Naujienos

[EN below]

Rugsėjo 20 d., trečiadienį, 11.00 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame į Berlyno Humboldtų universiteto doktoranto Markus Falk paskaitą „Konfesinė kultūra senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose“ (Confessional culture in Old Lithuanian texts). 

Paskaitoje bus pristatyta Humboltų universiteto Indoeuropiečių kalbotyros katedroje rašomos daktaro disertacijos tema ir pirmieji rezultatai. Siekiant papildyti istorijos moksle įprastus terminus konfesionalizacija ir kontrreformacija, kalbant apie XVI–XVII a. lietuviškus tekstus įvedamas naujas terminas konfesinė kultūra. Poreformacinės įvairių konfesijų tradicijos lyginamos konfesinės kultūros požiūriu. Lietuvių raštija susiformavo palyginti vėlai ir ilgą laiką lietuvių kalba nebuvo oficialioji kalba, todėl senieji lietuviški tekstai žanriniu požiūriu yra neįvairūs. Atsižvelgus į tai, bus iškelta nauja hipotezė apie senųjų lietuviškų tekstų atsiradimo eiliškumą, susijusį su atskirų tekstų tipų svarba skirtingose konfesijose.

Paskaita vyks anglų kalba.

On September 20th, 11am (J. Balkevičius room) we have the pleasure to invite you to a lecture Confessional Culture in Old Lithuanian Texts by Markus Falk – PhD researcher at Humboldt University, Berlin. 

Abstract: In the lecture I will present the subject-matter and first results of my doctoral thesis, currently under preparation at the Chair of Comparative Indo-European Linguistics at Humboldt University Berlin. The new concept of confessional culture, which is intended to complement the older concepts of confessionalization and counter-reformation in German historical science, will be applied to Old Lithuanian texts from the 16th and 17th c. The traditions of different confessions following the reformation will be compared with respect to their confessional culture. As a non-official language, Old Lithuanian is attested relatively late and in few text types. For this reason I will introduce a new hypothesis concerning the order of appearence of Old Lithuanian text types according to their relative importance in different confessions.

The lecture will be held in English.

Rugsėjo 21 d., ketvirtadienį, 13.00 val. K. Donelaičio aud. Veslava Sidaravičienė gins disertaciją „Neoficialiųjų Vilniaus urbanonimų sudarymo polinkiai lietuvių jaunimo kalboje“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2014–2022 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete

Mokslinė vadovė – dr. Daiva Sinkevičiūtė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Birutė Kabašinskaitė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• prof. dr. Laimute Balode (Latvijos universitetas, Helsinkio universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• doc. dr. Laimutis Bilkis (Lietuvių kalbos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• doc. dr. Ilona Mickienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >

Nuo 2023 m. rudens semestro Kalbų mokykla kviečia mokytis kalbų ne tik studentus, bet ir visus norinčius patobulinti įgūdžius ar išmokti naują kalbą nuo pagrindų. 

Kviečiame registruotis į:

• Nemokamus ukrainiečių, kroatų, kartvelų, rumunų, estų, vengrų, slovėnų kalbų kursus
• Mokamus graikų, anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, rusų kalbų kursus

Registracijos nuorodas rasite čia >> 

Tarptautinis projektas „Pasitikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje” (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”) ir seminaras-dirbtuvės Polonistikos centre

2023 m. rugsėjo 15–16 d. Polonistikos centre vyks seminaras-dirbtuvės „Lenkų kalbos kaip užsienio kalbos mokėjimo vertinimas”. Seminaras vyks įgyvendinant tarptautinį projektą „Pasitikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje" (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”). Projektą nuo 2023 m. sausio mėn. įgyvendina Vroclavo universitetas (Lenkija), bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Polonistikos centru (Lietuva) ir Lvivo Ivano Franko universitetu (Ukraina). Projekto tikslas – populiarinti lenkų kalbos kaip užsienio kalbos egzaminą Lietuvoje, parengti egzaminuotojų komandą. Projekte dalyvauja partnerių universitetų dėstytojai ir studentai.

Seminarą ves Vroclavo universiteto Lenkų filologijos fakulteto specialistės: dr. Anna BURZYŃSKA-KAMIENIECKA, dr. Magdalena KRZYŻOSTANIAK.

Kalba: lenkų.  

Programą rasite čia >>

Organizatoriai:

Vilniaus universiteto BKKI Polonistikos centras (doc. dr. Miroslav DAVLEVIČ, doc. dr. Viktorija UŠINSKIENĖ).

Vroclavo universiteto Lenkų filologijos fakultetas (dr. Anna BURZYŃSKA-KAMIENIECKA, dr. Magdalena KRZYŻOSTANIAK).

Skaitmeninis aspektas tapo neatsiejama filologijos dalis, todėl ir šį semestrą pasiūlysime keletą skaitmeninei humanitarikai skirtų seminarų. Pirmasis jų vyks 2023 m. rugsėjo 14 d. 15 val. Tądien kviečiame susipažinti su geografine informacine sistema (GIS) ir žemėlapiavimu. 

Žemėlapiai yra viena iš vizualizacijos priemonių, o GIS – darbui su erdvine ir aprašomąja informacija skirta sistema. Erdvinė informacija, kitaip tariant, yra viskas, kas gali turėti koordinates. Filologijoje GIS naudojamasi jau seniai, pvz., sudaromi lingvistiniai ar literatūriniai žemėlapiai, taip pat žemėlapiuojamos ir žymių veikėjų biografijos. Tačiau vyrauja klaidingas požiūris, kad tai daug laiko ir techninių žinių reikalaujantis darbas. Šiame seminare sudalyvavę pamatysite, kad turint duomenis tai iš tiesų padaroma per kelias minutes.

Viena populiariausių programų yra ArcGIS. Nors ji yra mokama, VU turi licencijų ir ja naudotis savo projektams galima (daugiau informacijos >>). Tačiau seminare mokymosi tikslais naudosimės registracijų nereikalaujančiu nemokamu GIS įrankiu Palladio. Tai Stanfordo universiteto humanitarų sukurtas įrankis humanitarams, kuriame ne tik galima vizualizuoti duomenis žemėlapyje, bet ir nagrinėti ryšius bei kaupti vaizdų kolekciją.

Planuojama eiga: ~15 min. pristatymas ir filologinių GIS projektų pavyzdžiai, ~45 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis.

• Laikas: 2023 m. rugsėjo 14 d. 15.00–16.00 val.
• Vieta: KC2 
• Turėti savo kompiuterį nebūtina.
• Registracija >>
• Visa medžiaga seminaro dieną bus pasiekiama čia >> 

GIS projektų bazės, kuriose galima rasti įvairių pavyzdžių:

• Anterotesis >>
• ArcGIS StoryMaps >>

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Kasmet organizuojamą Vilniaus universiteto (VU) fondo konkursą jauniesiems mokslininkams pritraukti šiemet laimėjo dvi VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) kandidatės Ilona Jurkonytė, Marija Norkūnaitė ir VU Filologijos fakulteto kandidatas Šarūnas Šavėla.

Perspektyviems, tarptautinės patirties turintiems jauniesiems tyrėjams dvejiems metams bus išmokama iki 30 tūkst. eurų papildomo finansavimo šalia padalinių skiriamo atlygio. Lėšos skiriamos iš VU fondo neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos.

Kultūros ir audiovizualinių medijų tyrėja, kino kuratorė dr. Ilona Jurkonytė VU TSPMI tęs Kanadoje pradėtus medijų tyrimus

Dr. Ilona Jurkonytė Lietuvoje baigė filosofijos bakalauro studijas, apgynė komunikacijos bei meno istorijos ir teorijos magistrantūros diplomus, stažavosi Kopenhagos universitete. 2022 m. Konkordijos universitete Monrealyje, Kanadoje, apgynė daktaro disertaciją, analizuojančią audiovizualinių medijų ir atominio ginklo santykį (angl. From Temperature of War to Descending Clouds: US Bomb Archive and the Marshall Islands).

Kanadoje 2015 m. konkurso būdu laimėjusi prestižiškiausią doktorantūros stipendiją, Vanier Canada Graduate Scholarship, I. Jurkonytė grįžta į Lietuvą dalintis sukaupta patirtimi. Mokslininkė dr. I. Jurkonytė VU TSPMI toliau tyrinės atominio ginklo vaizdavimo, globalaus šaltojo karo ir jo ilgalaikio poveikio santykį, gilinsis į dekolonialinių metodologijų aktualumą Rytų Europos kontekste.

Marija Norkūnaitė VU TSPMI  tęs Oksfordo universitete pradėtus valstybės ir visuomenės santykio tyrimus

Mokslininkė M. Norkūnaitė VU TSPMI su pagyrimu baigė politikos mokslų bakalauro studijas, Oksfordo universitete su pagyrimu apgynė Rytų Europos ir Rusijos studijų magistro diplomą, šių metų rugsėjį gins daktaro disertaciją visuomenės sutarties Baltijos valstybėse tema (angl. (Re-) Claiming the Social Contract: State-Society Relations in Three Former Socialist Towns in the Baltics).

M. Norkūnaitė VU TSPMI planuoja tęsti Jungtinėje Karalystėje pradėtus tyrimus politinės ir ekonominės antropologijos srityje ir tyrinėti valstybės ir visuomenės santykį Rytų Europos regione, žvelgdama į pilietybės, mokesčių, darbo ir kitas temas, bei išleisti jų rezultatus pripažintuose tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose ir leidykloje. M. Norkūnaitė taip pat priklauso įvairioms tarptautinėms akademinėms organizacijoms bei tinklams, kurių veiklą tęs tapusi VU TSPMI bendruomenės dalimi.

Dr. Šarūno Šavėlos prisijungimas prie VU Filologijos fakulteto padės stiprinti VU ryšius su Italijos akademine bendruomene

Dr. Šarūnas Šavėla VU baigė Lietuvių filologijos ir gretutines filosofijos bakalauro bei klasikinės filologijos magistrantūros studijas, Bolonijos universitete, Italijoje, apgynė daktaro disertaciją, kurioje nagrinėjo filosofinio muzikos įprasminimo prielaidas senovės graikų tekstuose (angl. The Conceptualisation of Music in Ancient Greek Thought (V century B.C.–II century B.C.)). Doktorantūros laikotarpiu bendradarbiavo su Vilniaus universitetu pagal tarptautinio bendradarbiavimo sutartį (cotutelle).

Mokslininko prisijungimas prie VU Filologijos fakulteto leis vystyti bendrų mokslinių interesų kryptį tiek su Bolonijos universitetu, tiek su jų Italijos ir užsienio partneriais, dalyvauti tarptautinių mokslinių asociacijų veikloje ir stiprinti VU ryšius su Italijos akademine bendruomene.

Stiprėjant VU neliečiamojo kapitalo fondui augs mokslininkų finansavimas

Beveik 4 mln. eurų vertės portfelį valdantis VU fondas, be naujai prisijungusių tyrėjų, iš neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos anksčiau jau kofinansavo 5 mokslininkus:

• 2020 m. ekonomistas  dr. Guillermo Hausmann-Guil prisijungė prie VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto, kuriame tęsia akademinę veiklą ir pasibaigus VU fondo kofinansavimui; 

• 2021 m.  dr. Thomas Peak prisijungė prie VU TSPMI, dr. Mantas Šimėnas – prie VU Fizikos fakulteto (2021 m. mokslininkai dalinai finansuoti ir iš MJJ fondo tikslinės paramos). Abu tyrėjai tęsia akademinę veiklą VU;

• 2022 m. VU Filologijos fakulteto gretas papildė dr. Aistė Kiltinavičiūtė; prie VU Fizikos fakulteto prisijungė dr. Vytautas Klimavičius.

Anot VU fondo direktoriaus Justino Noreikos, švietimo ir mokslo mecenatų auginamas neliečiamojo kapitalo fondas iš investicijų grąžos netolimoje ateityje galės finansuoti ir į Lietuvą pritraukti bei sugrąžinti vis daugiau perspektyvių jaunųjų mokslininkų su stipria tarptautine patirtimi.

Nuotraukų autorė: Indrė Mažeikienė

2023 m. rugsėjo 15–16 d. kviečiame į Slavistikos katedros ir Markučių dvaro muziejaus rengiamą tarptautinę mokslinę konferenciją „Kultūros paveldo ir urbanistinės tapatybės sankirtos“. Konferencija vyks rugsėjo 15 d. Filologijos fakultete auditorijoje 115A (Domus Philologiae) ir rugsėjo 16 d. Markučių dvaro muziejuje.

Programą rasite čia >>

Sveikiname Lietuvių filologijos 4 kurso studentę Dovilę Gavelytę, laimėjusią Lietuvos mokslo tarybos finansavimą ir sėkmingai įgyvendinusią studentų vasaros tyrimą „Maironio ir Juozo Apučio literatūriniai vietų žemėlapiai“ (vad. dr. Ernesta Kazakėnaitė).

Projekto tikslas – identifikuoti ir žemėlapiuoti Maironio poezijos rinkinio „Pavasario balsai“ ir Juozo Apučio novelių rinkinio „Keleivio novelės“ geografines vietas. Šiame tyrime taikyti skaitmeninės humanitarikos metodai, įsisavinti klausantis Skaitmeninės humanitarikos įvado kurso Filologijos fakultete.

Dviejų mėnesių studentų tyrimui Maironio ir Juozo Apučio darbai pasirinkti tikslingai – abu yra lietuvių literatūros klasikai, įtraukti į mokyklos privalomosios literatūros sąrašą. Nors šie autoriai yra skirtingi, tačiau abiejų kūrybai būdingas topografiškumas, o juos analizuojant pamokose nuolat paliečiamas vaizduojamos Lietuvos klausimas.

Projekto rezultatai – dalomoji medžiaga, žemėlapiai, apžvalginė publikacija ir konferencijos pranešimas. Visa medžiaga yra viešos prieigos, todėl tikimasi, kad ji bus pritaikyta kaip pagalbinė priemonė praktiškai mokyklose bei kitur, pasakojant apie šių klasikinių autorių kūrybą.

Naudojantis ArcGIS programa sukurti du interaktyvūs žemėlapiai, atspindintys kūriniuose paminėtas geografines vietas:

• Maironio „Pavasario balsuose“, žr. čia > 

• Juozo Apučio „Keleivio novelėse“, žr. čia > 

Taip pat viešam naudojimui parengta dalomoji medžiaga dviem formatais:

• Geografinės Maironio „Pavasario balsų“ vietos PDF > ir PPT >

• Geografinės Juozo Apučio „Keleivio novelių“ vietos PDF > ir PPT >

Sukaupus paminėtus vietovardžius ir juos išanalizavus pastebėta įdomių aspektų, pavyzdžiui, kad J. Aputis pasaulio vaizdinį daugiau kuria atskirų miestų pavadinimais, o Maironis – gamtos ir istorijos objektais; taip pat J. Aputis išsamiai aprašo paties gyventas vietas, o Maironis nelokalizuoja vietų, kuriose praleido vaikystę. Daugiau aptariama rengiamoje publikacijoje.

Tikimasi, kad šio projekto rezultatai pravers mokytojams lituanistams ir bus pernaudoti jų tikslams, todėl kviečiame dalintis žinia.

Už konsultacijas rengiant publikaciją dėkojame dr. Justinai Mandravickaitei ir doc. dr. Ingai Vidugirytei-Pakerienei.

2023 m. rugsėjo 7–9 d. kviečiame į tarptautinę mokslinę konferenciją „Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. Tekstologijos kultūriniai aspektai. Tekstas-tekstema-kontekstas".

