Prof. dr. Patricia Ronan / Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.
Jolanta Šinkūnienė (Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institutas) kalbina Patriciją Ronan (ICAME valdybos pirmininkę).
Jolanta Šinkūnienė. Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko 46-oji kasmetinė tarptautinė Kompiuterinio šiuolaikinės ir viduramžių anglų kalbos archyvo konferencija ICAME (International Computer Archive of Modern and Medieval English). Birželio 17-21 d. senuosius Vilniaus universiteto rūmus pripildė įkvepiančios diskusijos apie sinchroninius ir diachroninius anglų kalbos tyrimus, naują programinę įrangą, taikomą lingvistiniams tyrimams, statistinius metodus ir daugelį kitų tekstynų lingvistikai aktualių klausimų. Ar nesuklysime sakydami, kad ICAME yra pirmoji ir seniausia tekstynų lingvistus vienijanti asociacija, nes ji gyvuoja jau 46 metus. Kokie veiksniai, jūsų nuomone, galėjo lemti tokią sėkmę?
Patricia Ronan. Taip, kiek man žinoma, taip ir yra. ICAME yra konferencijų ciklas, kurio organizavimą inicijuoja valdyba, sprendžianti dėl metinių konferencijų vietos ir skirianti prizus bei apdovanojimus.
Manau, kad konferencijų ciklo sėkmę lemia įvairios priežastys: ICAME konferencijose tradiciškai vyrauja šilta, draugiška atmosfera, jaučiama labai stipri bendruomenės dvasia. Stengiamasi skirti užtektinai dėmesio ne tik temų, bet ir pranešėjų mokslinių interesų įvairovei. Bendruomeniškumo jausmą palaiko ir kasmetinė kelionė laivu – būtina konferencijos sąlyga – bei konferencijos vakarienė su jau beveik privaloma tapusia diskoteka. Pradedantys tyrėjai yra tokie pat laukiami, kaip ir patyrę kalbininkai, – taip konferencija tampa visiems palankia terpe bendrauti.
J.Š. Esate ICAME valdybos pirmininkė. Kaip vertinate ICAME raidą per pastaruosius 46 metus? Ar buvo kokių nors reikšmingų lūžio taškų? Ar lingvistinių tyrimų plėtra nuosekliai ėjo koja kojon su technologijų pažanga pasaulyje?
P.R. Sakyčiau, kad matėme laipsnišką, bet kartu neįtikėtiną kompiuterijos ir jos galios augimą, kuris leido analizuoti vis didesnius duomenų rinkinius ir gauti reikšmingesnius rezultatus. Tai reiškia, kad tekstynų lingvistika tampa vis galingesniu įrankiu, padedančiu rasti atsakymus į vis daugiau tyrėjams kylančių klausimų. Akivaizdūs lūžio taškai – Web2.0 atsiradimas, kai vartotojai galėjo pradėti kurti turinį internete, o laisvai ir lengvai prieinamų tarptautinių lingvistinių duomenų kiekis išaugo neregėtu mastu. Dabar visos pasaulio kalbos mums pasiekiamos ranka. Antrasis lūžis, kurį pastebime pastaruosius dvejus metus, – didžiulių kalbos modelių, tokių kaip ChatGPT, atsiradimas, leidžiantis tyrėjams taikyti mišrius metodus ir pateikti atsakymus į gerokai daugiau mokslinių klausimų.
J.Š. Šiųmetės ICAME konferencijos tema – „Per tekstynus į žvaigždes. Tyrinėti praeitį, brėžti gaires ateities tyrimams“. Manau, kad jau aptarėme didžiąją dalį praeities, o kaip dėl ateities? Kur link krypsta tekstynų lingvistika, turint minty naujausius dirbtinio intelekto pasiekimus?
P.R. Dirbtinio intelekto atsiradimas iš tiesų yra labai svarbus pokytis tekstynų lingvistikai. Jau dabar matome, kad į kai kurias tekstynų analizavimo programas, pavyzdžiui, AntConc, integruojamos dirbtinio intelekto pagalbinės priemonės, tam kad tekstynų tyrimai būtų lengvesni ir prieinamesni. Trūkumas yra tas, kaip buvo parodyta šių metų ICAME46 pirmajame plenariniame pranešime, kad turime būti atsargūs ir toliau analizuoti žmonių kalbą, kad neatsidurtume situacijose, kai analizuojame kalbinius duomenis, kuriuos sukūrė ne žmonės, o statistiniais duomenimis paremtas modelis.
J.Š. Kaip manote, kokį vaidmenį Vilniuje vykusi konferencija ICAME46 gali suvaidinti tekstynų lingvistikos raidoje? Ar konferencijoje pristatytų pranešimų tematika rodo tam tikras šiuo metu besiformuojančias tekstynų lingvistikos tendencijas?
P. R. Manau, labai vertinga, kad konferencijos programoje daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto panaudojimui. Kalbotyros sritis apskritai ir tekstynų lingvistika konkrečiai, kaip ir bet kuri kita mokslo ir švietimo sritis, turi nustatyti, kaip efektyviausiai ir etiškai integruoti dirbtinį intelektą. Kita svarbi kryptis – lingvistiniai tyrimai, atskleidžiantys, kaip kalba vartojama komerciniame diskurse, įskaitant ir mokslo finansavimo diskursą. Šiai tyrimų krypčiai iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, o visi akademinės bendruomenės nariai žino apie svarbų kalbos vaidmenį kuriant šių sričių tekstų paveikumą.
J.Š. Viena iš šiuolaikinių tarptautinių mokslinių tyrimų tendencijų yra augantis daugiadiscipliniškumo, tarpdiscipliniškumo ir transdiscipliniškumo vaidmuo sprendžiant sudėtingus visuomenės iššūkius. Tekstynų lingvistika nuo pat pradžių buvo tarpdisciplininė sritis: informatikai dirbo kartu su kalbininkais, nors ICAME veiklos pradžioje disciplinų atskirtis greičiausiai buvo daug labiau pastebima nei dabar. Kaip manote, ar ICAME nariai ateityje bendradarbiaus ir su kitų disciplinų bei kitų mokslo sričių atstovais, atlikdami savo mokslinius tyrimus?
P. R. Atsiradus didesniems tekstynams, vis svarbesnis tampa kiekybinių ir statistinių metodų panaudojimas. Mes plėtojame kiekybinę kryptį, taip pat integruojame daugiau žinių apie tai, kaip sukurti naudingus įrankius tekstynais grįstiems tyrimams. Be to, būtų gerai, jei mums pavyktų padėti mokslinei bendruomenei geriau suprasti, kokie naudingi tekstynų lingvistikos metodai ne tik kalbininkams, bet apskritai ir humanitariniams mokslams, ir socialiniams mokslams, ir netgi gamtos mokslams, kuriems jie gali pasiūlyti galingus įrankius ir metodus duomenims ir žinioms valdyti.
J.Š. ICAME nariai tradiciškai daugiausia dėmesio skiria įvairiems tekstynams anglų kalba. Ar tikėtina, kad ateityje, siekiant skatinti kalbinę įvairovę ir įtrauktį, ICAME konferencijose tiriamų kalbų apimtis išsiplės?
P. R. ICAME tradiciškai turi stiprią kontrastyvinės lingvistikos tyrimų kryptį. Jau daugelį metų ICAME konferencijose organizuojama kontrastyvinės lingvistikos pranešimų sekcija, kuri yra labai patraukli, pritraukianti daugybę pranešėjų ir didelę klausytojų auditoriją. Kadangi ICAME aiškiai orientuota į anglų kalbos tyrimus, nemanau, kad būtų pereita prie kažkurios kitos kalbos analizės, tačiau kontrastyvinė kryptis išliks stipri.
J.Š. O dabar asmeninis klausimas. Jums ir daugeliui ICAME dalyvių tai buvo pirmasis vizitas Vilniuje. Kaip jums patiko šis miestas? Ar „netikėtai nuostabus“ Vilnius, kaip jį vadina oficiali miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“, pateisino jūsų lūkesčius?
P. R. Vilnius pavergė mano širdį. Tai nuostabus miestas su nuostabiais žmonėmis. Nemanau, kad „netikėtai nuostabus“ turėtų likti miesto reklaminiu šūkiu. Atsižvelgiant į tai, ką Vilnius gali pasiūlyti, kiekvienas turėtų visiškai tikėtis, kad miestas jį nustebins.
J. Š. Galiausiai, ar galėtumėte pasidalyti keliais žodžiais ar palinkėjimais Vilniaus universitetui ir jo bendruomenei?
P.R. Konferencijos ICAME46 dalyviams ir ICAME valdybos nariams, taip pat ir man asmeniškai, didelį įspūdį paliko puikus konferencijos organizavimas. Universitete mus pasveikino Partnerystės prorektorius, Filologijos fakulteto dekanas ir daugybė nepaprastai atsidavusių organizatorių bei pagalbininkų. Susipažinome ne tik su labai svetinga ir itin veiksmingai dirbančia universiteto bendruomene, bet ir su labai energinga ir novatoriška institucija, su kuria daugelis mokslininkų norės sustiprinti bendradarbiavimo ryšius.
J.Š. Dėkoju už įdomų pokalbį!