Sidebar

541039708_1286894586723262_4159563030558953450_n.jpg

Klasikų akademijos dalyvius užvakar pasveikinęs Filologijos fakulteto dėstytojas Simonas Baliukonis priminė ne tik Antikos reikšmę šių dienų kultūrai, bet ir atkreipė dėmesį į tai, kad Akademijos šerdį sudaro ne tik paskaitos ir seminarai, bet ir pokalbiai tarp akademijos dalyvių, dėstytojų ir studentų.

Fakulteto kieme pakalbinome Klasikų akademijoje dalyvaujančius moksleivius Ūlą, Joną ir Rusnę, kurie papasakojo apie savo susižavėjimą Antika ir patvirtino diskusijų svarbą.

„Dalyvauju jau antrą kartą. Džiaugiuosi atradusi tą pačią atmosferą, dėl kurios ir sugrįžau. Labai malonu būti apsuptai ta pačia tema besidominčių žmonių – čia kuriasi bendruomenė. Seminarų metu pabendraujame su dėstytojais, o per pertraukas dar labiau įsigiliname į tai, kas labiausiai įsiminė. Taip mezgasi artimas ryšys, kuris tęsiasi ir už universiteto ribų“, – teigia Rusnė, Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos dvyliktokė.

„Pirmą kartą Akademijoje dalyvavau dar prieš devintą klasę – tuomet daugiau klausiausi nei kalbėjau. Dabar jaučiuosi labiau pasiruošęs diskusijoms, galiu pasidalyti savo mintimis apie Homero ar Aristotelio kūrinius. Akademija mane praturtina įvairiais kultūriniais kontekstais, supažindina su filosofinėmis idėjomis ir leidžia pažvelgti į kasdienius dalykus kitaip“, – pastebi Jonas, Vilniaus licėjaus vienuoliktokas.

„Dalyvauju pirmą kartą. Iš pradžių lankiausi renginyje „Studentas vienai dienai“, vėliau – Lituanistikos akademijoje, o ten ir sužinojau apie Klasikų akademiją. Mane traukia mitologija ir Antikos kultūra – tai vienas iš laikotarpių, stipriausiai paveikusių žmonių pasaulio suvokimą. Akademijoje visi aktyviai įsitraukia, vyksta gyvos diskusijos, dalijamasi mintimis. Tokie renginiai leidžia praplėsti akiratį, kurio mokykloje, orientuotoje į egzaminus, kartais pritrūksta“, – savo mintimis dalijosi Ūla, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos dvyliktokė.

Klasikų akademija tampa erdve, kurioje jaunimas gali atrasti Antikos tekstus, filosofiją ir idėjas ne tik kaip mokymosi medžiagą, bet ir kaip gyvą įkvėpimo šaltinį.