Šis tarptautinis renginys – tai kasmet rengiamų sesijų, kuriose nagrinėjami kalboje įtvirtintų vertybių pavadinimai, sudarantys tautos tapatybės pagrindą, tęsinys. Šio renginio ypatumas tame, kad jis taip pat skirtas jauniems tyrėjams. Konferencijoje kviečiami dalyvauti doktorantai ir tie, kurie dar tik pradeda tyrimus kultūrinės ir aksiologinės lingvistikos srityje, tapti jos klausytojais ir pranešėjais.

Šių metų susitikimas bus skirtas teksto ir tekstologijos klausimams, o tekstologijos mokslo objektas aiškinamas iš etnolingvistinės perspektyvos. Teorinėje konferencijos dalyje bus keliami klausimai apie tekstologiją kaip discipliną, paremtą įvairiapuse teksto analize, integruojančią lingvistiką ir literatūrologiją. Kviestinių lektorių pranešimuose bus pristatomi pagrindiniai tokios disciplinos tikslai, jos šakos ir srovės - semiotinė (M. R. Mayenowa), stilistinė (T. Dobrzyńska), kognityvinė (J. Bartmiński, S. Gajda) ir komunikacinė-funkcinė (A. Duszak, U. Żydek-Bednarczuk). Bus svarstoma apie teksto, kaip kalbos ir komunikacijos vieneto, supratimą ir teksto modelio, kaip teksto atvaizdo, į kurį "orientuojasi" tiek siuntėjas teksto kūrimo procese, tiek klausytojas ar skaitytojas jo priėmimo procese, tipą, kuris tampa norma kalbos vartotojams - siuntėjams ir gavėjams, ir tarnauja kaip gairės, orientuojančios abi socialinio bendravimo puses. Akcentuojama ir etnolingvistikai svarbi tezė, kad teksto kūrimo mechanizmai remiasi kultūriškai nusistovėjusiais gyvenimo modeliais, o kartu gyvenimo modelius galima atkurti iš teksto struktūros.

Konferencijos programa >>

Konferencijos tezes rasite čia >>

Daugiau informacijos apie renginį >>

5. Międzynarodowa Konferencja Naukowa

WARTOŚCI W JĘZYKOWYM OBRAZIE ŚWIATA POLAKÓW I LITWINÓW. KULTUROWE ASPEKTY TEKSTOLOGII. TEKST-TEKSTEM-KONTEKST

7–9 września 2023 r.

Uniwersytet Wileński, Wydział Filologiczny, Universiteto g. 3, Vilnius

Więcej o wydarzeniu >> 

To międzynarodowe wydarzenie jest kontynuacją corocznych sesji poświęconych nazwom wartości utrwalonych w języku, które stanowią podstawę tożsamości narodowej. Wydarzenie to gromadzi badaczy z różnych polskich i litewskich, jest skierowane również do młodych badaczy. Do udziału w konferencji, w roli słuchaczy i prelegentów, zaproszeni są doktoranci oraz osoby, które dopiero rozpoczynają swoje badania w dziedzinie lingwistyki kulturowej i aksjologicznej.

Tegoroczne spotkanie poświęcone będzie tekstologii, a jej problematyka zostanie przedstawiona z perspektywy etnolingwistycznej. W części teoretycznej konferencji poruszone zostaną kwestie tekstologii jako dyscypliny opartej na wielowymiarowej analizie tekstu, integrującej językoznawstwo i literaturoznawstwo. Przedstawione będą główne cele tej dyscypliny, jej gałęzie i nurty - semiotyczny (M. R. Mayenowa), stylistyczny (T. Dobrzyńska), kognitywny (J. Bartmiński, S. Gajda) i komunikacyjno-funkcjonalny (A. Duszak, U. Żydek-Bednarczuk). Omówione zostanie rozumienie tekstu jako jednostki języka i komunikacji, a także typ modelu tekstu, jako obrazu tekstu, który jest "zorientowany" zarówno przez nadawcę w procesie tworzenia tekstu, jak i przez słuchacza czy czytelnika w procesie jego odbioru, a który staje się normą dla użytkowników języka - nadawców i odbiorców - i służy jako wytyczna orientująca obie strony komunikacji społecznej. Dla etnolingwistyki ważna jest również teza, że mechanizmy tworzenia tekstu opierają się na kulturowo utrwalonych wzorcach życia, a jednocześnie wzorce życia mogą być odtwarzane ze struktury tekstu.

Atsisveikiname su vasarą iškeliavusia profesore Irena Marija Norkaitiene (1943–2023), ilgus metus dirbusia Vilniaus universitete. 

Ireną Norkaitienę mena daugelis Filologijos fakulteto dėstytojų ir darbuotojų, ją kaip dėstytoją prisimena ir didelis buvusių studentų būrys, tiek germanistų, tiek ir kitų specialybių studentų, kuriuos ji, dirbdama Užsienio kalbų institute, mokė vokiečių kalbos. 

Tapusi Vokiečių filologijos katedros profesore, Irena germanistams dėstė vokiečių kalbos istoriją, vokiečių kalbos gramatiką, vadovavo daktaro disertacijoms, parengė ir išleido ne vieną vokiečių kalbos vadovėlį, pavyzdžiui, „Vokiečių kalbos praktinė gramatika“ (2002), „Der kleine Duden. Vokiečių kalbos gramatika“ (1999), dviejų dalių vadovėlį studentams germanistams „Vorgeschichte und Geschichte des Deutschen“ ir kt. Irena Norkaitienė taip pat buvo Filologijos fakulteto Studijų reikalų prodekanė, nuo 1997 m. iki 2008 m. redagavo VU mokslo darbų „Kalbotyra“ sąsiuvinius, skirtus germanų ir romanų kalbų studijoms. Prisimename Irenos aktyvumą, dėmesį kolegoms ir kolegėms, reiklumą ir kartu didelį palaikymą studentams ir studentėms, nuoširdumą ir draugiškumą.

Atsisveikinimo su Irena Marija Norkaitiene Šv. Mišios vyks Vilniuje rugsėjo 5 d., antradienį, 14:00 val. Bernardinų bažnyčios koplyčioje. 

Su liūdesiu – Vokiečių filologijos katedra

Rugpjūčio 24 d. Vilniaus universitetas (VU) sudarė sutartį su informacinių technologijų įmone „Reiz Tech“. Susitarimą patvirtino gyvai susitikę ir dokumentą pasirašę įstaigų atstovai – VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir UAB „Reiz Tech“ direktorius Valdas Šimas. Pasirašant sutartį dalyvavo ir VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vokiečių filologijos studijų programos pirmininkė doc. Virginija Masiulionytė, VU Vokiečių filologijos katedros dėstytoja doc. dr. Justina Daunorienė ir Vokiečių filologijos katedros dėstytojas dr. Daumantas Katinas ir įmonės „Reiz Tech“ atstovės –klientų vadovė Kristina Kikalienė ir marketingo specialistė Agnė Jaraminaitė. Sutartyje numatyta, kad „Reiz Tech“ įsteigs vieną vardinę metinę stipendiją vokiečių filologijos arba anglų ir kitos užsienio kalbos (vokiečių) programos studentui.

„Šios sutarties pasirašymas yra prasmingas tiek studentams, tiek VU Vokiečių filologijos katedrai, tiek Filologijos fakultetui ir VU: studentai šalia finansinės paskatos susipažins ne tik su vokiečių kalbos pritaikymu akademinėje srityje, bet ir su daugiakalbystės vaidmeniu šiuolaikinėje visuomenėje. VU Vokiečių filologijos katedra, kuriai tai – vienas svarbesnių žingsnių bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, kartu su UAB „Reiz Tech“ užmegs dar glaudesnį bendradarbiavimą (dabar VU Vokiečių filologijos katedra kartu su įmonėmis „Reiz Tech“ ir „Stevila“ jau antrus metus iš eilės rengia Metų vokiečių kalbos mokytojo (-os) apdovanojimą, dalyvauja bendruose akademiniuose renginiuose), o Filologijos fakultetui ir VU tai, tikėkimės, bus dar vienas sėkmingas bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir verslo įmonių pritraukimo į akademinę veiklą bei studijų papildymo pavyzdys“, – teigia dr. D. Katinas.

Į „Reiz Tech“ įsteigtą stipendiją galės pretenduoti vokiečių filologijos arba anglų ir kitos užsienio kalbos (vokiečių) studijų programų studentai, kurie prašymo teikimo dieną studijuos trečiame kurse ir bus baigę du paskutinius semestrus ne žemesniu nei 9 svertiniu studijų vidurkiu, be to, neturės akademinių skolų ir bus parengę bei pristatę su vokiečių kalba ir (ar) daugiakalbyste susijusią kūrybinę užduotį, kurios temą pateiks įmonė „Reiz Tech“.

Įmonė „Reiz Tech“, skatindama VU Filologijos fakulteto studentus siekti aukštesnių mokslo rezultatų, ne tik įsteigs vardinę stipendiją, bet ir suteiks galimybę studentams atlikti mokamą praktiką. Be to, bendradarbiaudamas su informacinių technologijų įmone, VU Filologijos fakultetas planuoja organizuoti studijų populiarinimo veiklas.

Brailio eilutė

„Aš dar dvyliktoje klasėje apie tris mėnesius vaikščiojau po universitetą ir senamiestį ir mokiausi, kur ir kas yra, kad prasidėjus studijoms jau galėčiau vaikščioti visur pati, be kitų pagalbos. Tad jau rugsėjį galėjau ir regintiems studentams parodyti, kur vyks paskaitos“, – pokalbį pradeda regėjimo negalią turinti doktorantė Ugnė Žilytė. Šiuo metu ji studijuoja edukologijos doktorantūroje Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje.

Baigusi bakalauro studijas VU Filologijos fakultete, o vėliau pasirinkusi magistrantūros studijas kitame universitete, doktorantė prisipažįsta, kad jai trūko VU: „Vien VU kiemelių atmosfera man labai patinka. Juose nesigirdi automobilių, jaučiamas vėjas ir medžių ošimas, girdėti paukščių čiulbėjimas ir fontano čiurlenimas. Kai supratau, kad nebebūsiu viso to dalis, buvo liūdna.“

Bendruomenė padėdavo išspręsti iškilusias problemas

Studentė pasakoja, kad jos patirtis VU – itin pozityvi, kadangi ir studijos atitiko jos poreikius, ir bendruomenė pagelbėdavo iškilus problemoms: „Jei VU susidurdavau su vienokiomis ar kitokiomis problemomis, jos visada būdavo išsprendžiamos, o ypač bakalauro pakopoje. Tiek Filologijos fakulteto bendruomenė buvo geranoriška, tiek asmuo, konsultuojantis neįgalius asmenis, buvo labai atsidavęs. Vokiečių filologijos studijų programos, kurią aš studijavau, dėstytojai jau turėjo nemažai patirties su asmenimis, turinčiais regėjimo negalią, tad, man pradėjus studijuoti, jie jau viską žinojo. Visa medžiaga būdavo pateikiama elektroniniu būdu, man prieinama forma. Buvo nutikę ir taip, kad atsiskaitymų metu aš užduotis atlikdavau ilgiau nei kiti studentai. Dėstytojai žinojo taisyklę, kad asmenims su negalia galima pratęsti egzamino laiką 50 proc. Net ir kai jiems prasidėdavo kita paskaita, jie rasdavo išeitį pratęsti atsiskaitymo laiką, pavyzdžiui, nusivesdavo kartu į katedrą pabaigti užduočių.“

Doktorantė pasakoja, kad, jai susidūrus su sveikatos problemomis, dėstytojai į tai žvelgdavo supratingai: „Buvo lengva susitarti dėl egzaminų perkėlimų. O kai kurį laiką negalėjau lankyti paskaitų, man buvo suteikta galimybė atsiskaityti nuotoliniu būdu – ir visa tai dar prieš pandemiją, kai studijos nuotoliniu būdu tebebuvo neįprastos.“

Negalia nebuvo kliūtis išvykti studijuoti į kitą šalį

Studijuodama dokt. U. Žilytė aktyviai dalyvavo VU veiklose, be to, su „Erasmus“ programa buvo išvykusi studijuoti į Vokietiją: „Ne tik aš, bet ir daugiau neregių norėjo dalyvauti „Erasmus“ programoje ir išvykti studijuoti į kitą šalį. Asmenys, svarstantys studentų galimybę išvykti, sakė, kad šiek tiek abejojo dėl kitų neregių studentų, ar jie tikrai galės orientuotis kitoje šalyje, bet dėl manęs jie nuogąstavimų neturėjo. Jau po savaitės Vokietijoje galėjau pati visur, kur reikėjo, nueiti.“

Nors doktorantė prieš studijas VU turėjo baimių ir abejonių, jos greitai išsisklaidė: „Baigiau specialiąją mokyklą, dėl to prieš studijuojant jaučiau didelę baimę, kaip mane priims universitete, kaip bus pritaikyta medžiaga, ar viskas bus prieinama. Bet jau pirmą dieną VU supratau, kad viskas bus gerai. Pirmąją dieną prie manęs priėjo kelios kursiokės, su kuriomis po to visur kartu eidavome. Dalyvavome ir pirmakursių krikštynose, ir cementofkėje, o vėliau turėjome ir kalėdinių susibėgimų. Man labai padėjo tai, kad savo kurse buvau ne viena turinti negalią. Jau pirmomis dienomis galėjau savo kursiokus palydėti iki auditorijų, jie man po paskaitų papasakodavo visą vizualią informaciją, pavyzdžiui, nupasakodavo analizuotus žemėlapius, aš mainais su jais pasidalindavau konspektais. Juokais mes vadinome tai sandoriais.“

Darbuotojai – visuomet pasiruošę padėti

Pasak studentės, ji daug laiko praleisdavo VU erdvėse, tad sutikdavo daug darbuotojų, kurie visuomet būdavo pasiruošę padėti: „VU personalas labai paslaugus. Bibliotekininkės visuomet paklausia, kaip sekasi, padeda susirasti laisvą vietą. Kadangi man bibliotekoje daug geriau sekėsi mokytis nei namuose, kartais užsibūdavau joje labai ilgai. Darbuotojos ir arbatos padėdavo pasidaryti, ir pasiteiraudavo, ar gerai jaučiuosi. Tokį šiltą jų priėmimą jaučiau. O ir Istorijos fakulteto valgykloje darbuotojos man buvo labai geranoriškos. Jos visada mane pasikviesdavo, papasakodavo, ką tą dieną gali pasiūlyti valgyti, ir palydėdavo, kur yra laisva vieta atsisėsti.“

Dėl atviros VU bendruomenės ir paslaugių darbuotojų dokt. U. Žilytė drąsina stojančiuosius, turinčius negalią, nebijoti pasirinkti studijas VU: „Labai skatinčiau asmenis su negalia stoti į VU. Turime ir negalios reikalų koordinatorę, į kurią visada galima kreiptis. Jei iškils problemų, visuomet bus padedama jas išspręsti. Ir jas tikrai galima išspręsti, nes VU bendruomenė – padedanti ir labai geranoriška.“

VU siekia sudaryti lygias galimybes studijuoti studentams su negalia. Jei turite negalią, įskaitant ir psichikos, autizmo spektro, dėmesio ar mokymosi sutrikimų ir kitų sveikatos sunkumų, dėl kurių studijų metu gali kilti individualiųjų poreikių, kviečiame užpildyti šią formą.

Atviras VU kviečia dalyvauti rugpjūčio 21–24 d. vyksiančiame papildomo priėmimo antrajame etape, kuriame stojantieji galės rinktis pirmosios pakopos studijas. Daugiau apie tai galite sužinoti čia.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė Palyginamojo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo rezultatus už 2018-2022 m. laikotarpį. 

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Filologijos fakultetas buvo įvertintas aukščiausiais balais:

• Fakulteto mokslinė veikla įvertinta pačiu aukščiausiu balu – 5;
• Fakulteto tyrimų socialinis poveikis – 4,5;
• Fakulteto tyrimų tolesnės plėtros galimybės – 4,5.

Fakultetas pirmą kartą pasiekė tokį aukštą tarptautinio palyginamojo mokslo įvertinimo lygį, o šiuolaikinių Lietuvos humanitarinių mokslų kontekste tikrai išsiveržė į lyderystės poziciją. 

Šis pasiekimas – tai visos Fakulteto akademinės bendruomenės tyrimų, sklaidos, projektų teikimo ir vykdymo, konferencijų organizavimo, mokslinių publikacijų rengimo ir visokeriopos kasdienės veiklos rezultatas.

Didžiulis indėlis pasiekiant šį aukštą įvertinimą – kadenciją baigusios dekanės prof. Inesos Šeškauskienės, kuri koordinavo visą ataskaitos rengimą, darbas. Rengiant ataskaitą dirbo institutų direktorės doc. Nijolė Juchnevičienė, prof. Roma Kriaučiūnienė, prof. Nijolė Maskaliūnienė, prof. Meilutė Ramonienė, doc. Erika Sausverde, dekano padėjėja Julija Šabasevičiūtė ir daugelis kitų administracijos darbuotojų. Duomenis teikė katedrų vedėjai ir mokslininkai.

Nuoširdžiai dėkojame visiems prisidėjusiems!

Puikios naujienos norintiems pagilinti latvių kalbos žinias, nes pasirodė ilgai lauktas vadovėlio tęsinys – „Skaidrāk! A2.“ (‘Aiškiau! A2.’; Rīga: Latviešu valodas aģentūra, 2023)! Tai bendras Baltistikos katedros dėstytojų dr. Agnės Navickaitės-Klišauskienės, dr. Vytauto Rinkevičiaus ir dr. Eglės Žilinskaitės-Šinkūnienės darbas.

Kaip patys autoriai pratarmėje rašo, šioje knygoje ir vėl sutiksite savo senus gerus pažįstamus – žurnalistikos studentą iš Bliuodniekų Martinį, jo slaptą meilę Guntą ir dėl jos galvą pametusį žavų medicinos studentą Andrį, Martinio senelio pusbrolio žmonos brolio anūką repuojantį ūkininką Mikų iš Latgalos, Guntos draugę lietuvaitę Rūtą. Sužinosite, kaip Martinio seneliui Ojarui sekasi virti žuvienę, ar močiutė Dacė jau pakeitė visas padangas, kiek filmų sukūrė mama Baiba, ar tėtis Janis sugalvojo naują matematikos teoremą. O kaip sekasi rainajam Pičukui??? Ar jau suskaičiavo visas Ojaro pagautas žuvis? O kur dar vilko, bedarbės žuvies ir linksmuolių elnio bei briedžio nuotykiai, dailiai iliustruoti Anitos Rupeikos.

Labai sveikiname kolegas!

Vadovėlis išleistas Latvijoje, jį šiuo metu įsigyti galima čia >> , tačiau visai netrukus bus galimybė įsigyti ir Lietuvoje, knygyne „Humanitas“.

Vadovėlio klausymo užduotis rasite čia >>

Nuo rugsėjo 1 d. visi „Arqus“ universitetų nariai galės registruotis į septintąją „Arqus Café“ – kalbų kavinę, kuri vyks nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki gruodžio 1 d.

„Arqus Café“ – tai internetinė erdvė, kurioje „Arqus“ universitetų nariai gali susitikti nedidelėse grupėse ir atsipalaidavę praktikuotis bei tobulinti užsienio kalbų įgūdžius. Tai puiki galimybė studentams neformaliai plėsti savo kalbos ir kultūros žinias su kitais besimokančiaisiais kalbų. Kviečiami visų lygių dalyviai, tačiau geriausiai sekasi, kai dalyviai turi ne žemesnį kaip A2/B1 lygį. Atkreipkite dėmesį, kad kavinės nėra kalbos kursai.

Kavinės vyksta kartą per savaitę vieną valandą internetu per ZOOM. Bendravimo sesijoms vadovaus mentoriai, kuriems sesijos kalba yra arba gimtoji, arba pirmoji užsienio. „Arqus“ kalbų kavinės užsiėmimai vyksta arabų, vokiečių, anglų, prancūzų, italų, lenkų, portugalų, ispanų ir kitomis kalbomis. Daugiau informacijos apie kavinę, siūlomas kalbas ir registraciją internetu rasite „Arqus“ interneto svetainėje.

Atkreipkite dėmesį, kad nurodomas Vidurio Europos laikas (CET).

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto klasikinių studijų magistrantūros studentas Laisvūnas Čekavičius buvo įvertintas Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos stipendija, skirta gabiems humanitarinių mokslų studijų krypties studentams. Apie tai, kuo sužavėjo studijos VU, kalbėjome su pačiu laureatu.

Sveikiname pelnius vardinę Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos stipendiją. Ką Jums reiškia šis apdovanojimas?

Iš pradžių norėčiau padėkoti klasikų bendruomenei ir VU Filologijos fakulteto studijų reikalų prodekanei doc. Dianai Šileikaitei-Kaishauri, kurie paskatino dalyvauti konkurse – be jų pagalbos nebūčiau šioje pozicijoje. Šis apdovanojimas man reiškia, kad savo mėgstamame kelyje einu teisinga linkme, ir skatina dar giliau pasinerti į mokslinę veiklą.

Jau turite politikos mokslų bakalauro laipsnį, o šiuo metu studijuojate klasikinių studijų magistrantūroje Filologijos fakultete. Kas lėmė tokį Jūsų pasirinkimą?

Tiesą pasakius, prieš stodamas į klasikines studijas turėjau nuogąstavimų, kad man nepavyks įsilieti į šį lauką ar jame atrasti savo mėgstamą nišą. Domėjausi šiuolaikine politine filosofija ir svarsčiau, ką aktualaus nūdienos kontekste galėtų pasakyti antikiniai tekstai. Visgi vos pradėjus čia studijuoti mane pakerėjo dėstytojų profesionalumas, kursuose analizuojamos literatūros gelmė, bendruomenės atvirumas ir nuoširdumas. Tokioje aplinkoje antikinė literatūra pradėjo reikštis naujomis spalvomis. Pavyzdžiui, prieš klasikines studijas niekaip nesugebėjau perskaityti „Iliados“ – po pirmų 50 eilučių iš nuobodulio užversdavau knygą ir užmigdavau. Po graikų archaikos kurso, kuriame su doc. Vytautu Ališausku „Iliadą“ skaitėme visą pusmetį, šis epas tapo vienu stipriausiai mane kada nors paveikusių kūrinių. Platono filosofija pasirodė dinamiškesnė nei kada nors anksčiau. Lukiano kūryba suintrigavo savo panašumu į postmodernizmą. Man pradėjo patikti ir Romos respublikos ar imperinio laikotarpio literatūra, kuri manęs anksčiau išvis nedomino. Senovės graikų kalbos studijos parodė, kokią milžinišką įtaką kalbos supratimas turi konceptualiam pažinimui.

Manau, kad antikinių tekstų stiprybė yra ta, kad jie neturi perdėtų išorinių sluoksnių ar konstrukcijų, kurios nereikalingai komplikuotų bendražmogiškų tiesų ar patirčių paieškas. Kažkuria prasme šie tekstai yra „arčiau tiesos“. Tai jokiu būdu nereiškia, kad juos yra lengviau analizuoti. Klasikai puikiai moko į pasaulį ir tekstą žiūrėti iš daugialypės perspektyvos, aprėpiant kultūrinį, istorinį, filosofinį, politinį, literatūrinį kontekstą. Manau, kad toks žiūros taškas yra ypač pravartus ir reikalingas šiuolaikinei analitikai.

