Sidebar

Lietuvių literatūros katedra

 

Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius. Tel. (+370 5) 268 72 16

Katedros vedėja – prof. dr. Brigita Speičytė.

Priėmimo laikas: pirmadieniais 15:00-16:00.

71843039 2598599890204680 1376567194808221696 o
 

Lietuvių literatūros katedros priešistorė: naujosios literatūros studijos Vilniaus universitete

Modernių literatūros studijų pradžia Vilniaus universitete sietina su 1783 metais, kada Abiejų Tautų Respublikos Edukacinė komisija reformuotoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausioje mokykloje įkūrė Literatūros ir retorikos katedrą bei paskyrė iš Marijampolės apskrities kilusį profesorių jėzuitą Dovydą Pilchovskį (Dawid Pilchowski, 1735–1803) literatūros profesoriumi. Pilchovskis, kaip ir jo padėjėjas, vėliau perėmęs šias pareigas, pijoras Pilypas Nerijus Golianskis (Filip Neriusz Golański, 1753–1824), atvykęs į Vilnių iš Lenkijos Karalystės, tradicines antikinės literatūros studijas papildė nacionalinės literatūros elementais: lotyniškąja Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (lot. Mathias Casimirus Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski, 1595–1640), lenkiškąja Ignacijaus Krasickio (Ignacy Krasicki, 1705–1801), kilusio iš Lenkijos Karalystės, Adomo Naruševičiaus (Adam Naruszewicz, 1733–1796), kilusio iš LDK, ir kitų kūryba.

Po trečiojo Respublikos padalijimo 1803–1832 m. Imperatoriškajame Vilniaus universitete nacionalinės literatūros dėstymo pradmenys drauge su estetikos, literatūros teorijos, lyginamosios literatūros pagrindais telkėsi Literatūros ir laisvųjų menų skyriuje veikusioje Iškalbos ir poezijos katedroje, kurioje dėstė profesoriai Euzebijus Slovackis (Euzebiusz Słowacki, 1773–1814), Leonas Borovskis (Leon Borowski, 1784–1846).

Nacionalinės lietuvių literatūros studijos Vilniaus universitete XX a.

1822 m. Vilniaus universitete buvo iškeltas projektas įkurti Lietuvių kalbos katedrą, kurioje būtų atsiradę vietos ir lietuvių literatūrai, tačiau nacionalinės lietuvių literatūros studijos čia įsitvirtino nuo 1940 m., į Vilniaus universitetą perkėlus Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, o su juo ir Lietuvių kalbos ir literatūros katedrą. Nuo 1940 m. rugsėjo 11 d. VU ėmė veikti atskira Lietuvių literatūros katedra, kuriai vadovavo senosios raštijos tyrėjas prof. Mykolas Biržiška, tapęs ir Vilniaus universiteto rektoriumi. Taip pat čia iki 1954 m. profesoriavo Vincas Mykolaitis-Putinas, 1940 m. ėjęs pirmojo Humanitarinių mokslų fakulteto dekano pareigas, dėstė dr. Vincas Maciūnas, ėjęs to paties fakulteto prodekano, Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriaus pareigas (1942–1944).

Reokupacijos metais Lietuvių literatūros katedroje dirbo prof. Kostas Korsakas – pirmasis Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto dekanas (1944–1946), tokios asmenybės, kaip senosios lietuvių literatūros tyrėjai prof. Jurgis Lebedys (1946–1970), prof. Marcelinas Ročka (1949–1951), literatūrologė ir edukologė dr. Meilė Lukšienė (1949–1959), literatūros istorikė, poetikos, literatūros teorijos istorijos tyrėja dr. Vanda Zaborskaitė (1950–1961), literatūrologas, prozininkas dr. Adolfas Sprindis (1951–1986), dėstytoja Stasė Litvinaitė (1950–1959), literatūrologė ir menotyrinkė dr. Irena Kostkevičiūtė (1954–1961), tautosakos, modernizmo literatūros tyrėjas prof. Donatas Sauka (1956–1993), lietuvių prozos tyrėja Aurelija Rabačiauskaitė (1954–1959), dramaturgijos ir teatro tyrėja, XX a. lietuvių literatūros istorikė dr. Petronėlė Česnulevičiūtė (1959–1993) ir kiti.

Po ideologinio Lietuvių literatūros katedros valymo 1959–1961 m., kai „nepraėjo konkurso“ ar jame „nedalyvavo“ nacionalinių nuotaikų kurstymu apkaltintos vedėja M. Lukšienė, dėstytojos V. Zaborskaitė, I. Kostkevičiūtė, A. Rabačiauskaitė, S. Litvinaitė, 7–8 dešimtmetyje prisijungė „trečioji karta“ – moderniosios lietuvių prozos tyrėja prof. Elena Bukelienė (1963–1996), XIX a. lietuvių literatūros istorikas, eilėtyrininkas prof. Juozas Girdzijauskas (1965–1992), senosios literatūros tyrėjas prof. Albinas Jovaišas (1971–2000), XX a. lietuvių poezijos tyrėjas prof. Vitas Areška (1971–1993), moderniosios lietuvių literatūros tyrėja, literatūros teoretikė, kritikė prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė (1972–2011). Sovietiniu laikotarpiu katedra savo darbais ir nuostatomis režimui buvo neparanki, tad gąsdinta atleidimais, siųsti partijai palankūs darbuotojai. Vis dėlto tai buvo ir kultūrinės rezistencijos židinys, aktyviai auginantis naujas humanitarų kartas – vyko filaretiški susirinkimai, veikė literatų būrelis, kuriam 1966–1983 m. vadovavo E. Bukelienė, nuo 1984 m. – poetas Marcelijus Martinaitis (1979–2001), buvo rengiami kūrybos vakarai ir konkursai.

