Lietuvių gestų kalbos literatai ir „Poezijos pavasaris“ kviečia į unikalų ir jau tradicija tampantį, pirmosios ponios Dianos Nausėdienės globojamą festivalio renginį – čia poezija ir literatūros kūriniai nebus skaitomi balsu ar užrašyti tekstu, jie bus matomi, suvokiami ir patiriami lietuvių gestų kalba!
Gegužės 28 d. trečiadienį, 18.00 val. vakare LR Prezidento rūmuose, Kolonų salėje vyks visiškai kitoks, unikalaus formato ir daugeliui dar nė kartą nepatirtos raiškos „Poezijos pavasario“ renginys „Gyvenu ir jaučiu gestais. Lietuvių gestų kalbos pripažinimo 30-mečio liudijimas“. Vakaro metu bus pristatyta 11 kūrinių, iš kurių net 10 dienos šviesą išvys pirmą kartą – tad visi vakaro svečiai bus visiškai naujos programos liudytojai. Programoje – autentiški, originalūs lietuvių gestų kalbos (LGK) literatūros kūriniai: giliai, kartais skaudžiai, o kartais ir itin šmaikščiai kalbantys apie LGK kelią Lietuvoje ir svetur, kūriniais metaforiškai kalbama apie šios kalbos ir bendruomenės liudijimą. Vakaras apjungia LGK kalbinį ir kultūrinį paveldą ir prieš trisdešimt metų LR Vyriausybės pripažinimą – LGK yra Lietuvos kurčiųjų gimtoji kalba. Renginio metu bus daug LGK, o kad kūriniai ja būtų suprantami, artimesni kiekvienam žiūrovui, net nemokančiam LGK, su kūriniais bus supažindinama: pristatomas ne tik jų turinys, bet ir kūrybos užkulisiai. O suprasti ne tik kūrinių mintį, bet ir kaip ta mintis perteikiama, kokios metaforos slypi kūriniuose, kur yra rimas (!), kas yra literatūros kinematografiškumas ir kitos meninės raiškos priemonės, per pokalbius su autoriais pakvies LGK literatūrologė Anželika Teresė, ji – šio renginio iniciatorė ir srities puoselėtoja. Dalis minėtų raiškos priemonių bus įskaitomi gan lengvai, o dalis – atradimas! Su dalimi kūrinių žiūrovai pasiners ir į dar kitokį potyrį – kūriniai bus lydimi balso ir originalios gyvos muzikinės partitūros!
„Šis renginys – istorinis įvykis tiek kurtiesiems, tiek visuomenei. Kurčiųjų kuriami kūriniai pirma kartą bus taip arti visuomenės, su ja iš labai giliai galės susipažinti kiekvienas atvykęs“ – prieš metus, prieš patį pirmąjį į renginį sakė LGK poetė Erika Jočytė. Šiemet renginys jau tampa tradicija ir buria net kartas! „Poezijos kūrinį kūrėme kartu su mama – man tai nauja, jautri ir labai giliai paliečianti patirtis. Per kūrinį nardau po jos istoriją, jos vaikystę, jaunystę, gyvenimą. Tai labai suartina. O koks malonumas kartu repetuoti!”, – sako jaunos kartos poetė Justina Čiplytė. „Apie gestų kalbas pasaulyje tebesklando daug klaidingų mitų – kad ji neva viena pasaulyje, kad ja neįmanoma kalbėti apie abstraktus, ir kad metaforos yra neįmanomos! Žiūrovai galės ne tik išsklaidyti šiuos mitus, bet panerti į nematytas kalbos gelmes. Tai labai jautrus, intymus ir stiprus šios kalbos meninių tekstų, t. y. kultūrinio ir kalbinio paveldo, patyrimas“, – sako literatūros tyrėja Anželika Teresė. „Tai iš tiesų – unikali proga pažinti ne tik greta esančią ir gyvenančią bendruomenę, dar vieną kalbą, bet ir praplėsti savo supratimo apie literatūrą, kalbos galimybes horizontus! Šis renginys – tramplynas! Galios pažinimo tramplynas, nes žiūrovai pamatys ir patirs daug dalykų, kurių net nesitikėjo, kad galima patirti per kalbą“, – tęsė mintį Teresė.
Šio didžiausio ir seniausio literatūros festivalio Europoje „Poezijos pavasario“ renginiu kuriama tradicija atskleisti, supažindinti visuomenę ir skleisti žinią apie LGK ir jos paveldą – suprantamai ir aiškiai. Tai durys į kitonišką patirtį.
Įėjimas į renginį laisvas (nėra reikalingas pasas, patikra nevyks).