Sidebar

Liepos 21–25 d. Salose, Rokiškio rajone vyks jau 21-oji Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija, kurią organizuoja asociacija Academia Salensis.

Šiais metais vasaros mokykla pavadinimu Kalbiniai duomenys: nuo lauko tyrimų iki R labiausiai siekia atliepti doktorantų (-čių) poreikius, tačiau išlieka atvira ir magistrantams (-ėms), podoktorantūros stažuotojoms (-ams) bei visiems kitiems lingvistams ir lingvistėms. Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Prima skiriama kalbinių duomenų rinkimo, apdorojimo bei kiekybinės analizės klausimams. Šiomis temomis kursus Salose skaitys: 

  • dr. Maria Khachaturyan, Helsinkio universitetas - Lingvistiniai lauko tyrimai
  • dr. Alena Witzlack-Makarevich, Jeruzalės hebrajų universitetas - Duomenų anotavimas
  • dr. Steven Moran, Neuchâtel universitetas - Kiekybiniai metodai.

Besidomintiems nuo pirmadienio iki ketvirtadienio po pietų bus rengiama lygiagreti sekcija „Lietuvių kalbos gramatikos rašytojai“. Pranešimai ir diskusijos vyks lietuvių kalba. Sekcijai vadovaus Akselis Holvoetas. Kas norėtų dalyvauti, lauksime jūsų idėjų ir pranešimų!

Liepos 26 d. Salose vyks tradicinė kalbotyros konferencija, kurios tema pernelyg nenutolsta nuo vasaros mokykloje nagrinėsiamų klausimų ir į kurią kviečiami mokslininkai (-ės) iš įvairių kalbotyros šakų. Konferencijoje Empirical data in linguistic research and where it leads: a variety of approaches from fieldwork to R ypač laukiame pranešimų su kalbinių duomenų rinkimu ir apdorojimu susijusiais metodologiniais klausimais. Programoje taip pat numatyta vasaros mokyklos dalyvių stendinių pranešimų sesija bei Jeruzalės hebrajų universiteto docento dr. Eitano Grossmano plenarinė paskaita.

Registracija į vasaros mokyklą vyks iki balandžio 15 d., o konferencijos tezes kviečiame teikti iki balandžio 30 d.

Daugiau informacijos apie vasaros mokyklą ir konferenciją rasite asociacijos Academia Salensis tinklapyje.

Vasaros mokyklos informacija >

Konferencijos informacija >

434159829_886841640061894_2523763320695602123_n.jpg

 

Generatyvinis dirbtinis intelektas ir jo taikymas universitete, tekstynai ir praktiniai darbo su jais pavyzdžiai, naujos studijų formos, tarptautiškumas, bendradarbiavimas – tai aktualūs šių dienų klausimai, kuriems buvo skirtas tarptautinis germanistų seminaras „Naujos studijų formos ir studijų programos: tinklaveikos galimybės“. Kovo 25–26 d. Vilniaus universitete (VU) susirinko VU, Hamburgo ir Varšuvos universitetų germanistai, prie paskaitų ir diskusijų taip pat prisijungė ir studentai, studijuojantys vokiečių kalbą. Seminaro dalyvius ir dalyves sveikino VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas ir Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. Erika Sausverde.

Generatyvinio dirbtinio intelekto tema

Generatyvinis dirbtinis intelektas – tai tema, kuri šiuo metu aktuali visose srityse. Šiai temai germanistų seminare buvo skiriama daug dėmesio. VU taikomosios kalbotyros magistrantūros studijų programos studentė Kamilė Pavydytė pasidalijo darbo su dirbtiniu intelektu patirtimi ir pristatė savo atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar „ChatGPT“ (versija GPT 3.5) tinkamas naudoti kaip leksikografinis instrumentas ir ar jį galima pasitelkti sudarant žodyno straipsnius, pavyzdžiui, kuriant iliustracinius sakinius lietuvių kalba. Dirbtiniam intelektui buvo pateikta išsami užklausa su prašymu paaiškinti žodį „X“ taip, kaip žodyne, daugiareikšmiams žodžiams prašyta pateikti pavyzdžių kiekvienai reikšmei. Vėliau gimtakalbių buvo paprašyta įvertinti sugeneruotus pavyzdžius – kaip jie skamba, natūraliai ar dirbtinai, ar jie logiški, ar pakankamai informatyvūs, kad būtų galima atpažinti žodžio reikšmę, ar jie gramatiškai taisyklingi. Studentės tyrimas dar tęsiamas, o pirmieji bandomojo tyrimo rezultatai parodė, kad 56 proc. pateiktų sakinių, gimtakalbių nuomone, skamba natūraliai ir jie tinkamai iliustruoja reikšmę. Vis dėlto likusiuose pavyzdžiuose yra nemažai įvairaus pobūdžio netikslumų, dėl to padaryta pirminė tyrimo išvada, kad lietuvių kalbos pavyzdžių kol kas lengviau būtų ieškoti tekstynuose, nei generuoti juos naudojant dirbtinį intelektą.

Kitas seminare aptartas klausimas – tai darbo su dirbtiniu intelektu taisyklės. Dirbtinio intelekto atsiradimas prilygsta revoliucijai, jis iš esmės pakeitė mokymąsi ir mokymosi procesą. VU Filologijos fakulteto mokslininkės doc. Virginija Masiulionytė ir doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri domėjosi dirbtinio intelekto reglamentavimo eiga pasaulio universitetuose ir pristatė dirbtinio intelekto gairių projektą, kuris šiuo metu rengiamas VU. Pasak pranešėjų, 2023 m. tik 10 proc. universitetų turėjo reglamentus dėl generatyvinio dirbtinio intelekto. Pagrindiniai tokių reglamentų klausimai: leisti, apriboti ar uždrausti generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą. Tendencijos tokios, kad iš esmės leidžiama naudoti mokantis, studijuojant ir atliekant tyrimus, tačiau būtina laikytis nustatytų taisyklių, etikos principų ir rekomendacijų, nurodyti naudotus šaltinius. „Atsakomybė tenka žmonėms, ne dirbtiniam intelektui“, – pabrėžė VU Vokiečių filologijos katedros docentė D. Šileikaitė-Kaishauri.

Prof. Heike Zinsmeister iš Hamburgo universiteto pristatė bendradarbiaujant su magistrantūros studentu Omaru Urdu parengtą darbą apie tai, kaip funkcionuoja dirbtinis intelektas, kaip vyksta interakcija su dirbtiniu intelektu ir kaip optimizuoti užklausas dirbtiniam intelektui. Norint gauti gerus atsakymus, užklausoje reikėtų, be kita ko, nurodyti savo vaidmenį ar poziciją, aprašyti kontekstą, suformuluoti konkrečią užduotį, klausimui paryškinti naudoti sutartinius ženklus, nurodyti, kaip turėtų būti pateikti užklausos rezultatai. Pasak Hamburgo universiteto profesorės, reikia suprasti, kad modelis duoda gerus atsakymus, o ne teisingus ir kad geri modelio atsakymai kartais būna teisingi.

 

434136798_886841583395233_8978033221653698490_n.jpg

 

Tekstynai ir jų naudojimas

Su skaitmeninėmis technologijomis susiję ir tekstynų bei jų naudojimo klausimai. Tekstynams seminare taip pat buvo skirta dėmesio, nes tai yra pagrindinė 2022–2024 m. vykdomo Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“, kurį finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD), tema. Bendruosius DAAD germanistinių partnerysčių tikslus ir principus pristatė VU Filologijos fakulteto mokslininkas doc. Daumantas Katinas. Apie tekstynų panaudojimo galimybes kuriant užduotis vokiečių kalbą besimokantiems studentams ir studentėms kalbėjo Anastasiia Stulen ir Carla Sökefeld, gramatinių fenomenų užklausų galimybes naudojant įrankį ANNIS pristatė Sara Abdelmonem ir Heike Zinsmeister, o Marie Flüh pasidalijo mintimis, kaip skaitmeninės technologijos gali būti naudojamos studijuojant literatūrą: kaip naudoti esamus literatūrinių tekstų tekstynus, kaip sudaryti savo tekstyną, kaip taikyti generatyvinio dirbtinio intelekto ir „ChatGPT“ galimybes mokykloje mokant literatūros. Aneta Łosińska iš Varšuvos universiteto skaitė pranešimą apie tai, kaip tekstynai gali būti panaudojami atliekant teisės kalbos tyrimus, pavyzdžiui, remiantis Lenkijos, Vokietijos ir Austrijos teismų skyrybos bylų tekstais. Carla Sökefeld iš Hamburgo universiteto pristatė platformą pedagogikos studentams, būsimiems pradinių klasių vokiečių kalbos mokytojams, kuri skirta pagilinti dalyko – vokiečių kalbos ir literatūros – terminijos žinias ir kurioje pateikiami įvairių tekstų pavyzdžiai ir užduotys darbui pamokose.

