Naujienos

Pradedame tęstinius praktinių įgūdžių seminarus. Į pirmąjį bendruomenės narius kviečiame jau 2024 m. balandžio 24 d., trečiadienį, 18 val. Jis vyks nuotoliu, „MS Teams“ platformoje, planuojama trukmė – viena valanda.

Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su kai kuriomis rašymo programomis, suteikiančiomis kitas galimybes negu mums įprasta „MS Word“ programa. Apie jas papasakos Rimantas Kmita, kuris taip pat trumpai pristatys programas, skirtas idėjų plėtojimui, medžiagos korpuso tvarkymui. Seminaro metu bus trumpai apžvelgtos programos „Ulysses“, „Scrivener“, „xMind“ ir kitos, kurios gali pagerinti rašymo efektyvumą ir idėjų organizavimą.

Seminaro pabaigoje Ernesta Kazakėnaitė pasidalins apie mums visiems prieinamas „MS Outlook“ pakete esančių programėlių galimybes (su integruotu dirbtiniu intelektu) ir programėlę diagramoms braižyti (draw.io).

Prisijungimo nuoroda >

Jei nepavyktų prisijungti, rašykite arba „MS Teams“ kanale. Jei pavyks sėkmingai padaryti įrašą, jis bus prieinamas savaitę po seminaro bendruomenės MS Teams kanale.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis! Visi dalyvavusieji gaus MVG pažymėjimą.

Balandžio 22 d. 15 val. Vertimo studijų katedroje studentų susitikimas su Europos Parlamento Vertimo raštu direktorato Lietuvių kalbos skyriaus vertėju Algirdu Venckumi. Svečias pristatys naujausiais vertimo stažuotes Europos Parlamente, papasakos apie ten dirbančių vertėjų kasdienybę ir iššūkius.

Prestižinis senovės filosofijos žurnalas „Phronesis“ publikavo Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto docento dr. Viliaus Bartninko monografijos ''𝘛𝘳𝘢𝘥𝘪𝘵𝘪𝘰𝘯𝘢𝘭 𝘢𝘯𝘥 𝘊𝘰𝘴𝘮𝘪𝘤 𝘎𝘰𝘥𝘴 𝘪𝘯 𝘓𝘢𝘵𝘦𝘳 𝘗𝘭𝘢𝘵𝘰 𝘢𝘯𝘥 𝘵𝘩𝘦 𝘌𝘢𝘳𝘭𝘺 𝘈𝘤𝘢𝘥𝘦𝘮𝘺“, publikuotos gerai žinomoje tarptautinėje leidykloje „Cambridge University Press“ 2023 m., recenziją. Recenzentas Dimitri El Murr apžvelgė įvairias Platono ir Sokrato tyrimams skirtas knygas, atkreipdamas dėmesį į dr. Bartninko monografijos vertę, naujumą ir išskirtinumą.

Kritikas rašo:  ''𝘛𝘳𝘢𝘥𝘪𝘵𝘪𝘰𝘯𝘢𝘭 𝘢𝘯𝘥 𝘊𝘰𝘴𝘮𝘪𝘤 𝘎𝘰𝘥𝘴 𝘪𝘯 𝘓𝘢𝘵𝘦𝘳 𝘗𝘭𝘢𝘵𝘰 𝘢𝘯𝘥 𝘵𝘩𝘦 𝘌𝘢𝘳𝘭𝘺 𝘈𝘤𝘢𝘥𝘦𝘮𝘺" is the title of Vilius Bartninkas’ monograph which just came out of his Cambridge PhD. This fairly descriptive title hides more than it reveals what this excellent book has to offer. In four lucidly written and clearly structured chapters, Bartninkas not only comments in detail the most interesting passages devoted to theogony, anthropogony and politogony in the Timaeus, Critias, and Laws, but above all expands our understanding of Plato’s views of the relationship between philosophy and religion. One distinctive result of his argument is to prove that there is no systematic attempt on Plato’s part to reduce the traditional gods to the cosmic gods in his later work (such an undertaking will fall to Plato’s successors in the Academy, and this is the topic of chapter 4). Plato does not resolve the tension between cosmology and religion but rather explores and uses their interactions for his own philosophical purposes. This is an important and fascinating result which prompts us to qualify the standard view according to which Platonic theology is merely critical of traditional religion."

