2025 m. gegužės 24 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete sėkmingai baigėsi nacionalinė pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programa „Kalbų mokymo(si) optimizavimas pasitelkus generatyvinį dirbtinį intelektą (GDI)“. Ši inovatyvi programa buvo skirta užsienio (lenkų, lietuvių, prancūzų, vokiečių) kalbų mokytojams, siekiantiems tobulinti skaitmenines kompetencijas, būtinas šiuolaikiniam kalbų mokymui(si).
Programą parengė ir įgyvendino tarpdisciplininė komanda: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojos dr. Vitalija Kazlauskienė, dr. Kinga Geben, dr. Virginija Masiulionytė, dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, dr. Eglė Žurauskaitė, dr. Anastasija Belovodskaja, lektorė Irena Vysockaja; VU Teisės fakulteto lektorė dr. Neringa Gaubienė; Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas dr. Linas Petkevičius; užsienio ekspertės – Berlyno Humboldtų universiteto dėstytoja dr. Daniela Hartmann ir Salamankos universiteto docentė dr. Jeanne Sophie Renaudin. Į programos įgyvendinimą įsitraukė ir informacinių technologijų mokytoja ekspertė Liudmila Norkaitienė, Nacionalinės švietimo agentūros specialistė Ana Pavilovič-Jančis ir Vilniaus privačios gimnazijos vykdančioji vadovė dr. Agnė Liubertaitė-Amšiejė.
Programa truko 270 akademinių valandų ir buvo organizuojama mišriuoju būdu, derinant nuotolines paskaitas, pratybas, konsultacijas ir savarankišką praktiką. Dalyviai mokėsi kurti mokomąją medžiagą naudodami įvairius GDI įrankius; susipažino su šių įrankių taikymu organizuojant mokymo(si) procesą, vertinant mokinių pasiekimus ir teikiant grįžtamąjį ryšį, diferencijuojant bei individualizuojant mokymosi turinį, sprendžiant administracines užduotis; gilinosi į etinius GDI naudojimo aspektus.
Baigiamoji metodinė konferencija „Programos refleksija ir apibendrinimas: gerosios patirties sklaida“, vykusi gegužės 24 d., tapo puikia proga pasidalinti įgyta patirtimi ir aptarti praktikos metu įgyvendintas veiklas. Dalyviai pabrėžė, kad programa pakeitė jų požiūrį į technologijų naudojimą mokykloje, padėjo sėkmingai integruoti dirbtinį intelektą į įvairias pedagogines veiklas ir paskatino drąsiau eksperimentuoti bei kurti įdomesnes, patrauklesnes pamokas. Praktika parodė, kad naudojant GDI mokinių įsitraukimas pastebimai didesnis: pavyzdžiui, mokiniams buvo daug įdomiau klausytis avatarų, nei įprastų garso įrašų. Užduotys, kuriose mokiniai patys turėjo naudoti dirbtinio intelekto įrankius, buvo puiki proga parodyti GDI technologijų ribas ir galimybes, ugdyti mokinių gebėjimus kritiškai vertinti GDI pateikiamus rezultatus. Buvo pastebėta, kad mokinių skaitmeninės kompetencijos nėra savaime suprantamas dalykas: daugelis mokinių žinojo tik populiariausius įrankius (pvz., ChatGPT), dažnai juos naudojo vien nusirašinėjimui ir nemokėjo net tinkamai formuluoti užklausų. GDI atsiradimas skatina permąstyti ir vidines mokyklų taisykles - pvz., įtraukti nuostatus, numatančius, kad kilus įtarimams dėl nesavarankiško darbo, mokytojas gali papildomai paprašyti mokinio pakomentuoti savo darbą žodžiu.
Apibendrinant dalyvių įspūdžius, galima drąsiai sakyti, kad ši programa tapo įkvepiančia patirtimi – ji ne tik paskatino naujų technologijų naudojimą mokyklose, bet ir padėjo mokytojams bei mokiniams drąsiau, kūrybingiau ir atsakingiau pažvelgti į ateities ugdymo galimybes. Programos organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems dalyviams už atvirumą naujovėms, profesinį bendradarbiavimą ir aktyvų dalijimąsi vertingomis idėjomis.
Projektas Nr. 10-046-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas „NextGenerationEU“ lėšomis.