Iš VU ir Hamburgo universiteto bendradarbiavimo perspektyvos

Vienas iš Hamburgo universiteto ir VU bendradarbiavimo tikslų – sudaryti bakalauro pakopos germanistikos studentams ir studentėms galimybę gauti dviejų universitetų – Hamburgo ir Vilniaus – diplomą. Dėl to šio seminaro metu VU ir Hamburgo universiteto germanistės ir germanistai susitiko padiskutuoti su VU Filologijos fakulteto studijų prodekane doc. Gintare Judžentyte-Šinkūniene, VU Studijų ir plėtros skyriaus vadovu Andriumi Uždanavičiumi ir studijų vystytoja Lina Malaiškaite. Dvigubo laipsnio diplomu siekiama dar labiau suartinti VU ir Hamburgo universitetą tiek moksliniu, tiek studijų atžvilgiu ir atverti platesnes galimybes vokiečių kalbos, literatūros ir kultūros studentėms ir studentams iš Lietuvos.

Kovo 29 dieną Filologijos Fakulteto Tarybos posėdžio pradžia buvo išskirtinė. Net dešimčiai Skandinavistikos programos studentų, studijuojančių švedų kalbą, buvo įteiktos vardinės įmonės UAB „Teleperformance LT“ stipendijos. Nominantai buvo atrinkti atsižvelgus į studijų rezultatus bei motyvaciją studijuoti Skandinavistikos studijų programoje. Studentus pasveikinusios UAB „Teleperformance LT“ atstovės Ana Natalja Kurlavičienė ir Viktorija Šimkuvienė vėliau apsilankė Skandinavistikos centre, papasakojo studentams apie šios tarptautinės įmonės veiklą, darbo pobūdį konkrečiuose projektuose, kuriuose reikalinga švedų kalba, atsakė į klausimus apie karjeros galimybes studentams ir Skandinavistikos studijas baigusiems absolventams.

PXL_20240329_091100030_2.jpg

Annely_Tank_lecturer.jpg

We kindly invite you to guest lectures by Annely Tank on April 11th at the Faculty of Philology.

Guest lecturer Annely Tank is an adult educator (MA) by profession. She mixes education, economy, culture and innovation for impact-making projects. She is currently working as Head of Recruitment at the City of Tallinn, focusing on transition to Estonian-language education, by building up a future-facing recruitment and talent retention support for all (future) teachers in Tallinn. She spends a lot of time outdoors, hiking, writing and photographing. 

The lectures will take place on 11 April at 15.00-20.30 in auditorium 314AB as follows:


15.00-16.30


Estonian economy on a global scale: companies and other organisations are providing several game changing services and products, but what are they about? Why do we need more people who speak more languages? Why should you speak Estonian? How does the ongoing Estonian-language transition change the process? Practical examples. 


17.00-18.30


Estonian labour market and education: present and future tense. What to study? Why should you combine maths and arts? We also take a closer look at our awesome expats' journeys. 


19.00-20.30


E-Estonia: what is it about? How to design a great e-service and what happens when it needs to be updated? Disclaimer: not your regular upgrading process. How does one find a fine balance between e-services and people's need for 1:1 communication? What about e-education?

Kovo 26 d. ataskaitiniame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo įteiktos LMA Vilniaus miesto mokslo premijos, apdovanoti Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų, Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursų nugalėtojai, įteiktas LMA Teodoro Grotuso fondo stipendijos diplomas ir skirti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai.

Nuoširdžiai sveikiname Filologijos fakulteto doktorantus Dovilę Gervytę ir Simoną Baliukonį tapus 2023m. LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laureatais.

Doktorantė Dovilė Gervytė pelnė apdovanojimą už mokslo darbą „Literatūrinio teksto genezės konceptualizavimas“ (darbo vadovas prof. Paulius V. Subačius).

Doktorantas Simonas Baliukonis pelnė apdovanojimą už mokslo darbą „Monada ir Diada Ksenokrato filosofijoje“ (darbo vadovas doc. Vilius Bartninkas). Šis darbas taip pat įvertintas VLKK apdovanojimu už taisyklingiausia ir stilingiausia lietuvių kalba parašytą 2023 m. LMA konkursams teiktą mokslo darbą.

Apie visus LMA laureatus skaitykite čia >>

52307973145_2476515150_o_copy.jpg

VILD_visual.png

Kovo 27 d., trečiadienį, 15:00-16:00, A7 (Kanada) aud. dr. Davide Castiglione pristatys (anglų kalba) žodinių vaizdų duomenų bazę (VILD), kuri yra vienas iš mokslininko post-doc projekto „Nuo verbalinio iki mentalinio: vaizdai poetiniame diskurse“ (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0204) rezultatų. Ši duomenų bazė yra tęstinis projektas, joje yra rankiniu būdu anotuotų žodinių vaizdų iš įvairių rašytojų, todėl galima rasti unikalių ar susijusių vaizdų, pagrįstų tiek kontekstine, tiek stilistine informacija. Renginyje galite dalyvauti ir nuotoliniu būdu: nuorodą, taip pat papildomą informaciją rasite čia >> .

Šis renginys bus įdomus lyginamosios literatūros, kalbotyros mokslininkams, praktikuojantiems rašytojams ir kt. Taip pat bus galimybė bendradarbiauti įgyvendinant projektą. Straipsnis apie duomenų bazę netrukus pasirodys kitame žurnalo „Spectrum“ numeryje. Renginys organizuojamas kartu su Anglų filologijos katedra, Anglistikos programa ir ARKSI.

Kovo 29 d. nuo 11 val. J. Balkevičiaus auditorijoje planuojamas Tarybos posėdis.

Numatoma tokia darbotvarkė:

UAB „Teleperformance LT“  stipendijos įteikimas (dalyvauja įmonės atstovai)

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  2. Dėl UAB „Teleperformance LT“ stipendijos skyrimo (doc. dr. Giedrius Tamaševičius, 5 min.).
  3. Fakulteto veiklos metinės ataskaitos svarstymas, tvirtinimas ir išvados teikimas Rektoriui dėl Fakulteto veiklos plano įgyvendinimo (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, institutų direktorės, 30 min.)
  4. 2023 m. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės sąmatos įvykdymo ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)
  5. Fakulteto metinio (2024 m.) plano svarstymas ir tvirtinimas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 20 min.)
  6. Esminiai Lenkų filologijos programos keitimai (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 15 min.)
  7. Individualiųjų studijų dalykai (doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 10 min.).
  8. Tolesnio Tarybos darbo plano svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 10 min.)
  9. Naujos gretutinių studijų programos (Vertimas) tvirtinimas (prof. dr. Jonė Grigaliūnienė, 10 min.)

53586091807_1d25a5b1a7_k-642x410.jpg

Europos universitetų aljansas „Arqus“ džiugiai skelbia trečiąjį kvietimą teikti paraiškas 2024 m. „Arqus“ talentų stipendijoms. „Arqus“ Talentų stipendijų fondas yra skirtas pritraukti ir išlaikyti talentus iš viso pasaulio antrosios pakopos studijose.