Nuoroda į recenziją >

Sveikiname dr. Vilių Bartninką su tarptautinės bendruomenės įvertinimu ir linkime tolimesnės kūrybinės sėkmės!

Rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją šiemet pelnė Literatūros antropologijos ir kultūros magistrantė Evelina Šimkevičienė (Verbickaitė). Stipendija, įsteigta JAV Vydūno jaunimo fondo, skiriama magistrantams, kurie atlieka baigiamųjų darbų tyrimus iš lituanistikos srities, yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų, parodę ypatingą darbštumą, nepaprastus sugebėjimus bei pilietiškumą. Sveikiname!

You are cordially invited to the Faculty’s Literature Seminar, which will be held in English, and will take place on Tuesday, 23April, at 5 pm in Kazimieras Būga Auditorium.

This time our speaker will be the post-doctoral research fellow at the Faculty of History at Vilnius University Dr Sergii Gurbych. The topic of his presentation: Cultural Identity of Authors and Characters in Migrant Literature.

The abstract of the presentation

What happens when a migrant author shares the experiences of a migrant character with a reader from another culture? Inevitably, some concepts in the story cannot be directly translated into another language without losing context. Should the context be explained in detail? Should the author seek a concept as close as possible in the reader’s culture? Or, on the contrary, should the reader be left to interpret everything independently to achieve a detachment effect? Each writer resolves these questions themselves. In his presentation, Sergii Gurbych, author of Mother Tongue, Other Tongue: Soviet-born Jewish Writers in Their New Language Environment, discusses how these issues were addressed in the novels by Katja Petrowskaja, Olga Grjaznowa, and Alina Bronski, three contemporary authors who immigrated to Germany from Ukraine, Azerbaijan, and Russia.

Biographical note

Dr. Sergii Gurbych is currently engaged in postdoctoral research at the Faculty of History, Vilnius University. He earned his PhD from the Jewish Studies Department at Heidelberg University, focusing on modern Israeli literature. His latest book, Mother Tongue, Other Tongue: Soviet-born Jewish Writers in Their New Language Environment, explores cultural and national identity through the novels of migrant authors who adopted the language of their new countries. Dr. Gurbych’s current research intersects Archival studies, Identity studies, and Digital Humanities, particularly examining the personal identity of Lithuanian Jewish community members during the interwar period

Danijos Karalystės nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės Grete Sillasen pirmo vizito į Filologijos fakultetą ir Skandinavistikos centrą proga kviečiame į Danijos Sankt Annæ muzikos mokyklos simfoninio orkestro medinių pučiamųjų kvinteto koncertą, kuris įvyks balandžio 19 d. 10.45 val. Aula Parva salėje centriniuose Vilniaus universiteto rūmuose.

Pusvalandį truksiančioje programoje skambės danų ir lietuvių kompozitorių kūriniai.

Po koncerto bus galimybė pabendrauti su J. E. ambasadore bei muzikantais danų ir anglų kalbomis.

Nuotrauka: Sankt Annæ Symfoniorkester (SASO)

Jau seniai knietėjo pakalbinti gražią japonų porą, nuostabiai kalbančią lietuviškai ir jau kurį laiką gyvenančią čia, Lietuvoje. Kodėl Lietuva? Kodėl jie nusprendė ne tik atvažiuoti į Lietuvą mokytis, ne tik išmoko lietuvių kalbą, bet ir sugrįžo čia gyventi? Kristina Jakaitė-Bulbukienė kalbina An ir Hisashi Shigematsu apie tarpukario Lietuvos istorijos studijas, lietuvių kalbos mokymąsi ir dviejų japonų netikėtą pažintį Lietuvoje.