Kurios tyrimų sritys Jums kelia didžiausią susidomėjimą?

Anksčiau daug dėmesio skyriau teisingumo klausimui, ypač Marthos Nussbaum teisingumo teorijos analizei. Man buvo įdomu sužinoti, ar šiuolaikinėje pliuralistinėje visuomenėje mes galime kalbėti apie bendras teisingumo normas, kaip mes turėtume suderinti skirtingų ideologinių perspektyvų keliamus iššūkius šiuo atžvilgiu. Iš M. Nussbaum teisingumo koncepcijos analizės su dr. V. Bartninko pagalba rašiau LMT tyrimą ir bakalauro darbą, kuris virto straipsniu „Problemose“. Be to, dirbu prie Rusijos propagandos Baltijos regione tyrimų.

Šiuo metu esu susidomėjęs antikinės tragedijos ir politinės minties santykiu. Pastaruosius mėnesius esu įnikęs į Aischilo „Orestėją“. Ji mane sužavėjo ne tik intriguojančiu siužetu ar nepriekaištingais personažais, bet ir savo psichologine, teologine, filosofine ir politine mintimi. Tradiciškai „Orestėja“ yra skaitoma kaip tragedija apie šeimyninių santykių peripetijas, teisingumą, kerštą, pozityvų virsmą į institucionalizuotą tvarką. Patys naujausi „Orestėjos“ tyrimai analizuoja lyties santykį su tiesa, pomirtinio gyvenimo įtaką tragedijos etinei ir politinei minčiai, ikisokratikų filosofinės minties įtaką Aischilui. Pats sieksiu tirti politinės prognostikos ir aklavietės problemą, kodėl yra renkamasi eiti į savo pražūtį.

Kaip įsivaizduojate savo studijų ir mokslinės veiklos ateitį?

Pabaigęs magistrantūros studijas iškart planuoju stoti į doktorantūrą. Suprantu, kad jau dabar reikia kryptingai dėl to dirbti. Tikriausiai mano kryptis ir bus susijusi su drama ir politine mintimi. Visgi per studijų penkmetį teko pastebėti (ir vis dar to tenka mokytis), kad leisdamas įvykiams tekėti sava vaga gali būti apdovanotas tokia nuostaba, kokios nesitikėjai. Pavyzdžiui, domėjimasis drama nutiko staiga, kai pajutau norą perskaityti visas Aischilo ir Sofoklio tragedijas. Tuo mane universitetinės studijos labiausiai ir žavi – atvirai žiūrėdamas į pasaulį, nežinai, koks nušvitimas tave netikėtai gali aptikti ir kaip iš naujo pasinersi į netyrinėtus vandenis. Turbūt to palinkėčiau sau ir kitiems – mažiau baimės dėl nežinomybės ir daugiau atvirumo.

Kiekvienais metais Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacija ALPF organizuoja mokymus Vilniaus vasaros universiteto Filologijos fakulteto kontekste. Paskaitos ir seminarai vyko liepos 3-5 dienomis nuotoliniu būdu ZOOM platformoje. Šiais metais prie organizavimo ypač prisidėjo ALPF prezidentė Danutė Stankaitienė ir vice-prezidentė Sigita Mažukėlytė. Šį kartą mokymų pavadinimas « Mūsų paveldas - mūsų turtas (Notre patrimoine – notre trésor) » atspindėjo Lietuvos sostinės Vilniaus 700 metų sukaktį. 

Istorijos, kultūrinio ir meninio palikimo svarba nuskambėjo visuose Lietuvos bei užsienio ekspertų pranešimuose: «Atrandant Prancūzijos paveldą – teorija, didaktika ir praktika ( À la découverte du patrimoine français – approches théorique, didactique et pratique) » [paskaitą skaitė Varšuvos universiteto dėstytojaChristine Martinez]; «Moterų palikimas ir užmirštos moterys (Le matrimoine et les femmes oubliées)» [Laurence Parė, Prancūzų instituto ir Vilniaus universiteto dėstytoja]; «Maroko kultūros paveldas(Le patrimoine culturel marocain) » [Driss Louiz, Ibn Tofail universiteto dėstytojas iš Maroko] ; «Suteikti daugiau dinamikos mokymui, dirbant su video ir audio medžiaga (Dynamiser la classe avec des supports visuels et audiovisuels » [Michel Boiron, prancūzų kalbos mokymo centro CAVILAM iš Vichy patarėjas ir ekspertas] ; « Senos dainos prancūzų kalbos dėstyme (Chansons de nos parents dans lʼenseignement du FLE) » [Stéphane Clavel, 2022 metų Charles Defforey kultūros premijos laureatas, Prancūzų isntituto Estijoje dėstytojas]; «Prancūzijos Instituto tarp praeities ir ateities ( Institut de France – entre le passé et l’avenir) » [Catherine Dalarun, Prancūzijos Instituto kultūros skyriaus ir ryšių su mokytojais atstovė]; « Prancūzų paveldas Vilniuje (Patrimoine français à Vilnius) » [Miroslav Stasilo, Vilniaus universiteto ir Prancūzų isntituto Lietuvoje dėstytojas). 

«Mūsų paveldas - mūsų turtas (Notre patrimoine – notre trésor)» buvo organizuotas Prancūzijos Respublikos Ambasados ir Prancūzų Instituto Lietuvoje finansinės pagalbos bei Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto palaikymo dėka. Šių mokymų pradžioje per atidarymą ir pabaigoje per uždarymą savo sveikinimo žodžius pasakė gerbiami vasaros universiteto svečiai: J.E. Prancūzijos Respublikos ambasadorė Alix Everard;  Inesa Šeškauskienė,  VU Filologijos fakulteto dekanė; Eglė Kačkutė, Prancūzų Filologijos katedros vedėja; Diana Šileikaitė-Kaishauri, VU Filologijos fakulteto prodekanė; Pascal Sliwanski, Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius; Olga Paleckiené, Kalbos ir švietimo programos vadovė.

Atidarymo ceremonijos video >>

Visiems dėkojame ir linkime geros vasaros!

Parengė: dr. Miroslav Stasilo, TKI Prancūzų filologijos katedros asistentas, ALPF vice-prezidentas

2023 m. vasario–birželio mėn. kelios Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto studijų programos – Prancūzų filologija, Rusų filologija, Vokiečių filologija, Kalbotyra, Šiaurės Europos kalbos ir kultūros dalyvavo studijų programų tarptautinimo projekte, kuriame studijų programų komitetai turėjo galimybę įsivertinti programų atitiktį tarptautiškumo reikalavimams ir numatyti tobulinimo kryptis. Projektas suteikė progą atnaujinti studijų planą ir dalykų turinį, kad jie atitiktų VU bendrąsias kompetencijas bei tarptautiškumo strategijos gaires ir padėtų absolventams išmokti planuoti ir kurti savo karjerą globalioje darbo rinkoje. 

Apie Vokiečių filologijos bakalauro studijų programos atnaujinimus kalbame su Vokiečių filologijos studijų programos komiteto pirmininke, VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docente dr. Virginija Masiulionyte.

Kas paskatino Vokiečių filologijos studijų programos komitetą dalyvauti studijų programos tarptautinimo projekte? 

Jau nuo 2021 m. Vokiečių filologijos programa yra atverta ir studentėms iš užsienio, todėl visi studijuojantieji nuo pat pradžių turi galimybę mokytis ir dirbti tarptautinėse grupėse. Šiuo metu vokiečių filologiją studijuoja JAV, Kanados, Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekistano, Lenkijos ir, žinoma, Lietuvos piliečiai. Mokydamiesi kartu, jie natūraliai ugdo gebėjimą bendradarbiauti su įvairių kultūrų atstovais. Tačiau jautėme, kad ir pačiame programos turinyje turėtume kitaip sudėlioti tam tikrus akcentus, visų pirma sustiprinti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą. Šiuolaikiniame vis labiau globalėjančiame pasaulyje tai yra viena iš kertinių kompetencijų. 

Ką konkrečiai pakeitėte studijų programoje, siekdami sustiprinti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą? 

Nuo naujųjų 2023–2024 mokslo metų buvusį pasirenkamąjį dalyką „Tarpkultūrinė komunikacija“ perkėlėme į privalomųjų dalykų bloką. Be to, kaip naują temą įtraukėme kultūrinių konfliktų valdymą. Siūlome įvairius privalomuosius ir pasirenkamuosius dalykus, skirtus vokiečių kalbos ir kultūros paveldui, vaidmeniui ir reikšmei Baltijos regione – apie tai mūsų programoje kalbėdavome ir anksčiau, tačiau nuo šiol šį turinį iškelsime į mažiausiai du atskirus dalykus, taigi skirsime jam daugiau dėmesio. 

Ar (ir kaip) prie studijų programos tobulinimo prisideda bendradarbiavimas su socialiniais partneriais? 

Jau kurį laiką svarbus mūsų partneris yra Goethe’s institutas Lietuvoje – jo kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja priklauso mūsų studijų programos komitetui, dalyvauja bakalauro baigiamųjų darbų gynimuose, teikia siūlymus dėl programos turinio.  

Nuo 2022 m. aktyviai bendradarbiaujame su kolegomis iš Hamburgo universiteto pagal germanistikos centrų partnerystės programą, šį bendradarbiavimą ketiname ir toliau plėtoti numatydami VU ir Hamburgo universiteto dėstytojų kartu dėstomus naujus dalykus, mobilumo langus studentams. 

Kalbant apie verslą, galima paminėti, kad ketiname aktyviau į studijų procesus įtraukti tarptautinius socialinius partnerius (šiuo metu užmegzti artimesni ryšiai su UAB „Reiz Tech“), taip dar labiau priartinsime Vokiečių filologijos programą prie darbo rinkos realijų. 

Kokios naujovės laukia jūsų studentų ateinančiais mokslo metais? 

Nuo 2023–2024 mokslo metų visiems VU studentams atsiveria individualiųjų studijų galimybė – visiškai laisvai pasirenkama studijų dalis. Tai reiškia, kad ir studijuojantieji vokiečių filologiją galės 25 proc. studijų formuoti patys: gilinti savo specializaciją rinkdamiesi daugiau germanistinių dalykų, plėsti bendrąjį išsilavinimą studijuodami bendrus universitetinius ar tarpkryptinius dalykus, mokydamiesi užsienio kalbų arba įgyti papildomų kompetencijų per kitų studijų programų dalykus savo ar kituose fakultetuose. 

Ko tikitės iš esamųjų ir būsimų studentų? 

Tikimės, kad mūsų absolventai bus ne tik puikūs vokiečių kalbos ir kultūros ekspertai, bet ir aktyvūs ir atviri pasaulio piliečiai. 

Vilniaus universitetas (VU) iškilmingai baigė dar vienerius studijų metus. VU Šv. Jonų bažnyčioje vykusiose tradicinėse Finis anni academici iškilmėse pagerbti nusipelnę akademinės bendruomenės nariai, be to, ceremonijoje buvo iškilmingai įteikti simboliniai atminties diplomai nuo totalitarinių režimų nukentėjusiems ir iš universiteto pašalintiems VU bendruomenės nariams.

„Šiemet minime 700 metų Vilniaus miesto jubiliejų ir 444 metus VU istorijos mieste. Netrukus Vilniuje vyksiantis istorinis NATO viršūnių susitikimas, kurį pasitiksime VU organizuojama tarptautine politikų ir akademikų konferencija, liudija didėjančią Vilniaus reikšmę regiono ir Europos politikoje, kurioje savo vietą atranda ir Vilniaus universitetas. Turime unikalią progą didinti mūsų vardo žinomumą ir plėsti tarptautinius ryšius, atsiverdami pasauliui ir tapdami stipriais globalios mokslo erdvės žaidėjais“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Skatindamas mokslininkus siekti aukščiausio lygio mokslinių rezultatų, VU rektorius atminimo prizais už mokslo pasiekimus apdovanoja mokslininkus ir mokslininkų grupes.

Džiaugiamės Fakulteto bendruomenės nariais, gavusiais apdovanojimus ir padėkas iš rektoriaus!

Geriausio taikomojo darbo kategorijoje apdovanojimą gavo Filologijos fakulteto doktorantė Gražina Kelmelytė-Ratniece.

Padėka už ilgametį vadovaujamąjį darbą atiteko Filologijos fakulteto docentui Pavel Lavrinec.

Už nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje padėka buvo įteikta Filologijos fakulteto docentui Vytautui Ališauskui.

Rektoriaus padėkos įteiktos absolventams, kurių studijos ir mokslinė veikla įvertinta Magna cum laude diplomais: Lietuvių filologijos ir latvių kalbos bakalauro absolventei Gabrielei Aputytei, Klasikinių studijų magistro absolventams Simonui Baliukoniui ir Vaivai Vasiliauskaitei, Intermedialiųjų literatūros studijų magistro absolventėms Kristinai Baranovaitei ir Dovilei Gervytei.

Kompanijoje „Google“ dirbančios paslaugų teikėjų vadovės Linos Kazlauskienės karjeros kelias prasidėjo nuo aiškaus suvokimo, kad norint pažinti pasaulį reikės anglų kalbos. Todėl po mokyklos ji pasirinko anglų filologijos studijas Vilniaus universitete (VU), o vėliau čia baigė ir vertimo žodžiu magistrantūrą. Šiandien vienoje geidžiamiausių pasaulio kompanijų dirbanti specialistė sako, kad nors darbe tenka spręsti globalaus lygmens problemas, jai kasdien padeda dar universitete įgytos kompetencijos: komunikuoti ir tai daryti aiškiai, rasti bendrą kalbą ir būti tiltu tarp skirtingų komandų ir komunikacijos būdų skirtingose kultūrose. 

Kokie motyvai Jus paskatino pasirinkti anglų filologijos bakalauro studijas? 

Kai buvau vaikas, pasakiau savo močiutei, kad užaugusi noriu keliauti po pasaulį ir šnekėti su žmonėmis angliškai. Atrodė, kad anglų – pagrindinė kalba, kuria kalba pasaulis. Išmokti anglų kalbą tuo metu reiškė galimybę atverti duris į pasaulį, esantį toliau nuo Lietuvos ir buvusios Sovietų Sąjungos. 

Noras išsipildė – įstojau į anglų filologiją. Mano studijų metai sutapo su pirmaisiais „Erasmus“ programos mainais, kas atrodė visiška svajonė. Kadangi internetas dar nebuvo toks, koks yra dabar, bendrauti su užsieniečiais ir gerai išmokti užsienio kalbą buvo įmanoma tik išvykus. Vėliau supratau, kad anglų filologijos studijos man gali duoti ir dar daugiau. 

O ką dar gali duoti šios studijos? 

Pirmiausia, labai platų išsilavinimą. Humanitarinė pakraipa yra nuostabi, nes duoda pagrindą po kojomis. Vėliau jis tampa atspirties tašku nerti į kitas sritis. Pati esu to pavyzdys. 

Antra, išmoko formuluoti ir reikšti mintis, atlikti greitą ir tikslią santrauką. Šie įgūdžiai man pravertė ne tik studijuojant, juos naudoju ir kasdien darbe. Mano darbo dienos tempas labai greitas: gaunu šimtus laiškų, tenka šokinėti tarp skirtingų temų. Čia gelbėja universitete įgyta kompetencija apdoroti didelius informacijos kiekius. Kolegos mane giria už tai, kad moku gerai atrašyti laiškus, tiksliai įvardydama svarbiausias temas ir problemas.  

XXI a. iššūkis – informacijos srautas. Gebėjimas sisteminti informaciją, suvokti, kas svarbu, suvaldyti šį srautą ir analizuoti jį – tai pagrindiniai įgūdžiai, kurių mums reikia. Suspėti su šiuo informacijos srautu ir susikurti karjerą man padėjo universitetas, suteikęs kritinį mąstymą.  

Galiausiai, kalbos mokėjimas sukuria antrą asmenybę. Dvikalbystės programos suteikia pasirinkimo galimybę išplėsti savo ribas, draugų ratą ir kultūrinį lauką. Pati puikiausia mokykla, kurią gali duoti universitetas kartu su stipriais teoriniais pagrindais. 

Kokias svarbiausias pamokas išmokote karjeros pradžioje? 

Antrame ar trečiame kurse įsidarbinau banko valdybos asistente. Valdybą sudarė lietuviai ir vokiečiai, tad teko mokytis ir vokiečių kalbos. Bankas mane, kiek pasiblaškiusią ir menišką humanitarę, įstatė į vėžes. Išmokė planuoti, koordinuoti projektus, suteikė pagrindus, kurie paprastai gaunami verslo ar ekonomikos studijose. Be to, dėsčiau anglų kalbą dirbdama su pasieniečiais​ ir Lietuvoje veikiančia Britų Taryba.​

Darbuose man teko daug vertėjauti. Taip išmokau skirtingų komunikacijos būdų. Gebėjimas keisti ir valdyti savo komunikacijos toną priklausomai nuo situacijos, kurti poveikį komunikacijos būdu padeda man kasdien.  

Tęsti studijas magistrantūros pakopoje pasirinkote ne iškart po bakalauro, o kiek vėliau. Kas paskatino sugrįžti į VU? 

Esu mokymosi visą gyvenimą šalininkė. Kai susilaukiau vaikų, supratau, kad noriu mokytis, smegenims reikia papildomo darbo, intelektualaus iššūkio. Vėl įstojau į VU, šįsyk į vertimo studijų magistrantūrą. Tai buvo puikus sprendimas tiek dėl studijų kokybės, tiek dėl bendrakursių kompanijos. Nuostabu buvo kartu mokytis ir jausti, kad visi norime to paties.  

Magistrantūroje nemažai mūsų dalyvavo „Erasmus“ mainuose ir taip atsidūrėme Lidso universitete (Jungtinė Karalystė). Tuo metu kai kurie jau buvome vedę, turintys darbus ir vaikų. Išvykę pakeliavome po šalį, pastudijavome ir pamatėme, kaip skirtingose šalyse skiriasi mokymosi procesas. Ten supratome, kokį platų bendrąjį išsilavinimą esame gavę mokykloje ir studijų metu. Posovietinėms visuomenėms būdinga save nuvertinti. Vis dėlto mums pabuvimas svetur suteikė pasitikėjimo savimi ir suvokimą, kad esame labai gerai paruošti. Ši išvyka mums padėjo susicementuoti kaip grupei ir pasakyti sau, kad aš galiu ir galiu gerai. 

Kas pasikeitė gyvenime, kai gavote magistro diplomą?   

Visada norėjome pagyventi kažkur kitur, o Lidsas jau buvo pažįstamas. Tad po magistrantūros su vyru ir vaikais išvykome ten. Lidse įsidarbinau vertėja žodžiu. Nors turėjau konferencinio vertimo magistro diplomą, čia teko persiorientuoti. Dažnu atveju padėjau angliškai susikalbėti problemų turintiems lietuviams imigrantams. Čia pamačiau, kaip akademinis laipsnis atrodo gyvenimiškose situacijose. Kalbos nemokantis žmogus į vertėją žiūri kaip į išvaduotoją. Vertėjo pozicija tampa labai atsakinga, juk nuo jo priklauso, ar žinutė bus perduota ir suprasta. Tikiuosi, kad mano magistro diplomas žmonėms padėjo labai tiesiogiai. 

Ką laikote didžiausiu profesiniu pasiekimu, kokios kompetencijos leido tai pasiekti? 

Manau, didžiausias pasiekimas yra dirbti „Google“ – vienoje žymiausių pasaulio kompanijų. Patekimą ten ir galimybę kasdien prisiliesti prie globalaus masto projektų laikau didžiausiu laimėjimu. Žinoma, su dideliais projektais ateina dideli iššūkiai. Tenka spręsti ir globalias problemas. Čia kasdien padeda dar universitete įgytos kompetencijos: komunikuoti ir tai daryti labai aiškiai, rasti bendrą kalbą ir būti tiltu tarp skirtingų komandų ir komunikacijos būdų skirtingose kultūrose.  

Tai, kas veikia Skandinavijoje, nebūtinai pasiteisins Azijoje. Kartą atvykusi į Japoniją susitikti su savo komanda supratau, kad kažkas negerai. Tačiau pirmąją mano buvimo dieną niekas nė nemanė dalintis problemomis. Turėjau parodyti žmonėms, jog esu čia tam, kad padėčiau. Taigi pakeičiau savo komunikacijos stilių ir suteikiau komandai įrankius, kad jiems būtų lengviau atsiverti. Antrąją dieną žmonės masiškai ėmė elektroniniame kalendoriuje su manimi žymėtis kavos pertraukėles. Pasirodo, jiems reikėjo dialogo ir kamerinės, neformalios aplinkos, kad pradėtų dalintis informacija, kurios man reikia.  

Buvimas tarp skirtingų kultūrų visuomet pareikalauja kitų komunikacijos būdų. Mano darbe nėra vieno teisingo modelio. Net nežinau, kas bus rytoj. Tačiau gebėjimas suvaldyti srautus ir komunikuoti informacijos chaose suteikia konstruktyvumo. Viso to išmokau VU. 

Koks Jūsų darbas? 

Vadovauju didelėms operacijoms ir prižiūriu mums paslaugas teikiančias įmones. Jos veikia globaliai, todėl man tenka bendrauti su visu pasauliu. Prieš atvykdama į interviu parašiau žinutę kolegai Indijoje, paskui telefonu kalbėjau su kolege Singapūre ir t. t. Kiekviena darbo minutė – tarpkultūrinė komunikacija. 

Ar tai svajonių darbas? 

Iš dalies taip. Man patinka būti šiame katile. „Google“ bent kartą per metus mūsų paklausia, kaip įsivaizduojame savo karjerą po 5 ar 10 metų. Esu sau pasakiusi, kad nors mano darbas man patinka, noriu susimažinti valandų kiekį ir savo patirtimi pradėti dalintis su studentais. Turiu svajonę grįžti į VU kaip dėstytoja, kad galėčiau išmokyti studentus, kaip integruoti įvairias sritis, skatinti juos plačiai galvoti, svajoti didžiausias svajones ir nebijoti. Tai ir būtų mano svajonių darbas: ir dalyvauti katile, ir dalintis patirtimi su studentais. 

Koks Jūsų santykis su Alma Mater? 

VU – mano kaip asmenybės lopšys. Pirmame kurse buvau kaip pašiauštas popieriaus lapas. VU susiformavo mano nuostatos, tapo rafinuotesnis literatūrinis skonis, čia suvokiau, ką reiškia gerai rašyti, išmokau mintis reikšti žodžiu. Čia klausiausi labai įdomių žmonių, dėjausi į galvą, ką jie šneka ir kaip. Skaitydavau tai, ką jie skaito. Nekopijavau aklai, bet šio šaltinio atvėrimas labai daug reiškė. Informacijos yra daug ir įvairios, bet kaip atsirinkti gerą? Vienam atlikti šio darbo neįmanoma, tam reikia įrankių. Juos suteikė ir universitetas, į kurį noriu grįžti.   

Ką patartumėte planuojančiam studijas ir savo karjerą? 

Svajoti ir nebijoti. Vienas svarbiausių veiksnių sėkmingoje karjeroje yra smalsumas. Arba įgimtas, arba įgytas. Taip pat labai svarbu savęs paklausti, o kas gi man yra įdomu. Kai natūraliai domiesi kažkuria sritimi, nereikia savęs versti nieko daryti. Mane smalsumas skatina eiti į priekį iki šiol.