Lietuvių literatūros katedra atkurtosios Nepriklausomybės metais

Po Nepriklausomybės atgavimo Katedra tęsė savo, kaip vieno svarbiausių lietuvių literatūros studijų ir tyrimo centrų, darbus, jos nariai yra aktyvūs ir iškilūs akademinio bei kultūrinio lauko veikėjai. Katedra didžiuojasi Nacionalinės kultūros ir meno premijos (1993), Nacionalinės pažangos premijos (2009), Lietuvos mokslo premijos (2013) laureate V. Daujotyte-Pakeriene, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu D. Sauka (1998), Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros (2005), Vyriausybės kultūros ir meno (2015) premijų laureatu, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus ilgamečiu vadovu (1992–2018) Kęstučiu Urba, Lietuvos mokslų akademijos V. Krėvės premijos laureatėmis Dainora Pociūte (2008), Brigita Speičyte (2016); Lietuvos kultūros ministerijos premijos už publicistinius kūrinius (2006), B. Savukyno premijos laureatu Regimantu Tamošaičiu (2015), B. Savukyno premijos laureatu Mindaugu Kvietkausku (2016). Valstybės apdovanojimais yra įvertinti ir pagerbti dėstytojai V. Daujotytė-Pakerienė (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas, 2002), K. Urba (ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2016), M. Kvietkauskas (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, 2018). Katedros dėstytojai yra gavę užsienio valstybių apdovanojimų už tarpkultūrinį bendradarbiavimą: D. Pociūtė (antrojo laipsnio Italijos Žvaigždės ordinas, 2016), M. Kvietkauskas (ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Kavalieriaus kryžius, 2018). Katedros dėstytojai yra užėmę aukštas pareigas mokslo bei kultūros organizavimo srityje: Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo minstras Darius Kuolys (1990–1992), VU Filologijos fakulteto dekanas K. Urba (1989–1997), VU Senato pirmininkė D. Pociūtė (nuo 2014), Lietuvos Respublikos kultūros ministras M. Kvietkauskas (nuo 2019).

VU Rektoriaus mokslo premijomis buvo įvertintos V. Daujotytė-Pakerienė (2003), B. Speičytė (2005), Rita Tūtlytė (2006), D. Pociūtė (2008); VU Rektoriaus premija už geriausias akademines praktikas – Audinga Peluritytė-Tikuišienė (2007).

Ne vienas Katedros dėstytojas yra gavęs literatūrinių apdovanojimų už atskirus eseistikos, literatūros kritikos kūrinius (Dalia Čiočytė, A. Peluritytė-Tikuišienė, R. Tamošaitis).

 

Studijos ir moksliniai tyrimai

Katedra, bendradarbiaudama su kitais VU Filologijos fakulteto padaliniais, vykdo BA „Lietuvių filologijos“, MA „Intermedialiųjų literatūros studijų“, „Literatūros antropologijos ir kultūros“ studijų programas.

Katedroje vykdomi įvairių laikotarpių ir žanrų literatūros tyrimai: LDK, Prūsijos Lietuvos raštijos ir literatūros (prof. D. Pociūtė, doc. D. Kuolys), XIX a. Lietuvos literatūros (prof. B. Speičytė), XX a. I pusės moderniosios lietuvių literatūros (doc. R. Tamošaitis), daugiakalbės moderniosios bei urbanistinės Lietuvos literatūros (doc. M. Kvietkauskas), literatūros teologijos, klasikos paradigmų XIX ir XX a. lietuvių literatūroje (doc. D. Čiočytė), XX a. II pusės lietuvių literatūros, modernistinės lietuvių lyrikos (doc. R. Tūtlytė), šiuolaikinės lietuvių literatūros (doc. A. Peluritytė-Tikuišienė), šiuolaikinės dramaturgijos (asist. Neringa Klišienė), pasaulio ir Lietuvos vaikų literatūros (doc. K. Urba).

Šiuo metu Katedra vykdo mokslinių tyrimų programą „Lietuvių literatūra ir tarpkultūriniai tyrimai“, kurios tikslas – įvairiais pjūviais tirti lietuvių literatūros ir Lietuvos daugiakalbės raštijos estetinius, kultūrinius reiškinius, analizuoti juos Europos tarpkultūrinių tyrimų kontekste; tirti Lietuvos krikščioniškosios, politinės minties istoriją, etnokultūrinę raidą ir šiuolaikinės lietuvių literatūros bei kultūros procesus.

 

Knygos apie Lietuvių literatūros katedrą ir jos dėstytojus:

  • Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra 1940–2000, sudarė Giedrius Viliūnas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2002.
  • Sambalsiai: studijos, esė, pokalbis. Skiriama profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės 60-mečiui, sudarė Aistė Birgerė, Dalia Čiočytė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005.
  • Istorijoje ir auditorijoje: Petronėlės Česnulevičiūtės devyniasdešimtmečiui, sudarė Viktorija Daujotytė ir Kęstutis Urba, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015.
  • Vartai į abi puses: Viktoriją Daujotytę kalbina Marijus Šidlauskas, Vilnius: Alma littera, 2015.
  • Marcelijus: atsiminimai apie Marcelijų Martinaitį, sudarė Giedrius Genys ir Fausta Radzevičiūtė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016.

 

Naujausios Lietuvių literatūros katedros darbuotojų knygos:

2020

  • Dalia Čiočytė (sudarytoja), Gediminas Mikelaitis, Netituluotas bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį, Vilnius: Magnificat leidiniai, 2020. 

2019

  • Viktorija Daujotytė, Žemaitė: Gyvenimo gramatika, Vilnius: Odilė.
  • Donatas Sauka, Apie laiką ir save, sudarė ir parengė Saulė Matulevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

2018

  • Dalia Čiočytė (sudarytoja), Asta Gustaitienė, Dalia Jakaitė, Marijus Šidlauskas, Krikščionybė ir šiuolaikinė lietuvių literatūra: kolektyvinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
  • Eretici e dissidenti tra Europa occidentale e orientale (Secoli XVI–XVIII ), a cura di Antonella Barzazi, Michela Catto, Dainora Pociūtė, Padova: Padova University Press. [Eretikai ir disidentai vakarų ir rytų Europoje (XVI–XVIII a.), parengė Antonella Barzazi, Michela Catto, Dainora Pociūtė].

2017

  • Viktorija Daujotytė, Asmeniniai kursai: įvadai, laisvi seminarai, paskaitos, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
  • Viktorija Daujotytė, Granas: įtrūkstanti tikrovė: mąstymo apie Romualdą Granauską punktyrai, Vilnius: Odilė.
  • Viktorija Daujotytė, Lituanistika Lietuvos akivaizdoje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
  • Viktorija Daujotytė, Prigimtinės kultūros ratilai, sudarė Daiva Vaitkevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
  • Dainora Pociūtė, Nematomos tikrovės šviesa: Reformacijos Lietuvoje asmenybės ir idėjos: monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
  • Rita Tūtlytė, XX amžiaus lietuvių literatūra. Europos katastrofos laikas: Nacmečio literatūra: paskaitų konspektas, pagrindinės temos, šaltiniai studijoms, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

2016

  • Viktorija Daujotytė, Justinas Marcinkevičius, Salomėja Nėris, Alfonsas Nyka-Niliūnas: mintys, pastabos, fragmentai, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
  • Viktorija Daujotytė, Sofija [apie rašytoją, literatūros istorikę ir kritikę, visuomenės veikėją, pedagogę S. Čiurlionienę-Kymantaitę], Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
  • Maniutės sąsiuviniai: Gervėčių krašto (Baltarusija) kultūrinės atminties saugotojos, dainininkės ir pasakotojos Marijos Petrikaitės-Mažeikienės atsiminimai, sudarė Saulė Matulevičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
  • Audinga Peluritytė, Ribos architektonika: Šiuolaikinė lietuvių literatūra ir kontekstai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
  • Brigita Speičytė (vyriausioji redaktorė), Lietuvos literatūros antologija 1795–1831: Šviečiamasis klasicizmas, preromantizmas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, t. 1–2.
  • Kęstutis Urba, Vaikų literatūros sistemos formavimasis iki XIX amžiaus: mokomasis leidinys, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

2015

  • Du laiškai / Two letters: Popiežiaus nuncijaus Luigi Lippomano ir kunigaikščio Mikalojaus Radvilo Juodojo polemika (1556): studija, „Duae Epistolae“ (Karaliaučius, 1556) faksimilė, kritinis komentuotas leidimas, vertimas į lietuvių kalbą, parengė Dainora Pociūtė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
  • Kęstutis Urba, Auginančioji literatūra: XX a. lietuvių vaikų literatūros tyrimai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 

Lietuvių literatūros katedros vedėjai

Katedros vedėjai (pagrindinės pareigos): Mykolas Biržiška (1940–1944), Vincas Mykolaitis-Putinas (1944–1945; 1947–1949), Kostas Korsakas (1945–1947), Marcelinas Ročka (1949–1951), Meilė Lukšienė (1951–1958), Bronius Pranskus (1958–1961), Jonas Zinkus (1962–1965), Jurgis Lebedys (1967–1970), Vitas Areška (1971–1991), Donatas Sauka (1976–1977), Viktorija Daujotytė-Pakerienė (1991–1996), Giedrius Viliūnas (1996–2006), Dainora Pociūtė-Abukevičienė (2006–2019). Nuo 2019 m. spalio 1 d. – Brigita Speičytė.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos