingų semiotinių prieigų taikymui kultūros diskursų analizėje. Žurnale skelbiami originalūs mokslo straipsniai lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis, autoriams netaikomi jokie straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai. Detalus straipsnio struktūros, citavimo būdo ir kt. reikalavimų aprašymas pateiktas žurnalo interneto svetainėje > 


[EN]

The 2024 special issue of Semiotika aims to expand inquiry into the questions of spatial semiotics within the framework of semiotics of Algirdas Julius Greimas from the ground laid in Baltos lankos (2012, No. 34) and two earlier volumes of Semiotika (2013, 2014). This special issue invites papers that broaden the field of research by including Lotmanian approach to space in the semiotics of culture and, further, investigations that contribute to the spatial turn in postcolonial studies, literary geography and cartography, geocriticism, and literary urbanism.

We welcome papers focused on, but not limited to:

  • Space and spatiality in semiotic and other theories;
  • Research on space and spatiality: methods, challenges and discoveries;
  • Space in literature;
  • Space in visual and plastic arts, music, architecture;
  • Space in new media;
  • Other related topics.

The deadline for submissions is 31 July 2024.

Send your articles to: 

Semiotika is an international open access double-blind peer-reviewed multidisciplinary journal focusing on both theoretical and practical aspects of cultural semiotics, structuralism and poststructuralism, contemporary semiotic research, history and theory of semiotics, and analysis of various types of discourse. The journal accepts articles in Lithuanian, English and French and does not charge article processing charges or submission charges. As we move Semiotika fully online, we look forward to presenting latest research more quickly and in an environmentally friendly form. For detailed instructions on style, presentation and formatting conventions, and additional information, please see our Author Guidelines > 

Rugsėjo 20-22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks tarptautinė konferencija „58. Linguistisches Kolloquium“.

Tema „Linguistic Diversity in the World and for the World“/„Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt“ pranešimus anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis skaitys lingvistės ir lingvistai iš įvairių Europos šalių.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite >> 

Konferencijos plakatas >>

In 2020, a group of researchers from Vilnius University (Lithuania), Uppsala University (Sweden), and Maynooth University (Ireland) were awarded funding from the EU Horizon 2020 Twinning research and innovation programme to carry out collaborative and interdisciplinary cutting-edge research on contemporary motherhood (grant agreement No 952366). The project has since become known as MotherNet and, over the course of the last 3 years, the team has been involved in the establishment of research clusters, publications, summer schools, mentoring, scientific missions, knowledge dissemination and public outreach activities across the globe. This conference will mark the culminating event of MotherNet’s research journey and aims to provide a space where we can reflect on what we have learned thus far but also an opportunity for new scholars who are unfamiliar with our work to join us in our dialogue around the many meanings of motherhood.

Join the conference “Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time” on 23-25 January, 2024 in Vilnius, Lithuania!

More information >

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos