Wei-Chun Chiu asmeninio archyvo nuotrauka
Atsitiktinai lietuvių kalbos pradėjęs mokytis taivanietis Wei-Chun Chiu sako, kad ji ne tik tapo įprastu „smegenų masažu“ ir būdu pabėgti nuo kasdienybės, bet ir paskatino įsigilinti į Lietuvos, Taivano ir Kinijos santykius bei skirtingas retorikas Lietuvos atžvilgiu šiai atidarius Taivaniečių atstovybę. Analizuojantis skirtingus Lietuvos įvaizdžius – nuo „priklausoma nuo JAV“ iki „artima ir patikima demokratijos sąjungininkė“ – Wei-Chun Chiu ir ateityje ketina gilintis į temas, susijusias su medijomis, kultūra bei politika.
Wei-Chun Chiu – politologas ir redaktorius – šiuo metu gyvena ir studijuoja Lenkijoje. Slavų kalbų bakalauro ir žurnalistikos magistro laipsnį jis įgijo Nacionaliniame Chengchi universitete Taivane. Tuomet nusprendė tęsti studijas Krokuvos Jogailaičių universitete. 2020 m. Wei-Chun Chiu pradėjo studijuoti lingvistiką. Renkantis pasirenkamuosius dalykus reikėjo apsispręsti dėl užsienio kalbos kurso. Kadangi dar nemokėjo naudotis universiteto sistema, jam automatiškai buvo priskirta lietuvių kalba.
„Nieko apie kalbą nežinojau... Pradėjau internete ieškoti informacijos. Supratau, kad ši kalba – sudėtinga: įvairi gramatinė sistema, daug sudėtingų formų. Dažnai sakoma, kad ji tinka „žmonėms, kurie arba rimtai domisi kalbomis, arba yra šiek tiek ekscentriški – tiesiog savotiški kalbų entuziastai“, – šypsosi Wei-Chun Chiu.
Sunerimęs parašė laišką dėstytojai dr. Gretai Lemanaitei, paaiškino situaciją ir pabrėžė, kad kalbą moka A0 lygiu. Laiško pabaigoje pridūrė – „ačiū“. „Dėstytoja pridėjo šypsenėlės jaustuką: jei žinai „ačiū“, vadinasi, jau pasiekei A0.1!“ – prisimena Wei-Chun Chiu.
Dabar jam atrodo, kad bandymas suprasti lietuvių kalbą yra tarsi smegenų masažas – klausaisi ritmiškų balsių ir galvoji apie kiekvieno žodžio kaitybą. Tai savotiškas pabėgimas nuo kasdienių darbų, studijų ir įtampos.
Šalia kalbos tyrinėjimų jis gilinasi ir į kitą jam svarbią sritį – Lietuvos įvaizdžio formavimą Kinijos ir Taivano viešojoje erdvėje. Šių savo tyrimų rezultatus Wei-Chun Chiu nuolat pristato Baltijos šalių konferencijose.
Lietuva – nuo sąjungininkės iki priešės
2021 m. Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė sulaukė nemažai dėmesio Kinijoje ir Taivane. Žiniasklaidoje kuriami skirtingi Lietuvos įvaizdžiai atkreipė tuo metu Krokuvoje lietuvių kalbą studijavusio Wei-Chun Chiu dėmesį. 2021–2023 m. Taivano televizijoje Lietuva buvo minima dažniau ir daugiausia teigiamai, tuo tarpu Kinijos centrinės agentūros atsiliepė apie šalį neigiamai.
„Kinijos žiniasklaidoje Lietuva pristatyta kaip šalis, pažeidžianti „vienos Kinijos“ principą ir išduodanti 1991 m. bendrą sutartį“, – sako politologas.
Anot jo, viešojoje erdvėje buvo nuolat pabrėžiama, kad Lietuva yra neteisi ir siunčia „klaidingus signalus“ Taivano nepriklausomybės šalininkams. Taip pat buvo teigiama, kad Lietuvos vyriausybė yra priklausoma nuo JAV ir negali priimti savarankiškų sprendimų, o jos politikai yra trumparegiai.
„Pranešimuose tvirtinta, kad Lietuva už tokius veiksmus sulauks skaudžių pasekmių“, – sako Wei-Chun Chiu.
Priešingai nei Kinijos, Taivano žiniasklaidoje Lietuva buvo apibūdinama kaip artima ir patikima demokratijos sąjungininkė – šalis, kuri renkasi teisingą kelią, saugo nepriklausomybę ir suverenitetą. Straipsniuose buvo kreipiamas dėmesys ne tik į glaudžią abiejų šalių partnerystę su JAV ir NATO, bet ir į tarptautinę paramą iš Vokietijos, Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės.
Wei-Chun Chiu savo tyrimuose nustatė tris pagrindines Taivano žiniasklaidos dėmesio Lietuvai kryptis: suasmenintas santykis, istorinis kontekstas ir ryšio kūrimas.
„Lietuva dažnai vaizduojama kaip artima draugė ir sąjungininkė, kovotoja už laisvę. Ši istorinė patirtis lyginama su Taivano ir Kinijos santykiais. Nemažai dėmesio skiriama krepšiniui ir net šokoladui“, – teigia pašnekovas.
Wei-Chun Chiu asmeninio archyvo nuotrauka
Mokytis įkvepianti aplinka
Kaip pasakoja pašnekovas, studijuojant lietuvių kalbą Krokuvos Jogailaičių universitete labiausiai jį žavi pozityvi ir mokytis įkvepianti aplinka. Nors pirmuosius dvejus metus lietuvių kalbos studijos buvo intensyvios, joms pasibaigus Wei-Chun Chiu tebelanko kursus kaip laisvasis klausytojas. Jis – ne vienintelis lietuvių kalbos entuziastas, kurso papildomai klauso ir nemažai buvusių jo kursiokų.
Anksčiau žinias taivanietis gilino ir lietuvių kalbos ir kultūros kursuose Vilniuje. Pirmąsyk – vasaros kursuose, kurie vyko Vilniaus, antrąsyk – Vytauto Didžiojo universitete. Taip jis pažino du Vilniaus veidus – vasaros ir žiemos.
„Kursuose mokėmės daug naujų žodžių ir gilinomės į sudėtingesnes gramatikos formas, ypač pusdalyvius ir padalyvius. Taip pat klausėmės lietuviškos popmuzikos, žiūrėjome filmus, skaitėme grožinę literatūrą, žaidėme vaidmenų žaidimus. Aš ilgiuosi popiečių, kai kavinėje darydavau namų darbus su latės puodeliu ir pyragaičiu, kartais klausydamasis lietaus. Po to išeidavau pasivaikščioti – vienąkart po liepos saule, kitąkart gruodžio prieblandoje“, – pasakoja Wei-Chun.
Lietuvoje Wei-Chun Chiu labiausiai žavi žmonės. Jis įsitikinęs, kad be žmonių vietos prarastų savo prasmę. Taivanietis puikiai prisimena, kaip pirmą kartą knygyne paklausė savininko, ar šis turi daugiau atvirukų – tuomet gavo dovanų net du atvirukų albumus. Nepaisant jo tarties, pašto darbuotoja buvo kantri, o bare jis sutiko malonų barmeną.
Wei-Chun Chiu toliau planuoja mokytis lietuvių kalbos ir stebėti naujienas užsienio žiniasklaidoje apie Lietuvą. Ateityje gilinsis į temas, susijusias su medijomis, kultūra, politika, ir aiškinsis, kaip jos veikia kalbą ir tapatybę. Netrukus su draugais žada apsilankyti Lietuvoje.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė