Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas Alumnų festivalyje kvietė į diskusiją su mokytojais „Kokiomis rožėmis klotas filologo kelias į mokyklą?“. Pokalbį moderavo Mokslo ir strateginės plėtros prodekanas doc. dr. Giedrius Tamaševičius, o patirtimi dalijosi fakulteto absolventai: Vilniaus Jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Živilė Račkauskienė, KTU gimnazijos anglų kalbos mokytojas Karolis Zeniauskas ir Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos vokiečių kalbos mokytojas Edvinas Šimulynas.
Diskusijoje kalbėta apie tai, kaip gimsta mokytojo pašaukimas, kokius įspūdžius palieka studijos Filologijos fakultete ir kokie iššūkiai laukia mokykloje. Absolventai pasakojo, kad pedagogo kelią jiems atvėrė tiek šeimos aplinka, tiek įkvepiantys mokytojai, tiek universiteto patirtys: nuo pirmųjų paskaitų, kuriose jie buvo vadinami „kolegomis“, iki ilgam įstrigusių dėstytojų žodžių, paskatinusių rinktis pedagogiką.
Mokytojai pabrėžė, kad ši profesija – tai nuolatinis santykis su mokiniais, kūryba ir augimas drauge. Jie dalijosi patirtimi, kaip hobiai padeda užmegzti ryšį su jaunimu, kaip teatras ar muzika tampa papildomais būdais pažinti mokinius, o literatūra – galimybe ugdyti kritinį mąstymą bei skatinti diskusijas.
Ne mažiau svarbios buvo mintys apie kalbų mokytojų trūkumą ir daugiakalbystės vertę šiuolaikinėje visuomenėje. Kalbų mokėjimas, pasak diskusijos dalyvių, ne tik atveria platesnes ateities galimybes, bet ir lavina įvairias kompetencijas, reikalingas kitose srityse.
Kalbėta ir apie iššūkius: abiturientų patiriamą neužtikrintumą, mokytojų atsakomybę padėti pasiruošti egzaminams, poreikį įsitraukti į profesines bendruomenes. Svarbiausia žinutė būsimiems pedagogams – nebijoti „pasimatuoti mokytojo batų“: daug kas ateina su patirtimi, o bendruomenė visuomet palaiko ir padrąsina.
Žanetos Ružauskytės nuotr.
Diskusijos pabaigoje skambėjo padėka mokytojams už jų pasiaukojimą, ištikimybę pašaukimui ir drąsą dalytis patirtimi.