Trečiasis kvietimas teikti paraiškas skirtas talentingiems absolventams ir studentams, siekiantiems magistro laipsnio viename iš „Arqus“ universitetų partnerių (Granados, Graco, Leipcigo, Liono 1, Meinuto, Minjo, Paduvos, Vilniaus ir Vroclavo), įskaitant privalomą mobilumą antrame „Arqus“ universitete partneryje.

Pagal šį, trečiąjį, kvietimą bus skiriamos mažiausiai aštuonios „Arqus“ Talentų stipendijos.

Stipendiją sudaro 1 400 eurų per mėnesį dienpinigiai, skirti studento pragyvenimo išlaidoms apmokėti, sveikatos draudimas ir materialinės išmokos. Be to, „Arqus“ Talentų stipendija padengs mokestį už mokslą studentui stojant į universitetą.

Europos universitetų aljansas „Arqus“ pagal šią stipendijų schemą taip pat nori remti studentus, turinčius mažiau galimybių, skirdamas 250 €/mėn. iš specialiųjų poreikių fondo.

Pirmenybė bus teikiama mažiau galimybių turintiems studentams, pabėgėliams ir (arba) prieglobsčio prašytojams bei pareiškėjams, turintiems bakalauro laipsnį, įgytą ne tame pačiame „Arqus“ universitete, kur jie studijuos magistrantūroje ar kur šiuo metu mokosi.

Atrankos rezultatai bus paskelbti „Arqus“ interneto svetainėje 2024 m. liepos pabaigoje, nurodant pareiškėjų vardą, pavardę ir pilietybę, taip pat atrankos komisijos atlikto paraiškų vertinimo balų vidurkį.

Daugiau informacijos rasite mūsų interneto svetainėje.

Jei turite papildomų klausimų, rašykite el. paštu: .

Paraiškų laukiame nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. birželio 30 d. (23.59 val. CEST).

Nuoroda į internetinę paraiškų teikimo platformą

Kovo 29 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Tęsime daugiakalbystės Osmanų imperijoje temą, bet šį kartą kalbėsime apie tai, kaip kalbų kontaktai gali net pakeisti tipologinius kokios nors kalbos bruožus ir skatinti visiškai naujų struktūrų atsiradimą.

Prašome perskaityti mums jau pažįstamo autoriaus Yarono Matraso straipsnį apie kitų kalbų įtaką turkų kalbos sintaksei.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Kviečiame į antrąjį seminarų ciklo „Humanitarinių mokslų kokybė ir poveikis” seminarą "Duobės ir dilemos jaunojo mokslininko kelyje. Kaip jų išvengti?", kurį skaitys doc. dr. Vilius Bartninkas. Seminaras vyks kovo 26 d. 17 val. Kanados studijų (A7) aud.

Doc. dr. Vilius Bartninkas yra ARSKI mokslininkas, įvykdęs dvi podoktorantūros stažuotes, paskelbęs publikacijų tokiose tarptautinėse žinomose leidyklose kaip Brill ir Cambridge University Press, laimėjęs LR Seimo Valstybės Nepriklausomybės stipendiją, VU Rektoriaus mokslo premiją jauniesiems mokslininkams už svarius mokslo darbus. Seminaru metu bus aptariami iššūkiai ir galimybės baigiant doktorantūrą ir pereinant į etapą, kuriame jaunieji mokslininkai bando užsitikrinti finansavimą pirmiesiems projektams ir paskelbti pirmąsias publikacijas prestižiniuose užsienio leidiniuose. 

Ypač laukiame jaunųjų tyrėjų ir doktorantų, kuriems šis seminaras galbūt atvers duris į sėkmę! 

Daugiau informacijos ir visa pavasarinio ciklo programa >>

Vizualai_2.png

2024 m. kovo 25-26 d. VU Vokiečių filologijos katedra kartu su Hamburgo universiteto (Vokietija) germanistėmis ir germanistais rengia tarptautinį seminarą „Naujos studijų formos ir studijų programos: tinklaveikos galimybės“. Pranešimus skaitys Vilniaus, Hamburgo ir Varšuvos universitetų mokslininkės ir mokslininkai, studentai ir studentės. Taip pat numatyta diskusija apie Vilniaus ir Hamburgo universitetų bendradarbiavimo galimybes dėl dvigubo germanistikos studijų bakalauro laipsnio suteikimo, seminaro metu bus aptartas tolesnis Hamburgo ir Vilniaus germanistų ir germanisčių bendradarbiavimas per Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) germanistikos katedrų partnerystės (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) programą.

Visą seminaro programą rasite čia >>>

Kviečiame dalyvauti!

Seminaras rengiamas pagal projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“ („Korpusdidaktik für formelhafte (Fach)Sprache (KoDi-FS)“).

Maloniai kviečiame į studentų simpoziumą „Puikių naujų tyrimų beieškant“ / "In Search of Brave New Research" kovo 21 d. VU Filologijos fakultete.

Lyginamųjų literatūros studijų centro rengiamo studentų simpoziumo „Puikių naujų tyrimų beieškant“ tikslas – suburti studijų dar nebaigusius arba bakalauro darbą neseniai (per pastaruosius trejus metus) apgynusius studentus pasidalinti idėjomis ir įžvalgomis apie įvairius literatūros ir kultūros objektus bei drauge aptarti kultūros lauko aktualijas.

Susipažinti su simpoziumo programa galima čia >> 

 

Vizualai3.png

Kviečiame į literatų-doktorantų seminarą, kuris vyks kovo 21 d. 17-19 val. K2 auditorijoje Filologijos fakultete. Jo metu aptarinėsime doktorantės Augustės Žičkytės straipsnį „Life experiences in religious ego-documents: questioning the concept of ego“. Teksto recenzentai:

  • dr. Aistė Kučinskienė (VU, Filologijos f-tas)
  • dr. Timofej Murašov (VU, Filosofijos f-tas)
  • doktorantė Dovilė Gervytė
  • doktorantas Simonas Baliukonis

Pageidaujantys susipažinti su straipsniu iš anksto, rašykite seminaro vedančiajai Nijolei Keršytei ()

Lauksime apsilankant tų, kurie mėgsta tikras ir gyvas intelektualines diskusijas.

Maloniai kviečiame ketvirtadienį, kovo 21 d., 15 val. V. Krėvės aud. į Prancūzijos akademijos nario, literatūros teoretiko, prancūzų ir lyginamosios literatūros profesoriaus Antoine Compagnon paskaitą aglų kalba Literature and Innovation.

Anotacija. Is “innovation” a suitable, relevant term for speaking about literature? Innovation is a requisite for growth. The term is today inherent to the economy of growth – and it somehow jars with the arts, culture and literature. In companies and business as in macroeconomy, innovation is linked with what the economists call “creative destruction”. In the arts, we would rather keep, preserve, cherish the works of the past. We call this cultural heritage. The digital revolution seems to exacerbate the mismatch between literature and the modern imperative of innovation. Or doesn’t it? Are we in a quandary? This is the conundrum I will explore.

Daugiau apie Antoine Compagnon

Compagnon.jpeg

dante.jpg

Kovo 25 d. – Dantės diena, kurią jis pradėjo savąją kelionę į per pragarą, skaistyklą ir rojų. Kviečiame prisiminti užburiantį Dantės poezijos skambesį ir sudalyvauti gyvuose Dieviškosios komedijos skaitymuose kovo 25 d. 17 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Lelevelio salėje.  Skaitymas vyks italų kalba, pasiskirsčius fragmentais. Bus skaitoma Skaistyklos 9 giesmė, kurioje Dantė besapnuodamas yra nunešamas prie skaistyklos vartų. 


Kaip dalyvauti?


1) užsiregistruokite
2) artėjant renginiui atsiųsime jums tekusią teksto ištrauką
3) paeiliui kartu garsiai skaitysime Skaistyklos 9 giesmę.

