Sidebar

IMG 646612

2026 m. rugsėjo 21 ir 23 d. Filologijos fakulteto Skandinavistikos centras sulaukė gausaus būrio svečių iš Danijos: atvyko apie 70 Grundtvigo aukštesniosios liaudies mokyklos (Grundtvigs Højskole, https://grundtvigs.dk/about-us/) studentų, kuriuos lydėjo 6 dėstytojai.

Tokio tipo rezidentinės suaugusiųjų ugdymo institucijos, kurių pradininkas yra garsus danų visuomenės veikėjas, kunigas ir poetas N. S. Grundtvigas, yra unikalus, tik Šiaurės šalims būdingas reiškinys. Tai vadinamosios „mokyklos gyvenimui“ (da. skolen for livet), kuriose nėra nei egzaminų, nei pažymių, neišduodami diplomai, kuriose besimokantieji gyvena kaip bendruomenė ir mokosi to, kas jiems įdomu: nuo politikos, filosofijos, literatūros ar muzikos iki tinklalaidžių, filmų kūrimo, kūrybinio rašymo ar net sporto.

Vis dėlto patys studijų dalykai nėra tokie svarbūs, nes mokymas(is) čia nėra orientuotas į pasiekimus. Pagrindinis „mokyklos gyvenimui“ tikslas – padėti jaunam žmogui suprasti save, visuomenę ir savo, kaip piliečio, atsakomybę. Kaip pabrėžė 2026 m. spalio 1-2 d. d. Mažvydo bibliotekoje vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos Education after Totalitarianism: Legacies and Transformations in Central and Eastern Europe (https://konferencijos.lnb.lt/education-after-totalitarianism/) garbės pranešėja, Danijos aukštesniųjų liaudies mokyklų sąjungos prezidentė Nelima Lassen, tokių mokyklų tikslas yra išlavinti jaunuolių gebėjimą kritiškai mąstyti ir gyventi demokratinėje visuomenėje.

Anot Nelimos Lassen, vien demokratinių institucijų (tokių kaip parlamentas, vyriausybė, teismai ir kt.) egzistavimas šalyje savaime demokratijos neužtikrina, reikia piliečių, gebančių dalyvauti demokratinėje visuomenėje. Todėl išsilavinimas turi susieti jauną žmogų su visuomene. Čia svarbus dialogas. Jauni žmonės turi išmokti kalbėti, išsakyti savo nuomonę ir kalbėtis, diskutuoti su kitais, skirtingų įsitikinimų ir patirčių žmonėmis, gebėti nesutarti tarpusavyje, tačiau netapti priešais. Nelima Lassen įsitikinusi, kad šiuos įgūdžius reikia lavinti taip pat, kaip treniruojame raumenis. Demokratija neatsiranda savaime, ją reikia praktikuoti. Jos išmokstama gyvenant bendruomenėje. Būtent šį poreikį atliepia aukštesniosios liaudies mokyklos.

Pasak Nelimos Lassen, šiame informacijos ir technologijų amžiuje, kai Danijoje mažėja jaunų žmonių pasitikėjimas institucijomis, didėja socialinė nelygybė ir aštrėja vienišumo problema, šiaurietiškos „mokyklos gyvenimui“ tampa ypač svarbios.

Tai rodo ir jų populiarumas: nors 4-5 mėnesių kursas Grundtvigo aukštesniojoje mokykloje kainuoja apie 8000 eurų [1] (tam tikrais atvejais yra galimybė gauti paramą, dėl kurios mokestis sumažėja, pvz., „pavargę“ nuo studijų dieninio skyriaus studentai gali praleisti semestrą mokykloje už pusę kainos), joje kas pusmetį mokosi apie 80 jaunuolių. Šalia įprastų disciplinų, mokykloje nuolat vyksta įvairūs renginiai, organizuojamos edukacinės išvykos.

Su Grundtvigo mokykla Skandinavistikos centras bendradarbiauja jau antrus metus: 2026 m. pavasarį danų kalbos studentai savaitę svečiavosi pas juos (čia jų laukė turininga edukacinė programa, leidusi iki ausų panirti į danų kalbą ir kultūrą), o šį rudenį edukacinė kelionė gausų danų būrį atvedė į Vilnių.

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto skandinavistikos studentai, pasiskirstę grupelėmis, aprodė svečiams savąjį Alma Mater, savo mėgstamas vietas Vilniuje, kalbėjosi apie karą Ukrainoje, dronų atakas ir kitas aktualijas, apie Danijos ir Lietuvos jaunimo gyvenimo būdą ir kultūros skirtumus.

Rugsėjo 23 d. Filologijos fakulteto Vinco Krėvės-Mickevičiaus auditorija vėl prigužėjo svečių iš Grundtvigo mokyklos ir Vilniaus universiteto skandinavistų, susirinkusių į seminarą Art as Action: Baltic–Nordic Perspectives on Civic Engagement. Seminare gvildenta pilietinio aktyvumo tema, keltas klausimas, ar menininkas, kultūrininkas turėtų būti pilietiškai / politiškai aktyvus.

Apie tai savo pranešime kalbėjo žymi prodiuserė, kino studijos Just a moment įkūrėja ir Kultūros Asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Dagnė Vildžiūnaitė. Dagnė papasakojo apie Kultūros Asamblėjos įsteigimo aplinkybes ir per vienus metus nueitą kelią. Danų klausytojams buvo labai įdomu iš pirmų lūpų sužinoti apie šį sąjūdį ir politinį Lietuvos kontekstą. Dagnė prisipažino prieš porą metų negalėjusi net įsivaizduoti, kad įsitrauks į tokią veiklą, kalbės susitikimuose su politikais, gilinsis į Lietuvos įstatymus. Šiandien ji yra įsitikinusi, kad ginti žodžio laisvę ir demokratiją savo šalyje yra kiekvieno piliečio pareiga.

Antrąjį pranešimą skaitė dvi viešnios iš Grundtvigo mokyklos: menininkė ir dailės dėstytoja Ann Louise Overgaard Andersen ir Bodil Chemnitz, dėstanti kino studijų ir filmų kūrimo disciplinas. Pranešėjos  supažindino su keliais kontraversiškai vertinamais šiuolaikiniais danų menininkais ir jų darbais, keldamos klausimą, kur yra riba tarp protesto akto ir vandalizmo, tarp meno ir profanacijos. Tada danai ir vietiniai studentai buvo suskirstyti į mišrias grupes ir turėjo atlikti kūrybinę užduotį. Kiekviena grupė gavo skirtingos spalvos popieriaus ir šūkį, pvz., Lygios galimybės nepriklausomai nuo lyties arba Kurkime pasaulį be narvų ir skausmo ir pan. Iš popieriaus grupė turėjo pasidaryti kaukes ir sugalvoti judesį, trumpą performansą, kuris be žodžių perteiktų šūkio esmę. Toliau veiksmas vyko Sarbievijaus kieme, kur visos grupės išsirikiavo ir, gavusios ženklą, pademonstravo, ką buvo sugalvojusios.

Stebėdama, kaip išradingai studentams pavyko per trumpą laiką pasigaminti rekvizitus ir perteikti gana abstrakčias ir sudėtingas idėjas, mąsčiau, kokie kūrybingi yra jauni žmonės, kai leidžiama pasireikšti jų kūrybiškumui.

Pirmakursiams skandinavistams veiklos su svečiais iš Danijos buvo dalyko Patyriminis projektas: Šiaurės šalių gerovės modelis dalis. Refleksijose studentai aprašė savo įspūdžius ir įžvalgas, gautas per susitikimus su danais. Jų nuomone, šis edukacinis projektas buvo įdomi ir vertinga kultūrinė patirtis, leidusi betarpiškai pažinti kitos šalies kultūrą ir nauju žvilgsniu pažvelgti į savąją. O viena studentė panoro pati pastudijuoti šiaurietiškoje „gyvenimo mokykloje“.

[1] Į kainą įeina apgyvendinimas, maitinimas švediško stalo principu ir visos ugdomosios veiklos.

Birutė Spraunienė

IMG 64671

IMG 64681

IMG 64591