Hisashi Shigematsu buvo, o An dabar yra mūsų, VU Lituanistinių studijų katedros, studentai ir krimto lietuvių kalbą. Visas pokalbis vyko lietuviškai ir pašnekovai tik tris kartus per daugiau nei valandos interviu paprašė surasti reikiamą žodį.

Visą interviu skaitykite čia >

Lietuvoje gyvenantys japonai An ir Hisashi / Asmeninio arch. nuotr

Balandžio 119 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Kitos savaitės seminarui prašytume perskaityti skyrelį apie gramatinę interferenciją iš klasikinės Urielio Weinreicho knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidėje „Kalba kalba“, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis, šį kartą kalbinamas italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas doc. Diego Ardoino.

Tinklalaidės #38 epizode išgirsite apie Diego kelią į Lietuvą bei prūsistikos tyrimus, kuo jam įdomus seniausias baltiškas tekstelis ir kodėl taip svarbu puoselėti draugiškus Italijos ir Lietuvos santykius, skatinti šių šalių bendradarbiavimą ir studentų mainus. Beje, visai neseniai Diego už šiuos nuopelnus buvo įvertintas valstybiniu apdovanojimu – Italijos Žvaigždės ordinu!

Spotify >

YouTube >

Google Podcast >

Apple Podcast >

2024 m. spalio 4–5 d. VU Filologijos fakultete vyks 11-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“. Tai jau tradicija tapęs studentų mokslinis renginys, į Vilnių grįžtantis trečią kartą. Labai kviečiame bakalauro, magistro ir doktorantūros studentus skaityti pranešimus įvairiomis kalbos, literatūros, kultūros, meno, politikos ir kt. temomis. Daugiau žr. čia >> 

Pranešimai gali būti skaitomi lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis. Pranešimų skaidrės - anglų kalba.

Registracija iki 2024 m. liepos 1 d. adresu,  patvirtinimai bus išsiųsti iki liepos 10 d. Registracija >>

Dalyvavimas nemokamas.

Daugiau informacijos Facebook’e, konferencijos puslapyje ar el. paštu  

Renginį organizuoja VU BKKI Baltistikos katedra.

Balandžio 10 d. VU Filologijos fakultete įvyko Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas pristatymas-diskusija apie jai pavaldžių muziejų pertvarką. Jų pertvarkos planą parengė savivaldybės sudaryta darbo grupė.

Į renginį susirinkusią akademinę ir literatūrinę bendruomenę, muziejininkus, savivaldybės bei visuomenės atstovus pasveikino Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. M. Kvietkauskas.

Miesto muziejų ateities viziją pristatė ir į rūpimus klausimus atsakė Vilniaus miesto vicemerė dr. Simona Bieliūnė.

Filologijos fakultete vykusiame renginyje aptarta ir literatūrinių - V. Mykolaičio-Putino, V. Krėvės, Venclovų - muziejų ateitis. Pagal savivaldybės siūlomą planą, jie turėtų tapti įstaigos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniais, modernizuotis, įgyti naujų funkcijų (literatūros sklaida, tarptautinės rašytojų rezidencijos).

Toliau planas bus svarstomas ir tvirtinamas Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje.

Naujausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2024“ paskelbti Vilniaus universiteto (VU) studijų krypčių rezultatai. VU įvertintas trijose iš penkių mokslo ir studijų sričių. Menų ir humanitarinių mokslų srityje VU šiemet užima 375 vietą. Fizinių mokslų srityje universitetui tenka 501–550, socialinių mokslų – 451–500 vieta iš visų reitinguojamų 1599 pasaulio aukštųjų mokyklų.

Menų ir humanitarinių mokslų srityje geriausiai ir toliau vertinama lingvistikos kryptis. Ji patenka į geriausiųjų pasaulio universitetų 250-uką, antrus metus iš eilės užsitikrindama 201–250 vietą.

Tarp 450 pasaulyje pirmaujančių aukštojo mokslo įstaigų įvertintos ir kitos trys VU studijų kryptys. Fizika ir astronomija fizinių mokslų, medicina gyvybės mokslų, ekonomika ir ekonometrija socialinių mokslų ir vadybos srityse užima 401–450 vietas.

Dalykiniame 2024 m. reitinge socialinių mokslų ir vadybos srityje geriausiųjų 500-uke atsidūrė socialinių mokslų ir vadybos kryptis (451–500 vieta). Iškart po jos – verslo ir vadybos studijos (501–550 vieta).

Gyvybės mokslų ir medicinos srityje biologijos mokslo kryptis reitinguota 501–550 vietoje. 2022 m. pirmąkart reitinguota chemija trečius metus iš eilės išlaiko 501–550 vietą.

Inžinerinių mokslų ir technologijų srityje antrus metus iš eilės įvertinti elektros ir elektronikos inžinerijos (501–530 vieta) mokslai. Kompiuterių mokslai ir informacinės sistemos pateko į 651–700 vietą.

Sudarant reitingus, iš viso buvo įvertintos 1599 pasaulio institucijos iš 149 valstybių, atsižvelgiant į 55 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gamtos mokslų ir medicinos, fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos.

Universitetai reitinguojami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas.

Prasidėjo registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Šiais metais VU moksleiviams ir visiems susidomėjusiems studijomis VU siūlo unikalias patirtis ir įkvepiančius atradimus, kviečia artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis ir popaskaitinėmis veiklomis.

„Studento vienai dienai“ renginiai skirti visiems svarstantiems apie studijas VU. Renginių savaitės metu dalyviai turės galimybę susipažinti su studijų aplinka, paskaitų forma, susitikti su būsimais dėstytojais. „Studentas vienai dienai“ suteikia progą susitikti su studentais ir išgirsti jų patirtį iš pirmų lūpų. Šių renginių metu būsimieji studentai gali įsitikinti, ar pasirinkta studijų programa tikrai jiems tinka. „Studentas vienai dienai“ – tai dar vienas žingsnis, padėsiantis lengviau priimti sprendimą.

Renginyje dalyviai galės išbandyti studento kėdę ir patirti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje. Dalyviams siūloma drauge su VU studentais apsilankyti paskaitose 15 fakultetų, tarp jų ir Kaune bei Šiauliuose. Renginiai vyks gyvai ir nuotoliniu būdu, be to, paskaitos bus organizuojamos ir užsienio studentams anglų kalba.

Šiais metais VU kviečia moksleivius ne tik susipažinti su studijų programomis, dėstytojais ir išbandyti paskaitas, bet ir sužinoti, kaip vyksta popaskaitinės veiklos. „Studento vienai dienai“ renginių cikle „Po paskaitų“ jie galės dalyvauti VU Kultūros centro kolektyvų repeticijose, Sveikatos ir sporto centro organizuojamose treniruotėse ir ekskursijose Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre. VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus ekspertai dalyviams papasakos, kaip efektyviai planuoti savo laiką ir nesuklysti renkantis studijas.

Renginių cikle „Iš pirmų lūpų“ VU Studentų atstovybės nariai moksleiviams atskleis savo patirtį VU. Neformaliuose susitikimuose VU studentai atsakys į rūpimus klausimus apie studijas ir studentavimą. VU Fizikos fakulteto studentai dalyviams aprodys mažiau pažįstamas Saulėtekio erdves, o Kauno fakultetas kvies į renginį „BBQ + HOUSE“, kuriame dalyviai galės pabendrauti neformalioje aplinkoje, drauge klausytis muzikos ir užkandžiauti.

VU ambasadoriai moksleivius iš kitų šalių šiemet kviečia į specialų nuotolinį renginį anglų kalba, kuriame bus pristatoma, kaip užsienio studentams sekasi studijuoti įvairiuose VU padaliniuose. Bus pasakojama apie jų kelią nuo priėmimo iki baigiamųjų egzaminų.

„Studento vienai dienai“ renginiai vyks nuo balandžio 22 iki 26 d. Daugiau informacijos galite rasti čia.

Balandžio 12 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Po atostogų vėl tęsime savo seminarą, kurio tema – kalbų kontaktai. Siūlome šį kartą pažvelgti į Lietuvoje gyvuojančią, intensyvių kontaktų efektus patyrusią kalbą – karaimų kalbą.

Prisegame žymiosios tiurkologės ir karaimų kalbos tyrėjos Evos Csató-Johanson straipsnį apie karaimų kalbą kaip "high-copying language".

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetų dėstytojų ir studentų komanda, kviečia baigiamųjų kursų lituanistus atvykti į GENERALINĘ REPETICIJĄ, kuri vyks 2024 m. gegužės 8 d. 10 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

 Mokslinės konferencijos, tapusios tradicija, tikslas – suteikti galimybę studentams pristatyti mokslinius ar tiriamuosius darbus, ugdyti humanitarinį išsilavinimą įgysiančių būsimų specialistų kompetencijas, polemizuoti ir aptarti filologijos svarbą XXI a.

Įvadinę paskaitą mokslinėje konferencijoje „Generalinė repeticija“ skaitys doc. dr. Jūratė Levina. Paskaitos tema – „Hermeneutinė poetinio diskurso gramatika Alfonso Nykos-Niliūno „Autobiografijoje 1986“.

Aktuali informacija:

Konferencijos dalyviai – Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetų III ir IV kursų lituanistai.

Vieno pranešimo trukmė – 15 min.

Iki 2024 m. balandžio 29 d. lauksime atsiųstų pranešimų anotacijų, kurių apimtis iki 150 žodžių, el. p.

Ruošdamiesi konferencijai, prisiminkite J. V. Gėtės žodžius:

„Reikia tik aistros ir proto,

Kad pasiektum, ko geidi.“

Kilus klausimų, susisiekite el. p.

Konferencijos organizatoriai:

• Doc. dr. Vilma Zubaitienė
• Doc. dr. Rita Baranauskienė
• Stud. Gabija Kišonaitė
• Stud. Eglė Navickaitė
• Stud. Marta Smaliukaitė
• Stud. Tomaš Stefanovič
• Stud. Arnoldas Tarvydas
• Stud. Eglė Tauraitė
• Stud. Aušrinė Tverskytė

Prof. Johanna Laakso, Vienos universiteto (Austrija) finougristikos studijų profesorė, vasario pabaigoje pagal ERASMUS mainų programą lankėsi Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Skandinavistikos centre. Prof. J. Laakso skaitė paskaitas ir vedė seminarus keliomis temomis, įskaitant finougrų studijų istoriją bei švedų ir suomių kalbų santykius. Savaitę trukusiai viešnagei einant į pabaigą, prof. J. Laakso skaitė atvirą paskaitą „Finougrų kalbų demistifikavimas“. Visi susitikimai su auditorija sulaukė didelio pasisekimo, gausiai susirinkę jų dalyviai aktyviai įsitraukdavo į gyvas diskusijas.

Norėjome daugiau sužinoti apie profesorės įspūdžius VU ir bendradarbiavimo su Vienos universitetu galimybes, tad uždavėme jai keletą klausimų.

Tai buvo pirmasis jūsų vizitas VU, tiksliau, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centre. Koks buvo pirmas įspūdis mūsų universitete ir bendraujant su akademine bendruomene?

Didelį įspūdį paliko istorija alsuojantys universiteto pastatai, o akademinė bendruomenė sužavėjo savo gyvybingumu. Buvo nuostabu stebėti, kaip gražiai dera šie du aspektai: istorinis universiteto paveldas ir gyvybinga bei moderni studentų ir mokslininkų bendruomenė. Skandinavistikos centras man priminė pirmuosius mano akademinės karjeros metus Helsinkyje: mažus, bet jaukius palėpės kambarėlius, kuriuose buvo įsikūrusi finougrų kalbų katedra. Čia taip pat jaučiau tą pačią draugišką atmosferą ir meilės kupiną domėjimąsi savo tyrimo sritimi, kuriuo pasižymi visos „mažos“ disciplinos bet kuriame pasaulio kampelyje.

Koks vaidmuo tenka jūsų specializacijos sritims šiandieniniame pasaulyje?

Tradiciškai finougrų kalbų šeima nagrinėjama istoriniu ir lyginamuoju aspektu. Tyrėjus taip pat domina menkiau pažįstamos mažumų kalbos. Tačiau už Suomijos, Estijos ir Vengrijos ribų šiuos tyrimo aspektus dažnai užgožia praktiniai filologiniai klausimai, susiję su trimis valstybinėmis finougrų kalbomis. Aš, kaip finougrų kalbų specialistė, keliu sau kiek kitokią užduotį: siekiu skleisti žinią apie mūsų kalbų istorinę praeitį ir jų giminystę, kalbų įvairovės ir kalbų kontaktų Europoje istoriją ir, galiausiai, apie sunkią tautinių mažumų padėtį bei mažumų kalbų teises. Norint suprasti žmoniją ir jos kultūrą, labai svarbu žinoti, kaip kalbos funkcionuoja, sąveikauja ir keičiasi.

Kaip manote, ar VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centras ir jūsų atstovaujama katedra galėtų bendradarbiauti ir ateityje?

Tikrai taip, ir aš mielai skatinsiu tolesnį mūsų bendradarbiavimą. Mūsų katedra Vienoje yra susijusi su skandinavistikos studijomis, nes administraciniu požiūriu priklausome tam pačiam institutui, todėl net biurokratinių kliūčių tolesniam bendradarbiavimui neturėtų kilti. Mano kolegos skandinavistai iš Vienos nuolat palaiko ryšius su Lietuva. Be to, jie ypatingą dėmesį skiria Baltijos jūros regiono kultūrai ir istorijai – ši sritis mus labai domina estų ir suomių kalbų dėstymo požiūriu.

Neskaitant asmeninių lingvistinių interesų, tiek aš, tiek mano kolegos su dideliu džiaugsmu pritartų bendradarbiavimui kalbinių mažumų literatūros ir daugiakalbystės literatūroje klausimais – tai temos, aplink kurias planuojame kurti mokslinių tyrimų tinklą. Literatūrinis vertimas būtų dar viena tema, kuri labai domintų mūsų studentus.

Ką norėtumėte papasakoti apie jūsų viešnagę VU ir Vilniuje?

Visų pirma tai buvo neįtikėtinai gerai suplanuotas ERASMUS vizitas. Nuoširdžiausiai dėkoju Astai Laugalienei, Satu Grünthal ir Taina Mylläri už tai, su kokiu kruopštumu jos integravo mano paskaitas į savo programą, už sudarytas galimybes susitikti su Lietuvos kolegomis ir studentais, už daugybę turiningų ir įdomių diskusijų.

Vilniuje lankiausi pirmą kartą, tad vis dar permąstau daugybę įspūdžių ir visą naujai išgirstą  informaciją apie miesto istoriją. Lyginant su Estija, kurią pažįstu kur kas geriau, Lietuva akivaizdžiai artimesnė Centrinės Europos kultūrai. Vilnius savo architektūra ir istoriniais paminklais – ypač katalikų bažnyčiomis – man priminė Vieną, miestą, iš kurio pas jus atvykau. Be kitų dalykų, norėčiau paminėti, kad Vilnius yra istorinė jungiamoji grandis tarp dviejų pagrindinių mano mokslinių interesų sričių – Pabaltijo finų ir vengrų kalbų sandūra. Vis galvojau apie Kotryną Jogailaitę, kuri 1562 m. Vilniuje ištekėjo už tuometinio Suomijos kunigaikščio, o paskui persikėlė į Turku miestą ir tapo pilies šeimininke. Kotrynos Jogailaitės dėka pilis tapo renesanso dvaru, kokio anksčiau Suomija nebuvo turėjusi. Galvojau ir apie jos svainį Steponą Batorą, karalių, valdžiusį ne tik vengriškai kalbančias tautas, bet ir estus bei lyvius.

Kalbėdama apie kitus įsimintinus viešnagės momentus, norėčiau paminėti du. Visų pirma, turėjau progą pasimėgauti opera-baletu „Dievo avinėlis“. Šis kūrinys sukėlė daugybę prisiminimų iš mano studijų metų devintajame dešimtmetyje ir pirmosios mano pažinties su sovietinės cenzūros smaugiamų Baltijos šalių kultūromis. Ir antra – Užupyje pakasiau baimės jausmą naikinančio katino ausį. Tikiuosi, kad tapau drąsesniu žmogumi. Taip pat tikiuosi kada nors sugrįžti ir čia pasikrauti dar daugiau drąsos.

Balandžio 8 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje bus eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Tradicija kasmet minint VU gimtadienį rodyti knygos originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi.

​M. Mažvydo „Katekizmas“ – tai 1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, pradėjusi naują etapą lietuvių kalbos istorijoje. Pasaulyje yra žinomi tik du šios mūsų raštijai ypatingos knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus, kitas – Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose.

Švenčiant VU gimtadienį, šiais metais visuomenei bus pristatoma ir tai, ko kiekvienas iš mūsų, atėjęs į biblioteką, į specialiųjų rinkinių saugojimo skyrius, nesitikėtume pamatyti – tai savo medžiagiškumu neįprasti objektai ir netradiciniai radiniai senuosiuose dokumentuose.

Sunku įsivaizduoti, kad bibliotekoje saugomose knygose galima rasti ir kalėdaitį, papuoštą kristograma IHS su kryžiumi, ir žalvarinį skaičiavimo žetoną, ir aukso plokštelę, o rankraštiniuose dokumentuose – netgi šilingų arba kilmingojo žmogaus apdaro sidabrinę sagą su heraldiniais simboliais. Netradiciniai yra ir kai kurių knygų viršeliai – vieni auksinti su įmantriais užsegimais, kiti puošti šiaudais, dar kiti – atrodantys kaip stalo žaidimų lenta. Kokių dar netikėtumų galima aptikti bibliotekoje – išvyskite patys, apžiūrėję dienos ekspoziciją.

Vieta: VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salė (Universiteto g. 3, I aukštas).  

Data ir laikas: balandžio 8 d. nuo 10.00 iki 19.00 val. 

Vilniaus miesto savivaldybė, planuodama jai pavaldžių muziejų pertvarką, maloniai kviečia į jos plano pristatymą ir diskusiją, kuri vyks 2024 m. balandžio 10 d., trečiadienį, 13:00 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vinco Krėvės auditorijoje (Universiteto g. 5, Vilnius).

Be kitų klausimų, bus pristatyta savivaldybės siūloma Vilniaus literatūrinių muziejų (V. Mykolaičio-Putino, V. Krėvės, Venclovų) pertvarka.

Susitikimo metu akademinei ir literatūrinei bendruomenėms, kitiems suinteresuotiems asmenims ketinama pristatyti miesto muziejų ateities viziją ir išgirsti siūlymus bei įžvalgas dėl planuojamų pokyčių.

Diskusijoje dalyvaus Vilniaus vicemerė dr. Simona Bieliūnė, pertvarką parengusios darbo grupės, savivaldybės ir muziejų atstovai.

E. Blaževič / LRT nuotr.