Registruotis galima iki kovo 22 d. Registracijos nuoroda >>

Pagal Germanistikos katedrų partnerystės programą (GIP, DAAD) į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta Hamburgo universiteto mokslo darbuotojos Laura Panne ir Tanja Stevanović (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys paskaitas apie darbą su tekstynais:

  • trečiadienis, 2024-03-20, 09:00-10:30 val., Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.): „Sprachliche Variation korpuslinguistisch untersuchen“;
  • penktadienis, 2024-03-22, 09:00-10:30 val., Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.): „Übungen im korpuslinguistischen Arbeiten“.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

MicrosoftTeams-image_23_copy_copy_copy_copy.png

Kviečiame registruotis dalyvauti tarptautinėje tarpdisciplininėje mokslinėje konferencijoje „Kritinio mąstymo ugdymas: tarpdisciplininės perspektyvos švietime ir darbo rinkoje“. Konferencija vyks 2024 m. birželio 27–28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, Universiteto g. 5, LT-01131 Vilnius, Lietuva. Konferencija taip pat vyks ir nuotoliu.

Pagrindinė konferencijos tema – studentų kritinio mąstymo ugdymas įvairių disciplinų studijose universitete. Konferencijos metu diskutuosime ir apie tai, kaip darbo rinkos institucijos vertina universitetų absolventus kritinio mąstymo požiūriu,  ir  kaip galima studentų praktikų metu padėti ugdyti studentų kritinio mąstymo gebėjimus.


Konferencijos akcentai:


  • Tarpdisciplininis požiūris
  • Ugdymo inovacijos
  • Dalijimasis gerąja patirtimi
  • Mokslinių tyrimų pristatymai

Laukiame žodinių pranešimų šiose sekcijose:


  • Kritinio mąstymo ugdymas mokytojų rengimo programose
  • Kritinio mąstymo ugdymas užsienio kalbų mokymo(si) proceso metu
  • Kritinio mąstymo ugdymas literatūros ir tarpkultūrinėse studijose  
  • Kritinio mąstymo ugdymas matematikos ir IT studijose  
  • Kritinio mąstymo ugdymas ekonomikos studijose
  • Kritinio mąstymo ugdymas medicinos studijose 

Pranešimo tezes (anglų k.) prašome pateikti iki 2024 m. balandžio mėn. 25 dkonferencijos tinklalapyje >>

Daugiau informacijos skaitykite prie šio laiško pridėtame kvietime anglų kalba ir konferencijos svetainėje >>

 

Laukiame Jūsų  tarptautinėje tardisciplininėje mokslinėje konferencijoje!

We cordially invite you to the Faculty’s Literature Seminar, which will be held in English, and will take place on Tuesday, 19 March, at 5 p.m. in Kazimieras Būga Auditorium.  This time our speaker will be the post-doctoral fellow of the Institute for Literary, Cultural and Translation Studies Dr Daria Semenova.


“This beautiful Crimea, this tragic Crimea”: the peninsula on the mental map of “sites of memory” in contemporary Ukrainian literature for children and young adults


Abstract: In the early 2000s, Ukrainian authors turned to entertaining and attention-grabbing potential of children’s detective stories and adventure fiction to familiarize their young readers with topics from Ukrainian history. This presentation will characterize the peculiar genre conglomerate in which detective plots gravitated around historic artefacts and places where notable historic events took place – thus promoting a mental map of the national space and a narrative of collective memory. The Crimean Peninsula was given a very peripheral place on this mental map, if any, before the occupation in 2014. The second part of the presentation shows how, paradoxically, Crimea and its indigenous inhabitants, Crimean Tatars, get centered in stories for children and young adults about national memory more often since the late 2010s. The final part will analyze how contemporary historic fiction for children inscribes events from the history of Crimean Tatars into the kaleidoscope of multi-cultural stories that took place on the territory of present-day Ukraine.


Daria Semenova is primarily interested in the potential of genre fiction to shape the readers’ understanding of the world and themselves. She obtained her PhD in Slavic Languages and Literatures from the University of Illinois at Urbana-Champaign in 2023, with a dissertation entitled “At Home and Away: Community Belonging in Polish, Russian, and Ukrainian Adventure Fiction, 1918-1960.” The current presentation is part of her new research project dedicated to space and memory in Ukrainian fiction for children and young adults since independence, on which she is working as a post-doctoral fellow at Vilnius University.

Vizualai_1_copy_copy_copy.png

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos